Kaip antradienį pranešė prokuratūra, bylos duomenimis, 2016 metais A. Šimaitienė, siekdama apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, klaidindama nukentėjusiuosius dėl savo ketinimų vykdyti sutartinius įsipareigojimus, trims Latvijos piliečiams pateikė pasiūlymą jų vykdomiems projektams gauti finansavimą iš užsienio finansinių institucijų.

Įsteigusi jokios veiklos nevykdžiusią įmonę, A. Šimaitienė 2017 metų pradžioje su latviais pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią nukentėjusieji iš viso jai sumokėjo daugiau kaip 280 tūkst. eurų.

Anot pranešimo, sutartinių įsipareigojimų – gauti finansavimą iš užsienio finansinių institucijų – buvusi teisėja nevykdė ir neketino vykdyti, o jai sumokėti pinigai naudoti kitiems mokėjimams atlikti bei nuteistosios asmeninėms reikmėms.

Teismas nustatė, kad, siekdama, jog nukentėjusieji nesikreiptų į teisėsaugos institucijas, A. Šimaitienė teikė jiems išgalvotą informaciją apie sutarties vykdymą bei pasirašė skolos grąžinimo sutartį, kurios taip pat neketino vykdyti, suprasdama, kad apgaule įgyto didelės vertės turto negalės grąžinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas iš dalies tenkino nukentėjusiųjų civilinius ieškinius. Pagal juos buvusi teisėja Latvijos piliečiams turės bendrai atlyginti didesnę nei 287 tūkst. eurų turtinę bei neturtinę žalą.

Siekiant užtikrinti civilinių ieškinių vykdymą, prokurorų nutarimais paskirti laikini nuosavybės teisės apribojimai kaltinamosios turtui, įskaitant ir teisę į Europos Žmogaus Teisių Teismo jai kitoje byloje priteistą 77 tūkst. eurų. Šie apribojimai, teismo sprendimu, palikti galioti iki A. Šimaitienės visiško atsiskaitymo pagal priteistus civilinius ieškinius.

Šis pirmosios instancijos teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Tai ne pirmas nuosprendis, kuriuo buvusi Vilniaus miesto 3-iosios apylinkės teismo teisėja A. Šimaitienė pripažįstama kalta dėl sukčiavimo. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2016 metų balandžio nuosprendžiu jai buvo skirta 7500 eurų bauda. Naują nusikalstamą veiką ji padarė dar neišnykus teistumui.

A. Šimaitienė teisėja nebedirba nuo 2006 metų.

Už teisėjo vardo pažeminimą ją 2011 metais iš pareigų atleido prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prieš tai, 2006-aisiais prezidentė buvo sustabdžiusi jos, kaip teisėjos, įgaliojimus.

Nustatyta, kad A. Šimaitienė vilkino su skolų išieškojimu susijusias bylas, o su butų privatizavimu lengvatinėmis sąlygomis, nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą susijusias bylas nagrinėjo aplaidžiai ir skubotai, vadovavosi neegzistuojančiais dokumentais, melagingais liudytojų parodymais.

Gegužę prokuroras N. Venckienei pasiūlė skirti pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę ir pripažinti kalta dėl visų jai pateiktų kaltinimų – teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstolei atlikti savo pareigas bei nežymaus sveikatos sutrikdymo.

N. Venckienė prašo nutraukti jos bylą suėjus senačiai, o jeigu ji nebus nutraukta, išteisinti dėl visų kaltinimų.

Buvusi teisėja buvo viena iš svarbiausių vadinamųjų Garliavos įvykių dalyvių.

Ji tvirtina nenaudojusi smurto per 2012-ųjų gegužės įvykius, kai vykdydami teismo sprendimą pareigūnai iš jos šeimos namų paėmė mažametę dukterėčią ir perdavė mamai Laimutei Stankūnaitei. Smurtas, N. Venckienės nuomone, naudotas tiek prieš ją, tiek prieš L. Stankūnaitės dukrą.

2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta L. Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes galbūt įvykdė garliaviškis Drąsius Kedys, N. Venckienės brolis.

D. Kedys kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A. Ūsą išteisino.

Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vėliau negyvas rastas ir A. Ūsas. Teisėsauga teigia, kad jie mirė nesmurtine mirtimi.

N. Venckienė ilgą laiką globojo dukterėčią, nevykdė teismų sprendimų atiduoti ją motinai L. Stankūnaitei. Mergaitė iš tetos namų Garliavoje paimta įsikišus pareigūnams.

Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti keturi asmenys, jie yra pateikę civilinį ieškinį dėl iš viso 100 tūkst. eurų: L. Stankūnaitė yra pateikusi ieškinį dėl 20 tūkst. eurų neturtinės žalos, jos dukra – 50 tūkst. eurų, policijos pareigūnas – 2 tūkst. eurų, o antstolė – beveik 29 tūkst. eurų ieškinį.

Apie tai BNS informavo bylą nagrinėjančios kolegijos pirmininko Valdo Meidaus padėjėja Rima Pačešiūnienė.

Teismo atstovė Jolita Gudelienė BNS sakė, kad L. Stankūnaitės apklausa truko beveik tris valandas.

Anot jos, visi bylos dalyviai apklausoje dalyvavo nuotoliniu būdu, teismo salėje buvo tik teisėjai ir posėdžio sekretorė.

L. Stankūnaitę byloje planuota apklausti dar rugsėjį, bet tuomet nepavyko suorganizuoti jos paklausos nei gyvai, nei nuotoliniu būdu. Kadangi nukentėjusioji yra saugomas asmuo, jos apsaugos detalės sudaro valstybės paslaptį, dėl to ji buvo apklausta neviešai.

Pasak R. Pačešiūnienės, antradienį taip pat buvo nuspręsta atidėti penktadienį turėjusį vykti posėdį. Planuojama, kad byla toliau bus nagrinėjama sausio 29 dieną.

N. Venckienei byloje pateikti kaltinimai dėl teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstoliui ir sudavimo į veidą L. Stankūnaitei.

Dėl Lietuvos ir JAV teisės sistemos skirtumų po kaltinamosios perdavimo Lietuvai iš 13 planuotų pateikti įtarimų liko šie keturi. N. Venckienė kaltinimus neigia ir vadina politiškai motyvuotais.

N. Venckienė tvirtina nenaudojusi smurto per 2012-ųjų gegužės įvykius, kai vykdydami teismo sprendimą pareigūnai iš jos šeimos namų paėmė mažametę dukterėčią ir perdavė mamai L. Stankūnaitei. Smurtas, N. Venckienės nuomone, naudotas tiek prieš ją, tiek prieš L. Stankūnaitės dukrą.

N. Venckienė buvo viena iš svarbiausių vadinamųjų Garliavos įvykių dalyvių.

2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta L. Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes galbūt įvykdė garliaviškis Drąsius Kedys, N. Venckienės brolis.

D. Kedys kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A. Ūsą išteisino.

Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vėliau negyvas rastas ir A. Ūsas. Teisėsauga teigia, kad jie mirė nesmurtine mirtimi.

N. Venckienė ilgą laiką globojo dukterėčią, nevykdė teismų sprendimų atiduoti ją motinai L. Stankūnaitei. Mergaitė iš tetos namų Garliavoje paimta įsikišus pareigūnams.

Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti keturi asmenys, jie yra pateikę civilinį ieškinį dėl iš viso 100 tūkst. eurų: L. Stankūnaitė yra pateikusi ieškinį dėl 20 tūkst. eurų neturtinės žalos, jos dukra – 50 tūkst. eurų, policijos pareigūnas – 2 tūkst. eurų, o antstolė – beveik 29 tūkst. eurų ieškinį.

Kaip BNS informavo teismo atstovė Jolita Gudelienė, teismas priėmė visų keturių nukentėjusiųjų civilinius ieškinius: Laimutė Stankūnaitė pateikė ieškinį dėl 20 tūkst. eurų neturtinės žalos, jos dukra – 50 tūkst. eurų, policijos pareigūnas – 2 tūkst. eurų, o antstolė – beveik 29 tūkst. eurų ieškinį.

Kaip sakė teismo atstovė, posėdžio pradžioje N. Venckienės advokatas pateikė prašymą nutraukti bylą suėjus senačiai, tačiau teismas jo netenkino, įvertinęs tai, kad kaltinamoji išvykdama iš Lietuvos žinojo apie jos atžvilgiu vykdomus teisėsaugos veiksmus.

„Teismas vertino, kad N. Venckienei įtarimai buvo įteikti dar prieš išvykstant iš Lietuvos, ji žinojo apie pradėtą procesą, tad vertino, kad ji išvyko, vengdama baudžiamojo persekiojimo“, – sakė J. Gudelienė.

Taip pat teismas nusprendė netenkinti jos advokato prašymo grąžinti kaltinamąjį aktą prokurorui trūkumams ir netikslumams pašalinti, įvertinęs, jog kaltinamasis aktas surašytas tinkamai.

Atmetus šiuos prašymus, buvo skaitomas kaltinamasis aktas. N. Venckienė šioje byloje kaltinama dėl teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstoliui ir sudavimo į veidą L. Stankūnaitei.

N. Venckienė kaltės nepripažino ir pasinaudojo teise duoti parodymus po liudytojų apklausų.

Ji kaltinimus neigia ir vadina politiškai motyvuotais. Šią savo poziciją ji pakartojo ir pirmadienį teisme.

„N. Venckienė kaltės nepripažino ir pasinaudojo teise duoti parodymus po liudytojų apklausų“, – sakė J. Gudelienė.

Parodymus byloje davė nukentėjusiuoju pripažintas policijos pareigūnas. Apklausti kitus nukentėjusiuosius planuojama kitame posėdyje, jis suplanuotas birželio 8 dieną.

N. Venckienė buvo viena iš svarbiausių vadinamųjų Garliavos įvykių veikėjų.

2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta L. Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes galbūt įvykdė garliaviškis Drąsius Kedys, N. Venckienės brolis.

D. Kedys kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A. Ūsą išteisino.

Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vėliau negyvas rastas ir A. Ūsas. Teisėsauga teigia, kad jie mirė nesmurtine mirtimi.

N. Venckienė ilgą laiką globojo dukterėčią, nevykdė teismų sprendimų atiduoti ją motinai L. Stankūnaitei. Mergaitė iš tetos namų Garliavoje paimta įsikišus pareigūnams.

„Kuo mažiau politikai kišis į tą procesą, tuo geriau bus pačiam procesui. Tai ne mūsų reikalas,  tai – teisėsaugos reikalas“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

Jis tikisi, kad proceso metu visuomenė gaus visus atsakymus.

Kuo mažiau politikai kišis į tą procesą, tuo geriau bus pačiam procesui.

„Šiuo atveju šnekame apie teisinį procesą. Ir aš tikiuosi, kad to proceso metu visuomenė gaus atsakymus į visus klausimus, į kuriuos per tą ilgą laiką nėra atsakymo“, – sakė R. Karbauskis.

Jis nesiėmė kalbėti apie N. Venckienės politinę ateitį. „Žmonės patys renkasi savo politinius favoritus, nelabai sieju to grįžimo su kokia nors politine ateitimi  vieno ar kito asmens. Bet kokiu atveju žmonės sprendžia, žmonių teisė rinktis, mes gyvename demokratiškoje  visuomenėje“, – pažymėjo  R. Karbauskis.

Kaip ELTA jau skelbė, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis patikino, kad prokuratūra nevilkins buvusios teisėjos ir buvusios parlamentarės N. Venckienės bylos ir visuomenei bus suteikta reikalinga informacija.