Tačiau pati Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) tvirtina, kad šis įstatymas taikomas tik santykinai nedidelei leidimų daliai, todėl susiklosčiusi situacija reikšmingos įtakos nekilnojamojo turto rinkai išvis neturėjo. Be to, pažymima, kad visas poįstatyminių aktų rengimo procesas užtruko ir dėl to, kad rinkos dalyviai esą turėjo parengę itin daug pasiūlymų dėl įstatymo taikymo.

Dar praėjusių metų pabaigoje priimtomis pataisomis numatoma, kad nuo šių metų kovo mėnesio keičiant išsinuomoto sklypo paskirtį, pavyzdžiui, norint apleisto pramoninio objekto vietoje statyti daugiabučius namus, NT plėtotojai už tai turi mokėti 75 proc. sklypo vertės siekiantį mokestį.

M. Statulevičius: naują mokestį norėjusios sumokėti įmonės kelis mėnesius neturėjo kur pervesti pinigus

Nors po įstatymo priėmimo, iki jo įsigaliojimo ŽŪM turėjo kone keturis mėnesius visų reikalingų dokumentų parengimui, Vyriausybėje poįstatyminiai aktai buvo patvirtinti balandžio 6 d.

„Žemės ūkio ministerija, ilgiau negu planuota diskutavo su suinteresuotomis institucijomis ir nekilnojamojo turto vystytojų atstovais, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija, dėl poįstatyminių teisės aktų turinio. Užtrukus diskusijoms su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija teisės aktus parengė ir patvirtino per mėnesį nuo įstatymo įsigaliojimo“, – rašoma Eltai atsiųstame Žemės ūkio ministerijos Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyriaus komentare.

„Įstatymo nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai leidimas išduodamas pastatų, esančių valstybinėje žemėje, rekonstrukcijai. Tai neturi įtakos statybų leidimams privačiuose sklypuose“, – pažymima atsakyme.

Tačiau Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius tvirtina, kad reikalingų teisės aktų derinimas prasidėjo tik sausio viduryje, kuomet suinteresuotos šalys galėjo pateikti savo pastabas dėl projekto.

Vis tik, jis tvirtina, kad ministerijos įvardijamos diskusijos apskritai prasidėjo paskutinėmis vasario dienomis. Kaip pažymi verslo atstovas, tuomet susidarė įspūdis, kad metų gale Seime apsisprendus dėl naujojo mokesčio įvedimo, atsakingų institucijų atstovai tarsi „užmigo“, ir tik po Asociacijos raginimų ministerija galiausiai suorganizavo susitikimą, kuris įvyko jau kovo pradžioje, kuomet įstatymas teoriškai jau turėjo pradėti galioti.

Nors Vyriausybė įstatymo taikymą aiškinančias nuostatas patvirtino balandžio 6 d., leidimų procesas, pasak NT vystytojų atstovo vis dar buvo įstrigęs, kadangi atsakingos institucijos nebuvo parengusios reikalingų nuostatų aprašo. Dėl to, jo teigimu, pirmasis leidimas Vilniaus mieste buvo išduotas tik gegužės 26 d. – praėjus beveik trims mėnesiams po įstatymo įsigaliojimo.

„Projektai buvo pateikti Vyriausybei, jos patvirtinti balandžio 6 d. Tai taip, teisės aktai yra, bet juos patvirtinus Nacionalinėje žemės tarnyboje nebuvo aiškių vidinių tvarkų. Įmonės, kurios norėjo sumokėti mokestį ir gauti leidimą, neturėjo sąskaitos, į kurią pervesti pinigus, Valstybinė mokesčių inspekcija nebuvo parengusi mokėjimo kodo. Tai dar praktiškai mėnesį užtruko šis procesas“, – aiškino M. Statulevičius.

Ministerija: tokiems nekilnojamojo turto projektams išduodami leidimai sudaro tik nedidelę visų leidimų dalį

Apskritai, ministerija pažymi, kad statybos leidimų dalis, kurią liečia Žemės įstatymo nuostatos – turi itin nedidelę įtaką NT rinkai, kadangi naujas vienkartinis mokestis, pasak jų, taikomas tik tiems vystytojams, kurie yra įsigiję valstybinėje žemėje esančius pastatus, kuriuos ketina rekonstruoti plėsdami jų plotą.

„Tokiems nekilnojamojo turto projektams, kai vystytojas planuoja rekonstruoti ir išplėsti esamą statinį, stovintį valstybinėje žemėje, išduodami leidimai sudaro nedidelę dalį visų leidimų“, – tikina ŽŪM.

Vis tik M. Statulevičius tokį ministerijos teiginį vadina „žongliravimu žodžiais“, kadangi išduotų leidimų skaičius nėra tolygus statomų objektų kvadratūrai. Didžioji visų leidimų dalis išduodama individualiems objektams, smulkiems namams, o valstybinėje žemėje dažniausiai statomi dideli daugiabučiai, komerciniai centrai, kuriems taip pat išduodamas vienas leidimas, pažymi jis.

Asociacijos skaičiavimais, pastatai valstybinėje žemėje sudaro apie 60 proc. visų plėtojamų objektų, o centrinėje Vilniaus dalyje šis skaičius gali siekti net iki 80 proc. Todėl, M. Statulevičius įsitikinęs, kad tokios apimtys turi reikšmingą įtaką bendrai būsto pasiūlai.

„Nuosavybės forma dažniausiai būna tokia, kad privačių sklypų nelabai yra, o tik nuomojami iš valstybės. Tai bet kokia veikla tame sklype, rekonstruojant esamą statinį arba griaunant ir statant naują, ji dažniausiai yra susijusi su ploto padidėjimu. Nes kaip taisyklė, atnaujinamos teritorijos, plečiami nauji pastatai ir tai yra susiję su didesniu užstatomu plotu“, – pabrėžė NT plėtros asociacijos vadovas.

Tikina, kad leidimus daugelis ir taip gavo iki kovo 1 d.

Kita vertus, Žemės ūkio ministerijos vertinimu, nuo Žemės įstatymo įsigaliojimo iki pirmųjų leidimų išdavimo pagal naująją tvarką praėjęs laikotarpis būsto pasiūlos praktiškai nepaveikė, nes daugelis NT plėtotojų leidimus pasistengė gauti anksčiau.

„Šis laikotarpis neturėjo reikšmingos įtakos nekilnojamojo turto rinkai, mat daugelis vystytojų statybos leidimus suskubo gauti dar iki kovo 1 d. nes iki šios datos statytojams nebuvo pareigos mokėti už esamų statinių rekonstravimą ir statybą naujų statinių“, – tikina ŽŪM.

Ir nors verslo atstovas pripažįsta, kad kai kurie NT vystytojai veikiausiai skubėjo gauti leidimus iki įstatymo įsigaliojimo, taip siekiant išvengti naujojo mokesčio, tačiau M. Statulevičius visgi abejoja, kad tokiu būdu buvo išduota reikšmingai didelė leidimų dalis.

„Nesakyčiau, kad reikšminga dalis suspėjo iki kovo 1 d. Taip, tam tikras padidėjimas buvo ir savivaldybė tai indikavo. Bet nepasakyčiau, kad tarkime, pusė tų, kurie turėjo pavasarį gauti leidimus, spėjo gauti iki kovo 1d. Dauguma vis tiek išsidėstė pagal projektuotojų užimtumą, projekto derinimo etapus“, – abejojo jis.

Verslo atstovas: ši situacija tikrai atsilieps būsto pasiūlos situacijai

Ministerija taip pat akcentuoja ir šio mokesčio sukuriamą naudą – už valstybinės žemės naudojimą bus surinkta daugiau valstybės biudžeto lėšų, iš kurių pusė atiteks tiesiogiai savivaldybėms, galinčioms šiuos pinigus  panaudoti infrastruktūros gerinimui. Be to, ministerijos įsitikimu, 75 proc. valstybinės žemės vertės siekiantis mokestis niekaip neprisidės prie kainų didėjimo.

„Naujas mokestis neturi jokios įtakos nekilnojamojo turto – būsto – kainoms, kurias iš esmės diktuoja rinka. Tačiau teisės aktas sukuria daugiau sąžiningumo, o valstybei – kiekvienam iš mūsų – už valstybinės žemės naudojimą atlyginama realiai pagal tai, kokią vertę ta žemė sukuria“, – pabrėžiama ministerijos komentare.

Tačiau M. Statulevičius akcentuoja, kad kol kas vertinti šio mokesčio įtaką būsto kainų augimui dar anksti, kadangi už teisę plėtoti objektus sumokėjusių kol kas yra tik vienetai. Kita vertus, jis pažymi, kad jau dabar galima paskaičiuoti, kad žemės vertė sudaro 15-20 proc. NT projekto kainos, todėl 75 proc. valstybinės žemės vertės mokestis naujų projektų kainą gali išauginti apie 10-15

„Aišku, yra tam tikri konkurenciniai veiksniai. Dalį kaštų turbūt pats vystytojas pasiims į savo biudžetą, galbūt kažkaip išskaidys. Tai turbūt nebus tokio aritmetinio pripliusavimo, bet jeigu taikomas maksimalus mokestis, tai projektas galėtų brangti iki 10 proc. vidutiniškai“, – akcentavo jis.

Apskritai, NT plėtos asociacijos vadovas pažymi, kad tiek naujojo mokesčio įtaką būsto kainų augimui, tiek įstrigusių statybos leidimų išdavimo proceso reikšmę bendros būsto pasiūlos padidėjimui bus galima vertinti šių ir kitų metų sandūroje.

„Projektai, kurie buvo užlaikyti, matyt visais būdais bus bandomi paskubinti, terminai pasivyti, nes yra ir finansavimo terminai iš banko. Vystytojai turėjo skubėti ir matyt dalis pasivys, bet tam naudos daugiau resursų. Tai realų pabrangimą mes pamatysime metų pabaigoje, kitų metų pradžioje. Projektai, kurie galėtų atsirasti anksčiau, jie keliais mėnesiais nusikels. Tai pasiūlai atsilieps“, – tvirtino M. Statulevičius.

Mokestis įvestas praėjusių metų pabaigoje

ELTA primena, kad Seimas dar praėjusių metų pabaigoje tik iš trečio karto pritarė pataisoms, kuriomis apmokestinama NT plėtra valstybės nuomojamoje žemėje – nuo šių metų kovo NT plėtotojai už tai turi mokėti 75 proc. sklypo vertės siekiantį mokestį.

Vienkartinį mokestį statytojai turėtų susimokėti ir keičiant išsinuomoto sklypo paskirtį, pavyzdžiui, norint apleisto pramoninio objekto vietoje statyti daugiabučius namus.

Pakeitimams besipriešinęs NT verslas dar prieš įstatymo priėmimą įspėjo, kad apkrovus plėtotojus didesne mokestine našta, kiltų NT burbulo rizika, pastebimai išaugtų būsto kainos.

Tuomet M. Statulevičiaus pateiktais skaičiavimais, dėl to 50 kv. m butas Vilniuje galėtų brangti iki 15–20 tūkst. eurų. Siūlomą rinkliavą verslas vadina neadekvačia ir nesąžininga – pataisų kritikai pažymi, kad mokestis yra per didelis, įsigaliotų per anksti, taip pat esą brangtų ir parengti, bet dar nepradėti statyti projektai.

Lietuvos bankas: NT kainos yra pervertintos

Šią savaitę Seimo plenariniame posėdyje į parlamentarų klausimus atsakinėjęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigė, kad poveikis NT rinkai labiausiai juntamas būtent per pasiūlos pusę, o metinis būsto kainų augimo tempas pasiekė beveik 20 proc. ir buvo didžiausias nuo 2008 m.

„Mes matome, kad būsto kainos yra pervertintos“, – gegužės viduryje iš Seimo tribūnos kalbėjo jis.

Lietuvos banko duomenimis, nuo 2020 m. taupymo būstui trukmė, vertinant realias pajamas, sparčiai augo ir šių metų pradžioje siekė 8,2 metų. Įperkamumas vertinant nominaliais pajamas prastėjo lėčiau ir šiuo metu siekia 6,5 metų.

Statistikos departamento duomenimis pirmąjį šių metų ketvirtį išduota 2 tūkst. 168 statybos leidimai naujiems pastatams statyti, o tai yra 31,6 proc. mažiau nei pirmąjį praėjusių metų ketvirtį.

Vyrauja individualių gyvenamųjų namų statyba – jiems statyti išduota 98,2 proc. visų leidimų.

Pasak T. Povilausko, butų ir individualių namų pirkimo-pardavimo sandorių skaičius šiemet bus panašus, kaip pernai.

„Jis gali būti šiek tiek mažesnis, labai didelio augimo, kalbant apie sandorių skaičius, nesitikiu. Esmė yra kainos, kurios padidėjo penktadaliu“, – spaudos konferencijoje sakė T. Povilauskas.

„Guostis tuo, kad kainos auga visur sparčiai, tai nėra labai teisinga, nes tai nėra stabilus ir tvarus augimas. Akivaizdu, kad šiemet, jei kainų augimas nenurims, tiek Lietuvos bankas, tiek Vyriausybė, tiek visi rinkos žaidėjai turės galvoti, kaip viskas toliau klostysis“, – kalbėjo jis.

Anot T. Povilausko, tikėtina, kad kainų augimas sieks 10 proc. ar daugiau, nes gyventojų lūkesčiai yra pakankamai dideli, pajamų augimas išlieka.

„Kur yra sudėtingiau – dėl infliacijos pirmo būsto pirkėjams susitaupyti yra sunkiau, o geopolitinės rizikos gali kai ką atbaidyti nuo paskolos ėmimo“, – sakė ekonomistas.

Jo vertinimu, būsto įperkamumo rodikliai yra šiek tiek suprastėję, tačiau to dramatizuoti nereikėtų.

„Jeigu pajamos augtų Lietuvoje šiemet iki 10 proc., kainos10 proc., tai būtų normalūs dydžiai. Bet jei auga kainos sparčiau nei 10 proc., tada įperkamumas mažėja“, – teigė jis.

SEB banko užsakymu praėjusių metų gruodį atlikta apklausa atskleidė, kad 56 proc. apklaustųjų galvoja, jog būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs, 10 proc. mano, kad būstas pigs, 26 proc. nesitiki kainos pokyčių, o likę 8 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu. Skirtumas tarp galvojančių, kad būstas brangs ir pigs, 2018 metų ketvirtą ketvirtį buvo 46 proc., arba 2 proc. punktais mažesnis negu trečią ketvirtį, bet lygiai toks pat kaip ir prieš metus. Tad gyventojų lūkesčiai dėl tolesnio būsto brangimo ir toliau yra stabilūs.

Vilniaus regione paskutinį metų ketvirtį gyventojų nuomonė dėl tolesnės būsto kainos raidos Lietuvoje taip pat smarkiai nepasikeitė. Laukiančių kainos augimo per ketvirtį sumažėjo nuo 66 iki 65 proc., o galvojančių, kad kainos mažės, padidėjo nuo 8 iki 10 procentų. Tokie nedideli pokyčiai patenka į rezultatų paklaidos ribas ir nerodo didesnių gyventojų nuomonės pokyčių. Kauno regione labiau dėmesį atkreipia tik nuo 15 iki 10 proc. sumažėjusi gyventojų, galvojančių, kad būstas Lietuvoje pigs, dalis. Būsto brangimo tikisi 51 proc. šiame regione apklaustų asmenų.

Suprantama, kad gyventojai prognozuoja galimą būsto kainų Lietuvoje pokytį labiausiai atsižvelgdami į dabartinę kainų kitimo tendenciją nekilnojamojo turto rinkoje. Būsto kainos pernai augo visoje Lietuvoje, nors ir nevienodai. Vilniuje kainų augimas buvo nuosaikesnis. Didelė naujo būsto pasiūla sostinėje pristabdo kainų augimą ir neleidžia pernelyg joms įsibėgėti. Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ duomenimis, gruodį vidutinė buto kaina Vilniuje buvo 3 proc. didesnė negu prieš metus. Statistikos departamento skelbti trečio ketvirčio duomenys (ketvirto ketvirčio duomenys bus paskelbti kovą) rodo, kad sostinėje būstas brango 3,5 procento. Likusioje Lietuvos dalyje būsto kainos augo kur kas sparčiau – 9,1 procento. Butai Kaune ir Klaipėdoje brango maždaug 4 proc., o kur kas greičiau kainos pirmyn judėjo mažesniuose miestuose. Be to, individualių namų kainos augo sparčiau negu butų.

Būsto brangimą praėjusiais metais daugiausia lėmė sparčiai augusios realiosios gyventojų pajamos (įvertus infliaciją), dėl kurių didėjo gyventojų ne tik noras, bet ir galimybės įsigyti ar keisti nuosavą būstą. Registrų centro duomenimis, paskutinį metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 1,9 proc. daugiau butų pirkimo ir pardavimo sandorių, o augimą labiausiai lėmė didėjęs sandorių skaičius Vilniuje. Beje, sostinėje praėjusiais metais padidėjo prestižinio būsto pasiūla, kuri paskatino ir šio būsto paklausą, lėmusią spartų šios klasės būsto pardavimo šuolį. Vidutinė būsto palūkanų norma šalyje, nors ir truputį paaugo, liko istoriškai labai maža ir turėjo tik labai nedidelę stabdančią įtaką rinkai. Pastaruoju metu vis didėja tikimybė, kad Europos Centrinis Bankas šiemet gali ir nepajudinti bazinės palūkanų normos, todėl, jeigu taip atsitiktų, tarpbankinė 3 mėnesių EUBIROR palūkanų norma šiemet liktų neigiama.

Šiemet gyventojų lūkesčiai dėl gyvenamojo būsto kainų pokyčių daugiausiai priklausys net ne nuo vidaus, o nuo išorės veiksnių – būtent nuo to, kaip keisis ekonominė padėtis pagrindinėse eksporto rinkose ir kokią darys įtaką Lietuvos privačiam verslui, kurio veiklos masto pokyčiai lemia ir šalies gyventojų pajamų pokyčius. Kol kas panašu, kad Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti beveik 3 procentais. Kur kas daugiau nerimo kelia 2020 metai. Gyventojų lūkesčiai pirmą pusmetį turbūt dar bus gana panašūs, o tikimybė, kad jie pradės prastėti, didės metams persiritus į antrą pusę. Vidutinė būsto kaina šiemet augs lėčiau negu prieš metus, tačiau oficiali vidutinės kainos pokyčių statistika šiemet pagerės ir dėl to, kad Registrų centre bus įregistruoti praėjusiais metais smarkiai išaugęs prestižinės klasės būsto pardavimas pirminėje rinkoje.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą pernai gruodį SEB banko užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Iš viso buvo apklausta 928 15–74 metų gyventojų 111-oje šalies vietovių.

SEB banko užsakymu rugsėjį atlikta apklausa parodė, kad 57 proc. apklaustųjų mano, jog būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs, 9 proc. mano, kad būstas pigs, 26 proc. nesitiki kainos pokyčių, o likę 8 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu. Skirtumas tarp galvojančių, kad būstas brangs ir pigs, trečią ketvirtį padidėjo iki 48 procentų. Antrą 2018 metų ketvirtį šis skirtumas buvo 37 proc., o prieš metus – 45 procentai. Reikėtų priminti, kad didžiausias santykis per pastaruosius šešerius metus, kai atliekama apklausa, užfiksuotas 2014 metų pirmą ketvirtį ir 2017 metų antrą ketvirtį, kai skirtumas buvo 50 procentų.

Vilniaus regione taip pat padaugėjo apklaustųjų, kurie mano, kad būsto kaina Lietuvoje artimiausiu metu didės. Jų dalis per ketvirtį padidėjo nuo 54 iki 66 procentų. Tiesa, laukiančių kainų smukimo buvo 8 proc. ir jų dalis liko beveik nepakitusi. Panašų optimizmą kainų atžvilgiu rodė ir Kauno regiono gyventojų atsakymai – galvojančių, kad gyvenamojo būsto kaina Lietuvoje didės, padaugėjo nuo 46 iki 53 procentų. Įdomu tai, kad kituose didžiuosiuose regionuose, tokiuose kaip Klaipėdos, Šiaulių ar Panevėžio, gyventojų nuomonė dėl būsto pokyčių per ketvirtį beveik nepasikeitė.

Priežastį, kodėl trečią ketvirtį padidėjo gyventojų, laukiančių tolesnio gyvenamojo būsto kainų augimo, dalis, paaiškinti nėra taip lengva, nes iš pirmo žvilgsnio didesnių pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje nebuvo. Praėjusį ketvirtį butų pirkimo ir pardavimo sandorių Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje buvo sudaryta maždaug 3 proc. daugiau negu prieš metus, tad didelio aktyvumo šuolio rinkoje nebuvo. Panašu, kad gyventojai visgi mato ir girdi, kad, nepaisant nuo praėjusių metų pabaigos padidėjusio ekspertų skepticizmo dėl tolesnės būsto rinkos raidos, būsto kaina tebeauga. Žinoma, kainos didėja nevienodai. Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ duomenimis, Vilniuje vidutinė buto kaina rugsėjį buvo tik 2,3 proc. didesnė negu prieš metus, o jos augimą lėmė senos, o ne naujos statybos butų brangimas. Tiesa, tokiuose miestuose kaip Panevėžys ar Šiauliai vidutinė buto kaina per metus ūgtelėjo gerokai sparčiau – atitinkamai 11,4 ir 6,4 procento.

Gyventojų lūkesčiams dėl būsto kainų pokyčių teigiamą įtaką daro istoriškai geros žmonių nuotaikos dėl jų finansinės padėties, o tą rodo ne tik iki 2007 metų lygio pakilęs vartotojų pasitikėjimo indeksas, bet ir puikūs mažmeninės prekybos rezultatai. Be to, Lietuvoje ir trečią ketvirtį metinis vidutinio darbo užmokesčio po mokesčių pokytis liko beveik 10 proc., tad taip didėjant pajamoms tikėtis gyvenamojo būsto kainų korekcijos yra sudėtinga. Kita vertus, nuo spartesnio kainų augimo (bent jau Vilniuje) stabdo didelė naujų būstų pasiūla. Neparduotų naujų butų skaičius pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose sostinėje priartėjo prie 5 tūkstančių, tačiau didelės grėsmės dėl to rinkai esant dabartinei butų paklausai nėra.

Būsto paskolų turėtojams palanku tai, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) nekeičia retorikos dėl galimų palūkanų normų pokyčių artimiausiais metais ir pirmi centrinio banko veiksmai dėl palūkanų normų kėlimo turėtų būti priimti tik 2019 metų rudenį. Finansų rinkose ir toliau prognozuojama, kad trijų mėnesių EURIBOR palūkanų norma taps teigiama 2020 metų antrą ketvirtį. Išliekanti istoriškai maža būsto palūkanų norma euro zonoje daro nemažą įtaką būsto brangimui. ECB pripažįsta, kad kai kurių euro zonos šalių būsto rinkose matomi nedideli perkaitimo požymiai, tačiau to negalima pasakyti apie Lietuvą. Ateityje svarbu stebėti, kaip kis būsto paskolų portfelis ir ar jis nedidės daug greičiau negu gyventojų pajamos. Lietuvoje rugsėjo pabaigoje bankų suteiktų būsto paskolų portfelis buvo 8,4 proc. didesnis negu prieš metus, o augimas buvo gana panašus į gyventojų pajamų didėjimo tempą.

Šių metų pabaigoje turėtų išlikti santūriai teigiamos tendencijos gyvenamojo būsto sandorių rinkoje. Nors pasiūla gana didelė, sostinėje nekilnojamojo turto vystytojai nesiima agresyvių kainodaros keitimo veiksmų. Visgi per metus statybų sąnaudos paaugo ir dėl darbo jėgos sąnaudų didėjimo, ir dėl nuo metų pradžios įsigaliojusio reikalavimo, kad nauji statomi namai atitiktų A+ klasės energetinio naudingumo klasę. SEB bankas prognozuoja, kad 2019 metais Lietuvos ekonomika augs lėčiau negu šiemet, tad kukliau didės ir vidutinės gyventojų pajamos. Tikėtina, prastės ir gyventojų pasitikėjimas ateitimi, tad vidutinė būsto kaina šalyje didės lėčiau. Po truputį augančios vidutinės būsto paskolos palūkanų normos taip pat darys neigiamą įtaką nekilnojamojo turto rinkos aktyvumui. Todėl ir gyventojų lūkesčiai dėl būsto brangimo kitąmet turėtų būti prastesni negu buvo šių metų trečią ketvirtį.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2018 metų rugsėjį SEB banko užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Iš viso buvo apklausta 1 014 15–74 metų gyventojų 122-ose šalies vietovėse.

SEB banko užsakymu birželį atlikta apklausa parodė, kad 51 proc. apklaustųjų galvoja, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs, 14 proc. atsakiusiųjų mano, kad būstas pigs, ketvirtadalis nesitiki kainos pokyčių, o likę 10 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu. Skirtumas tarp galvojančių, kad būstas brangs ir pigs, antrą ketvirtį sumažėjo iki 37 procentų. Pirmą metų ketvirtį šis skirtumas buvo 41 proc., o prieš metus – 50 proc., tad gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainos pokyčių jau atitiko daugmaž 2015 metų vidurio duomenis. 

Vilniaus regione antrą ketvirtį padaugėjo apklaustųjų, kurie mano, kad būsto kaina Lietuvoje artimiausiu metu neturėtų keistis. Taip galvojančių asmenų dalis per ketvirtį išaugo nuo 19 iki 26 procentų. Beje, per ketvirtį sumažėjo ir apklaustųjų, kurie tikisi būsto brangimo (nuo 58 iki 54 proc.), ir tų, kurie laukia jo pigimo (nuo 12 iki 9 proc.). Tad skirtumas, tarp galvojančių, kad būstas brangs ir pigs, sumažėjo iki 45 proc. ir buvo 1 proc. punktu mažesnis negu pirmą ketvirtį bei 17 proc. punktų kuklesnis negu prieš metus. Kauno regione gyvenančių žmonių lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių Lietuvoje per ketvirtį smarkiai nepasikeitė – laukiančių, kad būsto kaina didės, sumažėjo 3 proc. punktais – iki 46 proc., o manančių, kad būstas pigs, sumažėjo 2 proc. punktais – iki 18 procentų.

SEB banko užsakymu birželį atlikta apklausa parodė, kad 51 proc. apklaustųjų galvoja, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs, 14 proc. atsakiusiųjų mano, kad būstas pigs.

Antro ketvirčio apklausos rezultatai nenustebino, nes ir viešoje erdvėje vyrauja atsargesnės negu prieš metus ar dvejus buvusios ekspertų nuomonės dėl būsto kainų pokyčių ateityje. Tik nedaugelis apklaustųjų per ketvirtį yra pirkę ar pardavę būstą, o likusių nuomonę apie būsto kainas ir jų galimus pokyčius labiausiai formuoja draugų, pažįstamų pasakojimai ir nekilnojamojo turto rinkos ekspertų komentarai viešumoje.

Lėtėjantį gyvenamojo būsto kainų augimą rodo ir „Ober-Haus“ duomenys, pagal kuriuos Vilniuje vidutinė buto kaina birželį buvo tik 2,3 proc. didesnė negu prieš metus. Kaune metinis buto kainos pokytis buvo 4,3 proc., Klaipėdoje – 3,2 procento. Dar kukliau Vilniuje augo naujo būsto kainos, o tam didžiausią įtaką darė išlikusi gana didelė, daugiau nei 4 tūkst. butų pasiūla sostinėje ir nebedidėjantis pirkėjų skaičius. Tiesa, Registrų centre antrą šių metų ketvirtį būsto pirkimo ir pardavimo sandorių Vilniuje užregistruota net 23 proc. daugiau negu prieš metus, tačiau panašu, kad didelę įtaką šuoliui padarė 2016–2017 metais užbaigti rezervuotų naujų butų sandoriai.

Naujų butų (įskaitant rezervuotus butus) sandorių Vilniuje antrą ketvirtį sudaryta panašiai kaip ir prieš metus, tad galima teigti, kad gyvenamojo būsto rinkoje paklausa antrą ketvirtį tik atsigavo po labai silpno pirmo ketvirčio, kai naujų butų pardavimo metinis nuosmukis buvo net 25 procentai. 

Visgi kalbėti apie būsto kainų korekciją Lietuvoje dar per anksti, kol šalies ekonomika auga, o vidutinis darbo užmokestis didėja sparčiau negu vidutinė būsto kaina. Pirmą ketvirtį vidutinis darbo užmokestis po mokesčių buvo 8,6 proc. didesnis negu prieš metus ir viršijo vidutinę būsto kainą Lietuvoje, tad būsto įperkamumas Lietuvoje vėl augo. Priešingai negu Latvijoje ar Estijoje, mūsų šalyje nekilnojamojo turto sandoriai ne sostinėje sudaro ne tokią ir mažą visų šalyje sudarytų sandorių dalį, tad kainų augimo sulėtėjimas Vilniuje nereiškia, kad kainos turi lėtėti ir mažesniuose šalies miestuose, kur yra žmonių, kurių pajamos sparčiai auga ir kurie nori keisti būstą į geresnį.

Dabartinius ir būsimus būsto paskolų gavėjus turėjo nudžiuginti birželį vykusio Europos Centrinio Banko vadovų susitikimo komentarai, kurie patvirtino, kad bazinė palūkanų norma bus didinama ne anksčiau kaip 2019 metų rudenį. Po pranešimų finansų rinkoje pakito lūkesčiai dėl trijų mėnesių EURIBOR palūkanų normos pokyčių. Dabar laukiama, kad tarpbankinė palūkanų norma taps teigiama tik 2020 metų antrą ketvirtį. Beje, pastaraisiais mėnesiais mažiau grėsmingų žinių ateina iš Švedijos gyvenamojo būsto rinkos, nes būsto kaina nuo vasario mėnesio nebekrenta ir yra net šiek tiek padidėjusi. Panašu, kad Švedijos institucijos bando švelniai stabilizuoti padėtį nekilnojamojo turto rinkoje nedarydamos pernelyg staigių apribojimų skolininkams (nuo kovo 1 d. įvestas reikalavimas trumpinti paskolos trukmę, tačiau tik didelę skolą turintiems naujiems būsto kredito ėmėjams) ir kartu labai nesumažindamos naujo būsto pasiūlos, nes būstų Švedijoje ir toliau trūksta dėl gausėjančio gyventojų skaičiaus.

Trečią šių metų ketvirtį greičiausiai daugės manančiųjų, kad būsto kaina Lietuvoje artimiausiu metu nekis, ir dar truputį mažės laukiančiųjų būsto brangimo. Apskritai ir dabartiniai gyventojų lūkesčiai, ir tai, kad nekilnojamojo turto rinkoje vyrauja stabilios nuotaikos, užtikrina, kad kol kas gyvenamojo būsto rinka nekelia nerimo šalies ekonomikos vystymuisi, o pagerėję būsto įperkamumo rodikliai sudaro palankias sąlygas gyventojams keisti turimą būstą ir įsigyti naują.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2018 metų birželį SEB banko užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Iš viso buvo apklausta 1 011 15–74 metų gyventojų 114-oje šalies vietovių.