Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje, tuo metu Estijoje ji siekė 242 eurus už MWh, pirmadienį pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

„Dėl nedidelės vėjo generacijos ir kelių elektrinių remontų Suomijoje, Estijoje ir Latvijoje, išaugusią paklausą padengti turėjo retai dirbančios brangios šiluminės elektrinės. Penktadienį Lietuvoje didžiausią dalį elektros pagamino Elektrėnų kompleksas“, – pranešime teigė „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.

Jo teigimu, dėl itin šaltų orų penktadienį Suomijoje ir Estijoje didmeninės elektros kainos kelias valandas siekė 1500–1900 eurų už MWh, Lietuvoje vieną valandą jos pasiekė 1479 eurus už MWh. 

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 18 proc. iki 270 gigavatvalandžių (GWh), vietos elektrinės užtikrino 56 proc. šalies suvartojimo. Lietuvoje buvo pagaminta 150 GWh elektros – 8 proc. daugiau nei prieš savaitę.

Šiluminių elektrinių gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę augo beveik 4 kartus iki 66 GWh, hidroelektrinių – 5,9 proc. iki 18 GWh, tuo metu vėjo jėgainių gamyba mažėjo 43 proc. iki 52 GWh.  

Per savaitę šiluminės elektrinės pagamino 44 proc. visos elektros, vėjo elektrinės – 35 proc., hidroelektrinės – 12 proc., o kitos elektrinės – 9 procentus.

46 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota. Bendras importo kiekis augo 30 proc. iki 198 GWh. 58 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 1 proc. – iš Latvijos, 41 proc. – per sieną su Lenkija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 39 proc. iki 72 GWh. 100 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Latviją.

Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina per savaitę kilo 7 proc. iki 45,3 euro, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“.

Pasak įmonės Verslo sprendimų departamento vadovo Artūro Zatulino, kainų padidėjimą „Nord Pool“ regione labiausiai lėmė beveik ketvirtadaliu sumažėjusi vėjo energijos gamyba Šiaurės šalyse. Nors oro temperatūra praėjusią savaitę nukrito žemiau normos, tačiau dėl ilgesnių švenčių suvartojimas regione išliko 1 proc. mažesnis nei prieš savaitę.

„Tuo metu Baltijos šalyse situacija buvo priešinga – aukštesnė nei įprasta oro temperatūra ir ilgesnės šventės lėmė 7 proc. mažesnį elektros energijos suvartojimą, palyginti su ankstesne savaite. O 10 proc. mažesnę vėjo energijos gamybą Baltijos šalyse kompensavo didesnė elektros gamyba hidroelektrinėse, kuri, palyginti su praėjusios savaitės duomenimis, išaugo 20 proc. Šie veiksniai ir lėmė nuosaikią elektros kainos mažėjimo tendenciją Baltijos regione“, – pranešime sakė A. Zatulinas.

Baltijos šalyse elektros vartojimas per savaitę bendrai smuko 7 proc. iki 528 GWh: Lietuvoje jis smuko 10 proc. iki 224 GWh, Latvijoje – 6 proc. iki 132 GWh, o Estijoje –  2 proc. iki 172 GWh.

Bendros gamybos apimtys Baltijos šalyse smuko 6 proc. iki 367 GWh: Lietuvoje – 5 proc. iki 155 GWh, Latvijoje gamyba augo 17 proc. iki 155 GWh, o Estijoje smuko 39 proc. iki 57 GWh.

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 70 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 69 proc., Latvijoje – 118 proc., Estijoje – 33 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.

Nurodoma, kad valandinės elektros kainos lapkritį Baltijos šalyse svyravo nuo 3,06 Eur/MWh iki 777,18 Eur/MWh.

„Lapkritį Baltijos šalyse oro temperatūra buvo žemesnė nei norma ir tai lėmė 6 proc. padidėjusias energijos sąnaudas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Be to, elektros kainos augimą lėmė ir kritusi gamyba vėjo bei saulės jėgainėse: pagamintos vėjo energijos kiekis sumažėjo 43 proc. nuo ankstesnio mėnesio, o saulės energijos – 60 proc. Nors gamyba hidroelektrinėse didėjo 135 proc., palyginti su spalio mėnesiu, vertinant absoliučiais skaičiais, ji buvo nepajėgi kompensuoti kitų atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos sumažėjimą“, – pranešime cituojamas energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.

Kainos, kurias Lietuvos gyventojams siūlė nepriklausomi elektros tiekėjai, lapkritį išliko panašiame lygyje. „Elektrum Lietuva“ žemiausia elektros kaina buitiniams vartotojams praėjusį mėnesį siekė apie 20,9 ct/kWh, fiksuojant ją 7 mėnesiams.

Vidutinė mėnesio „Nord Pool“ biržos kaina lapkritį didėjo 2,8 karto ir vidutiniškai siekė 74,58 Eur/MWh.

Lapkritį Baltijos šalyse oro temperatūra buvo žemesnė nei norma ir tai lėmė 6 proc. padidėjusias energijos sąnaudas.

 

Pasak M. Gigos, kainų augimą „Nord Pool“ regione lapkritį taip pat daugiausiai lėmė oro sąlygos. Temperatūra Šiaurės šalyse buvo žemesnė nei norma, todėl energijos sąnaudos didėjo 13 proc., palyginti su spalio mėnesiu. Kritulių kiekis Šiaurės šalyse praėjusiį mėnesį sumažėjo ir nukrito žemiau normos, o tai darė neigiamą įtaką hidrorezervuarų pripildymo lygiui – jis sumažėjo iki 4 proc. žemiau normos. Be to, sumažėjo ir vėjo jėgainėse pagamintos energijos kiekis – 11 proc., palyginti su ankstesniu mėnesiu.

Lietuvoje augo ir gamyba, ir vartojimas

Lapkričio mėnesį Baltijos šalyse elektros energijos bendros vartojimo apimtys siekė 2428 GWh, o tai yra 6 proc. daugiau nei spalį ir tuo pačiu laikotarpiu pernai. Lietuvoje ir Latvijoje elektros vartojimas buvo 6 proc. didesnis nei 2022 m. lapkritį – atitinkamai 1073 GWh ir 586 GWh. Tuo metu Estijoje elektros energijos paklausa buvo 770 GWh, arba 7 proc. didesnė nei šiuo laikotarpiu pernai.

Baltijos šalyse bendras suvartotas elektros kiekis lapkritį buvo 1320 GWh, o tai yra 7 proc. daugiau nei ankstesnį mėnesį. Lietuvoje elektros energijos gamyba sumažėjo 30 proc. ir siekė 445 GWh. Latvijoje gamyba augo 82 proc. iki 478 GWh, palyginti su spalio mėnesiu. Estijoje buvo pagaminta 397 GWh elektros, o tai yra 20 proc. daugiau nei prieš mėnesį.

Praėjusį mėnesį Baltijos šalys bendrai pasigamino 54 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje šis rodiklis siekė 41 proc., Latvijoje – 82 proc., Estijoje – 52 proc., rašoma išplatintame pranešime.

Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, daugiausia įtakos tam turėjo atvėsę orai ir dėl to visame regione didėjęs elektros vartojimas.

„Padidėjusią elektros paklausą Lietuvoje užtikrinti tapo sunkiau dėl maždaug 40 proc. sumažėjusios vėjo generacijos bei minimalios saulės elektrinių generacijos. Dėl to augo importas, ypatingai iš Latvijos, kurioje dėl rudens potvynių lapkritį beveik trigubai augo hidroelektrinių gamyba“, – pranešime teigia L. Varanavičius.

Praėjusį mėnesį elektros rinkai poveikį taip pat darė neplanuoti trikdžiai Suomijoje.

„Pirmas trikdis buvo lapkričio 19 dieną atsijungęs Olkiluoto 1,6 gigavatų (GW) reaktorius. Dėl mažesnės nei įprasta gamybos regione lapkričio 21 dieną stebėjome aukščiausias dienos (288 eurų už MWh) ir valandines (777 eurų už MWh) kainas lapkritį“, – nurodė L. Varanavičius.

Tokio dydžio klaida elektros rinkose fiksuota pirmą kartą.

 

Antras trikdis įvyko lapkričio 23 dieną, kai vienas iš tiekėjų Suomijos zonoje per klaidą į rinką pateikė per didelį pasiūlymą už neigiamą kainą – jis pasiūlė parduoti apie 5,8 GW elektros kiekvieną valandą už neigiamą 500 eurų už MWh kainą.

„Tokio dydžio klaida elektros rinkose fiksuota pirmą kartą ir lėmė, kad Suomijos zonoje lapkričio 24 dieną susiformavo neigiama vidutinė dienos kaina, siekusi minus 203 eurus už MWh“, – aiškino L. Varanavičius.

Lapkritį Lietuvoje buvo pagaminta 442 GWh elektros – trečdaliu mažiau nei spalį (649 GWh), o jos suvartojimas augo 9 proc. iki 1073 GWh.

Vėjo jėgainės lapkritį pagamino 42 proc. mažiau elektros nei spalį – 215 GWh, tačiau ji sudarė apie 48 proc. visos Lietuvos gamybos. Saulės elektrinės dėl trumpėjančios dienos gamino 62 proc. mažiau – 16 GWh, šiluminės elektrinės – ketvirtadaliu mažiau – 74 GWh, tuo metu hidroelektrinių gamyba augo apie 14 proc. iki 77 GWh, kitų elektrinių gamyba krito 8 proc. iki 61 GWh.

Bendras importo srautas spalį sudarė 65 proc. šalies suvartojimo ir siekė 809 GWh – 30 proc. daugiau nei spalį. Importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė apie 61 proc., iš Latvijos – 23 proc., iš Lenkijos – 16 proc., o iš trečiųjų šalių neimportuota.

Eksportas lapkritį mažėjo beveik perpus iki 90 GWh (174 GWh spalį). Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Lenkiją – 70 proc., o likę 30 proc. – į Latviją.

Lapkričio 27–gruodžio 3 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina Latvijoje ir Estijoje kito taip pat kaip Lietuvoje, pirmadienį pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“.

Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento vadovo Liutauro Varanavičiaus, praėjusią savaitę vidutinė elektros kaina buvo aukščiausia šiais metais.

„Tam įtakos turėjo trečiadienį sustojusios dvi branduolinės jėgainės Šiaurės Europoje. Suomijoje sustojęs 1,6 gigavato galios Olkiluoto 3 reaktorius buvo neprieinamas iki ketvirtadienio vakaro, o Švedijoje esantis 1,1 gigavato galios Ringhals 4 reaktorius turėtų būti įjungtas tik šiandien“, – pranešime teigė L. Varanavičius.

Jis pažymėjo, jog tuo pačiu metu pernai vidutinė savaitės elektros kaina Lietuvoje siekė 350 eurų už MWh, o 2021 metais – 188 eurus už MWh.

„Galima pagrįstai teigti, kad Europa šiai žiemai pasiruošusi geriausiai per pastaruosius metus. Po truputį naudojamos dujos iš gamtinių dujų saugyklų Europoje, kurių užpildymas dabar siekia apie 94 proc.“, – teigė L. Varanavičius.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 273 gigavatvalandžių (GWh), Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 32 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje buvo pagaminta 88 GWh elektros – 11 proc. mažiau nei prieš savaitę.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino šiluminės elektrinės, jų gamyba auto 66 proc. iki 48 GWh. Taip pat 14 proc., iki 16 GWh augo hidroelektrinių gamyba. Tuo metu vėjo jėgainių gamyba sumažėjo 66 proc., iki 15 GWh.

Per savaitę šiluminės elektrinės pagamino 55 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, hidroelektrinės – 18 proc., vėjo jėgainės – 17 proc., saulės elektrinės – 3 proc., o kitos elektrinės – 7 procentus.

70 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Bendras importo kiekis augo 6 proc. iki 206 GWh. 53 proc. importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 27 proc. – iš Latvijos ir likę 20 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 83 proc. iki 3 GWh. 91 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, o 5 proc. į Skandinaviją, likę 4 proc. – į Latviją.

Pasak jo, maždaug 100-ui tūkst. vartotojų šių metų pabaigoje baigiantis fiksuotoms sutartims su nepriklausomais tiekėjais, jie turės sudaryti naujas sutartis, tačiau tai nereiškia, kad visi jie mokės daugiau.

„Vienareikšmiškai konstatuoti negalime, kad mokės brangiau“, – LRT radijui penktadienį sakė R. Pocius.

Anot jo, nauja kaina priklauso nuo dabar galiojančių sutarčių sąlygų – ji gali būti ir didesnė, ir mažesnė.

„Priklauso, kokį planą vartotojas buvo pasirinkęs iki šiol ir kokią kainą buvo užfiksavęs, nes gali būti taip, kad tie vartotojai, kurie yra pasirašę sutartis, sakykime, prieš du metus, buvo fiksavę kainą 24 mėnesių laikotarpiui, tai akivaizdu, kad kaina, pagal šiandienos realijas gali būti ir aukštesnė šiek tiek, tiek ir dėl to, kad pati elektros energija yra brangesnė ir dėl to, kad reguliuojamos paslaugos kainos dalis šiek tiek auga“, – aiškino R. Pocius.

Pasak jo, dar apie  apie 23 tūkst. vartotojų šiuo metu moka daugiau nei 28 centus už kilovatvalandę, todėl jie gali peržiūrėti sutartis ir pasirašyti mažesne kaina.

 Net ir šiandien dienai turime vartotojų, kurie moka daugiau nei tuos 28 centus už kilovatvalandę, tai yra apie 23 tūkstančiai vartotojų, kurie gali peržiūrėti sutartis su nepriklausomu tiekėju (...)

 

„Bet gali būti ir tokių vartotojų, kurie buvo užfiksavę kainą pakankamai aukštame lygyje, net ir šiandien dienai turime vartotojų, kurie moka daugiau nei tuos 28 centus už kilovatvalandę, tai yra apie 23 tūkstančiai vartotojų, kurie gali peržiūrėti sutartis su nepriklausomu tiekėju ir pasirašyti mažesne kaina nepaisant to, kad reguliuojama dalis didėja ir elektros energijos kaina yra didesnė“, – kalbėjo VERT pirmininkas.

Energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“ pranešė, kad nuo 2024 metų sausio vidutiniškai 2,2 cento už kilovatvalandę (kWh) padidinus valstybės reguliuojamą elektros kainos dalį pastaroji jau sudarys beveik pusę galutinės vartotojo mokamos kainos, o tiekėjai savo tarifų dėl to neketina keisti.

R. Pocius sutarties keitimo galimybes rekomenduoja įvertinti ne tik tiems vartotojams, kurių sutartys baigiasi. Jis primena, kad keisti tiekėją galima nemokant jokių baudų.

Tuo metu energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad jau kitais metais vartotojai turėtų turėti galimybę vienu metu pasirašyti sutartis atskiriems įrenginiams su skirtingais elektros tiekėjais.

„Vienas iš esminių pokyčių vartotojams – tai yra, kad jie galės turėti kelias sutartis su nepriklausomais tiekėjais toje pačioje gyvenamojoje vietoje“, – LRT televizijai sakė I. Žilienė.

„Turėtų būti galimybė sudaryti atskirą sutartį elektromobiliui, atskirą sutartį – šilumos siurbliui ir turėti trečią sutartį namų ūkio poreikiui“, – teigė I. Žilienė.

Ji sako, kad įsivertinti palankiausią tarifą gyventojams padės išmanieji skaitikliai, kurių 2023 metais Lietuvoje turėtų būti apie 700 tūkstančių.

– Kaip Kaunas tvarkosi su didesnėmis sąskaitomis?

– Mes atlikome namų darbus, visas mūsų šildymo ūkis perėjęs prie biokuro, dėl to kauniečiai jau dabar moka pačias mažiausias šildymo kainas. Modernizuota visa gatvių apšvietimo sistema, t.y. daugiau nei 30 tūkst. šviestuvų pakeista į LED technologiją ir tai mums leido sutaupyti iki kainų padidėjimo. Žinoma, pakilus kainoms ėmėmės, ką galime padaryti papildomai. Radome priemonių, kurios mums žymiai leistų sutaupyti.

– Kokios pirmosios didesnės sąskaitos?

– Jos didesnės 20–30 proc., palyginti su panašiais laikotarpiais pernai, ir, žinoma, bus didesnės.

– Ką darysite, kad sutaupytumėte?

– Svarstome taupyti ten, kur didžiausios sąnaudos. Turime daugiau nei 200 pastatų – biudžetinių įstaigų: darželių, mokyklų, sporto mokyklų – jau praėjusių metų pavasarį pradėjome saulės elektrinių ant stogų įrengimo projektą. 33 pastatai yra aprūpinti saulės panelėmis, bendra instaliuota galia yra daugiau nei 5 megavatai. Per metus mums tai pagamins 4,2 megavato pigios saulės elektros energijos. Tai duos ir jau duoda žymų teigiamą poveikį. Taip pat planuojame tęsti prieš porą metų sėkmingą projektą – įdiegti visuose pastatuose išmanias šildymo ir elektros naudojimo valdymo sistemas, kurios, priklausomai nuo paros laiko, lankytojų srauto, mažins tiekiamą šilumą, naktį tam tikrose pastatų dalyse atjungs visiškai elektrą, kad net, jei darbuotojai paliks pamiršę įjungtą šviesą ar įrankius, sistema suvaldytų ir išjungtų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar mieste, viešose erdvėse bus taupoma?

– Apie tai atsakingai galvojame ir diskutuojame. Nusprendėme, kad miesto parkuose, kurie yra šalia daugiabučių namų rajonų, nevertėtų taupyti, saugumas yra svarbiau. Nuspręsta, kad apšvietimas bus išjungiamas tik nakties metu tik miško tipo parkuose, tokiuose kaip Panemunės šilas, ir kapinėse.

– Ar bus paliktos Laisvės alėjos lemputės?

– Kalėdinis miesto apšvietimas – didelis elektros vartotojas. Reikalauja gana daug elektros energijos. Diskutuojama mažinti šiam žiemos sezonui dekoratyvinį apšvietimą, palikti tik

Senamiestyje, Laisvės alėjoje. Alėjos lemputės LED technologijos ir miesto kontekste naudoja nedidelę dalį elektros.

Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

– Kiek pavyks sutaupyti?

– Saulės panelių visas parkas turėtų padėti sutaupyti apie 20 proc. elektros energijos, planuojame pagaminti apie 1 mln. kilovatvalandžių per metus. Kitos priemonės turėtų panašiai padėti taupyti.

Jos didesnės 20–30 proc., palyginti su panašiais laikotarpiais pernai, ir, žinoma, bus didesnės.

– Ar savivaldybė ruošiasi taupyti?

– Žinoma. Raginame darbuotojus nepalikti įjungtų elektros prietaisų, pastate bus įdiegtos išmaniosios sistemos, kurios taip pat mažins šildymą ir elektros vartojimą.

Sutikti kauniečiai taip pat teigė, kad keičia įpročius ir bando jau dabar taupyti. Vieni išjungia prietaisus, naudojasi minimaliu apšvietimu, kiti įprastas lemputes keičia į LED. Kalbintas vyras teigė, kad jau dabar prie laužo gyvena, net žvakes taupo. Kiti pažymi, kad ir taip naudojasi tik būtiniausiais prietaisais, juk nei orkaitės, skalbyklės nepavyks atsisakyti.

Be to, ekspertai tikina, kad valstybė turėtų ryžtingiau padėti gyventojams ir verslui atlaikyti energijos kainų šoką, esą jų brangimą lemia išoriniai veiksniai ir palikti vartotojus be pagalbos būtų nesąžininga.

Praėjusią savaitę Prezidentūra paragino svarstyti iki šių metų pabaigos taikomas kompensacijas už augančias elektros kainas buitiniams vartotojams mokėti ir kitąmet, taip pat jas padidinti. Šiuo metu visiems šalies gyventojams valstybė padengia iki 9 ct/kWh išlaidų už suvartojamą elektrą, o minimalus tarifas siekia 24 ct/kWh.

Pasak Gitano Nausėdos patarėjų, elektros kainos biržoje toliau sparčiai auga, o kompensacijos tarifo nedidinant, nepavyks įgyvendinti pačios Vyriausybės pavasarį iškelto tikslo – pasiekti, kad elektros kaina vartotojams neaugtų daugiau nei 40 proc.

Prezidentūros siūlymui pritaria

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas priminė prognozes, kad rudenį ir artėjantį šildymo sezoną energija, visų pirma dujos (kurių kaina lemia ir elektros kainą), išliks rekordiškai brangi, dėl to augs ir gyventojų išlaidos už elektrą. Ekonomistas svarstė, kad pratęsti kompensacijų mokėjimą reikėtų siekiant apsaugoti ne tik gyventojus, bet ir šalies ekonomiką.

„Paskutiniais duomenimis, Lietuvos gyventojų nuomonė apie savo finansus pradeda blogėti, jie tampa pesimistiškesni ir tai neigiamai paveiks jų vartojimą. Manau, kad šių kompensacijų tikslas būtų ne tiek apsaugoti vartotojus nuo energetikos kainų padidinimo, bet ir apsaugoti ekonomiką nuo mažėjančio vartojimo“, – Eltai A. Izgorodinas.

Gyvename iš tiesų išskirtinėmis sąlygomis, o energetikos kainos kyla ne dėl verslo ar gyventojų kaltės, o dėl geopolitikos.

„Kuo mažiau pinigų gyventojai išleis energetikai, tuo daugiau pinigų jie leistų nebūtinoms prekėms ir paslaugoms“, – paaiškino jis.

Be to, anot A. Izgorodino, pratęsusi elektros kainų kompensavimą, valstybė pasielgtų sąžiningai gyventojų atžvilgiu.

„Gyvename iš tiesų išskirtinėmis sąlygomis, o energetikos kainos kyla ne dėl verslo ar gyventojų kaltės, o dėl geopolitikos. Valstybė, manau, kaip ir privalo šiuo atveju padėti gyventojams“, – dėstė ekonomistas.

„Vienareikšmiškai būčiau už pratęsimą, gal net ir padidinimą“, – tikino A. Izgorodinas.

Tuo metu finansų analitikas Marius Dubnikovas sutiko, kad artėjant šaltajam sezonui, energijos kainos augs dar labiau, ir jei tvarka nebūtų pratęsta, dalį gyventojų, gavus pirmąją sąskaitą 2023 metais, „gali ištikti šokas“.

Marius Dubnikovas (Gedimino Bartuškos/ELTOS nuotr.)

Todėl, mano ekspertas, diskutuoti, kaip amortizuoti prognozuojamą kainų šuolį, yra tikslinga, tačiau itin svarbu užtikrinti, kad išlaidos kompensacijoms neviršytų šalies biudžeto galimybių.

„Tai yra diskusija, diskusija dėl didinimo, dėl dydžio. Taip pat diskutuoti reiktų, ar ta kompensacija, lengvata turėtų būti visiškai plokščia. Tai kainuos biudžetui dideles sumas“, – Eltai sakė M. Dubnikovas.

„Jei kompensuosime visą elektrą, kai kuriais atvejais tai biudžetui gali būti per didelis smūgis“, – teigė jis.

A. Izgorodinas: valstybė turėtų labiau padėti išgyventi aukštų energijos kainų laikotarpį

A. Izgorodinas taip pat pastebėjo, kad svarstant apie platesnes kompensacijas kartu auga rizika, kad didės ir brangs valstybės skola. Jo teigimu, Lietuvos skolinimosi kaina finansų rinkose nuo sausio pakilo keliskart, todėl valstybė nebesiskolina taip pigiai, kaip, pavyzdžiui, šių metų pradžioje.

„Tai reikštų, kad bet koks biudžeto deficito, valstybės skolos padidinimas kažkada šiemet gali paveikti ir palūkanas, kurias valstybė moka už skolą – jos gali padidėti“, – aiškino A. Izgorodinas.

„Bet kol kas kažkokios kritinės rizikos dar nėra. Rinkose 7 proc. riba laikoma netvaria, o Lietuva kol kas skolinasi keliskart pigiau. Tai tiesiog yra rizika, kurią reiktų stebėti“, – pridūrė jis.

Tačiau ekonomistas sutiko, jog valstybė vis dėlto trumpuoju laikotarpiu galėtų padidinti skolą, kad padėtų gyventojams lengviau išgyventi aukštų energijos kainų laikotarpį.

„Tai yra labiau etinis klausimas, nes gyventojai ir verslas moka mokesčius valstybei. Tad natūralu, kad sunkmečiu valstybė turi gyventojams ir verslui padėti“, – konstatavo A. Izgorodinas.

Aleksandras Izgorodinas (Gedimino Savickio/ELTOS nuotr.)

Ekonomistas pažymi, kad kitose šalyse, pavyzdžiui Estijoje ar Prancūzijoje, energijos kainos apskritai yra įšaldomos, o tai esą turi įtakos infliacijos mažėjimui. Jis mano, kad ir Lietuvoje reikėtų imtis ryžtingesnių priemonių kainoms sušvelninti, priimti panašius sprendimus.

„Manau, kad yra pagrindo kalbėti, kad Lietuvos valdžia energetikos rinkoje turi būti agresyvesnė, nes turime vieną aukščiausių infliacijų visoje euro zonoje. Ir tai yra nemaža dalimi susiję su būtent antiinfliacinėmis priemonėmis, kurias turime, bet jos yra mažesnės ir kuklesnės. Galbūt reikėtų įsisavinti šią pamoką ir antiinfliacinį planą padidinti“, – teigė A. Izgorodinas.

Rugpjūčio 17-ąją Energetikos ministerijoje bus tariamasi, kaip mažinti energijos išteklių kainas bei juos taupyti biudžetinėse įstaigose. Ministerija BNS informavo, kad Energijos efektyvumo politikos grupė rengia rekomendacijas.

„Šiuo metu vertinamos įvairios užsienio šalių priemonės, analizuojami pastatų ir energijos resursų naudojimo ypatumai bei galimybės netrikdant veiklos taupiau naudoti resursus“, – teigė ministerija.   

Seimo kanceliarija mažiau vartos, o Vyriausybė keis šviestuvus

Seimo kanceliarija konkretų taupymo planą ketina rengti rugpjūčio antroje pusėje, tačiau jau dabar numatoma, kad bus  mažinamas vandens, elektros naudojimas.

„Planuojame, kad taupysime mažinant elektros, šilumos (šildymo sezono metu), šilto vandens sunaudojimą“, – BNS sakė Spaudos biuro vedėja Justė Radzevičiūtė-Laugalienė.

Vyriausybės kanceliarijos atstovai BNS sakė, kad dalis priemonių veikia nuo 2018 metų, kai buvo automatizuotas teritorijos lauko apšvietimas. Maždaug pustrečio šimto senųjų šviestuvų pirmame aukšte pakeista taupesniu LED apšvietimu, energijos sąnaudas sumažinusiu iki 50 proc.

Planuojame, kad taupysime mažinant elektros, šilumos (šildymo sezono metu), šilto vandens sunaudojimą.

Planuojama pakeisti ir kitų aukštų šviestuvus, o remontuojant patalpas bei darbo kabinetus taip pat bus įrengti LED šviestuvai. Koridorių ir rūsių apšvietimas sumažintas dalį šviestuvų išjungus.

Anot Vyriausybės kanceliarijos, šildymo sezono metu patalpų temperatūra reguliuojama automatiškai ir užprogramuota sutaupyti leidžiančiais atitinkamais intervalais darbo valandomis ir po jų. Temperatūra ne darbo metu bei savaitgaliais  sumažinama iki 30 proc.

Ant Vilniaus savivaldybės įstaigų – saulės elektrinės

Vilniaus vicemero Valdo Benkunsko teigimu, 318 savivaldybės įstaigų per dvejus metus įsirengs saulės elektrines ant  stogų arba įsigys nutolusias saulės elektrines. Jų bendra galia sieks apie 35,54 megavato (MW) – maždaug toks yra ir šių įstaigų elektros poreikis.

„Vilniaus vandenys“ jau dabar iš susidariusio nuotekų dumblo išgauna dujas, iš kurių gaminama elektra, naudoja saulės elektrines. Šiuo metu bendrovė pasigamina ketvirtadalį elektros, o plečiant šiuos projektus per keletą metų šis rodiklis pasieks 29 proc.

Pasak V. Benkunsko, artimiausiu metu renovuojant 53 daugiabučius bus įrengta 608,5 kilovato  (kW) galios saulės elektrinių ant pastatų stogų ir vieno fasado. Daugiabučių, individualių namų gyventojams, nusprendusiems atnaujinti šilumos punktus, nuo šių metų savivaldybė skiria 50 proc. finansavimą.

Vicemeras žada, kad artimiausiu metu Vilnius įsigis apie 100 naujų autonominės ridos troleibusų, todėl sostinėje nebeliks senųjų „Škoda“ troleibusų.

„Kadangi troleibusai su autonomine rida gali dalį atstumo nuvažiuoti neprisijungus prie elektros laidų, jie galės pakeisti ir dalį dyzelinu ar dujomis varomų autobusų“, – BNS tvirtino V. Benkunskas.

Jis, be kita ko, pabrėžė, kad taip pat svarstoma nakties metu sumažinti gatvių apšvietimo intensyvumą bei pakoreguoti jo  įjungimo laiką. Be to, spalį ketinama išbandyti bandomąjį elektros poreikių balansavimo projektą: tam tikrais laikotarpiais elektros suvartojimas mieste smarkiai išauga, todėl naudojami iškastinio kuro generatoriai, galintys greitai pagaminti trūkstamą elektros kiekį.

Tačiau toks energijos vartojimas nėra efektyvus, todėl planuojama išbandyti tokią jos taupymo schemą: gamyklos, dideli sporto objektai ir kiti daug energijos naudojantys vartotojai išaugus elektros poreikiui mieste ribos savo veiklą ir taip sumažins momentinį suvartojimą.

Atsistačius suvartojimui, šie įrenginiai, anot vicemero, galėtų vėl veikti visu pajėgumu. Taip bus atsisakoma elektros gamybos iškastinio kuro generatoriais, bei sumažins kai kurių vartotojų sąskaitas už elektrą.

Savivalda įdarbina saulės, vėjo, geoterminę energiją

Savivaldybių asociacijos patarėja aplinkos ir energetikos klausimais Agnė Kazlauskienė pabrėžė, kad savivalda noriai įgyvendina saulės, vėjo, geoterminės energijos projektus.

„Jau savivaldybės pamažu pradeda tai daryti (taupyti – BNS), supranta to svarbą“, – BNS tvirtino ji.  

Dažniausias taupymo būdas – mažinamas gatvių apšvietimo laikas, pavyzdžiui, naktį jis išjungiamas 1 val. anksčiau, o vakare įjungiamas 1 val. vėliau, o kai kurios gatvėse apskritai nebeapšviečiamos.

Be to, svarstoma išjungti fontanus darbo dienomis, jeigu jie yra rekreacinėje, žmonių savaitgaliais lankomoje vietoje, taip pat taupyti karštą vandenį ar jį išjungti tam tikru metu, mažinti šilumos temperatūrą vienu laipsniu,

A. Kazlauskienė paminėjo Elektrėnų savivaldybės sprendimą įdiegti nutolusį saulės parką ir taip aprūpinti savivaldybės valdomas įmones.

Ji sako, kad savivaldybėms reikia rekomendacijų, siūlymų, teisės aktų pakeitimų, bet ir joms pačioms turi būti palikta teisė spręsti, kaip taupyti energiją.

„Tačiau geriau, jei rekomendacijos būtų bendros. (...) Reikia apsibrėžti, kokiuose konkrečiai pastatuose galėtų būti, tarkime, nutraukiamas karšto vandens tiekimas. Yra labai daug pastatų, ypač didžiosiose savivaldybėse, kur yra mišri veikla. Kaip elgtis tokiu atveju? Ar administravimas ir priežiūra nesukels didesnių kaštų nei siekiamas tikslas sutaupyti?“ – svarstė A. Kazlauskienė. 

Registrų centras didins pastatų energinį efektyvumą

Registrų centre, pasak jo atstovo Mindaugo Samkaus, pastatų fasadai apšviečiami tik prie klientų įėjimų ir ten, kur to reikia pagal saugumo reikalavimus.

„Nuosekliai atnaujiname patalpų apšvietimą diegdami elektros energiją taupančias LED technologijas. Atnaujindami vėdinimo ir šaldymo sistemas įrengiame aukšto energinio efektyvumo įrenginius“, – BNS sakė jis.

Pasak M. Samkaus, pagal pasitvirtintą ilgalaikį planą ketinama didinti pastatų energinį efektyvumą.

„Šiuo metu taip pat diegiame pastatų valdymo sistemą, kad visose įmonės patalpose esančios inžinerinės sistemos veikia tada ir tiek, kiek tai yra būtina tinkamų darbo sąlygų užtikrinimui“, – pabrėžė jis.

Tuo tarpu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako, kad kol kas svarstymų dėl taupymo nebuvo.

„Neatmetama, jei būtų daroma valstybės mastu. Mokyklų steigėjos yra savivaldybės, kurios ir išlaiko mokyklas, dengia visas jų ūkines, energijos vartojimo išlaidas ir priima atitinkamus sprendimus“, – BNS teigė ministerija.