Tiekimo grandinių problemos ir koronaviruso priemonės, apribojusios gamybą ir prekybą, prisidėjo prie pragyvenimo išlaidų augimo daugelio miestų gyventojams, sakoma pranešime. Dėl smarkiai išaugusių naftos kainų labiausiai didėjo transporto išlaidos. Gerokai daugiau pinigų reikalauja ir laisvalaikio sektorius, tabakas bei kūno priežiūra.

Tyrimo metu buvo analizuojamos ir tarpusavyje lyginamos pragyvenimo išlaidos 173 pasaulio miestuose. Pagrindinis dėmesys skirtas 200 prekių ir paslaugų kainų.

Brangiausiu pasaulio miestu gyventi 2014 metais tapo Singapūras, rodo britų žurnalo “The Economist” analitinio padalinio “Economist Intelligence Unit” (EIU) tyrimo duomenys.

Tvirtas Singapūro doleris drauge su brangiu automobilio eksploatavimu ir brangiomis komunalinėmis paslaugomis iškėlė Singapūrą iš šeštosios į pirmąją vietą, kurioje iki šiol buvo Tokijas. Prieš 10 metų Singapūras buvo tik 18 vietoje pagal pragyvenimo brangumą.

Į pirmąjį brangiausių miestų penketuką taip pat pateko Paryžius, Oslas, Ciurichas ir Sidnėjus. Tokijas, Karakasas, Ženeva ir Melburnas užėmė 6-9 vietas; pragyvenimo lygio indeksas šiuose keturiuose miestuose sutampa.

Pirmąjį dešimtuką užbaigia Kopenhaga, pakilusi iš 15-osios vietos.

Indijos didmiesčiai, taip pat – Karačis Pakistane, Sirijos sostinė Damaskas ir Nepalo sostinė Katmandu buvo pripažinti pigiausiais pragyventi miestais pasaulyje.

EIU pragyvenimo brangumo indeksus 131-am pasaulio miestui apskaičiuoja dukart per metus, kaip atskaitos tašką naudodamas pragyvenimo lygį Niujorke.