Nesumokėti komisiniai

Nekilnojamojo turto (NT) brokerių kompanija „Elito grupė“ priversta santykius su buvusiomis darbuotojoms aiškintis teismuose. Brokerės siekia prisiteisti sumas, kurių darbovietė joms nesumokėjo, nors NT objektus moterys buvo pardavusios. Brokerėms neišmokėta suma siekia 10 tūkst. eurų.

Viena į teismą „Elito grupę“ padavusi brokerė „Kauno dienai“ pasakojo, kad po bendrovės sparnu buvo įkurta tarsi atskira grupė „Futurus“ vardu. NT brokeriai šiuo vardu parduodavo įvairius projektus. „Kauno dienos“ pašnekovė pasakojo, kad ji ir kitos kolegės dirbo pasirašiusios tarpusavio bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią kiekvienas darbuotojas veikė kaip maža įmonė, nors realiai visos dirbo kaip „Elito grupės“ atstovės.

„Kiekvieną mėnesį brokerės mokėjo mokesčius, kuriuos sudarė biuro nuoma, telefono sąskaita, už klientų kontaktų platformą, „Aruodo“ skelbimų abonentą. Darbuotojoms neapsikentus tokių darbo sąlygų ir neturint tikrų socialinių garantijų, jos nusprendė palikti bendrovę. Ir tada „Elito grupė“ pavirto visiškai neelitiška“, – savo pasakojimą pradėjo brokerė Joana (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Konflikto pagrindu tapo brokerėms nesumokėtas komisinis atlygis, priklausęs už parduotus NT objektus. Iš pradžių buvo sutarta, kad, pardavus objektą, pusė komisinių atitenka brokerei, kita – darbdaviui. Tačiau įvykdžius pardavimo sandorius paaiškėjo, kad jis nelinkęs pinigais dalytis.

„Viskas iš pradžių atrodė neblogai, tačiau po to prasidėjo piktumai. Aš ir dar dvi kolegės išėjome iš agentūros, nes ji liko mums skolinga, atsisako išmokėti moterims jų sunkiu darbu uždirbtus pinigus už surastus klientus nekilnojamojo turto objektams. Turėjome kelis vystomus projektus, kur buvo statomi dideli namai. Aš pardaviau kelis objektus, bet komisinių negavau. Dabar bandoma aiškinti, kad neva dėl tų objektų visai nebuvo sudaryta sutartis ir aš esą jų negalėjau parduoti“, – piktinosi Joana.

Sumos – nemenkos

Pasak jos, „Elito grupė“ buvo sudariusi sutartį dėl vieno objekto ir visos brokerės galėjo jį bandyti parduoti, nes dirbo pagal jungtinę darbo sutartį ir buvo tapusios „Elito grupės“ atstovėmis. Jų žiniomis, to projekto vystytojai už parduotą NT turtą buvo visiškai atsiskaitę su „Elito grupe“, tačiau brokerių sąskaitų sutartas atlygis taip ir nepasiekė. Su darbdaviu dėl jo įsiskolinimų ji ir dar dvi kolegės buvo susitikusios dar prieš Naujuosius. Tuomet buvo aptarta, kaip ir kada bus išmokėti brokerėms priklausantys komisiniai. Vėliau „Elito grupės“ nuomonė pasikeitė.

„Tuomet susėdome kartu prie vieno stalo, ieškojome bendro taikaus sprendimo. Po ilgų derybų buvo duotas pažadas atsiskaityti ir surašė niekinį pažadą apie atsiskaitymą ant balto lapo. Vėliau pasiteiravus, kaip su tuo pažadu sumokėti, darbdavys tvirtino esą nieko mums nežadėjęs. Beje, kiek žinome, tai ne pirmi jam pareikšti ieškiniai. Mūsų žiniomis, jis jau turėjęs teisminių konfliktų su buvusiais brokeriais iš kitų agentūrų“, – apie tai, kad dabar teisiniu keliu bus bandoma atgauti uždirbtus pinigus, pasakojo NT brokerė Joana.

Pasak brokerių, „Elito grupė“ joms nesumokėjo skirtingo dydžio komisinių. Viena moteris siekia išieškoti 1,7 tūkst. eurų. Kitoms kolegėms yra dar didesnė neišmokėtų komisinių suma, vienai ji viršija 7 tūkst. eurų. Dar viena NT brokerė taip pat Kauno apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl bendrovės „Elito grupė“ įsiskolinimo, kuris yra beveik 6 tūkst. eurų. Pašnekovės nurodė, kad vieną ieškinį teismas jau tenkino. Dar vienas sprendimas yra neįsigaliojęs, o dėl mažiausios sumos sprendimas nepriimtas.

Darė spaudimą?

Kalbintos brokerės nurodė, kad „Elito grupė“ siekia visais įmanomais būdais išvengti susitarimo mokėti komisinį atlygį už parduotus objektus, todėl, pasak brokerių, griebėsi šiaudo.

„Elito grupė“ bandė parduoti ir sklypus, esančius Vaidoto gatvėje, tačiau per tą laiką teismas antstolių pagalba turtą areštavo, tad šis turto slėpimo sandoris nepavyko. Po to bendrovė nusprendė kontratakuoti – savo buvusioms brokerėms per advokatą pareiškė, kad jei jos neatsiims savo reikalavimų, kreipsis į teisėsaugą, nes jos esą neperdavusios pinigų, gautų iš sandorių. Atsiimk civilinį ieškinį, nes tau gresia baudžiamoji byla, – naujasis „Elito grupės“ devizas“, – kalbėjo Joana.

Visur pradėjo vaikštinėti bendrovės advokatas, kuris su grasinimais vis bandė išmušti iš bendrovės išėjusių brokerių norą atgauti sunkiai uždirbtus pinigus.

Ji nurodė, kad dalį įmonės turto „Elito grupė“ paskubomis perleido kitai bendrovei.

„Visur pradėjo vaikštinėti bendrovės advokatas, kuris su grasinimais vis bandė išmušti iš bendrovės išėjusių brokerių norą atgauti sunkiai uždirbtus pinigus“, – pažymėjo kalbinta brokerė.

Ji tikino, kad į žiniasklaidą nusprendė kreiptis, nes tiek jai, tiek kitoms brokerėms, nesuprantama, kaip įmonė nesugeba grąžinti skolų savo darbuotojams. Pasak moterų, taip elgtis nesąžininga.

„Kauno diena“ susisiekė su „Elito grupe“ ir paprašė pakomentuoti situaciją dėl įsiskolinimo trims brokerėms. „Elito grupė“ laikosi pozicijos, kad ne įmonė skolingas joms, o brokerės skolingos bendrovei.

„Jos liko skolingos, bet konfidencialių dalykų nelabai norėčiau atskleisti, nes dar vyksta procesas. Be to, nebuvo sutarties, pagal kurią joms reikėtų išmokėti pinigus. Kadangi šios sutarties nebuvo, jos pačios išrašė kreditinę sutartį, kur buvo panaikinta suma. Po kurio laiko persigalvojo ir reikia tą sąskaitą panaikinti. Teismui jos nepateikė šios sąskaitos. Be to, pačios brokerės yra nuslėpusios krūvą sandorių, nes buvome išsitraukę iš „Aruodo“. Kitų skelbimų, kuo jos domėjosi, turime informaciją, kam skambino, nors dėl tų objektų pardavimo net neturėjome sutarčių. Yra net nuslėptų sandorių. Su vienais klientais kalbėjau, jie nurodė, kad su jomis už sandorius atsiskaitė, nors mes net tokios sąskaitos neturime“, – aiškino UAB „Elito grupė“ atstovas.

Jis tikino, kad viena brokerė net buvo teismui nurodžiusi blogą įmonės registracijos adresą, todėl esą dėl to jo nepasiekė dalis informacijos. „Iš antstolio gavome raštą, kad turime susimokėti, tada mes teismui pateikėme reikiamus dokumentus ir kol kas procesas nevyksta, nes teismas tikslinasi visas aplinkybes. Mes ginamės argumentais ir faktais, o ne kažkokiais išgalvotais dalykais. Kvietėme jas ateiti į biurą pristatyti visą dokumentaciją, tačiau iki šios dienos jos nėra to padariusios. Brokerės jokių faktų nepateikė, tik vadovaujasi emocijomis. Dabar teisiškai ginamės nuo pareikštų neteisėtų kaltinimų“, – sakė UAB „Elito grupė“ atstovas.

Dėl užgriuvusių rūpesčių moteris kaltina, kaip įtariama, garbės nekilnojamojo turto brokerių gildijai nedarantį Edviną Goradauską.

S.Kazlauskienė savo feisbuko paskyroje viešai išplatino žinutę apie jai apkartusį nekilnojamojo turto sandorį. Moteris paskelbė ir viešojoje erdvėje visiems prieinamą, jai rūpesčių pridariusio E.Goradausko nuotrauką. Kaunietė tikina, palaikymo komentarų sulaukusi ne tik viešai, bet ir privačiomis žinutėmis, tačiau, neslėpė, kad sulaukė ir kritikos.

"Norėčiau visų savo draugų dėmesio! Šitoje nuotraukoje matote NT brokerį, kuris paėmė iš mūsų pinigų sumą, rankpinigius būstui pirkti. Deja, sandoris neįvyko. Brokeris pinigų negrąžino. Labai prašau visų draugų, draugų draugų pasidalinkite šiuo įrašu! Būkite atsargūs pirkdami ir parduodami savo turtą!" – perspėjo S.Kazlauskienė.

Kaunietė įsitikinusi, kad žmonės turi žinoti tiesą. "Anksčiau nežinojome. Tikrai nebūtume prasidėję. Tegul žmonės žino", – įsitikinusi S.Kazlauskienė.

"Pavasarį nusprendžiau parduoti močiutės butą. Nors skelbimuose buvome nurodę, kad parduodame be tarpininkų, tačiau mums skambino tik brokeriai. Na, sūnus ir užkibo", – istorijos su E.Goradausku pradžią pasakojo S.Kazlauskienė.

Sutarties pasirašymo dieną jis sūnui pasakė, kad kotedžas pabrango 7 tūkst. eurų.

Moteris jokio blogo žodžio apie E.Garadausko darbą, parduodant močiutės butą pasakyti negalėjo. Jis pasirūpino buto pardavimu ir viskas susiklostė kuo puikiausiai. "Kai butas jau buvo parduotas, E.Goradauskas pasiūlė sūnui pirkti kotedžą Romainiuose. Taip viskas ir prasidėjo, o baigėsi tuo, kad sandoris neįvyko ir pinigų jis negrąžino", – dėstė kaunietė.

Pasak S.Kazlauskienės, jos sūnus ir E.Goradauskas pasirašė kotedžo pirkimo sutartį. Jos teigimu, sąlygose buvo nurodyta, kad pasirašius sutartį, reikia sumokėti 15 proc. perkamo nekilnojamo turto vertės, o tai sudarė 8,4 tūkst. eurų. S.Kazlauskienė teigia, sūnui pervedusi reikiamą pinigų sumą.

"E.Goradauskas nusivežė sūnų apžiūrėti kotedžą, turėjo raktus nuo jo, vėliau brokeris atvežė vertintoją, nes sūnus tvarkėsi dokumentus paskolai gauti. Tačiau sutarties pasirašymo dieną jis sūnui pasakė, kad kotedžas pabrango 7 tūkst. eurų", – trumpai praėjusios vasaros nuotykį nupasakojo S.Kazlauskienė.

Pasak kaunietės, išaugusi kotedžo kaina jos sūnui buvo neįkandama. "Atiduok, Edvinai, rankpinigius, – sūnaus žodžius persakė S.Kazlauskienė. – Tai va, neatiduoda iki šiol."

Iškalbingas ir mandagus

S.Kazlauskienė ir save plaka rykštėmis, kad taip patikliai įkliuvo. Moteris tikina gana greitai supratusi klaidą. "E.Goradauskas pasiūlė suplėšyti sutartį ir sūnaus sumokėtai pinigų sumai surašyti vekselius. Sūnus sutiko", – dabar moters rankose du vekseliai po 3 tūkst. ir vienas 2,4 tūkst. eurų.

Kaunietė tikina, kad E.Goradauskas nesikratė skolos ir vis žadėdavo gražinti pinigus, tačiau tos dienos ji niekaip nesulaukė. "Aš laksčiau su tais vekseliais. Galiausiai perdavėme advokatei, kuri suruošė dokumentus teismui, tačiau teismas jo neranda. Jis negyvena ten, kur deklaruota gyvenamoji vieta. Čia buvo didžiulė mano jaunimo klaida", – prarastų 8,4 tūkst. eurų nuostolius savikritiškai vertino S.Kazlauskienė.

Jis ne vienam yra likęs neatsiskaitęs ir drąsiai vaikšto bei dirba toliau.

Kauno apylinkės teismas ne iš karto priėmė S.Kazlauskienės sūnaus advokatės surašytą pareiškimą, tačiau jau rugsėjo viduryje buvo priimtas S.Kazlauskienei ir jos sūnui palankus sprendimas – skola pripažinta, taip pat priteista 5 proc. metinių palūkanų iš E.Goradausko ir apmokėti teismo išlaidas.

"Tačiau jis dirba toliau. Įsivaizduojate? Niekas jo nesustabdo. Ne vienas žmogus atsiliepė, kai paviešinau socialiniame tinkle apie mus apgavusį brokerį E.Goradauską. Jis ne vienam yra likęs neatsiskaitęs ir drąsiai vaikšto bei dirba toliau. Toks labai iškalbingas, mandagus", – E.Goradauską apibūdino S.Kazlauskienė.

Moteris tikino sulaukusi ir NT agentūros, kurioje esą dirbo E.Goradauskas, atstovės žinutės. "Kai tik pamatėme tokio elgesio užuomazgas, iš karto atsiribojome nuo jo. O įrašo autorei linkiu sėkmės", – galima suprasti rašant NT agentūros atstovę.

Atsiribojo tyla

Lietuvos nekilnojamo turto asociacijos tinklalapyje galima rasti visų asociacijai priklausančių bendrovių brokerius. E.Goradausko pavardės tarp asociacijos brokerių nėra. Gal ir neturi būti, jei asmuo dirba, tarkime, pagal individualios veiklos pažymą.

Viename statybų naujienų tinklalapyje skelbiamas straipsnis su  išsamiais E.Goradausko, pristatyto nekilnojamo turto brokeriu, komentarais apie pirkėjų komforto supratimus. Pagal nurodomą datą, straipsnis, kuriame cituojamas E.Goradauskas, publikuotas praėjusių metų gruodį.

"Kauno dienai" nepavyko patikslinti, ar E.Goradauskas, minimas statybų naujienų tinklalapyje ir S.Kazlauskienės apdainuotų rūpesčių kaltininkas, yra tas pats asmuo. Paslaptyje liko ir brokerio versija apie situaciją su S.Kazlauskienės sūnumi. "Kreipkitės į mano advokatę", – telefonu atšovė E.Goradauskas.

Vėliau jis sutiko akis į akį pasikalbėti, tačiau po kelių minučių paskambinęs "Kauno dienos" redakcijos telefonu, atšaukė susitikimą ir pažadėjo atsakyti į raštu jam pateiktus klausimus. Jis vengė tiesaus atsakymo apie veiklą nekilnojamo turto srityje klausdamas: "O kuo galėčiau padėti?" Tačiau E.Goradausko veiklos pobūdį buvo galima nuspėti pagal jo elektroninio pašto adresą su aiškia nuoroda į nekilnojamą turtą nekilnojamasturtasvisiems@….."

E.Goradausko pozicijos atomazga atskriejo iš advokatės Gintarės Girdzijauskienės.

"Atstovaujant kliento interesus nurodome, kad mūsų klientas E.Goradauskas 2018 m. spalio 3 d. kreipėsi į Kauno apygardos Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. pagrindu dėl Snaiguolės Kazlauskienės veiksmų, paviešinus galimą šmeižto pobūdžio informaciją interneto tinklalapyje facebook.com, kliento Edvino Goradausko atžvilgiu. Kita informacija teikiama nebus", – informavo advokatė G.Girdzijauskienė.

Patvirtinta skola

Įstatymas riboja prokuratūros galimybes informuoti apie proceso eigą, jei tai susiję su privačiais asmenimis. Pasak Kauno apygardos prokuratūros atstovės spaudai Izabelės Bočkienė, tai gali padaryti tik pats asmuo arba jo atstovas. E.Goradausko atveju, tai padarė advokatė ir dar taip nuoširdžiai, kad net nurodė kliento asmens kodą. Galbūt advokatams galioja kitokia asmens duomenų apsauga.

Tik kyla klausimas dėl kokių "Snaiguolės Kazlauskienės veiksmų, paviešinus galimą šmeižto pobūdžio informaciją", turėtų būti pradėtas tyrimas, jei Kauno apylinkės teismas gerokai iki E.Goradauskui kreipiantis į prokuratūrą patvirtino jį esant skolingu S.Kazlauskienei. E.Goradauskas dar turėjo 20 d. terminą situaciją patikslinti, tačiau tuo nepasinaudojo.

Galbūt teisiškai S.Kazlauskienės nurodytos 8,4 tūkst. eurų praradimo aplinkybės ne visiškai atitinka viešos žinutės turinyje nurodytas aplinkybes, tačiau žmogiškai ši pinigų suma moteriai priteista kaip E.Goradausko skola.

Neseniai Lietuvos nekilnojamo turto asociacijos direktorės pareigas pradėjusi eiti Kristina Jadevičienė interviu "Kauno dienos" priedui "Ekonomika sakė: "Gali būti, kad yra brokerių, kurie ir toliau dirba senais metodais ir taip kenkia šios profesijos prestižui. Noriu pabrėžti, kad profesionalūs brokeriai su savo klientais pasirašo atstovavimo sutartį, kurioje aptaria ir jam už atliktą paslaugą sumokamą atlyginimą."

Konfliktas dėl vokelio

S.Vyšniausko vadovaujamoje kompanijoje "S.Imperija" Vitalija Staniulienė išdirbo šešerius metus. Moters darbo stažas šios bendrovės lombarde galėjo būti ir ilgesnis, jei, anot jos, ne pakeistas atsiskaitymas už darbą.

"Dirbdama "S.Imperijoje" gaudavau minimalų atlyginimą ir apytiksliai 100–150 eurų kas mėnesį vadinamajame vokelyje. Maždaug nuo šių metų sausio direktorius pradėjo mažinti sutartą dalį vokelyje ir galiausiai atsisakė visai tai mokėti. Jis motyvavo prastais lombardo skyriaus veiklos rezultatais", – pasakojo V.Staniulienė.

Pasak jos, darbas lombarde turi ypatingą specifiką. Kad gautų grynųjų pinigų, daiktus į lombardą neša labai marga publika – ir stiklelio mėgėjai, ir narkomanai, ir šiaip keistuoliai. Beje, tarp lombardo klientų, kaip tikino V.Staniulienė, buvo ir pats S.Vyšniauskas.

"Jis veždavo savo daiktus iš namų: paveikslus, pirktus iš kinų interneto parduotuvių, jam dovanotas knygas, vaikams nebereikalingus žaislus", – įmonės direktoriaus į lombardą atneštų daiktų spektrą plėtė V.Staniulienė.

Moteris prisiminė, kaip kartą S.Vyšniauskas atvežė į lombardą suvenyrinį klozetą. Išgirdęs, kad tokio suvenyro niekas nepirks, vadovas nesutriko – liepė įsodinti gėlę ir taip intriguoti klientus. Darbuotojos nuostabai, direktoriaus idėja rado gerbėją ir klozetas su gėle buvo parduotas.

Tačiau S.Vyšniausko užmojams nemokėti sutartos atlyginimo dalies vokelyje V.Staniulienė nutarė pasipriešinti.

"Pasakiau vadovui, kad dėl atlyginimo mokėjimo vokelyje kreipsiuosi į Mokesčių inspekciją", – realiausią priežastį, užtraukusią jai S.Vyšniausko nemalonę, nurodė V.Staniulienė.

Atleido ir kaltina

Perspėjimas apie Mokesčių inspekciją V.Staniulienei nepraėjo be pėdsakų. Pasak moters, direktorius S.Vyšniauskas iškvietė ją į darbą per laisvadienį. V.Staniulienės tai pernelyg nenustebino. Moteris šyptelėjo tąsyk pagalvojusi, kad vadovas vėl atvežė kokių nors kiniškų žaisliukų. Tik vėliau paaiškėjo, kad planų būta visai kitų.

"Jis pasiėmė didžiąją dalį įmonės dokumentų. Taip pat įvairių duomenų ir suklastotų dokumentų, patvirtinančių, kad įmonėje buvo vedama dviguba buhalterinė apskaita. Jis privertė mane pasirašyti du pasižadėjimus, kad neva tai aš iš įmonės kasos pasiėmiau didelę pinigų sumą ir kad neva tai aš klastojau "S.Imperijos" buhalterinės apskaitos dokumentus. Net negalėčiau pasakyti pažodžiui, ką jis diktavo, o aš rašiau. Man buvo šokas", – pasakojo V.Staniulienė.

Moteris neslėpė nesitikėjusi tokio direktoriaus elgesio. Jo padiktuotų pasižadėjimų pagrindu V.Staniulienė buvo atleista iš darbo. "Taip ir išėjo, kad jis dabar visą juodąją buhalteriją nori nurašyti man. Suma gali siekti 26 tūkst. eurų", – dėstė V.Staniulienė.

Jis privertė mane pasirašyti du pasižadėjimus, kad neva tai aš iš įmonės kasos pasiėmiau didelę pinigų sumą ir kad neva tai aš klastojau "S.Imperijos" buhalterinės apskaitos dokumentus.

Moteris guodėsi jau buvusi iškviesta pas tyrėjus ir apklausiama dėl lombardo veiklos. Jos žiniomis, S.Vyšniausko žmona parašė pareiškimą dėl neva V.Staniulienės pasisavintų pinigų. Rekvizitai.lt duomenimis, Ieva Vyšniauskienė vadovauja kompanijai "Eurobrokeriai". Ši kompanija nurodo tą patį būstinės adresą kaip ir "S.Imperija".

"Esu mačiusi direktoriaus žmoną. Kai jis būdavo užsiėmęs, ji atveždavo daiktus į lombardą, tačiau viskam vadovavo S.Vyšniauskas", – V.Staniulienei nekilo abejonių, kas vadovauja lombardui.

Savita specifika

V.Staniulienė ryžosi atvirai iškloti S.Vyšniausko vadovavimo "S.Imperijoje" specifiką. "Jis man liepdavo užpildyti blankus svetimo žmogaus vardu. Surašydavo daiktus, kuriuos atvežė, ir pats pasirašydavo. Aš pasirašydavau, kad daiktus priėmiau, o jis pasirašydavo jau prie to žmogaus pavardės", – apie galimą svetimų parašų padirbinėjimą užsiminė V.Staniulienė.

Moteris neslėpė, kad žmogus, kurio pavarde ir kitais duomenimis naudojosi S.Vyšniauskas, apie tai nieko nežinojo. Asmuo gal ir nebuvo geriausios reputacijos, mėgo išgerti ir gyveno asocialiai. Pasak V.Staniulienės, jei asmuo bent kartą į lombardą atnešė kokį daiktą, už kurį gavo paskolą, jo duomenys lieka įmonės duomenų bazėje.

V.Staniulienė tiksliai nežinojo, kaip vėliau gali atsiliepti vyrui užkrauta lombardo suteiktų paslaugų uodega. "Aš tik girdėjau tą žmogelį skundžiantis, kad ant jo kabo kažkokia mašina, antstoliai neduoda ramybės", – pečiais truktelėjo V.Staniulienė.

Tačiau tai ne visi darbo S.Vyšniausko vadovaujamame lombarde ypatumai. "Jis liepdavo per mėnesį išimti 100, kartais 150, kitą kartą 200 eurų svetimomis pavardėmis kaip paskolas ir atidėti. Prie progos atvažiuodavo ir pasiimdavo", – apie galimus apgaulingus direktoriaus veiksmus pasakojo buvusi darbuotoja.

Negana to, lombarde galiojo nerašyta taisyklė – kopijavimo paslaugų nefiksuoti kasos aparatu. Nefiksuoti aukso svėrimo ir patikrinimo. Už šias paslaugas surinktus pinigus esą taip pat buvo tradicija dėti į maišelį, kurį pasiimdavo direktorius.

Jei žmogus atnešdavo aukso, bet ne paskolai, darbuotojai esą vis tiek pildydavo paskolos lapą, tik palūkanoms nurodydavo 1 eurą. Šią informaciją suvesdavo į kompiuterį, kad programose matytųsi, jog aukso yra.

"Sudėkite man metalus – aš išsipirksiu, – direktoriaus tekstą apie tradiciją paruošti maišiuką su į lombardą atneštais metalais minėjo V.Staniulienė. – Išsipirkdavo paprastai – įvedame į programą, realiai gi to nėra, atspausdiname čekį ir jis išvažiuoja. O mums reikėdavo pasirūpinti, kad auksą atnešęs žmogus pasirašytų, jog atsiėmė auksą."

Teisminė patirtis

Lemtingą V.Staniulienei dieną, galima spėti, kad ir S.Vyšniauskas buvo kiek įsitempęs. Pasak buvusios lombardo darbuotojos, imdamas įmonės dokumentus direktorius per apsirikimą vienoje lentynoje paliko dalį suklastotų dokumentų.

V.Staniulienė įsitikinusi, kad šie dokumentai turėtų sudominti teisėsaugos pareigūnus. Kartą S.Vyšniauskas jau stojo prieš Kauno apylinkės teismą ir turėjo būti teisiamas pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius – už svetimo turto pasisavinimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą.

"Kauno diena" rašė apie ikiteisminį tyrimą, kurio metu buvo nustatyta, kad S.Vyšniauskas, būdamas laikinuoju direktoriumi, pasisavino iš bendrovės per 5 tūkst. eurų. Teisėsaugai užkliuvo ir bendrovės teikiamos lombardų paslaugos. Skirtingais laikotarpiais skirtinguose lombarduose ikiteisminio tyrimo metu rasta į apskaitą neįtrauktų lėšų.

Teisėsaugos vertinimu, dėl neįtrauktų į apskaitą tarpininkavimo lėšų už nekilnojamojo turto pirkimą ir dėl neįtrauktų į apskaitą pinigų lombarduose iš dalies negalima nustatyti bendrovės "S.Imperija" turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tai tęsėsi mažiausiai trejus metus, kol bendrovei vadovavo S.Vyšniauskas.

Kaune žinomam brokeriui Temidės verdikto pavyko išvengti. Teisinėje praktikoje yra ne vienas atvejis, kai asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia galimybe pasinaudojo ir S.Vyšniauskas.

Kauno apylinkės teismas atleido S.Vyšniauską nuo bausmės pagal laidavimą ir nutraukė baudžiamąją bylą. Teismas nusprendė, kad laiduotoja teisiamojo žmona I.Vyšniauskienė yra verta pasitikėjimo. S.Vyšniauskas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su tūkstančio eurų užstatu, perduodant jį laiduotojos I.Vyšniauskienės atsakomybei.

Prisistato nukentėjusiuoju

"S.Imperijos" direktorius S.Vyšniauskas, kalbėdamas telefonu su "Kauno diena", neslėpė kiek nustebęs, kad buvusi darbuotoja kreipėsi į redakciją. Brokeris patikslino, kad tikrai kreiptasi į policiją už esą bendrovės lėšų pasisavinimą. "Jai gresia aštuoneri metai laisvės atėmimo už svetimo turto pasisavinimą", – suskaičiavo S.Vyšniauskas. Dar visai neseniai jam pačiam buvo inkriminuojama nusikalstama veika pagal tą patį Baudžiamojo kodekso straipsnį.

"Mane įspėjo, gal ji gali imtis tokios gynybos", – nebūtais dalykais ir prasimanymu S.Vyšniauskas vadino V.Staniulienės atskleistą darbo specifiką bendrovėje "S.Imperija".

S.Vyšniausko aiškinimu, buvo nutarta atlikti inventorizaciją lombarde. Esą nė nepradėjus to daryti V.Staniulienė prisipažino ėmusi bendrovės pinigus.

"Mes stebėjome, kaip ji dirba už minimalia algą ir viskas gerai. Ji būtų dirbusi ir už pusę minimalios algos, nes apskaičiavome, kad per mėnesį ji paimdavo apie 500 eurų", – savo versiją dėstė S.Vyšniauskas.

Galimų neteisėtų V.Staniulienės veiksmų "S.Imperijos" direktorius nepastebėjo visus metus – kiek moteris dirbo jo vadovaujamame lombarde. "Mes ja pasitikėjome", – pareiškė S.Vyšniauskas ir atkirto nesijaučiantis kaltas, kad per šešerius V.Staniulienės darbo metus buhalterei neužkliuvo siunčiami tik skenuoti daiktų apskaitos žurnalo puslapiai ir niekam nešovė mintis kartkartėmis patikrinti, kokie užstatyti daiktai yra, kokių nėra ir t.t.

"Aš esu nukentėjęs ir tuo viskas pasakyta. Jei moterį išžagino, tai dėl to ji pati kalta?" – retoriškai klausė S.Vyšniauskas. V.Staniulienės minėti pasižadėjimai, anot S.Vyšniausko, buvo jos pasiaiškinimai.

Balandžio 26 d. rytą moteris net negalėjo pagalvoti, kokį nemalonų incidentą jai teks patirti priešpiet, apie 11 val. Vilija kaip įprastai važiavo iš privataus savo darbo kiemo, esančio sostinėje, Palangos g. 4.

„Gal raudonos spalvos „Citroen” vairuotojas nežino kelių eismo taisyklių, o gal tiesiog jį visuomet visi praleidžia, tačiau šioje situacijoje jis turėjo praleisti mane ir rankos mostu aš jam tą parodžiau”, – įvykio pradžią pasakoja Vilija.

To, kas vyko toliau, vilnietė tikrai nesitikėjo. O apie tai prabilti viešai galėjo tik praėjus parai.

Ne tik keiksmai, bet ir smūgiai

„Tai buvo tvarkingai apsirengęs vyras, kuris staigiai išlipo iš savo automobilio ir pradėjo eiti link manęs. Nieko blogo nepagalvojau ir atsidariau langą. O jis pradėjo mane koneveikti visais įmanomais rusiškais keiksmažodžiais, po kurių pajutau smūgius alkūne”, – praėjus net kelioms dienoms susijaudinimą vis dar sunkiai tvardė ji.

Kaip teigia Vilija, kiek kartų vyras jai trenkė, nepamena, nes už viską labiau ji buvo ištikta šoko. Laimė, visi smūgiai skriejo į moters petį, o ne į veidą ar galvą.

„Stengiausi uždaryti langą, tačiau jam pradėjus kilti vyras vėl man tvodavo ir nuo judesio jis nusileisdavo. Galiausiai jis atsitraukė ir sparčiu žingsniu grįžo į savo automobilį. Sėdo į jį ir išvažiavo. Džiaugiuosi, kad bent nufotografuoti suspėjau”, – toliau dėstė vilnietė, kuri prisipažįsta, kad tuo metu tik sugebėjo paskambinti savo vyrui.

Moteris suprato, kad kviesti policiją jau nėra prasmės, nes minėtas vyras iš įvykio pasišalino. Savo vyro paskatinta vilnietė nuvažiavo į Vilniaus miesto 3-ąjį policijos komisariatą. Čia ji parašė pareiškimą ir išdėstė pareigūnams aplinkybes.

Jis pradėjo mane koneveikti visais įmanomais rusiškais keiksmažodžiais, po kurių pajutau smūgius alkūne.

Vilniaus apskr. VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja portalui patvirtino, kad ketvirtadienį apie 11 val. gautas pranešimas apie minėtą įvykį. Daugiau informacijos policijos atstovė nepateikė, nes, pasak jos, tą draudžia asmens privatumo apsauga.

Praėjus parai po šio įvykio Vilija apie tai nusprendė parašyti savo socialinio tinklalapio „Facebook” paskyroje. Kaip teigia moteris, jos tikslas – kad kiti žmonės, o ypač – moterys, būtų budrūs panašiose situacijose. 

„Netrukau sužinoti, kad tas vyras – A. Č., iš pirmo žvilgsnio labai tvarkingas, turintis savo įmonę draudimo brokeris. Informaciją apie jį nesunkiai radau internete”, – atvirtai dėsto moteris ir pamini, kad vyro kontora randasi visai šalia įvykio vietos.

Portalui vilnietė pasakojo, kad yra pasiruošusi visiems galimiems scenarijams ir nors apie patirtą smurtą nėra lengva kalbėti, tačiau taip ji nori paskatinti ir kitas moteris. Vilija patikino, kad jos tikslas nėra kažkaip specialiai pakenkti minėtam asmeniui, tačiau, pasak moters, viešas kalbėjimas padeda padrąsinti kitus elgtis taip pat panašioje situacijoje.

„Jeigu bučiau vyras, taip atsitikę tikrai nebūtų. Kadangi esu moteris, apsiginti tiesiog negalėjau. Nebijojau atidarydama langą, o dabar, kai jau vis tiek gavau per šonus, tai neturiu ko bijoti dar labiau. Pasisaugokit ir apsaugokit kitus. Ypač – kitas”, – ragina pašnekovė.

Pranešė Draudimo brokerių rūmams

Vilijos istorija feisbuke sulaukė didžiulio internautų dėmesio. Ir moterys, ir vyrai negailėjo paskatinimų ir pagyrų už drąsą kalbėti. Moters minėtas incidento dalyvis taip pat sulaukė dėmesio, tik ne tokio malonaus, kaip įrašo autorė. Tarp komentuojančiųjų atsirado ir paguodžiančių, ir patariančių, o viena moteris paragino kreiptis į Draudimo brokerių garbės teismą.

„Sužinojau, kad Draudimo brokerių rūmai savo nariams kelia aukštus etikos reikalavimus, todėl nusprendžiau apie situaciją informuoti ir juos”, – toliau savo veiksmus vardija vilnietė.

Draudimo brokerių rūmai yra draudimo brokerius vienijanti ir draudimo brokerių savivaldos principus įgyvendinanti asociacija, kurios pagrindinis tikslas – koordinuoti savo narių veiklą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą draudimo brokerių paslaugų teikimą, gerinti draudimo brokerių veiklos aplinką bei sąlygas.

Asociacijos internetiniame puslapyje galima rasti, kad kiekvienas draudimo brokeris privalo laikytis aukštų etikos standartų ir profesinėje, ir kitoje veikloje, asmeniniu elgesiu aukštinti savo profesiją ir draudimo brokerio vardą, prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą profesinę bendruomenę.

Ta moteris man parodė nepadorų gestą, pirštą savo. Aš ir pats ketinu kreiptis į policiją, nes taip kelyje elgtis negalima. Aš turiu ir liudininką, kuris viską matė, užfiksavo.

Portalui pavyko susisiekti su Draudimo brokerių rūmų direktore Raminta Žimkute. Moteris patvirtino, kad Vilijos pranešimas pasiekė Draudimo brokerių garbės teismą. Atstovė patikino, kad minėtas brokeris yra asociacijos narys.

„Informaciją iš moters gavome, tačiau kol kas nesame linkę daryti išankstinių vertinimų. Situacijai išsiaiškinti turime pasikalbėti ir su pranešėja, ir su A. Č.”, – sakė R. Žimkutė, kuri paminėjo ir tai, kad anksčiau jokių nusiskundimų apie minėtą brokerį nebuvo gauta.

Atstovė paaiškino, kad kiekvienas pranešimas yra nagrinėjamas individualiai. Pirmiausia jis patenka į institucijos prezidiumą, kuris vertina, ar yra pagrindo ir pakankamai duomenų svarstymui. Tuomet, esant  pagrindui, atvejis siunčiamas į Draudimo brokerių garbės teismą. Čia jau sprendžiama, kokią drausminę nuobaudą skirti. Kraštutiniu atveju, kuomet pažeidimas yra itin grubus, dėl brokerio elgesio galima kreiptis ir į Lietuvos banką, kuris turi teisę panaikinti brokerio licenciją. R. Žimkutės teigimu, svarstytinas bus ir Vilijos atsiųstas atvejis.

Brokerio pozicija

Portalui pavyko susisiekti ir su incidente dalyvavusiu brokeriu. Vyras trumpai išdėstė savo istorijos versiją.

„Ta moteris man parodė nepadorų gestą, pirštą savo. Aš ir pats ketinu kreiptis į policiją, nes taip kelyje elgtis negalima. Aš turiu ir liudininką, kuris viską matė, užfiksavo”, – pasakojo vyras.

Paklausus, ar vyras tikrai trenkė Vilijai, sulaukta tokio atsakymo: „Aš norėjau pagauti už to piršto. Gal ten ir prisiliečiau prie drabužių, bet čia nieko baisaus.”

Pasiklausėme ir to, ar nepadorus gestas yra pretekstas prieiti prie moters automobilio ir jai trenkti. Vyras patikino, kad priėjęs jis pirmiausia paklausė Vilijos: „Ką jūs darot?” O smūgių alkūne nebuvo, tai, vyro žodžiais kalbant, prasimanymas.

„Nesuprantu, kam reikia šio triukšmo? Kam visa tai? Aš apskritai nenoriu jokio triukšmo. Visi mes žmonės, gal per daug ir pats pasikarščiavau”, – telefonu kalbėjo vyras ir paminėjo, kad galime Vilijai perduoti jo telefono numerį ir ji jam gali paskambinti.

„Jei ši istorija išeis į viešumą, laukia dideli nemalonumai. Aš pats noriu viską išspręsti taikiai. O gal mes su ja būsim draugais?”, – pokalbio pabaigoje pasvarsto brokeris.

Turto pasisavinimas

Kauno apylinkės teismui rugpjūtį buvo perduota baudžiamoji byla dėl turto pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. Vienintelis kaltinamasis šioje byloje – 32 metų S.Vyšniauskas. Ikiteisminio tyrimo metu narpliotas 2011 m. pabaigos – 2014 m. pradžios bendrovės "S.Imperija" finansinis laikotarpis. Tuo metu S.Vyšniauskas bendrovėje ėjo laikinojo direktoriaus pareigas.

Bendrovė "S.Imperija" prisistato užsiimanti skubiu nekilnojamojo turto pirkimu. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad S.Vyšniauskas, eidamas laikinojo direktoriaus pareigas, pasisavino iš bendrovės per 5 tūkst. eurų.

Laikinojo direktoriaus veiklos vingiai palietė ir kitas bendroves, kuriose S.Vyšniauskas pristatomas direktoriumi. Nekilnojamojo turto veikėjo žinioje – ir bendrovė "S.Imperija Creditor". Tyrėjai nustatė, kad šios bendrovės administratorės S.Vyšniausko pasirašytu įsakymu tarpininkavo, konsultavo ir atstovavo bendrovei "S.Imperija".

Nurodoma, kad "S.Imperija" už suteiktas nekilnojamojo turto paslaugas fiziniams asmenims išrašė pinigų priėmimo kvitų beveik 11 tūkst. eurų. S.Vyšniauskas perėmė šią sumą, tačiau jos neįtraukė į "S.Imperija" kasos knygą ir į buhalterinę apskaitą, neišrašė kasos pajamų orderio.

S.Vyšniausko sumanymo būta kito – surinktus iš fizinių asmenų pinigus jis pasidalijo per pusę su tarpininkavimo paslaugas teikusiais nekilnojamojo turto brokeriais. Tyrėjais suskaičiavo, kad S.Vyšniauskas sau pasiliko apie 5 tūkst. eurų. Toks laikinojo direktoriaus veiksmas Baudžiamajame kodekse įvardijamas kaip bendrovės "S.Imperija" turto pasisavinimas.

Buhalterinės machinacijos

Nesvetima "S.Imperijai" ir lombardų veikla. S.Vyšniausko vadovaujamų lombardų tinklas išsimėtęs ne tik Kaune, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Tyrėjai ir ten pastebėjo buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų. Kaltinime nurodoma, kad direktoriaus S.Vyšniausko žodiniu nurodymu lombardų darbuotojos perrašė paskolos bilietus ir neįtraukė į apskaitą beveik 2 tūkst. eurų.

Tyrėjai skaičiuoja, kad 2012 metais S.Vyšniausko nurodymu kasos operacijų žurnaluose neįrašyta ne mažiau 740 eurų įplaukų už palūkanas, panašiai tiek ir 2013 metais, 2015 metais – neapskaityta per 400 eurų.

Teisėsaugos vertinimu, dėl neįtrauktų į apskaitą tarpininkavimo lėšų už nekilnojamojo turto pirkimą ir pinigų lombarduose mažiausiai trejus S.Vyšniausko vadovaujamus bendrovei metus iš dalies negalima nustatyti bendrovės "S.Imperija" turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Baudžiamasis kodeksas už buhalterinės apskaitos machinacijas numato bausmes skiriant viešuosius darbus iki baudos ir laisvės atėmimo trejiems metams.

S.Vyšniausko pavardė puikuojasi ne tik prie "S.Imperija" direktoriaus pareigų. Jis nurodomas ir kompanijų "S.Imperija Creditor", "Brolių projektai" direktoriumi. Nurodyta, kad šioje įmonėje dirba trys darbuotojai, bet kuo užsiima, visiškai neaišku. Ir dar. S.Vyšniauskas viešinasi kaip daug pagyrų ir rekomendacijų pelnęs vienos didžiausios nekilnojamojo turto agentūros "Capital" brokeris.

Bausmės lengvatos

S.Vyšniausko pozicija dėl įtarimų keitėsi nuo visiško neprisipažinimo 2014 m. iki visiško prisipažinimo 2017 m. liepą, prieš atiduodant bylą į teismą.

S.Vyšniauskas tikino, esą negalėjęs iš karto sutikti su įtarimais, nes jie buvo pareikšti neteisingai. "Atliekant tyrimą įtarimai buvo jau teisingai suformuluoti ir aš sutikau. Normalu, kai kaltinimas pareiškiamas netiksliai, tai kaip gali su juo sutikti", – retoriškai klausė S.Vyšniauskas.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti Kauno apygardos prokurorė Alma Markvaldienė sunkinančių aplinkybių kaltinamajame akte nenurodė.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė – S.Vyšniauskas savo noru atlygino "S.Imperija" padarytą žalą.

"Esu vienintelis "S.Imperija" akcininkas ir savininkas. Kompanijos buhalterijoje buvo neatitikimų. Tokie dalykai sprendžiami dviem būdais. Pirmasis – per Valstybinę mokesčių inspekciją, susimokant delspinigius ar baudą. Antrasis – kai to imasi Finansinių nusikaltimų tarnyba (FNTT). FNTT imasi tada kai yra skundas. Šiuo atveju buvo negražiai iš darbo išėjusio darbuotojo skundas", – bandė teisintis S.Vyšniauskas.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė – S.Vyšniauskas savo noru atlygino "S.Imperija" padarytą žalą. Neatmetamas ir dar vienas baudžiamosios atsakomybės naštą lengvinantis S.Vyšniausko žingsnis – prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Tokia galimybė egzistuoja teisiamiesiems, kai jie teisiami pirmą kartą, kai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, atlygina padarytą žalą ir yra atsakomybės naštą prisiimantis nepriekaištingos reputacijos žmogus.

Patyręs ieškovas

Tačiau laidavimo galimybe teismuose negalėjo pasinaudoti mūsų šalies gyventojai, susigundę S.Vyšniausko vadovaujamos kompanijos teikiama greitųjų kreditų paslauga. 

Kaip matyti iš elektronines teismų sistemos, bendrovė ,,S. Imperija Creditor.lt" nurodoma kaip ieškovė keliuose šimtuose civilinių bylų. S.Vyšniausko vadovaujama kompanija pagal darbo pobūdį tuos kelis šimtus kartų kreipėsi į Lietuvos teismus dėl negrąžintų kreditų išieškojimo. 

Pačiam kompanijos vadovui neteko akistatoje teismo salėje susitikti su kreditus paėmusiai ir negražinusiais asmenimis, tačiau jo vadovaujamos bendrovės prašymu priimti teismų sprendimai palietė ne vieną šalies gyventoją.

"Kauno dienos" žiniomis, S.Vyšniauskui galėjo grėsti rimtesni nemalonumai. Vykstant ikiteisminiam tyrimui, jis su pareigūnais galbūt "bandė susitarti gražiuoju". Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) patvirtino, kad 2016 metais buvo gavusi Kauno prokurorų skundą dėl galimai korupcinių S.Vyšniausko veiksmų. Tais pačiais metais STT atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Tarnyba nenustatė S.Vyšniausko veiksmuose korupcijos. 

Turi antrininką

– Kokios permainos įvyko, kad sulaukęs brandaus amžiaus pradėjote rašyti?

– Polinkį komponuoti turėjau visada. Bet gyvenimo realybė tokia, kad būdamas jaunas rūpiniesi rimtais dalykais, reikia įsitvirtinti, išlaikyti šeimą, užauginti vaikus. Rašymas tam trukdo, yra bergždžias užsiėmimas. Ir dabar galvoju: kuo daugiau rašančiųjų, tuo mažiau skaitančiųjų. Kai supratau, kad gyvenime nieko nepasieksiu, pradėjau rašyti.

– O kalbant rimtai?

– "Čakros atsivėrė" po įvairiausių finansinių bankrotų. Buvau sukrėstas, kai vienas geras draugas mane skaudžiai išdūrė. Reikėjo kažkaip suktis iš padėties, išsikrauti, kad nepalūžčiau. Gerti nesinorėjo. Tik ne tada, kai prispaudė sunkumai. Geriu tik iš laimės.

– Taip atsirado Benas Tarkeris?

– Šis slapyvardis į galvą šovė visiškai atsitiktinai. Vieną dieną apėmė jausmas, tarsi aš esu aš, o Benas – mano antrininkas, stebintis viską iš šalies.

– Galbūt drąsiau slėptis po išgalvotu vardu?

– Iš pradžių sukau galvą, kaip mane vertins aplinkiniai. Juk visą laiką atrodžiau pinigų siekiantis materialistas, ir staiga – še tau. Kokia nesąmonė. Ir dabar mažai kas žino apie mano meniškąją pusę, per daug nesiskelbiu. Jei netyčia visos novelės dingtų iš kompiuterio ar kas nors jas pasisavintų, niekaip negalėčiau įrodyti, kad tos rašliavos mano.

– O jų yra daug?

– Nemažai. Galvoju visas sudėti į knygą ir išleisti novelių rinkinį. Atrodo, kad esu tam pasiruošęs, bet vis neleidžia vidujė savikontrolė. Norisi dar tobuliau, dar preciziškiau. Esu sau gana kritiškas.

Moteriškos suknelės idilė

– Galbūt šeimoje buvo rašančiųjų?

– Skaityti išmokau būdamas penkerių. Brolis tėvų prašydavo mašinėlės, o mane traukė knygos. Bet nemanau, kad rašymas yra įgimtas dalykas, veikiau jautrumas, empatija, gebėjimas pasaulį matyti kitaip, fantazuoti. Dabar žmonės susvetimėję, uždari. Ausų, kurios iš tikrųjų tave girdi, lieka vis mažiau.

– Ar novelėje "Smuikininkas" galima atpažinti tikrąjį Sigitą?

– Faktiškai tai yra nuoširdi mano paties istorija, įvilkta į maskuojamuosius rūbus. Apskritai kiekviename išgalvotame personaže galima rasti jo kūrėją. Net jei tas personažas – pats blogiausias ir baisiausias maniakas. Geras rašytojas turi savyje ir blogo, ir gero. Tiesa, nesu smuikininkas, tačiau žinau, kas yra žmogiškas pavydas, baimė parodyti savo menkumą, nesėkmę. Menininko tikslas – ne kurti iliuzijas ir apgaudinėti žmones, o atkurti tiesą. Visuomenėje klesti daug stereotipų ir patarlių, viena jų – kad kiekvienas yra savo likimo kalvis. Man tai atrodo visiška nesąmonė.

– Labiau pasikliaujate lemtimi?

– Manau, kad labai svarbūs yra prigimtiniai dalykai. Juk prigimtinis protas nesusiformuoja per amžius. Patirtis, žinios ir dvasingumas paverčia žmogų išmintingu. Dabar tapo madinga keistis, klastoti savo prigimtį. Tarkime, flegmatikas bando būti geru pardavėju, skaito daug motyvacinių knygų ir apskritai daro visai ne tai, ką turėtų. Ir dėl to, žinoma, labai kenčia. Žmonės baltais drabužiais klausosi meditacinės muzikos, jų veiduose matyti palaima, o skruostais rieda ašaros. Bet sugrįžę iš savo ratelių jie neišvengiamai susiduria su buitimi. Kiek toje vaidyboje yra tiesos? Pasauliui tavęs reikia tokio, koks esi. Kai tai supratau, gyventi tapo daug lengviau.

– Ką veikėte viename renginyje įsispraudęs į moteriškus apdarus?

– Viskas aprašyta novelėje "Gegutė". Tai pasakojimas vyro, kuris būdamas mažas berniukas pažadėjo savo mamai nupirkti suknelę. Pačią gražiausią, kokias dėvi tik laimingiausios moterys. Jam atrodė, kad turi tai padaryti už savo tėvą, su kuriuo mama išsiskyrė, jautė atsakomybę grąžinti savotišką skolą. Bėgant metams apetitas vis augo – vien suknelės darėsi per mažai, prie jos būtinai prireikė derančių batelių, rankinės, papuošalų. Viską nupirkti pritrūkdavo laiko, nors pinigų Rėjui nestigo. Turėjo tiek, kad galėjo už juos aprengti visas pasaulio moteris. Galiausiai keitėsi ir supratimas apie skolos grąžinimą. Po daugelio metų, po artimųjų netekties ir bankroto, praradęs visus savo turtus, jis apsigyveno šešiolikos kvadratinių metrų valstybės skirtame būste. Gavo pašalpą. Tačiau teko atsisakyti visų malonumų, net metė rūkyti. Iš galvos niekaip neišėjo duotas pažadas nupirkti suknelę. Mamos jau nebuvo, bet vis tiek kantriai taupė pinigus ir net nusižiūrėjo apdarą. Kai dar po metų nuvyko į moteriškų drabužių parduotuvę, paaiškėjo, kad patikusios suknelės nebėra. Pardavėjai paklausus, kam vyrui reikalinga būtent toji suknelė, Rėjui buvo nejauku prisipažinti, kad ji skirta mirusiai mamai, todėl ėmė kurti istoriją. Kad visą gyvenimą svajojo būti moterimi, kad liko gyventi visai nedaug ir nori būti palaidotas kaip moteris. Galiausiai ir pats patikėjo savo melu. Pardavėjai pagailo vyro, ji nubėgo į tarnybines patalpas ir atnešė suknelę.

– Kas vyko vėliau?

– Grįžęs namo Rėjus panoro iš tikrųjų pasimatuoti suknelę. Baisiai jį traukė į ją įlįsti. Neatsilaikęs pagundai taip ir padarė. Paskui kuriam laikui pakabino į spintą. Tačiau kažkas nuo tada jame pasikeitė. Buvo nebe toks, koks prieš tai. Jautėsi išniekinęs mamos prisiminimą, tarsi pirmą kartą pasielgęs nedorai. Vyrą užvaldė dar stipresnis noras vėl užsivilkti suknelę ir vieną dieną jis jam neatsispyrė. Nuo to momento savo nešvankybėms Rėjus daugiau nesipriešino.

Diena prasideda 5 val.

– Esate vyturys ar pelėda?

– Rytais aš būnu laimingesnis, žvalesnis. Paprastai penktą valandą keliuosi ir iki kokios aštuntos sėdu prie darbinio stalo rašyti.

– Turbūt dauguma stebisi sužinoję, kad brokeris kuria noveles.

– Todėl ir atsirado Benas Tarkeris. Darbe vaikšto Sigis – nekilnojamojo turto brokeris, o namuose prie kompiuterio tampu visai kitu žmogumi. Ir tai ne vienintelė kaukė, kurią dėviu. Dar būnu blogas tėvas, geras draugas ir panašiai.

– O kokios savybės labiausiai praverčia tikrajame darbe?

– Komunikabilumas, žinoma, protas. Daug lemia sėkmės faktorius. Tiesa, kad ir ką daryčiau, finansinė sėkmė gyvenime manęs nelydi. Siekdamas pinigų dažniausiai priimu neteisingus sprendimus. Pinigų turiu tik tiek, kiek man reikia. Nieko neplanuoju, faktiškai gyvenu šia diena. Užtat esu laisvas.

– Nėra baisu dėl ateities?

– Žmogus nerimauja net ir milijoną turėdamas.

"Cepelinai vienija tautą"

– Mokėtės konservatorijoje. Ar dar pagrojate trimitu?

– Kol gyvenau Palangoje, muzikuodavau, paskui pasimiršo. Gal nėra motyvacijos. Užsiimu kitomis veiklomis, lankau folkloro ansamblį "Alkas". Jaučiu buvimo tarp žmonių badą, dalyvauju įvairiuose kultūriniuose renginiuose, su Klaipėdos rašytojais mėgėjais skaitome savo kūrybą.

– Apie ką šiuo metu rašote?

– Neseniai baigiau detektyvą. Išėjo ilga novelė. Daug kankinausi, nes pirmą kartą rašiau stambesnės formos kūrinį, dabar padžioviau brandinti.

– Kaip vaikai reaguoja į jūsų literatūrinius "nukrypimus"?

– Dukra sakė, kad didžiuojasi, sūnus – kiek santūresnis. Jis skaito vadovėlius, kuriuose pateiktos visiems vienodos taisyklės, kaip parduoti "Ferrari", kaip gyventi. Tai – praėjęs mano etapas, todėl stengiuosi žiūrėti tolerantiškai. Manau, kad geras rašytojas turėtų kurti taip, kad kiekvienas skaitytojas jį suprastų skirtingai.

– Kuo užsiimate laisvalaikiu?

– Labai mėgstu grybauti. Būna, kad gaminu. Manyje kartkartėmis pasireiškia lietuviška prigimtis. Paprastai "sunkaus" maisto vengiu, nes esu linkęs į nutukimą ir turiu prižiūrėti kūną. Bet užėjęs į lietuviškų patiekalų restoraną būtinai užsisakau cepelinų. Tai – šventinis patiekalas. Cepelinai ir balta mišrainė apskritai yra tautą vienijantys dalykai, būtų nepadoru jų atsisakyti.

Vizitinė kortelė

Gimė 1964 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdoje.

Mokėsi Klaipėdos 21-ojoje vidurinėje mokykloje, šiuo metu – Klaipėdos Gedminų pagrindinė mokykla.

Baigė Klaipėdos S.Šimkaus konservatoriją, trimito klasę.

Pernai sukurta novelė "Smuikininkas" apdovanota Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejaus premija.

Išsiskyręs, turi tris vaikus.