„Tikime ateitimi ir suprantame nuolat besikeičiančius gyventojų poreikius: dalis klientų, ypač tie, kas planuoja pirkti būstą investicijai, kruopščiai atlieka namų darbus ir yra priėmę sprendimą, todėl nori sandorį atlikti greičiau, be susitikimų su pardavėjais, jiems patiems patogiu metu. Siekdami pagerinti jų patirtį, pristatome sprendimą, kuris leis laiko bei resursų sutaupyti ir mums. Kad tokiems pirkėjams galėtume pasiūlyti ne tik savarankišką ir greitą procesą, bet ir ypač patrauklią kainą, „supaketavome“ produktus dažniausiai pasirenkamomis kombinacijomis“, – teigė „Citus“ direktorius Mantas Galdikas.

Mantas Galdikas. „Citus“ archyvo nuotr.

Būsto pirkimas nuotoliu – šių dienų realybė

„Svarstyti apie tai, jog reikėtų klientams suteikti galimybę įsigyti nekilnojamąjį turtą nuotoliu, privertė prieš kelis metus siautėjusi pandemija, kurios apribojimai verslus ir gyventojus skatino ieškoti naujovių. Tuo metu suklestėjo internetinė prekyba, o virtualus bendravimas leido dar aiškiau suprasti, kaip skaitmeniniai sprendimai leidžia sutaupyti laiko ir didina gyvenimo komfortą. Visuotinio mobilumo suvaržymo metu bene pirmieji ėmėme vykdyti nuotolinius pardavimus. Nauju būdu vykdėme susitikimus su klientais, būsto įsigijimo konsultacijas bei sutarčių pasirašymą. Iš pradžių šis pokytis buvo sutiktas su tam tikra skepsio doze, tačiau ilgainiui sulaukė vartotojų pasitikėjimo ir jį sėkmingai taikome iki šiol. Nuosekliai tobulindami pardavimų strategiją žengėme dar vieną žingsnį ir supaprastinome pirkimo procesą bei pasiūlėme inovatyvų sprendimą – virtualų „Citus“ sandorį“, – pažymėjo M. Galdikas.

Pastebime poreikį būstus įsigyti virtualiai ir iš užsienyje gyvenančių tautiečių. Neretai jie būna sukaupę pinigų ir nori juos investuoti Lietuvoje.

 

Virtualaus sandorio metu sudaroma preliminari būsto pirkimo sutartis, o notarinė sutartis, kaip ir iki šiol, taip pat gali būti pasirašoma per atstumą, bendradarbiaujant su tokia praktika užsiimančiais notarais.

Kompanijos vadovas tiki, kad virtualus sandoris privalumų suteiks ne tik tiems žmonėms, kurie NT perka investicijai, bet ir savarankiškai bei greičiau – be pardavėjų įsikišimo – norintiems priimti sprendimą.

„Pastebime poreikį būstus įsigyti virtualiai ir iš užsienyje gyvenančių tautiečių. Neretai jie būna sukaupę pinigų ir nori juos investuoti Lietuvoje. Investuojantys žmonės brangina laiką ir ieško paprastumo, tačiau kartais juos riboja ir fizinis atstumas. Dėl šių aspektų, pavyzdžiui, JAV virtualus būsto įsigijimo procesas taip pat išpopuliarėjo COVID–19 pandemijos metu. Stebėdami globalias tendencijas įžvelgiame galimybę pagerinti būsto pirkimo patirtį jo pirkėjams“, – sakė „Citus“ direktorius.

Projektas „Miško ardai by CITUS“. „Citus“ archyvo nuotr.

Sutaupyti galima net iki 23 000 Eur arba 11 proc.

Pasak „Citus“ direktoriaus M. Galdiko, virtualaus sandorio paslauga startuos su 11 NT objektų. Bus galima įsigyti investuotojams patrauklius 1–3 kambarių butus su parkavimo vietomis ir dviračių saugyklomis projektuose Vilniuje „Miško ardai by CITUS“, „Kaip Niujorke by CITUS“, paskutinius butų „paketus“ „Visi savi by CITUS“ bei apartamentus poilsiui ir nuomai su parkavimu projekte „Nemunas by CITUS“, Druskininkuose.

Projektas „Nemunas by CITUS“. „Citus“ archyvo nuotr.

Vilniaus projektuose kol kas lauks 9 pasiūlymai su 1,5–3 kamb., 25–73 kv. m ploto butais, kurių kiekvienas komplektuojamas parkavimo vieta, o butai „Miško arduose by CITUS“ – ir su dviračių saugyklomis.

Dar trys 1–2 kamb., 19–39 kv. m ploto apartamentai Druskininkų „Nemune by CITUS“ komplektuojami su parkavimo galimybe (projekte parkavimo vietos bus nežymėtos). „Citus“ svetainėje bus pateikiama visa reikalinga informacija apie šiuos būstus.

„Nemunas by CITUS“ interjero vizualizacija. „Citus“ archyvo nuotr.

„Turtinius vienetus internete komplektuosime taip, kaip juos dažniausiai ir įsigyja skirtingų poreikių pirkėjai: pavyzdžiui, investuotojams – mažesnio ploto butas, su parkavimo vieta ir dviračių saugykla ar sandėliuku; šeimai – didesnis butas, su dviem parkavimo vietomis ir pan. Būtent perkant internetu visą paketą pasiūlysime pačią geriausią kainą. To pasiekti leidžia ir mūsų sutaupomi pardavimų komandos resursai, taip pat patrauklesnę kainodarą taikysime projekto pradžioje – siekdami padidinti pirkėjų susidomėjimą“, – pabrėžė „Citus“ vadovas.

Pavyzdžiui, vienas buto „Miško arduose by CITUS“ „komplektas“ siūlomas su 23 tūkst. Eur viršijančia nuolaida, kito nuolaida siekia 11 proc. visos turto kainos. Bendrai, nuolaidos esamam asortimentui svyruoja nuo maždaug 4,5 iki 23,2 tūkst. ir nuo 3 iki 11 proc., priklausomai nuo projekto ir konkretaus turto „komplekto“.

„Miško ardai by CITUS“ interjero vizualizacija. „Citus“ archyvo nuotr.

„Šiuos pasiūlymus rasti ir patraukliausią kainą gauti bus galima tik sudarant virtualų sandorį „Citus“ svetainėje – šių turtinių vienetų nebus bendroje pasiūloje projektų svetainėse, jų nesiūlys ir kompanijos atstovai susitikimuose su klientais įprasto pardavimų proceso metu“, – atskleidė M. Galdikas.

Įvertinus pirminius virtualaus sandorio rezultatus ir klientų poreikius, taip pat turimo sandėlio dydį, asortimentą planuojama plėsti, papildant jį įvairesniais būsto paketų pasiūlymais, o patį sprendimą tobulinti, pasiūlant inovatyvesnes ir paprastesnes funkcijas.

Projektas „Nemunas by CITUS“. „Citus“ archyvo nuotr.

Būsto pirkimas internetu: praktiniai žingsniai

Būstas yra vienas brangiausių pirkinių, tad pasiūlymas sutrumpinti preliminariojo sandorio sudarymo kelią ir gauti geresnę kainą dar visai neseniai galėjo sulaukti abejonių ar priversti ieškoti kažkur slypinčių „kabliukų“. Tačiau paprasti ir kitose srityse patikrinti sprendimai leis palengvinti pirkėjų kasdienybę.

Projektas „Visi savi by CITUS“. „Citus“ archyvo nuotr.

Būsto įsigijimas internete vyks paprastai, greitai bei patikimai. Klientams interneto svetainėje bus pateikiama svarbiausia būsto informacija. Su ja susipažinę ir išsirinkę dominantį, jie portale „Dokobit“ užpildys sutartį ir pasirašys ją el. parašu. Užsakymą patvirtinus atsakingiems „Citus“ specialistams, teliks sumokėti rezervacinę būsto įmoką.

„Dokobit“ sistema yra sukurta lietuvių, o dabar valdoma vienos sparčiausiai Europoje augančių bendrovių, norvegų el. tapatybės sprendimų teikėjos „Signicat“.

Beje, projekte „Miško ardai by CITUS“ yra galimybė virtualiai, nuotoliniu būdu užtvirtinti ir notarinį sandorį.

Paimkime po pavyzdį Vilniuje ir Kaune. Analogiškai paskaičiuoti galima Klaipėdoje ar kitame mieste, nes dalis faktorių galioja visur, o kitas prielaidas įvertinti padės „Citus“ ekspertai.

Pavyzdys nr. 1 – vidutinės klasės butas Vilniuje

Perspektyvioje lokacijoje, pavyzdžiui, sparčiai atsinaujinančiuose Žirmūnuose, greta Šiaurės miestelio 2 kambarių, apie 45 kv. m ploto butas su daline apdaila arba 1,5 kamb., apie 35 kv. m ploto pilnai įrengtas butas su viena parkavimo vieta kainuoja apie 150 000 eurų.

Perkant butą su banko paskola, reikės 15 proc. arba 22,5 tūkst. eurų, o pati paskolos suma sieks 127 500 Eur. Šiuo metu 6 mėn. trukmės „Euribor“ palūkanų norma, labai svarbi vertinant mėnesinę įmoką, sudaro 4,11 proc., banko marža – apie 2 proc.; viso – 6,11 proc. Jei paskola imama 30 metų, mėnesinė įmoka sudarys apie 770 Eur.

Įmokos dydžiui paskaičiuoti naudojame anuiteto formulę, kurioje keičiant dydžius, galima apsiskaičiuoti skirtingus variantus. „Excel“ programoje įmoką galima apskaičiuoti panaudojant funkciją „PMT“:

Čia:

    • M yra mėnesinė įmoka,

    • P yra paskolos suma (127 500 Eur),

  • r yra mėnesinė palūkanų norma (metinė palūkanų norma 2+4,11 proc., padalinta iš 12 mėnesių, gauname 0,50925 proc. arba 0,0050925),

  • n yra bendras mokėjimų skaičius per visą paskolos trukmę (30 metų x 12 mėnesių, t. y. 360 mėn.).

Įstatome duomenis į formulę:

Atlikus šiuos skaičiavimus, mėnesinė įmoka išeina apie 770,93 Eur. Tiesa, mažėjant likusiai paskolos sumai ir „Euribor“, įmoka mažėtų taip pat. Pagal prognozes, po dvejų metų ji sudarytų apie 645 Eur/mėn.

Mėnesinė įmoka gali šiek tiek skirtis, priklausomai nuo banko, kuriame imama paskola, mokesčių, draudimo ir kitų faktorių. Be to, galimos ir kitos paskolos grąžinimo schemos.

„Citus“ ekspertai prognozuoja, kad artimiausius dvejus metus būsto kainos augs nuosaikiai, apie 4 proc. kasmet. Tai reiškia, kad tokio paties buto kaina išaugs iki 162 240 Eur, o 85 proc. kainos dydžio paskolos suma sudarytų 137 904 Eur.

Sudedame skaičius į formulę – mėnesinė įmoka išeina apie 750 Eur. Taigi – vos 25 Eur mažesnė nei šiandien, bet 100 Eur didesnė nei dabar įsigyto būsto paskolos įmoka po dvejų metų.

Per dvejus metus būtų išmokėta ir dalis dabar perkamo būsto paskolos, o jos likutis būtų apie 119 tūkst. Eur – į nuosavą būstą jau būtumėte investavę daugiau nei 8 500 Eur. O, jei per tą laiką dar tektų nuomotis būstą, jo nuoma tam laikotarpiui kainuotų 15,6 tūkst. eurų, mokant po 650 Eur per mėnesį už panašų butą.

Taigi matematika rodo, kad laukiant dvejus metus, tikėtina, paskolos įmoka būtų labai panaši kaip perkant dabar, nes dideli kainų pokyčiai nėra prognozuojami.

 

„Taigi matematika rodo, kad laukiant dvejus metus, tikėtina, paskolos įmoka būtų labai panaši kaip perkant dabar, nes dideli kainų pokyčiai nėra prognozuojami. Tačiau dėl mažėjančio „Euribor“ sumažės ir šiandien perkamo būsto paskolos įmokos, bus išmokėta dalis paskolos, išaugs būsto vertė ir nereikės mokėti už nuomą, kuri sudaro panašią sumą kaip mėnesinė paskolos įmoka“, – sakė „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Jei situacija išliks tokia kaip šiandien

Jei mažėjantis „Euribor“ neišjudins būsto rinkos ir paklausos bei pasiūlos, dinamika išliks tokia kaip šiandien. Vilniuje, remiantis šių metų kainų pokyčiais, būstas brangs apie 1 proc.

Tokiu atveju perkant būstą po 2 metų jo kaina galėtų būti apie 153 tūkst. Eur, paskolos suma – apie 130 tūkst., o mėnesinė įmoka su 3,1 proc. „Euribor“ sudarytų apie 700 Eur.

Net ir kainoms neaugant visiškai, mėnesinė įmoka bus didesnė (apie 690 Eur) nei šiandien įsigyjamo būsto įmoka bus po 2 metų.

Ar išloš sulaukę kainų mažėjimo?

Net ir toks scenarijus nevertas dvejų metų laukimo. Tarkime, užsitęsus esamai situacijai kitais metais kainos sumažėtų 3 proc., o dar kitais – net 5. Nors tokiai korekcijai prielaidų šiuo metu nėra, 2025 pabaigoje toks pats būstas, koks yra pavyzdyje, galėtų kainuoti 138 225 Eur. Jo paskola sudarytų 117 491,25 Eur, o mėnesinė įmoka – apie 640 Eur. Atrodytų, skirtumas nuo šiandieninės paskolos (apie 770 Eur) – didelis.

Tačiau per tuos dvejus metus, kaip minėta, šiandien perkamo būsto paskola būtų jau sumažėjusi, todėl likusi paskolos mėnesinė įmoka būtų beveik tokia pati (645 Eur), o tie pinigai jau būtų skirti nuosavam būstui, ne nuomai. Juo labiau, kad ilgalaikėje perspektyvoje būstų vertė vis tiek augs, tad ši investicija gerės.

Kaunas: situacija dar „karštesnė“

Kaune būsto kainos šiek tiek žemesnės nei Vilniuje. Už 150 000 eurų laikinojoje sostinėje galima įsigyti apie 54 kv. m ploto butą, o 45 kv. m ploto butą, koks buvo vertinamas pavyzdyje, Vilniuje galima, įsigyti už maždaug 125 000 Eur. Tokios sumos pakaktų kokybiškam, vidutinės klasės butui Aleksote ar dabar populiariuose Šančiuose. Pasirinkimas – gana didelis.

Paskola būstui iš banko sudarytų 106 250 Eur, o mėnesinė įmoka su esamu 4,1 proc. Euribor palūkanų dydžiu – apie 640 Eur.

Tačiau šiame mieste būstas brangsta daug sparčiau. Jei tendencija išliks ir per artimiausius dvejus metus, būstas čia brangs apie 7–8 proc. per metus. Pagal tokį scenarijų, tas pats būstas Kaune 2025 m. pabaigoje galėtų kainuoti 144 450 Eur, skolintis tektų 122 782,50 Eur, o sumažėjus Euribor iki 3,1 proc., kaip šiuo metu prognozuojama, mėnesinė įmoka sudarytų apie 670 Eur.

Tuo tarpu per tuos 24 mėn. dabar pirkto būsto paskolos suma būtų sumažėjusi iki kiek daugiau nei 99 tūkst. eurų ir 7 000 eurų būtų investuoti į savą turtą, o susitraukęs „Euribor“ kasmėnesinę įmoką sumažintų iki maždaug 535 Eur. Nuomojantis panašų būstą per tuos dvejus metus ir mokant po 550 Eur per mėnesį, tektų išleisti dar 13 200 Eur.

„Kiti scenarijai Kaune – iš esmės identiški sostinės scenarijams, tik būsto kainos skiriasi. Visgi panašu, kad labiau banguojanti antro didžiausio miesto rinka nenusiteikusi nuolaidžiauti ir, dėl nedidelės pasiūlos, kainos yra linkusios kilti. Pagal šį principą galima vertinti ir Klaipėdą bei kitus miestus, tačiau reikėtų atsižvelgti į ten galiojančias kainų dinamikos tendencijas“, – pabrėžė Š. Tarutis.

Būsto rinkoms suaktyvėjus paklausa ištirptų labai greitai ir nespėtų pasipildyti, o tai labai apribotų pasirinkimą ir pablogintų įsigijimo sąlygas.

 

Verdiktas: delsti – rizikinga, galimas sutaupymas – tik simbolinis

Ekspertas pastebi, kad svarbiausi šiuo metu yra keli aspektai. Pirmiausia, net jei kainos koreguotųsi į žemesnę pusę, labiau apsimoka sprendimą įsigyti būstą priimti greičiau: per laiką sumažėja būsto paskolos likutis, todėl sumažėja ir įmoka, be to, nereikia galvoti apie būsto nuomą, o lėšas investuoti į nuosavą turtą.

Antra, Š. Taručio įsitikinimu, tiesiog delsiant priimti sprendimą ir neatsižvelgiant į poreikį būstui, didėjant miestų gyventojų skaičiui šis poreikis akumuliuojasi. Būsto rinkoms suaktyvėjus paklausa ištirptų labai greitai ir nespėtų pasipildyti, o tai labai apribotų pasirinkimą ir pablogintų įsigijimo sąlygas. Kelių ar keliolikos eurų per mėnesį skirtumas nėra vertas tokios rizikos.

„Yra ir dar vienas momentas. Šiandien, reikšmingai sumažėjus paklausai didžiuosiuose miestuose iš lėto pildosi sandėlis visiškai užbaigtais būstais. Tokius būstus įsigyti ir notarinius sandorius sudaryti galima iškart, todėl mokėti tektų šiandien galiojančias palūkanas pagal „Euribor“ dydį. Būstą pirkti nuosavomis lėšomis, be bankų finansavimo, gali ne kiekvienas, todėl palūkanų dydis yra svarbus. Šiandien rezervuojant dar statomą būstą, jo kaina būtų užfiksuota preliminariajame sandoryje, o baigus statybas ir atėjus laikui sudaryti galutinį sandorį bei imti paskolą, „Euribor“ jau turėtų būti sumažėjęs“, – patarė Š. Tarutis.

Vienas seniausiai NT įperkamumo rodiklį vertinantis „Swedbank“ bankas neseniai paskaičiavo, jog įperkamumo rodiklis Vilniaus būsto rinkoje nukrito į 2009 m. lygį, o esminėmis priežastimis įvardijama palūkanų normos bei būsto kainų augimas. Iš vienos pusės, įperkamumas dar nėra toks prastas, koks buvo 2007–2008 m., kuomet buvo susiformavęs „kainų burbulas“, tačiau tokio prasto įperkamumo nebuvo jau 13 metų.

Pavyzdžiui, jei 2007–2008 m. vidutinio dydžio būsto Vilniuje įsigyjimui ir mėnesinei paskolos įmokai namų ūkiui reikėjo skirti net apie 60 proc. savo mėnesio pajamų, tai 2009 m. – jau apie 37 proc., o 2022 m. – tik apie 17,4 proc. Tuo tarpu 2023 m. vėl reikia daugiau – apie 37 proc. mėnesio pajamų.

Vertinant būsto įperkamumą tik per būsto kainų ir atlyginimų sanykį, neatsižvelgiant į bazinę palūkanų normą, įperkamumas siekia 2018 m. lygį.

Sumažinti statybinių medžiagų ir darbų kainų ar „Euribor“ palūkanų įtaką galimybės yra ribotos, nes jas veikia globalūs veiksniai. Tačiau verta kalbėti apie vienos iš savikainos dedamųjų – biurokratijos – įtaką. Ją retai kas įvertina, bet ji taip pat atsispindi būsto kainoje.

Kol biurokratija formuoja taisykles ir tikslina procesus, ji kuria vertę. O kai pavirsta „biurokratija dėl biurokratijos“, komplikuoja procesus ir tarnauja tik pačiai sistemai, ji tampa galvos skausmu ne tik verslui, bet ir paprastiems žmonėms.

Vertinant būsto įperkamumą tik per būsto kainų ir atlyginimų sanykį, neatsižvelgiant į bazinę palūkanų normą, įperkamumas siekia 2018 m. lygį.

 

Biurokratija pasireiškia daugeliu būdų. Per 3–5 praėjusius metus daugiausiai įtakos būsto kainai turėjo techniniai reikalavimai būsto tvarumui ir energinei klasei, kurie gali būti vertinami kaip kuriantys tvaresnę ateitį bei užtikrinantys būsto efektyvumą. Šie reikalavimai Lietuvoje yra ypatingai aukšti, aukštesni nei didelėje dalyje kitų Vakarų šalių. Šios temos kontekste neverta nagrinėti jų reikalingumo, nors kai kurie energinio efektyvumo reikalavimai buvo mažinami, supratus, kad yra pertekliniai.

Pernai įsigaliojęs valstybinės žemės įstatymas valstybinius sklypus galėjo pabranginti 75 proc., o taip pat, tikėtina, paveikė ir privačių sklypų kainą. Sklypų kainos Vilniuje neretai vertinamos milijoninėmis sumomis. Esu skaičiavęs, kad prie vidutinės klasės, 50 kv. m ploto būsto kainos tai gali pridėti 15–25 tūkst. Eur.

Toliau – savivaldybių infrastruktūros mokestis, kuris Vilniuje svyruoja nuo 16 iki 100 Eur kiekvienam statomam kvadratiniam metrui. Jis tikrai galėtų turėti aiškesnius kriterijus ir tikslinį panaudojimą.

Apie tai, kad NT plėtros procese biurokratija išaugo, kalbama jau seniai, tačiau imkime ir paskaičiuokime konkrečiai: kiek už ją sumokame įsigydami naują būstą vienu konkrečiu atveju.

Biurokratija pasireiškia daugeliu būdų. Per 3–5 praėjusius metus daugiausiai įtakos būsto kainai turėjo techniniai reikalavimai būsto tvarumui ir energinei klasei.

Man aiškiausiai „biurokratijos mokestis“ matosi statybų leidimo NT projektui išdavimo etape. Vilniuje per daugiau nei 10 metų, kuriuos dirbu su nekilnojamuoju turtu atsirado tiek naujų reikalavimų ir taisyklių, kad šis žingsnis pailgėjo nuo 6–12 iki 12–36 mėnesių, t. y. du ir daugiau kartų. Tai yra labai daug ir tai didina projekto savikainą bei, galiausiai, būsto kainą.

Pavyzdžiu imkime būsto projektą Žirmūnuose, greta Šiaurės miestelio ar Naujamiestyje, kitame miegamajame rajone netoli centro. Tipinis projektas Vilniuje sudaro apie 100 butų, tai yra apie 5 000 kv. m būstų ploto. Jam reikalingas sklypas minėtoje lokacijoje galėtų kainuoti apie 2,5 mln. eurų.

Sklypui įsigyti reikia paskolos arba nuosavo kapitalo. Paskolos, dėl Euribor augimo yra pabrangusios, o nuosavo kapitalo kaina šiandien sudaro mažiausiai 15 proc. Kodėl tiek? Nes „įdarbinti“ kapitalą obligacijose ar sutelktinio finansavimo platformose galima už 10–12 proc., tik rizika gerokai mažesnė ir daryti nieko nereikia. Dėl didesnės rizikos, brangiau kainuoja ir nuosavas kapitalas. Bankų finansavimas – ne ką pigesnis.

Taigi, jei vidutiniškai statybų leidimo išdavimas pailgėjo 9 mėnesiais, už sklypą per juos reikia sumokėti 2 500 000 x 15 proc. x 9 mėn. (arba 0,75 metų) = 281 250 Eur visam projektui. Tai vienam butui – 2 812,5 Eur.

Gal tai nėra labai didelė suma, bet buitinė technika už tiek jau gali ir išeiti. Tačiau tai – dar ne viskas. Skaičiuojame toliau.

Pernai įsigaliojęs valstybinės žemės įstatymas valstybinius sklypus galėjo pabranginti 75 proc., o taip pat, tikėtina, paveikė ir privačių sklypų kainą.

 

Prie projekto statybų leidimo išdavimo etape dirba daug žmonių: 2–3 žmonės projekto plėtros įmonėje ir 3–4 architektai bei projektuotojai – vidutiniškai, apie 6 žmones. Sakykime, jų mėnesinis darbo užmokestis yra apie 2 500 Eurų „į rankas“, „ant popieriaus“ – apie 4 205 Eur. Per 9 mėn. suma sudarys 4 205 x 6 žmonės x 9 mėn. = 227 070 Eur. Ir čia dar ne viskas, darbo užmokestis nėra vieninteliai kaštai: reikia skaičiuoti biuro nuomą, darbo priemones, atostogas, mokymus, šventes, aptarnavimo kaštus (administravimą, buhalteriją, vadovus ir pan.). Praktikoje darbo vietos kainą reikia dauginti maždaug iš 1,5. Skaičiuojam: 227 070 Eur x 1,5 = 340 605 Eur.

Svarbų vaidmenį atlieka ir teisininkai: jų paslaugos per mėn. kainuoja vidutiniškai apie 3 000 Eur. Per aptariamą laikotarpį – iki 27 000 Eur.

Viso gausis tokia suma: 340 605 + 27 000 = 367 605 Eur visam projektui arba 3 676,05 Eur vienam butui. Pridedam prie ankstesnės sumos: 2 812,5 + 3 676,05 = 6 488,55 Eur.

Atkreipiu dėmesį, kad šiame „biurokratijos mokesčio“ pavyzdyje skaičiuoju ne visą biurokratijos kainą, o tik papildomus per pastaruosius kelis metus prailgėjusių statybos leidimų išdavimo terminų kaštus. Jei šiuos terminus pavyktų ne tik grąžinti į ankstesnius, bet dar ir sutrumpinti – juk nuolat tobulėja technologijos, turėtų augti vadybos lygis, gerėti procesai – tai įperkamumas galėtų augti dar labiau.

Nuo kitų metų įsigaliosiantis reikalavimas notarinius sandorius su klientais pasirašyti registravus projekte 100 proc. baigtumą (šiuo metu galioja 80 proc. baigtumo reikalavimas), tikėtina, sukurs dar vieną panašų biurokratinį barjerą.

Įprastai, projekto užbaigimas nuo 80 iki 100 proc. taip pat trunka apie pusę metų. Ir, kas svarbiausia, tiek trunka ne fiziniai darbai, o antras biurokratijos raundas – pastatų baigtumo pridavimas, įvairūs derinimai ir t. t. Tuo metu pirkėjai jau galėtų vykdyti savo namų įrengimą, tačiau turės laukti kelis mėnesius, kol tvarkoma dokumentacija. Negana to, vėl atsiranda papildomi kaštai, kurie augina būsto kainą.

Švaistant laiką sudėtingose biurokratinėse pinklėse, didėja savikaina, todėl auga ir galutinė kaina, kurią moka pirkėjas.

 

Šiame etape kintamųjų yra daugiau nei anksčiau aptartame pavyzdyje, statybų leidimo išdavimo metu. Tačiau, net jei vertintume, kad sąnaudos sudarys tiek pat – dar bent 433 tūkst. eurų (per 6 mėn. – 187 500 Eur paskolos palūkanų ar kapitalo kaštų ir 245 070 Eur darbuotojų kaštų.) – tai, santūriai skaičiuojant, sudarys 7,2 proc. nuo 150 000 eurų kainuojančios būsto kainos arba apie 10 814 eurų.

Na, o tokia suma sumažėjus paskolai (nuo 150 000 iki 139 186 Eur), mokant 6,13 proc. bendros paskolos metinę normą, per 30 m. paskolos laikotarpį būtų galima sumokėti net 19 738 eurų mažiau.

„Biurokratijos mokesčių“ yra ir daugiau. Esu LNTPA valdybos narys, todėl dažnai tenka bendrauti su įvairių institucijų tarnautojais – nuo specialistų iki merų bei ministrų. Pastebiu, kad jie dažnai neįvertina ir nesupranta, kad kiekviena papildoma procedūra ar reikalavimas kainuoja. Ir kainuoja daug, nes, kaip sakoma, laikas – pinigai. Švaistant laiką sudėtingose biurokratinėse pinklėse, didėja savikaina, todėl auga ir galutinė kaina, kurią moka pirkėjas.

Siūlau įvesti vieną labai paprastą taisyklę: prieš išleidžiant įstatymą ar naują reguliavimą, visada vertinti, kiek tai padidins būsto kainą. Jei tokiu būdu pavyktų biurokratiją sumažinti, o ne nuolat didinti, valstybinėms institucijoms vieningai bei kartu su verslu siekiant gerinti biurokratinio aparato efektyvumą, būtų įmanoma padidinti ir būsto įperkamumą. Ir labai reikšmingai – tikėtina, daugiau nei 10 proc.

Tai pagerintų ne tik Vilniaus ir visos Lietuvos gyventojų sąlygas, bet ir padidintų miesto bei šalies konkurencingumą. Juk būsto įperkamumas – vienas svarbiausių gerovės rodiklių.

Ar norėtumėte gauti 10 814 eurų dydžio nuolaidą savo naujam svajonių būstui?

Atverdama pirmųjų nuosavų namų duris nuomonės formuotoja, modelis ir vizažistė 31-erių D. Kazėnaitė sako, kad nors juose dar trūksta kelių smulkmenų – tai namai, apie kuriuos svajojo ir kūrė apgalvodama visas detales. Tuomet, kai jos namuose žurnalistai lankėsi pirmą kartą, čia virte virė darbai – antras aukštas buvo vos pastatytas, sienos net neglaistytos, o darbų pabaigos nematyti. Praėjus vos devyniems mėnesiams ta pati erdvė virto jaukiais, stilingais namais.

Tuo metu virtuvės šefas Rokas Galvonas šį pirmadienio vakarą, 20 val.,  LNK gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“ aprodys naujausią savo pirkinį – nuosavą vilą Kipre. „Ši vila jau su viskuo, su visais mokesčiais ir baldais, pilnu įrengimu, kaip sakant, iki šaukštelio, man kainavo 220 tūkstančius eurų“, – sako žinomas vyras. 

220-ies kvadratinių metrų, dviejų aukštų viloje – net trys miegamieji su atskirais vonios kambariais, erdvi terasa ant stogo su specialia stogine, grilio zona, ir baseinas, skirtas tik vilų savininkams… Ko daugiau reikia poilsiui su draugais?

Kiek žinomi žmonės išleido savo svajonių namams ir jų įrengimui? Kam, pasak jų, pinigų negaila, o kur galima pataupyti? Ir kokį patarimą duoda visiems, šiuo metu įsirenginėjantiems nuosavą būstą? 

Ištrauka iš laidos anonso:

Tarp Vilniuje pamatams vietą ruošiančių vyrų – keli ukrainiečiai. Tačiau prieš karą jų brigadoje buvo kur kas daugiau. „Jie tikrai labai išgyvena. Kai kurie galvoja atsivežti čia savo šeimas, keli yra išvažiavę ginti savo tėvynės“, – teigė bendrovės „Interresta“ statybos direktorius Dmitrijus Mickevičius.

Jie tikrai labai pergyvena. Kai kurie galvoja atsivežti čia savo šeimas, keli yra išvažiavę ginti savo tėvynės.

Ukrainiečių rankų darbo trūkumą pastebi ir nekilnojamojo turto vystytojai. Trūksta statybininkų, ilgėja darbai, auga statybų išlaidos. Daug neaiškumų ne tik dėl ukrainiečių, bet ir dėl baltarusių. „Kol kas jie dar čia yra, bet gali būti, kad Baltarusijos siena bus uždaryta ir baltarusiai į čia neįvažiuos“, – kalbėjo bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Karas ne tik praretino statybininkų iš užsienio gretas, tačiau taip pat labai užkėlė statybinių medžiagų kainas. „Tarkime, armatūra, kuri naudojama betonavimo darbuose, betono gaminiuose, galima sakyti du kartus pabrango beveik per mėnesį“, – teigė bendrovės „Eika“ vadovas Domas Dargis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Viskas brangsta taip baisiai, kad tiesiog minčių yra visokiausių – ir tęsti, o galbūt ir šiek tiek palaukti“, – situaciją komentavo A. Avulis.

Tačiau kol kas nėra taip, kaip per pirmąjį karantiną dėl koronaviruso, kai žmonės iš viso nepirko būsto. Prekyba vyksta, bet perka tik tie, kuriems būstas išties reikalingas. „Žmonės domisi, kai kurie perka, įsigyja. Tik, matomai, kad tų perkančių ir įsigyjančių bus gal kokius du kartus mažiau“, – prognozavo A. Avulis.

Tai, kad brangsta statyba, nebūtinai reiškia, kad brangsta butai, nes butų paklausta šiek tiek reaguoja ir į politinę situaciją.

„Tie, kurie dabar nori įsigyti būstą, tai jie nieko nebijo. Jie tiki Lietuva, tiki NATO, tiki savimi, savo ateitimi“, – teigė bendrovės „Citus“ vadovas Mantas Galdikas.

Vieni sako, kad naujų butų kainos gali ir neišaugti. „Tai, kad brangsta statyba, nebūtinai reiškia, kad brangsta butai, nes butų paklausta šiek tiek reaguoja ir į politinę situaciją. Tai politinė situacija, jeigu ji yra aštresnė, tai pirkėjai tampa atsargesni. Tai nebūtinai puls pirkti butų“, – kalbėjo D. Dargis.

Tačiau kiti vystytojai neslepia – naujo būsto kainos kils. „Mes galime kalbėti tik apie kainų didėjimą ir matomai, kad jis gali būti toks, kad ne vienaženklis, o dviženklis“, – prognozavo A. Avulis.

„Mes metų pradžioje prognozavome brangimą iki dešimt procentų. Matome, kad jis dabar gali būti ženklesnis negu dešimt procentų dėl to, kad natūraliai brangsta labai daug sudedamųjų dalių“, – sakė M. Galdikas.

Naujos statybos būstai pabrango 17 proc., iš jų butai daugiabučiuose namuose – 17,2 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 16,4 proc. Ankstesnės statybos būstai pabrango 21,6 proc. Iš jų butai daugiabučiuose namuose – 22 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 20,7 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Per ketvirtį – ketvirtąjį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 4,7 proc.

Naujos statybos būstai pabrango 4,2 proc. Iš jų vienbučiai ir dvibučiai namai – 5 proc., butai daugiabučiuose namuose – 4 proc. Ankstesnės statybos būstai pabrango 5 proc. Iš jų butai daugiabučiuose namuose pabrango 5,2 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 4,6 proc.

Vilniaus mieste naujos statybos būstai per ketvirtį pabrango 4,7 proc., per metus – 18,8 proc., ankstesnės statybos – atitinkamai 5,3 proc. ir 22,2 procento.

„Įdomūs dalykai vyksta ne tik nekilnojamo turto ir būsto rinkoje, bet ir ekonomikoje. Tokių dalykų nesame matę niekada anksčiau. Atsiranda įvairių pagundų, kad krizė atėjo ir beveik praėjo, bet tik nedaugelis tą krizę pajuto. Kodėl tai įvyko? Mes turėjome „K“ raidės formos krizę, aš vadinu tai „krokodilo“ krize – t. y. BVP nuosmukis buvo rekordinis išsivysčiusiose valstybėse, tačiau gyventojų pajamų augimas taip pat buvo rekordinis. Tai toks paradoksas yra, kodėl taip atsitiko? Vyriausybės ir centriniai bankai taikė beprecedentės ekonomikos skatinimo priemones“, – šeštadienį kalbėjo Ž. Mauricas.

Pasak ekonomisto, krizė sutapo ne su pajamų smukimu, o su augimu ir jis buvo labai spartus.

„Lietuva nebuvo išimtis – irgi „krokodilų“ turime nemažai – BVP, nors ir smuko, gyventojų pajamos smuko tik labai nežymiai praeitų metų antrąjį ketvirtį ir dabar matome, kad jos yra dešimtadaliu didesnės. Vėlgi didžioji dalis gyventojų nejautė tos krizės, nes pajamos auga labai panašiu tempu kaip ir prieš krizę, tai gali susidaryti įspūdis, kad tos krizės ir nėra“, – sakė Ž. Mauricas.

Įdomūs dalykai vyksta ne tik nekilnojamo turto ir būsto rinkoje, bet ir ekonomikoje. Tokių dalykų nesame matę niekada anksčiau.

Anot jo, Lietuvos ekonomika išsiskiria ir tuo, kad viena iš pirmųjų ES sugrįžo į prieškrizinį lygį.

„Mus aplenkė Estija, Airija, esame trečioje vietoje ES pagal ekonomikos lygį lyginant su prieškriziniu lygiu, tai yra pakankamai įspūdingas pasiekimas. Jeigu žiūrėti pagrindinius indikatorius, ar tai būtų mažmeninės prekybos apyvartos augimas, ar būtų pramonės produkcijos augimas, matome, kad Lietuva yra pirmoje vietoje ES lyginant su prieškriziniu lygiu. Reiškia, tiek perkame daug, tiek ir gaminame daug ir gerokai daugiau negu prieš krizę“, – minėjo ekonomistas.

Ž. Maurico pastebėjimu, nekilnojamojo turto rinka net nebuvo susitraukusi, todėl tai irgi yra didžiulis paradoksas.

„Dabar matome kainų augimo spartėjimą. JAV kainų augimas yra pasiekęs beveik 20 proc. ir tai yra rekordinis augimas per visą stebėjimo laikotarpį. Lietuvoje dar nepramušėme ir tikiuosi nepramušime 2006–2007 metų rekordų, bet metinis augimas irgi artėja prie 20 proc. – ne tik kainų augimas, bet taip pat ir sandorių skaičiaus augimas, ypač namų žemės sklypų, nes priežastis paprasta: žmonės daugiau laiko leidžia namuose ir būstas tarsi tapo pirmo būtinumo preke, nes tai yra ne tik ta vieta, kur pernakvoji ir grįžti į miestą, darbą, bet tai yra ta vieta, kur dirbi ir netgi prekiauji, nes dažniausiai užsisakai į namus prekes. Būstas tampa visa ko epicentru ir atitinkamai žmonės dėl to noriai perka tą būstą. Šita krizė buvo ypatinga tuo, kad apskritai nelėmė būsto rinkos nuosmukio daugelyje šalių“, – įžvalgomis dalijosi ekonomistas.

Ž. Mauricas. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Jis pabrėžė, kad yra atvirkščia sąsaja, kai kuo daugiau karantino ribojimų, neapibrėžtumo dėl pandemijos, tuo būsto rinka yra aktyvesnė, nes žmonės visa kita meta į šoną: keliones, laisvalaikį, paslaugas ir dėmesį, tad pinigus skiria būsto įsigijimui

„Indėlių augimas per 2 metus, lyginant 2019 ir 2020 metų rudenį, išaugo net 36 proc. Lietuvoje. Reiškia, ta pinigų suma yra, ji niekur nedingo ir kadangi palūkanos nėra labai didelės už indėlius, galimai net ir dar bus mažesnės, kiek tai yra įmanoma, nes yra pinigų perteklius finansų sistemoje, tai tikėtina, kad dalis tų pinigų gali įsilieti į nekilnojamojo turto rinką. (...) Kadangi daugelis saugesnių investicijų generuoja labai mažą grąžą arba net nulinę ar neigiamą, tai investuotojai dabar irgi yra vienas iš pavojų, kurie gali agresyviau žengti į gyvenamojo būsto rinką. Jau dabar matome, ir fondai ateina, ir platformos įvairios kuriamos, tai gali dargi įlieti papildomai žibalo“, – teigė Ž. Mauricas.

Jis atkreipė dėmesį, nekilnojamojo turto skelbimų kainų pokytis per metus visuose didžiuosiuose miestuose siekė 20 proc., o Palanga išsiskyrė dar didesniu skaičiumi – 43 proc. Ž. Maurico teigimu, tai yra tik paklausos kaina, nes nebūtinai už tokią kainą ir nuperka, tačiau viskas gal būtų gerai, jei žengtų koja kojon su kainų augimu ir kokybės augimas.

„Kai didėja kaina, didėja pagunda sumažinti būstą, tada bendra kaina tampa mažesnė. Ta tendencija neramino jau prieš krizę ir matomai per šitą pakilimo laikotarpį gali būti, kad tas vidutinis būstas dar labiau mažės. (...) Būstų mažumas irgi nėra gera tendencija, nes Lietuvoje būsto plotas apskritai yra vienas mažiausių ES, mes lenkiame tik Rumuniją“, – kalbėjo ekonomistas.

Kalbėdamas apie ateitį Ž. Mauricas teigė, kad 2021 metai buvo tie metai, kai ekonomika augo sparčiau nei daug kas tikėjosi, nes skatinimo pinigai įsiliejo į ekonomiką.

„Lūkesčiai buvo į kosmosą pakilę. Dabar matome, kad po truputį jau jie mažėja, ypač Kinijoje, nes Kinija mato NT kainų augimą, mato didelę grėsmę savo ekonomikai, ir jie paskelbė, kad dabar orientuosis ne į augimo kiekybę, o į kokybę, kas galėtų reikšti, kad nebesiorientuos į augimą ir, matyt, kažkokio didelio skatinimo iš ten tikėtis neverta, JAV skatinimo irgi ženkliai sumažės. Kitų metų namų ūkių pajamų pokyčiai – pajamos netgi nežymiai sumažės, nes nežiūrint į tai, kad atlyginimai augo ir vis daugiau įsidarbina asmenų, bet kadangi skatinimas buvo toks didžiulis praeitais metais, tai vis tiek bendras pajamų lygis šiek tiek sumažės. Klausimas, kokį tai poveikį turės bendram vartojimui ir, aišku, tas sumažėjimas bus nežiūrint to, kad deficitas vis dar bus pakankamai didelis“, – sakė Ž. Mauricas.

Rinkos aktyvumas išlieka aukštumose

„Būsto rinkos aktyvumas visuose trijuose šalies didmiesčiuose laikėsi arti istorinių aukštumų. Ypatingu aktyvumu pasižymi sostinės būsto rinka, kurioje naujų butų sandorių skaičius pasiekė naują rekordą. Realus rinkos aktyvumas yra net aukštesnis, nei rodo Registrų centro statistika, nes dėl susidariusio naujo būsto trūkumo nemaža dalis butų perkama iš brėžinių ir šie pirkimai statistikoje atsiras ne iš karto“, − sako Vytenis Šimkus, vyresnysis „Swedbank“ ekonomistas.

Pasak jo, aukštam rinkos aktyvumui įtakos turi sparčiai gerėjanti darbo rinkos situacija − visuose trijuose didmiesčiuose per metus atlyginimai augo apie 10 procentų. Be to, vidinė migracija šalies viduje kuria nuolatinę naują paklausą, ir vien Vilnius pastaraisiais metais augdavo po 10 tūkst. gyventojų per metus.

„Vis tik daugėja ženklų, kad rinkos aktyvumą skatina ne tik fundamentalūs veiksniai, bet ir investiciniai ar spekuliaciniai sandoriai. Todėl rimtesnis šio segmento suaktyvėjimas pablogintų būsto pirkėjų sąlygas, ypatingai atsižvelgiant į dabartinę apribotos pasiūlos situaciją“, − pabrėžia V. Šimkus.

Vilniuje atlyginimai nepavijo kainų

„Swedbank“ ekonomistai nurodo, kad kainų augimo tempas pirmąjį šių metų ketvirtį išsirikiavo pagal šalies miestų dydį. Vilniuje kainos augo daugiau nei 11 proc. per metus − tolygiai brango ir senos, ir naujos statybos būstas.

Kaune būstas buvo vidutiniškai 8,7 proc. brangesnis nei prieš metus, ir kainas šiame mieste daugiausia aukštyn kėlė antrinės rinkos segmentas.

Klaipėdoje buvo fiksuota priešinga situacija, nes seni butai brango 4,7 procento, tuo tarpu naujos statybos būstas brango net 16 proc. Visgi pirminė rinka Klaipėdoje sudaro mažą visų sandorių dalį, todėl bendra vidutinė būsto kaina uostamiestyje kilo tik 4 procentais.

„Pirmąjį šių metų ketvirtį sparčiau augusios butų kainos šiek tiek sumažino būsto įperkamumą visuose trijuose didmiesčiuose. Kol kas pasikeitimas nežymus, tačiau tęsiantis tokiai tendencijai gyventojų galimybės įsigyti būstą galėtų suprastėti. Kita vertus, pastaruosius kelerius metus atlyginimų augimas gerokai lenkė būsto kainas, ir būsto įperkamumas bent kol kas išlieka istorinėse aukštumose“, – teigia V. Šimkus.

Tendencijos kitose Baltijos šalyse − panašios

Pasak „Swedbank“ ekonomistų, analogiška aukšto rinkos aktyvumo tendencija, ypač naujesnio būsto segmente, stebima ir kitų Baltijos šalių sostinėse Rygoje bei Taline.

Būsto kainos Latvijos sostinėje Rygoje augo 4,7proc., o Estijos sostinėje Taline − 9,2 proc. „Swedbank“ skaičiavimais, būsto įperkamumas išlieka aukščiausias Rygoje, kur dominuoja senos statybos būstas, o Talino gyventojų galimybės įpirkti būstą yra šiek tiek geresnės nei vilniečių.

„Rygoje ir Taline taip pat stebimas suaktyvėjimas naujo būsto segmente. Statytojams ne visiškai spėjant patenkinti paklausą, sandoriai dažnai vyksta perkant būstą „iš brėžinių“. Rygoje tikimasi tolesnio rinkos suaktyvėjimo antrojoje metų pusėje, tuo tarpu Taline situacija, panašu, stabilizuojasi“ – komentuoja V. Šimkus.

Mažėjantis nuomos pajamingumas

Nepaisant to, kad būsto įperkamumas išlieka aukštas, „Swedbank“ ekonomistų nuomone, pastaruoju metu stebėtas itin spartus kainų augimas nėra visai natūralus. Galimai didėjančią spekuliacinę paklausą atskleidžia ir „Swedbank“ skaičiuojamas nuomos pajamingumo rodiklis, kuris parodo, kokią dalį buto kainos sudaro jo nuomos pajamos.

„Šiuo metu vidutinis nuomos pajamingumas Vilniuje siekia 5,6 procento, o Kaune ir Klaipėdoje jis sudaro, atitinkamai, 6,6 ir 6,3 procento. Viena vertus, nuomos pajamingumas išlieka gana aukštame lygyje, ypač lyginant su vidutinėmis paskolų palūkanomis, tačiau pastaruosius dvejus metus jis mažėja“, − sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.                                                                       

Jis atkreipia dėmesį, kad nuomos pajamingumas visuose trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose mažėja ir yra kritęs žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio. Tai reiškia, kad būsto pardavimo kainos pakilo sparčiau nei būsto nuomos kainos.

„Matome, kad dalis įsigijimo sandorių buvo susijusi ne su natūralia būsto paklausa, o noru investuoti ar paspekuliuoti – pavyzdžiui, perparduoti preliminarią pirkimo sutartį“, − sako N. Mačiulis.

Laikinas pasiūlos trūkumas ir nenatūrali paklausa

„Swedbank“ ekonomistų teigimu, dalis spartaus kainų augimo buvo susijusi su laikinu pasiūlos trūkumu, kai pandemijos metu buvo pristabdytas naujų objektų vystymas, o paklausa šovė į rekordines aukštumas.

„Šiuo metu stebime didelį išduodamų naujų statybų leidimų šuolį, todėl tikėtina, kad atotrūkis tarp paklausos ir pasiūlos kitais metais turėtų sumažėti. Vis tik kai kurios siūlomos spekuliacijas galimai prislopinsiančios priemonės būtų savalaikės, pavyzdžiui, preliminarių pirkimo sutarčių registras. Svarstytinas ir naujas pirkimo sandorio mokestis, ypač kai tai yra ne pirmas sandoris per metus“, − komentuoja N. Mačiulis.

Pasak jo, būsto paklausą ir įperkamumą didino toliau mažėjusios būsto paskolų palūkanos, Lietuvoje ir Estijoje nukritusios iki 2,3 procento, o Latvijoje – iki 2,6 procento.

„Jau daugiau nei dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų aplinkoje, kuri ne tik padidina būsto įperkamumą, bet ir mažina alternatyvių saugių investicijų patrauklumą. Kol kas centriniai bankai nežada keisti monetarinės politikos krypties, tačiau įsibėgėjanti infliacija gali juos priversti pakelti palūkanas virš istorinių žemumų anksčiau, nei tikimasi šiuo metu“, − sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Kaip pranešė bankas, kovą labiausiai išaugo ne sostinės gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų Lietuvoje.

„Pavyzdžiui, Vilniaus regione 60 proc. apklaustų asmenų teigė, kad būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių didės, tačiau Šiaulių ar Panevėžio regionuose tokią nuomonę kovą turėjo beveik 70 proc. respondentų. Kukliausiai iš didžiųjų penkių apskričių Lietuvos būsto kainų perspektyvą vertino Klaipėdos regiono gyventojai – ten 49 proc. apklaustųjų galvojo, kad būsto kaina per ateinančius metus didės“, – sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Jo teigimu, 81 proc. apklaustų 18–29 metų amžiaus asmenų prognozuoja, kad būstas brangs.

Pasak T. Povilausko, gyventojų lūkesčiams didelę įtaką įprastai daro tai, kokios tendencijos tuo metu yra nekilnojamojo turto  rinkoje ir kokios yra pačių gyventojų bei šalies ekonomikos perspektyvos.

„Dėl pirmosios dalies klausimų nekyla – Statistikos departamentas neseniai skelbė, kad paskutinį 2020 metų ketvirtį vidutinė būsto kaina buvo net 9,4 proc. didesnė negu prieš metus. Pirmą šių metų ketvirtį būsto kaina taip pat didėja. Remiantis bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, vidutinė buto kaina augo ir sausį, ir vasarį, nors karantinas buvo tęsiamas nepaisant tebesitęsiančio karantino“, – sako SEB banko ekonomistas.

Jis pastebi, kad antras karantinas kol kas padarė didesnę neigiamą įtaką tik butų sandorių skaičiui tam tikruose didmiesčiuose. Pavyzdžiui, Kaune registruotų butų pardavimo sandorių skaičius per pirmus du šių metų mėnesius buvo 28 proc., Klaipėdoje – 9 proc., Panevėžyje – 18 proc. mažesnis negu prieš metus. Tačiau kaip ir ankstesniais metais augo susidomėjimas individualiais gyvenamaisiais namais – jų Lietuvoje šiemet nupirkta beveik 5 proc. daugiau negu prieš metus.

Pasak T. Povilausko, nors šalyje tęsiasi karantinas ir vis dar nemažai žmonių negali grįžti į darbus, tačiau apklausos rodo, kad gyventojų finansinė padėtis nuo antro karantino pradžios lapkritį iš esmės nesikeičia. 

„Sodros“ duomenimis, dirbančių asmenų pajamos sausį buvo maždaug 7 proc. didesnės negu prieš metus. Be to, per du šių metų mėnesius, kaip ir pernai, daugiau lietuvių sugrįžo gyventi į Lietuvą, negu iš jos išvyko. Gyventojų lėšos kredito įstaigose per metus padidėjo 3,1 mlrd. eurų, ir daugiau gyventojų, kurių pajamos nemažėjo, per pandemiją galėjo greičiau sukaupti pradinę įmoką būsto paskolai“, – sako T. Povilauskas.

Lėmė pirmi mėnesiai

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje butų ir gyvenamųjų namų įsigyta už daugiau kaip 540 mln. eurų – tai yra penktadaliu didesnė suma, nei buvo išleista 2019-ųjų sausio–kovo mėnesiais, pranešė Registrų centras.

Šiemet per tris pirmus mėnesius visoje šalyje taip pat įregistruota beveik 2,5 tūkst. parduotų individualių gyvenamųjų namų – 6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (2,3 tūkst.). Tačiau jau kovo mėnesio skaičiai rodo nuosmukį ir šioje kategorijoje – vien tik per kovą įregistruota mažiau nei 700 gyvenamųjų namų sandorių, arba ketvirtadaliu mažiau nei pernai kovą ir šių metų vasarį.

Per sausį–kovą įregistruota ir beveik 13 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 1 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. O štai vien tik per kovo mėnesį įregistruota iki 3,2 tūkst. sklypų sandorių – net 35 proc. mažiau nei 2019 m. kovą ir šių metų vasarį.

"Praėjusiais metais būstui įsigyti išleista rekordinė suma. Vis dėlto nereikia būti pranašu, kad galėtum teigti, jog šių metų skaičiai iš tolo nebus artimi tiems, kurie buvo fiksuoti pastaruosius kelerius metus. Nors pirmąjį ketvirtį dar matome augimą, tačiau reikia pabrėžti, kad šiuo laikotarpiu buvo įregistruoti NT sandoriai, dėl kurių buvo susitarta dar gerokai iki koronaviruso įtakos NT rinkai ir visai šalies ekonomikai", – teigia Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento laikinasis vadovas Paulius Rudzkis.

Beveik viskas dar brango

Metų pradžioje didžiausia suma išleista įsigyjant senos statybos butus, kurių daugiausia yra didžiuosiuose šalies miestuose. Visur fiksuotas kainų augimas 9–14 proc. Tačiau naujos statybos vidutinės kainos per metus didmiesčiuose, išskyrus sostinę, susitraukė beveik 7 proc. Gyvenamųjų namų segmente pirmąjį ketvirtį oficialiai užbaigti NT sandoriai taip pat dar rodė kainų augimą, kuris, pasak P.Rudzkio, ateinančiais ketvirčiais turėtų būti neigiamas.

"Pastaruosius kelerius metus kiekvieną ketvirtį atskirose NT objektų kategorijose stebėdavome nuoseklų kainų augimą. Ateityje ši kreivė turėtų pakrypti žemyn, tačiau kaip staigiai ji leisis ir kiek ilgai tęsis šiandien prognozuoti dar sunku, neturint pakankamai duomenų dėl galimo koronaviruso sukelto šoko šalies ekonomikai, gyventojų pajamoms ir jų nuotaikoms bei lūkesčiams", – sako P.Rudzkis.

Tendencijos – pigs

Balandžio pradžioje paskelbta naujausia Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad daugėja manančių, jog būstas per artimiausius metus pigs. Ją užsakė ir paskelbė SEB bankas. Mažesnes kainas kovo pabaigoje prognozavo 40 proc. respondentų (gruodžio pabaigoje – 9 proc.), tuo metu priešingai – didesnes – 19 proc. (55 proc.). 26 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės (įprastai tokių būdavo apie dešimtadalį).

Komentuodamas tokius rezultatus SEB ekonomistas Tadas Povilauskas neabejojo, kad koronavirusas neišvengiamai padarys neigiamos įtakos būsto rinkai, tačiau ji priklausys nuo to, kaip sėkmingai pavyks grįžti į įprastas vėžes.

Kovą skirtumas tarp manančių, kad būsto kaina didės ir mažės, buvo 21 proc., arba žemiausias nuo apklausų pradžios.

"Būsto kainai didžiausią įtaką daro realiųjų disponuojamų gyventojų pajamų, žmonių finansinio turto, paskolų rinkos, demografiniai, būsto pasiūlos pokyčiai. Beveik visi pagrindiniai būstų kainos pokyčius lemsiantys veiksniai nebus palankūs artimiausiu laiku", – paskelbus apklausą, jos rezultatus komentavo T.Povilauskas.