Prie burlaivio „Meridianas“ gruodžio pradžioje atsirado meno kūrinys, kuriame vaizduojama laivo katastrofa.

Negyvenamoje saloje lėles įkurdinusi A. R. Pečeliūnienė savo darbą pavadino „Nebaigta istorija“. Nors klaipėdiečiai ekspoziciją juokais vadina prakartėle, pati menininkė teigė, kad taip nėra.

„Tai – ne prakartėlė, o ekspozicija, kuri pritaikyta šitam momentui, kai gyvybė ateina į Žemę, nežiūrint į situaciją, kuri mus supa. Visas gruodis yra ypatingas laikas, kai rusena tikėjimas, viltis ir meilė. „Nebaigta istorija“ reiškia, kad galima sukurti jos pabaigą. Čia kiekvienam yra galimybė, bežiūrint į negyvenamoje saloje paliktus žmones, sukurti jiems savo pabaigą su viltimi į šviesą“, – teigė A. R. Pečeliūnienė.

Menininkė dar praėjusiais metais Mažajam Klaipėdos licėjui padovanojo savo lėlių istoriją „Kalėdų giesmė“, o šiais metais Klaipėdos licėjaus mokiniai pagal šį kūrinį pastatė spektaklį.

Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Savotiškų mizanscenų kūrėja teigė, kad niekada nelaukianti padėkos už savo darbus, ji kuria, nelaukdama jokio atlygio.

„Man kilo mintis, aš noriu padaryti ir darau, manęs niekas neprašo, man nereikia reklamos. Sakiau, kad niekam nedarysiu jokių kūrinių pagal užsakymus, darau tik tai, kas gimė mano mintyse, ir tai, ką noriu įgyvendinti aš pati“, – kalbėjo A. R. Pečeliūnienė.

Žinomos menininkės ekspozicijų mastai yra įspūdingi, todėl reikia laiko juos paruošti. Pasak A. R. Pečeliūnienės, nors ji įgudusi dirbti greitai, vien kūrinį „Pasivaikščiojimas po stebuklo laukiančią Jeruzalę“ pagaminti truko devynis mėnesius.

Pasak menininkės, ji kupina noro ir įkvėpimo kurti, todėl dėkoja likimui, kad suteikė laimę galėti įgyvendinti, ką nori ji pati.

Istoriniu jūrinio paveldo eksponatu tapęs „Meridianas“ po laivo rekonstrukcijos 2012-2013 metais savo burėmis uostamiestį papuoš jau dešimtą vasarą iš eilės. Būtent tiek metų praėjo nuo to, kai „Meridianas“ buvo išgelbėtas nuo sunykimo, atstatytas ir vėl yra atviras visuomenei. Visą tą laiką miesto simbolis ir toliau yra prižiūrimas bei išlaikomas šio laivo išsaugojimu besirūpinančio uostamiesčio verslininko, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ valdybos pirmininko Aloyzo Kuzmarskio bei jo šeimos pastangomis.

Šie metai „Meridianui“ yra neeiliniai ne tik dėl jau dešimtmetį puoselėjamos burių pakėlimo tradicijos. Žinia, burlaivis buvo pastatytas Suomijoje, Turku mieste, jo korpusas į vandenį buvo nuleistas 1948 metų birželio 10 dieną, o visiškai „Meridiano“ statyba ir įrengimas buvo baigtas 1948 metų rugpjūčio 30 d., taigi šiemet šis burlaivis mini 75-erių metų sukaktį.

Tokią pačią sukaktį neseniai atšventė ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Būtent šiai jūrininkus ruošiančiai mokymo įstaigai prieš 75 metus buvo perduotas „Meridianas“ ir 20 metų jis tarnavo kaip mokomasis burlaivis, kuriuo plaukiodami jūrinės praktikos įgijo daugybė jūrininkų bei šiandien žinomų kapitonų. Ši tradicija turi gražią tąsą – visą pastarąjį dešimtmetį „Meridiano“ bures kelia – ir šį šeštadienį tą darys – Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai, o ceremonijoje kasmet gausiai dalyvauja garbūs jūrų kapitonai.

„Meridiano“ burių pakėlimą šį šeštadienį nuo 17 val. tradiciškai yra kviečiami stebėti visi miestiečiai bei miesto svečiai. Šiemet ceremonijos programą papildys renginį vesiantis ir savo dainomis susirinkusius sveikinsiantis operos solistas, grupės „el Fuego“ narys Rokas Spalinskas.

Švęs jubiliejų

Istoriniu jūrinio paveldo eksponatu po atviru dangumi tapęs burlaivis savo burėmis senamiestį papuošė jau devintą vasarą iš eilės.

Pasveikinti naująjį vasaros sezoną atvyko didelis būrys klaipėdiečių bei turistų.

Ceremonijoje taip pat dalyvavo „Meridiano“ savininkas Aloyzas Kuzmarskis, Klaipėdos savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius Vaclovas Stankevičius ir vienas iš Jūrų kapitono asociacijos vadovų kapitonas Vytautas Saulėnas.

„Šių metų spalį bus dešimties metų jubiliejus. Puikiai prisimenu tą dieną, kai laivas atsišvartavo nuo šios krantinės ir buvo vežamas į doką. Kokios minios žmonių buvo šalia Dangės upės, virvėmis tempė laivą, padėjo atitraukti jį nuo kranto. Tai buvo didžiulė šventė mūsų šeimai ir, manau, visiems klaipėdiečiams, nes tai buvo pabaigos pradžia“, – prisiminimais pasidalino A. Kuzmarskis.

Indrės Kiseliovaitės nuotr.

Unikali šventė – tik Klaipėdoje

V. Grubliauskas taip pat išreiškė džiaugsmą, kad tokia iškilminga ceremonija metai iš metų vyksta tik Klaipėdoje.

„Nesinori ilgų kalbų, norisi veiksmo, dėl kurio čia susirinkome. Iš tiesų tai nėra tik burių pakėlimas, graži šventė, tai – gerokai daugiau. Tai tas vakaras, kada galime didžiuotis, kad niekur kitur Lietuvoje tokios šventės nėra. Šią dieną galime pajausti, kad gyvename uostamiestyje, turinčiame nuostabias tradicijas. Šis burių pakėlimas – viena tų tradicijų. Džiaugiuosi ir jūsų gausiu apsilankymu, kuris liudija, kad mums tai svarbu, jautru ir reikalinga. Tegul „Meridianas“ niekada nepavargsta džiuginti mus ir Lietuvą, skleisti žinią pasauliui, kad Klaipėda iš tiesų yra jūrinės valstybės Lietuvos sostinė“, – kalbėjo meras.

Davė startą ir renginiams

V. Stankevičius teigė, kad Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos atstovams taip pat yra didelė garbė dalyvauti šioje ceremonijoje, kadangi „Meridianas“ – vienas svarbesnių akcentų Klaipėdoje bei akademijos vardu nuoširdžiai padėkojo A. Kuzmarskiui ir jo žmonai Reginai Kuzmarskienei.

Kapitonas V. Saulėnas pasidalino savo prisiminimais ir palinkėjo jaunajai klaipėdiečių kartai prisiminti „Meridianą“ tokį, koks jis yra dabar.

Po sveikinimo žodžių ir padėkų vyko burių pakėlimo ceremonija. Į viršutinį denį plojimais buvo pakviestas denio kapitonas, kuris davė startą ceremonijos pradžiai.

Fone skambant lietuviškoms dainoms, burės pamažu ėmė skleistis.

Ši burių pakėlimo ceremonija tapo įžanga į kitus jūrinius renginius, kurie uostamiestyje startuos jau šį savaitgalį – gegužės 20-ąją minima Europos jūros diena, o kartu su ja sugrįš ir 12-asis Laivų paradas.

Kadangi Klaipėda šiemet mini 770-ąją įkūrimo sukaktį, ta proga ruošiamas naujas burių komplektas. Buvo teigiama, kad naujosios burės bus pakeltos dar šią vasarą.

Tradicija taip paskelbti vasaros sezoną pajūryje jau tvirtai įleidusi šaknis į uostamiesčio gyvenimą. Istoriniu jūrinio paveldo eksponatu po atviru dangumi tapęs „Meridianas“ savo burėmis Klaipėdos senamiestį papuoš aštuntą vasarą iš eilės.

Šie metai „Meridianui“ yra ypatingi, nes sukanka lygiai 50 metų, kai šis burlaivis 1971-ųjų liepą buvo prišvartuotas prie Dangės upės krantinės. Spalio 1-ąją jubiliejų minės ir tais pačiais metais atidarytas bei iki šiol svečius priimantis „Meridiano“ restoranas.

Jubiliejinį sezoną burlaivis pasitinka iš dalies atsinaujinęs. Praėjusį rudenį „Meridianas“ kelioms savaitėms buvo sugrįžęs į remonto doką, kur buvo atlikti jo povandeninės dalies valymo, remonto, dažymo ir kiti darbai, taip pat įgyvendinta laivų priežiūrą reglamentuojančiuose dokumentuose numatyta prievolė periodiškai atlikti dokinę techninę apžiūrą. Nemažai įvairių remonto darbų buvo padaryta ir laivui stovint prie krantinės.

„Laivo priežiūra, nuolatinis atnaujinimas yra nesibaigiantis procesas, o ypač, kai turime reikalą su miestą reprezentuojančiu jo simboliu“, – sako „Meridiano“ savininkas, jo išsaugojimu ir išlaikymu besirūpinantis Aloyzas Kuzmarskis.

Dėvisi ir didžiausi „Meridiano“ jūrinės ekspozicijos eksponatai – burės. Per aštuonis sezonus buvo sunaudoti jau keli jų komplektai. Šį sezoną bus keliamos pernai pasiūtos burės, kurios ypatingos tuo, kad atkartoja istorinį 1751 metų Baltijos jūros regiono žemėlapį, kurio originalas kabo „Meridiano“ kajutkompanijoje.

Penktadienį 19 val. rengiamoje burių pakėlimo ceremonijoje tradiciškai dalyvaus Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai. Žinia, pirminė „Meridiano“ paskirtis buvo mokomasis burlaivis. Per 20 metų nuo 1948 iki 1968-ųjų plaukiodami šiuo burlaiviu jūrinės praktikos įgijo daugybė jūrininkų bei žinomų kapitonų. Ši partnerystė tęsiasi iki šiol.

Beje, vasarą planuojama surengti dar vieną burių ceremoniją, kuri bus skirta „Klaipėdai – Europos jaunimo sostinei 2021“. Šį titulą uostamiesčio jaunimas pirmą kartą parvežė ne tik į Lietuvą, bet ir į Šiaurės Europą, nors tokia jaunimo sostinių iniciatyva prasidėjo prieš daugiau nei dešimtmetį. Iš viso Europos jaunimo sostinės programoje numatyta arti 70 renginių, diskusijų, iniciatyvų, akcijų, kurios vyks visus šiuos metus.

„Nors karantinas Lietuvoje jau atšaukiamas, vis dėlto dėl saugumo ir liekančių galioti apribojimų renginiams dar negalime surengti įprastos burių pakėlimo šventės, kuri kasmet pritraukia didžiulį būrį klaipėdiečių ir miesto svečių. Tačiau tradiciją privalome išlaikyti ir jau šio šeštadienio vakarą, 18 val., žmonės iš įvairių senamiesčio vietų, išlaikydami saugų atstumą, galės išvysti išskleidžiamas „Meridiano“ bures. Dabartinėmis sąlygomis šis burių pakėlimas tarsi įgyja papildomą reikšmę, nes tikime, kad jis padės įkvėpti daugiau optimizmo, jog ne tik šis vasaros sezonas, bet ir visas mūsų gyvenimas pagaliau sugrįš į įprastas vėžes“, – sako istorinės barkentinos išsaugojimu besirūpinantis viešosios įstaigos Klaipėdos jūrinio miesto simbolis burlaivis „Meridianas“ vadovas Aloyzas Kuzmarskis.

Po laivo išgelbėjimo nuo nuskandinimo ir jo atstatymo burės, Klaipėdoje skelbiant vasaros sezono pradžią, bus keliamos jau septintą kartą. Šiemet nebus pažeista ir dar viena tradicija: tęsiant 1948 m. Suomijoje pastatyto „Meridiano“, kaip mokomojo burlaivio, kuriame jūrinės praktikos sėmėsi būsimieji kapitonai, istoriją, bures vėl kels Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai.

Šiam sezonui „Meridiano“ viešoji įstaiga, kurios dalininkai yra A. Kuzmarskio šeima, užsakė pasiūti visiškai naują burių komplektą. Jis ypatingas tuo, kad burės nebus įprastai baltos, o atkartos istorinį 1751 metų Baltijos jūros regiono žemėlapį, kurio originalas kabo „Meridiano“ kajutkompanijoje.

Iš viso „Meridianas“ turi 14 burių, kurių bendras plotas – daugiau nei 600 kvadratinių metrų. Beje, Klaipėdoje gimusi idėja puošti miesto jūrinį simbolį dekoratyvinėmis burėmis jau pasklido ir į kitas jūrines šalis, kur yra muziejinių burlaivių. Dėl tokių burių su „Meridiano“ komanda jau konsultavosi Vokietijos, Lenkijos laivų-muziejų atstovai, mat tai yra būdas sukurti unikalų eksponatą po atviru dangumi ir žmonėms iš arti pademonstruoti burlaivį pilnomis burėmis. Paprastai plaukiojantys didieji burlaiviai bures išsikelia tik toli jūroje ir žmonės nuo kranto turi mažai galimybių pamatyti šį reginį. Žinia, nuo 2019 metų „Meridiano“ viešoji įstaiga aktyviai dalyvauja Europos jūrinio paveldo organizacijos (European Maritime Heritage) veikloje, semiasi bei dalinasi patirtimi su jūrinio paveldo objektų puoselėtojais visoje Europoje.

Anot A. Kuzmarskio, be naujų burių, šį pavasarį buvo planuojamas ir „Meridiano“ plukdymas į remonto doką, mat po paskutinio jo nuleidimo į vandenį praėjo pusseptintų metų ir dalis medinės laivo apkalos jau yra pažeista agresyvios aplinkos poveikio. Be to, būtina įvertinti povandeninės laivo dalies būklę, nuvalyti vandens augmeniją, kriaukles, atstatyti tam tikrus jos parametrus, perdažyti, kad laivas galėtų saugiai tarnauti naują laikotarpį iki kito dokavimo, taip pat jau reikia atnaujinti ir dalį denių apkalos, atlikti kitų būtinų darbų.

Deja, kol kas laivas yra įkalintas savo vietoje dėl tinkamai nepasikeliančio Biržos tilto, todėl dalį darbų, kas buvo įmanoma, teko atlikti prie krantinės, tačiau to nepakanka.

„Tai, kad „Meridianas“ yra įkalintas dėl Biržos tilto pakėlimo problemų, mums iš tiesų kelia nerimą, nes, reikalui esant, nebūtų įmanoma imtis skubių veiksmų laivui ištempti į remonto doką, kyla avarinių situacijų grėsmė“, – nuogąstauja A. Kuzmarskis. Šiuo metu Klaipėdos savivaldybė kartu su rangovais sprendžia tilto pakėlimo problemą ir tikimasi, kad „Meridianą“ bus galima plukdyti į doką vėlų rudenį ar prieš kitą sezoną.

O šį sezoną „Meridianas“ ir toliau yra atviras klaipėdiečiams bei miesto svečiams, jame veiklą tęsia jūrinės tematikos restoranas, lankytojus aptarnaujantis tiek burlaivio viduje, tiek viršutiniame denyje įsikūrusioje lauko terasoje, kuri jau antrą vasarą tapo grilio restoranu, o sezono atidarymo proga šį šeštadienį nuo 19 val. rengia vakarėlį po burėmis. „Meridiane“ galima apžiūrėti ir burlaivio ekspoziciją, susipažinti su specifinėmis burlaivio dalimis, jų pavadinimais, valdymo įranga, laivo ir restorano istorija, Klaipėdos laikrodžių muziejaus pristatoma jūrinių laikrodžių paroda ir kitomis jūrinėmis įdomybėmis.

Minint ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui, reikšmingą įvykį neatsiejama Klaipėdos dalis – mokomasis burlaivis „Meridianas“ išskleis penkias priekines bures, kurios simbolizuos trijų Baltijos šalių laisvę bei vienybę.

Idėjos iniciatorius Marius Tumšys sako, kad rugpjūčio 23-iąją norėjosi įprasminti klaipėdietišku būdu, susiejant šią progą su jūra .

„2010 m., minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį, kėlėme tris trispalvės spalvomis puoštas bures. Šįkart penkios iškeltos burės visam pasauliui skelbs mūsų džiaugsmą dėl jau 30 metų besitęsiančios vienybės ir laisvės“, – pasakoja organizatoriai.

Šiai iškilmingai akcijai suteiktas simboliškas pavadinimas „Laisvės ritmu“. Norėdami, kad įvykis būtų ne tik matomas, bet ir girdimas, renginio organizatoriai visus atvykstančius kviečia atsinešti mušamuosius instrumentus ir jungtis prie greta uostamiesčio simbolio vyksiančio jam session'o (liet. Imrovizuoto grojimo).

„Klaipėdiečius ir miesto svečius kviečiame atsinešti mušamuosius muzikos instrumentus, nesvarbu, ar tai būtų būgnas, ar perkusinis instrumentas. Renginio metu susibursime Dangės krantinėje ir visi kartu „Laisvės ritmu“ pasauliui siųsime būgnų aidą, laisvės žinią. Mušdami bendrą ritmą sugrosime tris žinomiausius atgimimo kūrinius, tarp kurių bus Baltijos kelio himnas „Bunda jau Baltija“, - atskleidžia artėjančio renginio detales organizatoriai.

Specialiai šiam himnui ir kitiems dviems kūriniams grupės „Royce“ būgnininkas Dainius Kažukauskas sukūrė aranžuotes, skirtas mušamiesiems. Kūrinius atliks žinomi Klaipėdos atlikėjai – Steponas Januška, Violeta Riaubiškytė-Terasovienė ir Edita Bodrovaitė-Rukienė.

Būgnams ir perkusijoms vadovaus studija „Grock“, kurios priešaky – būgnininkas Jotvilas Švirinas. Kadangi burlaivis „Meridianas“ yra mokomasis, šventinėje burių pakėlimo ceremonijoje talkins ir savo dalyvavimu ją papuoš Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos kursantai.

Organizatoriai rugpjūčio 23 d. ragina pažymėti ypatingai ir švęsti kartu su naujai gyvenimui prikeltu „Meridianu“, džiuginančiu ne tik savo buvimu, bet ir atmosfera, sklandančia aplink jį.

„Akivaizdu, kad Baltijos kelio atkartoti neįmanoma, tačiau būkime vieningi Klaipėdoje! Skatinkime jungtis tiek vaikus, tiek jaunimą, kad kartu sukurtume bendrą aidą, skleidžiantį žinią, jog Baltija laisva ir vis dar prabudusi“, – skatina jungtis idėjos iniciatorius.

Baltijos šalių vėliavų spalvomis puoštos „Meridiano“ burės bus išskleistos tol, kol leis oro sąlygos. Per tą laiką, žmonės kviečiami fotografuotis prie Klaipėdos simbolio ir dalintis nuotraukomis su grotažyme #BaltijosKelias30.

1989 m. rugpjūčio 23 d. mūsų artimieji, draugai, kaimynai visam pasauliui įrodė, kad kiekvieno žmogaus laisvės troškimas ir vienybė jungia ne tik širdis, bet ir valstybes, sienas, tautas. Vedami bendro tikslo Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai susikabino rankomis į gyvą beveik 650 kilometrų ilgio grandinę ir visi drauge norime tikėti, jog Baltijos kelias – mūsų visų bendras laisvės kelias - tęsis ir ateityje mūsų, kaip laisvų žmonių bendrystėje.

Miesto pasididžiavimas Europos jūrinio paveldo tinklo dalimi tapo šį pavasarį Vokietijos mieste Rostoke vykusios Europos jūrinio paveldo generalinės asamblėjos sprendimu.

Tikimasi, kad, burlaiviui suteikus Europos jūrinio paveldo ženklą, uostamiestį panorės aplankyti dar daugiau jūros ir jūrinės kultūros mylėtojų.

Nuo šiol "Meridianas" įplauks į platesnius vandenis ir atsidurs istorinių laivų sąrašuose, kuriuos kasmet plūsta apžiūrėti turistai.

"Jūros šventės atidarymo metu turime galimybę pasidžiaugti dar viena didele švente. Mūsų burlaivis "Meridianas" oficialiai skelbiamas priimtu į Europos istorinių burlaivių paveldo sąrašą. Įvykis registruotas prieš mėnesį, tačiau šiandien galime oficialiai tuo pasidžiaugti. Laivas ir toliau bus mūsų, kaip jūrinės valstybės, simbolis", – sakė viešosios įstaigos Klaipėdos jūrinio miesto simbolis burlaivis "Meridianas" direktorius Aloyzas Kuzmarskis.

Į ceremoniją iš Vokietijos atvyko ir Europos jūrinio paveldo organizacijos vicepirmininkas Thomas Hoppe'as.

Anot Th.Hoppe'o, tokio tipo laivai kaip "Meridianas" Europoje nyksta. Išlikę palyginti nedaug 20 amžiaus burlaivių, kurie būtų atviri visuomenei.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas neslėpė džiaugsmo, kad "Meridianas" yra ryškus Lietuvos kaip jūrinės valstybės simbolis.

"Praėjo penkeri metai nuo to laiko, kai "Meridianas" iškėlė bures antram gyvenimui. Sakoma, kad norint įsitikinti, jog kažkas yra svarbu, reikia tai prarasti. Laimei tai neįvyko. Per penkerius metus atsidūrėme ten, kur dabar esame. "Meridianas" dabar įvardytas kaip Europos jūrinio paveldo objektas. Tai liudija pripažinimą, kad darbas ir pastangos nenuėjo veltui", – kalbėjo meras.

Kartu tai bus vienas iš oficialių jubiliejinės Jūros šventės atidarymo akcentų, duosiančių startą jūriniams šventės renginiams bei „Meridiano“ aikštėje rengiamoms jūrų verslo bei partnerių šventinėms veikloms.

Burlaivis „Meridianas“ Europos jūrinio paveldo (European Maritime Heritage, EMH) tinklo dalimi tapo šį pavasarį Vokietijos mieste Rostoke vykusios EMH generalinės asamblėjos sprendimu. Amsterdame registruota ir pagal Nyderlandų teisę veikianti nevyriausybinė organizacija vienija tradicinių, istorinių laivų savininkus, jūrų muziejus bei kitas jūrinio paveldo srityje dirbančias institucijas visoje Europoje. 

Iš viso EMH turi apie keturiasdešimt narių beveik dvidešimtyje Europos valstybių. Asociacijai priklauso tūkstančiai įvairiausių istorinių laivų.

Narystę šioje tarptautinėje jūrinio paveldo organizacijoje žyminčio ženklo suteikimo „Meridianui“ ceremonijoje šį penktadienį planuoja dalyvauti EMH vicepirmininkas Thomas Hoppe iš Vokietijos.

Jo apsilankymas jubiliejinėje Jūros šventėje svarbus ne tik „Meridiano“ istorijai, bet apskritai Klaipėdai, mat tai yra puiki proga pristatyti Lietuvos uostamiestį didžiulei Europos jūrinio paveldo bendruomenei ir tapti jos narių, organizacijai priklausančių istorinių laivų kelionių maršrutų dalimi.

EMH yra suskaičiavusi, kad Europoje kasmet įvyksta apie 500 su jūriniu paveldu susijusių renginių, pritraukiančių apie 20 milijonų žiūrovų.

Viešosios įstaigos „Klaipėdos jūrinio miesto simbolis burlaivis „Meridianas“, direktorius Aloyzas Kuzmarskis priėmė svečius ir tarė sveikinimo žodį. Renginio laivo denis tapo scena.

Kaip tikrame gimtadienyje, Dangės krantinėje buvo vaišių – Lietuvos karinių jūrų pajėgų komanda klaipėdiečius vaišino makaronais, pagamintais jūreiviškai. Garbūs svečiai tarė sveikinimo žodžius ir dovanojo dovanas.

Daiktai keliaus į „Meridiano“ muziejų, o klaipėdiečiams didžiausia dovana tapo dokumentiniai kadrai apie laivo praeitį. Žiūrėdami juos jūrininkai prisiminė savo jaunystę. Vyresnieji miestiečiai nesidrovėjo pakelti rankas, kai buvęs restorano direktorius Kazimieras Sakalauskas paklausė, ar daug kas yra lankęsi legendiniame restorane „Meridiane“. Pakilo rankų miškas.

Miesto gatvėse atlikta apklausa parodė, kad miesto žmonės neįsivaizduoja gimtosios Klaipėdos be šio burlaivio.

A.Kuzmarskis iš ekrano pasakojo apie sumanymą išsaugoti laivą, kuris jau buvo pasmerktas nuskandinimui jūros gelmėse. „Meridiano“ remontas ir sugrąžinimas tapo gyvąja miesto istorija, kurioje dalyvavę didžiuojasi daugybė klaipėdiečių.

Renginio vedėjas Arūnas Valinskas švirkštavo sąmoju, skambėjo karinių jūrų pajėgų orkestro grojamos melodijos, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos kursantų choras dainavo šantes – jūrininkų dainas.

Renginyje būta ir netikėtumų, Suomijos, kuri po Antrojo Pasaulinio karo Sovietų Sąjungai kaip reparacijas atidavė per 100 savo laivų, tarp jų ir „Meridianą“, ambasadorius Lietuvoje Christer Michelsson papasakojo asmeninį ryšį su šiuo laivu. Pasirodo, jo senelis taip pat buvo jūreivis ir yra plaukiojęs tokiais laivais, tad kas gali žinoti, kad būtent „Meridianu“ jam yra tekę skrosti pasaulio vandenynų bangas.

Iškilmių finaliniu akcentu tapo „Meridiano“ švartavimo knechto papuošto burlaivio sukakčiai skirtu atminimo ženklu, atidengimas. Dekoratyvinį bronzinį ženklą sukūrė skulptorius Svajūnas Jurkus.

Kaip ir tinka šauniam gimtadieniui, šventės pabaigoje aidėjo dainos. Žiūrovus linksmino ir ragino drauge traukti pažįstamas dainas Violeta ir Vilius Tarasovai, vėliau ant denio lipo „Junior City Jazz“ atlikėjai.

Įtrauks į pasaulinį registrą

Ilgaamžis laivas, kurį norėta ir nuskandinti, ir susprogdinti – tikras klaipėdiečių džiaugsmas – dažnas prie jo fotografuojasi, smalsiai apžiūrinėja, užsuka į restoraną kavos ar pietų.

Todėl švęsti "Meridiano" gimtadienį kviečiami visi klaipėdiečiai ir miesto svečiai.

Vienas šio laivo gaivintojų, kuris ir toliau rūpinasi jo išlaikymu, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos "Bega" valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis teigė, kad šis laivas nepaprastai daug reiškia viso Klaipėdos regiono gyventojams.

"Meridianas" yra visos Lietuvos – jūrinės valstybės simbolis.

"Tai sakydamas turiu labai stiprų argumentą. Kai 2012-ųjų lapkritį išvedėme "Meridianą" į doką, atsimenu kiek daug žmonių atėjo prie Dangės krantinių jį išlydėti tvarkyti. Kai kurie sakė, kad galbūt ištempiame į paskutinę kelionę. Kai vėlgi rudenį, lyjant ir pučiant žvarbiam vėjui, "Meridianas" sugrįžo atgal į savo vietą, žmonių buvo daugiau nei per Jūros šventę. Visi šie dalykai dar kartą parodo, kad "Meridianas" yra visos Lietuvos – jūrinės valstybės simbolis", – kalbėjo A.Kuzmarskis.

Pašnekovas sakė tikįs, kad laivas sulauks ir savo 100-ojo gimtadienio.

Šiemet žadama atlikti jo vertinimą ir kitas reikalingas procedūras, kad "Meridianas" būtų įtrauktas į pasaulinį istorinių burlaivių registrą.

"Jau atsipirko"

"Labai džiaugiuosi, kad tąkart jūs ėmėtės iniciatyvos. Plačiai mieste skambėjo – kvailystė, neatsipirks. Esu įsitikinęs, kad priėmus sprendimą ne palaidoti "Meridianą", o jį atstatyti, jau tada viskas atsipirko. Klaipėdai ir miestiečiams atsipirks visą gyvenimą, tiek, kiek laivas bus čia. Tai įvykis, kuris leido sutelkti tautą", – įsitikinęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Savo įspūdžiais apie laivą pasidalijo ir jame jūrinę praktiką atlikęs garsus kapitonas Sigitas Šileris.

"1957-ųjų gegužę patekau į "Meridianą" ir labai didžiuojuosi tuo, kad šis laivas man padėjo žengti patį pirmąjį žingsnį į tą žinomumą", – šyptelėjo S.Šileris.

Atidengs bronzinį ženklą

Rengiamas burlaivio 70 metų jubiliejaus minėjimas bus skirtas pagerbti visus, kurie yra susiję su šiuo istoriniu laivu.

Šeštadienį 13 val. Dangės upėje šalia "Meridiano" startuos Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokyklos "Žiemys" jaunųjų buriuotojų regata "Meridiano" taurei laimėti. Bus varžomasi "Optimist" klasės laiveliais.

Lietuvos jūrų muziejus prie "Meridiano" pristatys edukacinę programą, jos dalyviai galės išmokti rišti jūrinius mazgus, pažinti laivų tipus, suprasti jūrinių vėliavėlių reikšmę. Šventės proga vėl bus atidaryta Lietuvos jūrų muziejaus meninė platforma "Susižadėję su jūra" šalia laivo stovinčiame jūriniame konteineryje.

Nuo 15.30 val. renginio svečiai kviečiami pasistiprinti bei nemokamai pasivaišinti tradiciniu jūreivišku patiekalu – makaronais, kuriuos ruoš Lietuvos karinių jūrų pajėgų komanda.

16 val. prasidės "Meridiano" sukakties minėjimas, bus galima susipažinti su istorija, kai laivas dar plaukiojo jūromis ir vandenynais, kai praktiką jame atliko vėliau garsiais tapę kapitonai.

Vienas iškilmingiausių gimtadienio akcentų – "Meridiano" švartavimo knechto, papuošto burlaivio sukakčiai skirtu atminimo ženklu, atidengimas. Dekoratyvinį bronzinį ženklą sukūrė skulptorius Svajūnas Jurkus.

Šventę vainikuos koncertas ant denio, dalyvaus Violeta ir Vilius Tarasovai, grupė "Junior City Jazz", "Leader Dance" šokėjos ir kiti.

Vienintelis ant vandens

Beje, renginyje laukiama ir Suomijos ambasadoriaus Lietuvoje Christerio Michelssono. Mat "Meridianas" prieš 70 metų pastatytas būtent Suomijoje ir buvo vienas iš beveik šimto medinių burlaivių, kuriuos Suomija po Antrojo pasaulinio karo pastatė ir perdavė Sovietų Sąjungai kaip dalį karo reparacijų.

Iš visų šios serijos laivų "Meridianas" yra vienintelis išlikęs ant vandens.

2012-aisiais buvo iškulsi grėsmė netekti "Meridiano", nes laivas buvo apleistas ir tuomečiai jo šeimininkai paprašė leidimo jį nuskandinti.

Laimei, atsirado mecenatai, kurie inicijavo "Meridiano" atkūrimą. Vienas jų – uostamiesčio verslininkas A.Kuzmarskis, kuris ir toliau rūpinasi "Meridiano" išlaikymu, verslininkas taip pat yra viešosios įstaigos Klaipėdos jūrinio miesto simbolis burlaivis "Meridianas" vadovas.