2022 metais smarkiai išaugusios maisto kainos Bendrijoje toliau didėjo ir 2023 metais, rodo ES statistikos agentūros paskelbti duomenys. 2023 m. rugsėjį alyvuogių aliejaus kaina buvo net 75 proc. didesnė nei 2021 m. sausį. Minimu laikotarpiu bulvės brango 53 proc., kiaušiniai – 37 proc., sviestas –  27 proc.

Beje, sviesto kaina JAV spalio pabaigoje pasiekė rekordines aukštumas. Nors jos lapkritį kiek sumažėjo, tačiau vis tiek išlieka aukštumose.

Iš lietuviškų žaliavinių maisto ir žemės ūkio produktų rudenį sparčiausiai kyla natūralaus pieno supirkimo kainos. Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje per rugsėjį ir spalį pabrango daugiau kaip dešimtadaliu. Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina spalį siekė 39 centus už kilogramą, rodo išankstiniai Europos Sąjungos (ES) pieno rinkos observatorijos duomenys.

Ūkininkai tikisi, kad lapkritį natūralaus pieno kaina susilygins su ES vidurkiu, siekiančiu apie 43 centus už kilogramą.

Ekspertų teigimu, tai reiškia, kad paskui žaliavos brangimą gali kilti ir iš pieno pagamintų produktų kainos.

Nuo rudens pienas pradėjo brangti dėl kelių priežasčių. Pieno produktai brangsta eksporto rinkose, į kurią keliauja didelė dalis lietuviškų pieno gaminių. Rudenį didėja riebalų ir baltymų santykis piene, tačiau mažėja primelžiamo pieno kiekis.

Europos biržoje spalio pabaigoje, palyginti su rugpjūčio pabaiga, didmeninė grietinėlės kaina išaugo 38 proc.,  sviesto – 30 proc., nugriebto pieno miltų – 17 proc. Šios kainos yra didžiausios nuo 2022 metų pabaigos.

„Hoard's Dairyman“ ekspertų vertinimu, jei išsilaikys tokios pieno supirkimo tendencijos, pieno produktų kainos Europos ir JAV parduotuvių lentynose artimiausiais mėnesiais gali kilti. Nerimą rinkos dalyviams kelia ir besiplečiantys geopolitinės įtampo židiniai. Situacijos neapibrėžtumas dėl Artimųjų Rytų krizės ateityje gali reikšti ir naftos kainų augimą – tai neigiamai paveiks finansų ir eksporto rinkas, pažymi ekspertai.

„Pasiėmiau didesnių bulvių, gatavą plokštainį, žuvį. Užteks man neilgai“, – savo prekių krepšelį komentavo senjorė vienoje iš Panevėžio parduotuvių.

Kažko saldaus – ne pas kiekvieną. Panevėžiečiai sako, kad tam nebeliko pinigų.

„Atsisakome daugiau saldumynų, vaisių. Vaisiai iš tikrųjų brangūs“, – teigė kita moteris.

Paskutiniai mažmeninės prekybos duomenys nepalankūs verslininkams. Krenta ne tik elektronikos, baldų, laisvalaikio ir kitų nebūtinų prekių pardavimai, bet ir to, ko reikia kasdien – maisto ir gėrimų.

„Pirkėjai labai atsargiai renkasi prekes. Artėja šildymo sezonas, kas irgi turi įtakos tiems pasirinkimams“, – kalbėjo prekybos centro „Vasaris“ vadovė Miglė Gruzdenė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Prekyba slopsta, o kainos kyla. Rudenį jos „ūgtelėjo“, o rugsėjo infliacija pakilo iki 0,5 proc., nors keturis mėnesius kainų lygis nežymiai krito.

Prekių ir paslaugų brangimą per vieną mėnesį pakurstė degalų, drabužių, avalynės ir šilumos kainos. Iš maisto labiausiai brango traškučiai, alyvuogių aliejus, džiovinti vaisiai, mėsos konservai ir daržovės.

Norint daugiau turėti, reikia daugiau dirbti ir uždirbti. Stengiuosi vadovautis tokia filosofija.

„Infliacijos didėjimas vyksta dėl sezoniškumo veiksnių“, – teigė INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Ekonomistai ramina, kad infliacijos klausimas beveik baigtas. Mat, rugsėjį užfiksuota metinė infliacija siekė netoli normalaus rodiklio.

„Infliacija susivienodino su kiekvienam žmogui patiriama pinigų kaina“, – kalbėjo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorius Tadas Šarapovas.

Praėjusią savaitę Lietuvos banko vadovas teigė, kad kovos su infliacija nesugadins net verslininkai, kuriems ūpas mažinti kainas, prasidėjus šildymo sezonui, bus vangesnis.

„Jei ir būtų savikainos padidėjimas, galimybė perkelti į galutinę prekės ar paslaugos kainą jau yra ribota. Tai reiškia, kad verslai turėtų sugerti savikainos padidėjimą savo pelno sąskaita“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Europos Komisijos duomenys rodo, kad lietuvių optimizmas dvejus metus yra nematytose aukštumose.

Pozityviai šneka ir sostinės jaunimas, stambių pirkinių neatsisako net ir šiek tiek sumažėjus finansams.

„Norint daugiau turėti, reikia daugiau dirbti ir uždirbti. Stengiuosi vadovautis tokia filosofija“, – teigė vilnietis Andrius.

„Neseniai pradėjau dirbti, kadangi esu ką tik pabaigęs mokslus. Kol kas nelabai pavyksta atsidėti santaupoms. Uždirbu nedaug, tai tenka gyventi nuo algos iki algos“, – patirtimi dalijosi vilnietis Povilas.

Kaip niekad daug pinigų išleisti pasiruošusi Vyriausybė su kitų metų biudžetu. Ekonomistė sako, kad dėl to tokio išlaidavimo yra rizikų.

„Norėtųsi, kad sudarant biudžetą, būtų palikta daugiau erdvės nenumatytiems atvejams. Neapibrėžtumas juk išlieka nemenkas“, – sakė INVL vyriausioji ekonomistė.