„Išankstinių socialinio draudimo senatvės pensijų perskaičiavimo pakeitimai turėtų būti svarstomi sistemiškai kartu su kitais pasiūlymais tobulinti pensijų sistemos teisinį reguliavimą“, – rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtoje išvadoje.

Vyriausybė Seimui rudenį ketina teikti svarstyti Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, siūlant sistemiškai tobulinti visų pensijų bei išankstinių pensijų mokėjimo tvarką.

Seimas pernai gruodį priėmė svarstyti demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Laimos Nagienės parengtas įstatymo pataisas, kuriomis siūloma į išankstinę pensiją išėjusiems, tačiau vėliau laikinai įsidarbinusiems žmonėms mažinti pagrindinę pensiją tiek, kiek laiko jie gavo išankstinę pensiją.

Pasak pataisų iniciatorės, išankstinė pensija įgyjama likus penkeriems metams iki senatvės pensijos amžiaus, todėl pagrindinė pensija mažinama 19,2 proc. Tačiau, parlamentarės teigimu, pasitaiko atvejų, kai žmogus sulaukia darbo pasiūlymo ar kitais būdais gauna pajamų, bet jam grįžus į išankstinę pensiją neatsižvelgiama į jo gautas pajamas ir sumažinta pagrindinė pensija nekeičiama.

„Sodros“ duomenimis 2023 metų lapkritį išankstinė senatvės pensija buvo mokama 7,4 tūkst. gavėjų, o preliminarus lėšų poreikis siūlymui įgyvendinti būtų 0,7 mln. Eur per metus.

Seimas yra priėmęs ir kitą tos pačios frakcijos narių projektą, numatantį, kad išankstinę pensiją pasirinkusiems gyventojams vėl galėtų būti mokama nesumažinta senatvės pensija – ji kas mėnesį būtų mažinama tiek pat, kiek dabar – 0,32 proc., tačiau tik kol apskaičiuotos ir sumažintos pensijų skirtumas būtų lygus visų išankstinės pensijos išmokų sumai.

Nuo 2004 metų išankstinę pensiją galima gauti, jei iki pensijos lieka penkeri metai, žmogus yra sukaupęs būtinąjį stažą ir neturi kitų pajamų. Tokiu atveju būsima pensija nuo 2021 metų kas mėnesį mažinama 0,32 proc.

Senatvės pensija nemažinama, jeigu išankstinę pensiją žmogus gavo ne ilgiau kaip trejus metus ir jo stažas 2021 metais buvo ne mažesnis kaip 40 metų ir kasmet didėja po tris mėnesius. Pavyzdžiui, kitąmet visą pensiją galės gauti tie pensininkai, kurie išėjimo į išankstinę pensiją metu turės 40 metų ir 9 mėnesių darbo stažą. 

Kaip nurodoma „Sodros“ tinklapyje, 2024 metais į senatvės pensiją galės išeiti 64 metų ir 8 mėnesių sulaukę vyrai (gimę 1959 m. liepos 1 d. – 1960 m. balandžio 30 d.) ir 64 metų ir 4 mėnesių sulaukusios moterys (gimusios 1960 m. sausio 1 d. – 1960 m. rugpjūčio 31 d.).

2023 metais pensinis amžius vyrams ir moterims buvo 2 mėn. trumpesnis.

Vyrų ir moterų pensinis amžius susilygins 2025 metais, pasiekęs lygiai 65 metus.

2024 metais būtinasis stažas senatvės pensijai tiek vyrams, tiek moterims bus ilgesnis pusmečiu – 33,5 metų.

Įgijus daugiau nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis yra didesnė už bazinę. Tai reiškia, kad žmogaus, turinčio, pavyzdžiui, 42 metus stažo pensijai, bendroji pensijos dalis bus didesnė, nei žmogaus, turinčio, pavyzdžiui, 25 metus stažo.

Tačiau tokią iniciatyvą kritikuoja opozicinė Darbo partijos frakcija. Nors šios politinės jėgos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė sako palaikanti bendrą valdančiųjų pasirinktą kryptį didinti pensininkų pajamas, tačiau ji pridūrė neatmetanti, kad „darbiečiai“ siūlys apsvarstyti galimybę bent trumpam atidėti balsavimą dėl šio klausimo priėmimo. Pasak jos, siūlymas praktiškai suvienodinti mokamą bazinę pensiją, nepriklausomai nuo to, ar buvo dirbama 15 ar 30 metų, yra neteisingas.

Tuo metu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė pabrėžia, kad stažo įtaka tiems, kurie yra pasiekę būtinąją 32 metų ribą, ir toliau išliks. Tačiau jis aiškina, kad dar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) valdymo laikotarpiu vykdytos pensijų reformos metu buvo apsispręsta dalį pensijų išmokų perkelti iš „Sodros“ į valstybės biudžetą. Pasak jo, bazinė dalis yra skirta minimalių pensininkų pajamų užtikrinimui, tačiau ilguoju laikotarpiu individualiosios dalies įtaka tik didės. Šiuo metu iš „Sodros“ biudžeto mokama individuali pensijų dalis sudaro maždaug 40 proc. visos pensijos dydžio.

„Nesinori, kad žmonės girdėtų tą akcentą, kad stažo įtaka yra eliminuojama. Ne, ji nėra eliminuojama. Bendrojoje pensijų formulėje spartesnis individualios dalies indeksavimas rodo, kad siekiame didinti stažo įtaką“, – Eltai teigė M. Lingė.

I. Kačinskaitė-Urbonienė: toks siūlymas nėra teisingas

Vis tik „darbietė“ I. Kačinskaitė-Urbonienė nėra įtikinta valdančiųjų argumentu, kad stažo įtaka ir toliau išliks individualiojoje pensijų dalyje. Nors ji pabrėžia pritarianti, kad pensininkų skurdo mažinimas yra svarbus tikslas, tačiau iki pensijos gavimo sukaupto stažo įtakos eliminavimas, jos vertinimu, yra neteisingas ilgiau dirbusių žmonių atžvilgiu.

„Nelabai yra didelio skirtumo, ar žmogus išdirbo 15 ar 30 metų, jų pensijos praktiškai susilygina. Bazinės pensijos pakilimas duoda tokį efektą, kad, pavyzdžiui, jeigu žmogus didžiąją dalį gyvenimo gavo minimalią algą ir vienas žmogus išdirbo 15 metų, kitas 30 metų, tai jų pensijos skirtumas bus iki 30 eurų. Mūsų manymu, tai yra neteisinga tų žmonių atžvilgiu, kurie dirbo ilgiau ir prisidėjo savo mokesčiais prie viso fondo sukaupimo žymiai daugiau“, – tvirtino ji.

Darbo partijos frakcijos parlamentarė sutinka, kad spartesnis pensijų indeksavimas proporcingai padidins būtinąjį stažą sukaupusių asmenų pensijas. Tačiau problema, pasak jos, kyla tuomet, kai nebelieka skirtumo tarp minimalųjį penkiolikos metų stažą turinčių, tačiau būtinojo stažo nepasiekusių asmenų pensijų skirtumo.

„Kai mes kalbame apie žmones, kurie yra socialiai jautriausiose grupėse, tie, kurie mažiausiai dirbo, jų darbo užmokestis nebuvo didesnis, tada ir pensija maža. Tarp tų iki 32 metų išdirbusių žmonių pensija iš principo labai išsilygina. Nebe taip svarbu, ar tu dirbai 15, 20 ar 30 metų. Manome, kad tai yra neteisinga tų žmonių atžvilgiu, kurie dirbo, tarkime, dvigubai ilgiau. Čia to stažo prasmė šiek tiek ir dingsta“, – aiškino I. Kačinskaitė-Urbonienė.

M. Lingė: jeigu valstybė sudarė galimybes nesukaupti būtinojo stažo – už tai bausti neturėtume

Tačiau valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovas M. Lingė atkerta, kad bazinė pensija ir yra skirta minimalioms pensininkų pajamoms užtikrinti, o esminis pensijų diferencijavimas išryškėja per individualią pensijos dalį, mokamą iš „Sodros“ lėšų.

„Pensija turi dvi dalis. Viena, bendroji dalis, kuri nėra pagrįsta draudiminėmis įmokomis. Ji yra mokama iš valstybės, visų mokesčių mokėtojų biudžeto dalies. Kalbama apie didesnį universalumą, kada jau nebėra paremta žmogaus mokėtomis įmokomis. Bendroji dalis, kaip bazė, universalus dydis turi būti suvienodintas, nes jis nėra paremtas „Sodrai“ mokėtomis įmokomis. Individualioji dalis, kuri yra mokama iš „Sodros“, tai vienareikšmiškai jos dydis priklauso nuo mokėtų įmokų, stažo. Lūkesčiai yra, kad bendrosios dalies svoris turėtų mažėti, o individualiosios dalies svoris vis labiau augti“, – aiškino konservatorius.

Pasak parlamentaro, jau ir dabar valstybė tiems asmenims, kurių pensija sudarydavo mažesnę, nei minimaliems poreikiams patenkinti reikalingą sumą, šiuo metu sudarančią 260 eurų, mokėdavo papildomas išmokas. Jo teigimu, inicijuojamais pakeitimais tiesiog supaprastinama išmokų mokėjimo tvarka.

„Buvo priemokos – kita kišenė valstybėje, iš kurios imdavo, kiek ten trūksta iki tų 260 eurų. Bet tai yra ir brangu, ir nepatogus administravimas kiekvienu atveju. Dabar kai kurie, kurie gauna labai mažas pensijas, tokio didelio šuolio ir nepajaus. Nes jie gaudavo per priemokas, dabar gaus oficialią dalį, bet ta formulė rodys, kad jie gauna iš tos bazinės dalies“, – tikino jis.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas pabrėžia, kad tai, jog asmenys nesukaupė būtinojo 32 metų stažo, galėjo nulemti skirtingos priežastys. Todėl politikas daro išvadą, kad negalima bausti žmonių už tai, jog valstybė sudarė sąlygas nesukaupti reikiamos darbo patirties.

Turime užtikrinti tam tikrą bazę žmonėms pragyventi oriau.

„Turime užtikrinti tam tikrą bazę žmonėms pragyventi oriau. Negaliu vartoti žodžio, kad jau užtikrinti orias pragyvenimo sąlygas, nes yra didelė dalis žmonių, apie 70 tūkst. tokių, kurių pensijos nesiekia 260 eurų. To minimalaus vartojimo poreikio. Buvo padaryta analizė, kad tai sudaro du trečdaliai moterų. Matyt, labai įvairios aplinkybės vertė, kas vaikus augino, kas prižiūrėjo sergančius artimuosius, kas užsiėmė kitomis veiklomis. Jeigu tuo metu valstybė sudarė tokias galimybes, tai mes tų žmonių ir neturėtume bausti, kad negalėtume užtikrinti jiems minimalių pragyvenimo standartų“, – teigė M. Lingė.

A. Sysas įspėja apie neigiamus padarinius

Valdančiųjų iniciatyvai kritikos negailėjo ir opozicinės Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys Algirdas Sysas. Tačiau jis „darbiečių“ idėjos atidėti balsavimą dėl šio klausimo nepalaikė, kadangi, jo nuomone, laikas siūlymų registravimui jau praėjo, o dabar reikėtų apsispręsti dėl bendros pasirinktos krypties pensijų klausimu.

Pasak socialdemokrato, pensijos yra gana mažos ir turintiems, ir neturintiems būtinojo stažo. Todėl parlamentaras siūlė pensijas didinti proporcingai nuo sumokamų įmokų. Vis tik, jo vertinimu, mažiausias pensijas gaunantiems asmenims jos didinamos neproporcingai, lyginant su didžiausias įmokas mokėjusiais gyventojais.

„Nuo sumokėtų įmokų pensija nėra tokia, kokia turėtų būti. Jeigu mes vis lyginame su buvusiu darbo užmokesčiu tą pakeitimo normą, kuri dabar yra 45 proc., tai tie, kas gauna minimumą, pakeitimo norma yra turbūt 60–70 proc., o kas nemokėjo įmokų ir neturi stažo, tai turbūt ir 150 proc. O tiems, kas gaudavo didesnius atlyginimus, sakykime, tris vidutinius, tai jų pakeitimo norma yra apie 30 procentų“, – aiškino A. Sysas.

Socialdemokrato teigimu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva gali atvesti prie neigiamų padarinių, kurios šalies gyventojus apskritai gali demotyvuoti kaupti didesnį stažą.

„Reikia didinti žmonių suinteresuotumą, kurie gauna didesnius atlyginimus, kad jie mokėtų įmokas, nes tai gali atvesti prie labai blogos situacijos. Jeigu tie žmonės matys, kad jų mokamos įmokos neturi įtakos gaunamai pensijai, tai praloš visi. Ir tie, kuriems bus padidintos, tarp mažiausiai gaunančiųjų“, – mano jis.

„Ateis geras dėdė, koks nors politikas Algirdas Sysas, Kukuraitis ar Monika Navickienė ir sakys: „o, šitie gauna labai mažai. Duokime jiems daugiau". Jeigu tai yra draudiminė sistema, tai taip neturėtų būti“, – įsitikinęs A. Sysas.

Svarstymo metu ministerijos iniciatyva susilaukė visų frakcijų palaikymo

ELTA primena, kad Seimas praėjusį antradienį po svarstymo pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotoms pataisoms. Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, kuriose įtvirtinama nuostata, kad bendrosios pensijos dalies paskirtis – užtikrinti minimalias senjorų pajamas, svarstymo metu palaikė 115 parlamentarų, niekas nebalsavo prieš, dar vienas Seimo narys susilaikė.

„Bendroji socialinio draudimo pensijos dalis skirta pagal šį įstatymą paskirtų socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) ir senatvės pensijų gavėjų minimalioms pajamoms užtikrinti“, – rašoma įstatymo projekte.

Papildomas individualiosios pensijų dalies indeksavimo mechanizmas būtų pritaikomas, jeigu konkrečiais metais būtų tenkinama bent viena iš šių sąlygų. Pirma, jeigu indeksavimo metais 65 metų ir vyresnių šalies gyventojų skurdo rizikos dydis bus didesnis negu 25 proc. Arba, antra, prognozuojamos vidutinės senatvės pensijos santykis su tais metais prognozuojamu vidutiniu neto darbo užmokesčiu yra mažesnis kaip 50 procentų.

Pataisas inicijavusi ministrė Monika Navickienė aiškina, kad šiais pakeitimais siekiama užtikrinti, jog tiek bazine, tiek individualiąja dalimi būtų vykdomos tos funkcijos, kurioms jos ir buvo sukurtos. Bazinė pensija yra skirta būtent minimalių pajamų užtikrinimui, tvirtina ministrė.

„Bendrosios pensijos dalis finansuojama iš valstybės biudžeto ir jos paskirtis yra užtikrinti bent minimalias pensijų garantijas. O individualiosios pensijos dalies dydis priklauso nuo asmens sumokėtų įmokų, todėl būtina didinti ir stiprinti sumokėtų įmokų reikšmę bendrai pensijai“, – Seime teigė M. Navickienė.

Tuo metu individuali pensijos dalis, pasak ministrės, bus priklausoma nuo asmens sumokėtų įmokų dydžio ir stažo.

„Mes siūlome spartesnį, nei šiuo metu galiojantį, pensijos indeksavimą. Planuojame, kad nuo kitų metų pensijos augs labiau, nei numato dabartinė indeksavimo indeksavimo formulė. Taip pat didžiausią poveikį pajus daugiau įmokų sumokėję žmonės, turėję didesnes pajamas bei ilgesnį stažą. Ir mažiausias socialinio draudimo pensijas gaunantys asmenys“, – tikino M. Navickienė.

Priėmus ministerijos inicijuojamas pataisas, vidutinė senatvės pensija 2022 m., turint būtinąjį stažą, didėtų 10,9 proc. – nuo 441 Eur 2021 m. iki 489 Eur. Ministerijos skaičiavimais, skurdo rizikos lygis 65 metų ir vyresnių asmenų grupėje priėmus šiuos pakeitimus mažėtų 1,4 proc.

„Prioritetas yra skurdo rizikos mažinimas ir čia didžioji dalis išlaidų yra susijusi su pensijų sistema“, – spaudos konferencijoje sakė G. Skaistė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigė, jog 2022 metų biudžetas yra labiau subalansuotas ir orientuotas į mažesnes pajamas gaunančiųjų padėties gerinimą.

Jos teigimu, pagyvenusių žmonių pajamos turėtų augti labiau nei numatyta dabartiniuose teisės aktuose, nes individuali pensijos dalis bus indeksuojama sparčiau, o bazinė dalis užtikrins universalų dydį, kuris galėtų spręsti stažo nesukaupusių asmenų, mažų pensijų problemą.

M. Navickienės teigimu, dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisų papildomai reikės 138 mln. eurų, iš jų apie 70 mln. eurų – papildomam individualios pensijų dalies indeksavimui ir 68 mln. eurų – bazinės dalies papildomam finansavimui.

Ji taip pat pabrėžė, kad stažas ir toliau turės įtakos – jei jis viršys 30 metų, sparčiau bus indeksuojama bazinė pensijos dalis.

„Siekiant geriausio efekto sprendžiant skurdo problemą, neužtenka sparčiau indeksuoti tik individualiosios pensijos dalies“, – sakė M. Navickienė.

Ministerijos skaičiavimais, 15-30 metų stažą sukaupusių yra apie 75 tūkst. žmonių, iš kurių du trečdaliai – moterys. Pensininkų iš viso yra apie 600 tūkstančių.

„Suprantame, kad didžioji dalis tų moterų stažo nesukaupė arba dėl to, kad augino vaikus, arba slaugė savo neįgalius, pagyvenusius artimuosius. Manome, kad ir nekeičiant šitos vietos, keičiant tik individualios dalies indeksavimą, nepasiektume tokio efekto skurdo rizikos lygiui, kokį skaičiuojame dabar“, – sakė ministrė.

„Norėdami pasiekti maksimalų efektą turime daryti abu dalykus – ir užtikrinti tam tikrą universalumą artinant prie minimalių vartojimo poreikių dydžio ir rūpintis, kad sparčiau indeksuotųsi individuali dalis. Mūsų siekis, kad ta bazinė dalis ir jos įtaka bendroje pensijoje palaipsniui mažėtų ir kuo didesnį vaidmenį vaidintų ta individualioji, nuo įmokų priklausanti dalis kiekvienam žmogui“, – pridūrė ji.

Pensijos nuo kitų metų pradžios vidutiniškai didės 8,47 proc., o atskiros jų rūšys padidės dar daugiau. Papildomam pensijų individualiosios dalies indeksavimui numatoma skirti 70 mln. eurų „Sodros“ biudžeto lėšų.

Pensijoms kitąmet numatoma skirti iš viso 4,251 mlrd. eurų – 11,9 proc. daugiau nei šiemet.

Nuo šių metų liepos mokamą 32 eurų vienišo ašmens išmoką 2022 metais gaus daugiau žmonių – visi vieniši, neįgalūs ir senatvės pensijos amžiaus sulaukę žmonės. G. Skaistės teigimu, tam reikės 107,4 mln. eurų.