Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori „subombarduoti Charkivą iki pamatų“, perspėjo A. Baerbock: „Jis nori jį sugriauti, jis sąmoningai nori jį sunaikinti“.

„Jei Rusija ten pradės didelį puolimą, tai sukels neišmatuojamas kančias. Deja, atsargos, ypač mūsų pačių „Patriot“ sistemų, dabar jau gerokai išsekintos“, – sakė ji antradienį Berlyne susitikusi su Moldovos užsienio reikalų ministru Mihai‘umi Popsoi‘umi.

A. Baerbock sakė, kad Europoje ir visame pasaulyje turimos oro gynybos sistemos „Patriot“ turi būti dislokuotos Ukrainos naudai.

Pasak jos, kartu su Ukraina ir Europos partneriais kuriamas fondas, kuris padėtų įsigyti oro gynybos sistemų iš kitų pasaulio šalių ir greitai jas pristatyti.

Ji išreiškė viltį, kad daugiau informacijos bus galima sužinoti kitą savaitę Italijoje vyksiančiame Didžiojo septyneto valstybių (G7) užsienio reikalų ministrų susitikime.

„Pagrindinė tema buvo Charkivas, miesto gynyba nuo rusų atakų ir galimybė stiprinti mūsų oro gynybą bei elektroninę karybą Charkivo srityje“, – rašė V. Zelenskis tinkle „Telegram“ apie Ukrainos kariuomenės vyriausiosios vadovybės posėdį.

Ukrainos kariuomenė mano, kitas didelis Rusijos puolimas gali būti nukreiptas prieš Charkivą. „Mes išlaikome savo pozicijas. Dabar svarbiausias dalykas yra efektyvi logistika“, – rašė V. Zelenkis apie padėtį frontuose.

Be karinių priemonių aptarti ir diplomatiniai žingsniai, pavyzdžiui, naujų oro gynybos sistemų įsigijimas. Ukrainos prezidentas praėjusiomis savaitėmis vėl ir vėl reikalavo iš Vakarų partnerių daugiau oro gynybos ginklų. Interviu televizijai V. Zelenskis sekmadienį sakė, kad Rusijos užpultai šaliai reikia mažiausiai 25 amerikietiškų oro gynybos sistemų „Patriot“, kad galėtų pakankamai apsaugoti Ukrainos miestus.

Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „United News“, komentuodamas priešo melagystes apie vadinamąjį „puolimą prieš Charkivą“, pranešė „Ukrinform“.

„Šiandien Charkivas saugomas. Kalbant apie gynybos linijas, tai mūsų kariuomenei šiandien niekas negresia. Žinome, kad tai norimas taikinys... Na, o rusai neslepia. kad visi rytai, ir ne tik rytai, bet ir mūsų šalies pietai, ir miestai, tokie kaip Charkivas ir Kramatorskas, yra jų trokštamas taikinys. Tačiau šiandien mes visiškai užtikrintai giname Charkivo sritį“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Jis pažymėjo, kad Rusija vykdo galingą dezinformacijos politiką ir gali dislokuoti karius tam tikrose teritorijose, vėliau juos išvesti ir šią informaciją skleisti per Vakarų ir net Ukrainos žiniasklaidą.

„Kartais net nežinome, kad padedame priešui. Žinoma, Ukrainos žiniasklaida to nenori, bet turime suprasti, kad rusai skleidžia melus per mūsų žiniasklaidą, per „Telegram" kanalus. Ši panika kartais įgauna tokią sprogstamąją bangą mūsų dėka. Viską reikia labai atidžiai patikrinti. Visas smulkmenas“, – sakė V. Zelenskis.

Pastarosiomis savaitėmis Maskva suintensyvino Ukrainos bombardavimą iš oro, o jos pakartotiniai smūgiai į elektros tinklus nutraukė elektros energijos tiekimą tūkstančiams žmonių.

Keturi žmonės, įskaitant tris gelbėtojus, žuvo per smūgius į gyvenamuosius namus tankiai apgyvendintame Charkivo rajone, socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė Charkivo meras Ihoris Terechovas.

Žuvusiems gelbėtojams buvo 52, 32 ir 41 metai, sakė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka, o policija nustatė, kad ketvirtoji auka yra 68-erių moteris.

„Šiandien Rusija ciniškai nužudė Charkivo gelbėtojus. Nusitaikyta. Pakartotinis smūgis, kai jie gelbėjo žmones. Dar mažiausiai dvylika žmonių buvo sužeisti“, – sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad naktinė Rusijos raketų ataka Charkive buvo niekinga.

„Tai niekingas ir ciniškas išpuolis, kai gelbėtojai atvyko į smūgio vietą, teroristai vėl puolė“, – teigė jis.

Per vėliau rusų suduotą smūgį žuvo traktorių vairavęs vyras, nurodė Charkivo regiono vadovas Olehas Synjehubovas.

Ukrainos oro pajėgos informavo, kad per praėjusią naktį rusai į Charkivo sritį paleido 20 atakos dronų „Shahed“. 11 jų buvo numušti.

Maskva taip pat nusitaikė į energetikos infrastruktūrą – per aviacijos bombų ataką kaimynėje Sumų srityje žuvo 47-erių energetikos sektoriaus darbuotojas, pranešė Energetikos ministerija.

Ukrainos pareigūnai paragino šalies sąjungininkus tiekti daugiau oro gynybos sistemų, ypač modernių JAV pagamintų sistemų „Patriot“.

JAV karinė pagalba Ukrainai stringa, Kongresui vis dar stabdant 60 mlrd. dolerių (55,8 mlrd. eurų) vertės karinės paramos paketo patvirtinimą.

Rusija taip pat apkaltino Ukrainą, kad ji smogė civiliams okupuotose teritorijose.

Ukrainos dronai pražudė du žmones Rusijos okupuotoje Chersono srities pietinėje dalyje, sakė Maskvos paskirtas administracijos vadovas Andrejus Aleksejenka.

Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad per ukrainiečių apšaudymą rytinėje Donecko srityje žuvo žmogus.

Okupantų nusiaubtam antram pagal dydį šalies miestui Charkivui perduota 20 autobusų, kurie ne vienerius metus ištikimai tarnavo kauniečiams, kursuodami miesto gatvėmis.

Raketų sutrikdytas susisiekimas

„Kaunas nuolat palaiko ryšį su miestais partneriais karo niokojamoje šalyje. Praėjusį rudenį savivaldybės atstovai lankėsi Ukrainoje ir asmeniškai susitiko su Charkivo meru Igoriu Terekhovu. Sužinoję, kad nuolatines atakas patiriantis miestas turi rimtų iššūkių su viešuoju transportu, pasiūlėme jiems pagalbą – perleisti dvi dešimtis senesnių autobusų. Jie iki šių dienų dar sėkmingai riedėjo Kauno gatvėmis, todėl neabejotinai pasitarnaus ir ten“, – teigia Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.

Pirmieji šeši autobusai jau pasiekė Ukrainą. Juos iš Kauno išvairavo praėjusią savaitę čia viešėję Charkivo Tramvajaus depo darbuotojai. Pasak vairuotojų, šiuo metu maršrutams mieste atstatyti esamo transporto neužtenka, tad Kauno pagalba taps didele paspirtimi.

„Žmonės palengva grįžta į miestą, todėl būtina gaivinti viešojo transporto maršrutus. Charkivas yra netoli sienos su rusija. Miestas kiekvieną dieną apšaudomas, nuolat atskrenda raketos. Jų kelias tetrunka apie pusę minutės, todėl kartais, kaukiant sirenoms, bėgti slėptis tiesiog beprasmiška. Praėjusią savaitę šalia pasienio kelios raketos praskriejo pro mano namus. Gerai, kad nukrito šalia, į mišką. Žmonės nenukentėjo, bet infrastruktūra – apgadinta. Didžiausia mūsų viltis, kad karas pagaliau baigsis.

Per bombardavimus pažeistos šildymo sistemos, metro ir tramvajaus linijos, todėl pagrindinis susisiekimo transportas liko autobusai, o jų irgi labai daug suniokota“, – apie esamą situaciją kalbėjo autobuso vairuotoju Charkive dirbantis Aleksandras.

Iki karo miestą aptarnaudavo savivaldybės įmonė ir privatūs pervežėjai – kasdien į gatves išriedėdavo kone 500 transporto priemonių. Prasidėjus okupantų atakoms, privatininkai iškart nutraukė veiklą, liko tik miesto viešasis transportas – apie šimtas autobusų.

Įvairiapusė pagalba ukrainiečiams

Dar 2022 metų kovą bendrovė „Kauno autobusai“ paruošė ir ukrainiečiams perdavė dešimt autobusų, pakrautų humanitarine siunta. Tąkart karo krečiamos šalies žmonėms maisto produktus ir būtiniausius daiktus aukojo neabejingi kauniečiai.

Šį kartą išvykimui paruošta 20 autobusų – techniškai tvarkingi ir eksploatuoti tinkami devyni „Solaris“, kuriuos bendrovė 2004–2005 m. įsigijo visiškai naujus. Likusieji – 2006 m. gamybos „Volvo“, į Kauną atkeliavę prieš šešerius metus.

„Šie autobusai dar prieš keletą dienų kursavo Kauno gatvėmis. Šeši iš jų – jau Charkive. Jei turime galimybę padėti, negalime likti abejingais. Net ir maži darbai gali daug, todėl įvairiais būdais prisidedame prie pagalbos ukrainiečiams. Stengiamės padėti ne tik likusiems savo šalyje, bet ir bėgantiems nuo karo siaubo bei radusiems saugų prieglobstį Kaune“, – sako „Kauno autobusų“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis.

Bendrovė ne tik perduoda transporto priemones, bet ir užsiima karo pabėgėlių integracija į darbo rinką. Šiuo metu joje dirba 24 Ukrainos piliečiai, sėkmingai vežantys kauniečius miesto ir rajono maršrutais.

Parama nuo pirmų karo dienų

Kaunas Ukrainos žmonėms pagalbą ir paramą teikia nuo pat karo pradžios. Jau pirmomis dienomis imta rūpintis pabėgėlių apgyvendinimu, maitinimu, būtinomis socialinėmis paslaugomis.

Miestas suteikė patalpas Žeimenos gatvėje, kur įsikūrė vienas iš keturių Lietuvoje veikiančių Tarptautinės Ukrainos mokyklos filialų.

Tūkstančiai žmonių sulaukė Kauno savivaldybės iniciatyva skirtų vienkartinių išmokų. Ukrainiečiams užtikrintos nemokamos kelionės miesto viešuoju transportu – per dvejus metus iš viso išduota apie 16 tūkst. elektroninio bilieto kortelių. Dabar tokia lengvata naudojasi apie 6,4 tūkst. pabėgėlių.

Tai „Telegram“ kanale pranešė UST spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.

Ši moteris buvo ypač vertinga agentė priešui, nes atliko „kontrolės“ funkciją Rusijos specialiosioms tarnyboms. Ji vykdavo į vietoves ir tikrindavo koordinates, kurias jai atsiųsdavo okupantai.

Išdavikė fotografuodavo „reikalingus“ objektus ir pažymėdavo juos „Google“ žemėlapiuose. Vėliau ji per „Messenger“ programėlę siųsdavo atitinkamas „ataskaitas“, pranešė UST atstovai.

Tyrimo duomenimis, savo „korespondencijoje“ su priešu agentė ragino dažniau apšaudyti Charkivą, kad miestas būtų kuo labiau sugriautas.

Ji taip pat tikėjosi, kad srities centras bus užgrobtas ir prijungtas prie Rusijos Federacijos.

UST darbuotojai išaiškino nusikaltėlę pradiniame jos žvalgybinės veiklos etape. Tai leido žingsnis po žingsnio dokumentuoti jos nusikalstamus veiksmus, sulaikyti ir taip užkirsti kelią raketų atakoms prieš miestą.

Tyrimo metu nustatyta, kad įtariamoji yra nedirbanti vietinė gyventoja. 2023 metų pabaigoje ją nuotoliniu būdu užverbavo Rusijos žvalgybos atstovas.

Kolaborantė sutiko bendradarbiauti su agresoriumi, nes tikėjosi, kad Charkivo užėmimo atveju ji gaus „postą“ okupacinėje administracijoje.

Per kratas pas moterį buvo rastas telefonas su žvalgybinės ir ardomosios veiklos Rusijos specialiųjų tarnybų naudai įrodymais.

Jai pareikšti įtarimai pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 111 straipsnio 2 dalį (valstybės išdavimas karinės padėties sąlygomis).

Agentė uždaryta į areštinę. Jai gresia kalėjimas iki gyvos galvos.

„Per gaisrą privačiame name žuvo visa penkių asmenų šeima: vyras ir žmona bei trys jų vaikai (septynerių, ketverių ir septynių mėnesių amžiaus berniukai)", – platformoje „Telegram“ pranešė Charkivo srities gubernatorius Olehas Synehubovas.

Jis teigė, kad moteris ir berniukai slėpėsi vonios kambaryje, o vyro kūnas buvo rastas namo koridoriuje. Pasak jo, vienas vaikas dingo.

„Kitame name žuvo 66 metų vyras ir jo 65 metų žmona“, – pridūrė gubernatorius.

Charkivo meras Ihoris Terechovas anksčiau sakė, kad per išpuolį degalų pasipylė ant netoliese esančių namų ir dėl to mažiausiai 50 žmonių teko evakuotis.

„Priešų „Shahed“ (Irano gamybos dronai) pataikė į degalinę, dėl to išsiliejo degantys degalai ir užsidegė 15 privačių namų – arba pusė gatvės“, – sakė jis.

Charkivo srities prokuroras Oleksandras Filačkovas nurodė, kad trys dronai pataikė į Charkivo Nemyšliansko rajoną.

„Dėl to buvo sunaikintas ypatingos svarbos infrastruktūros objektas. Ten buvo didelis kiekis degalų, todėl gaisro pasekmės buvo tokios baisios“, – sakė jis, turėdamas omenyje degalinę.

Šeštadienio smūgis buvo surengtas po virtinės naktinių išpuolių Charkive ir kaime į rytus nuo regiono sostinės.

Ukrainos valdžios institucijos pranešė, kad Rusija per naktį į rytinę Charkivo ir pietinę Odesos sritis paleido 31 bepilotį orlaivį, iš kurių 23 buvo numušti.

Prieš svarbų gynybos ministrų susitikimą Briuselyje ir antrąsias karo metines NATO paragino Europos šalis padidinti ginkluotės gamybą, kad paremtų Ukrainą ir užkirstų kelią galimai dešimtmečių trukmės konfrontacijai su Maskva.

Raginimai suteikti didesnę pagalbą

Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tvirtino, kad „turime greičiau atkurti ir išplėsti savo pramoninę bazę, padidinti tiekimą Ukrainai ir papildyti savo atsargas“.

„Tai reiškia, kad reikia pereiti nuo lėtos taikos meto prie sparčios konflikto [meto] gamybos“, – sakė jis Vokietijos dienraščiui „Welt am Sonntag“.

Vakarų lyderiai taip pat paragino suteikti didesnę pagalbą. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį paragino JAV įstatymų leidėjus patvirtinti ilgai atidėliojamą karinės pagalbos Ukrainai paketą, perspėdami, kad be jo Kyjivas nesugebės atlaikyti Rusijos invazijos.

„Jungtinių Valstijų Kongreso nesugebėjimas paremti Ukrainos beveik prilygsta nusikalstamam aplaidumui“, – sakė J. Bidenas, penktadienį Ovaliajame kabinete priėmęs O. Scholzą.

J. Stoltenbergas kalbėjo: „Nėra jokios neišvengiamos karinės grėsmės jokiam sąjungininkui. Tuo pat metu iš Kremliaus nuolat girdime grasinimų NATO šalims.“

NATO šalių gynybos ministrai ketvirtadienį susitiks Briuselyje. Vienas svarbiausių derybų akcentų bus Ukrainos gynybos kontaktinės grupės posėdis.

Tai feisbuke pranešė Charkivo miesto taryba, kuria remiasi „Ukrinform“.

„13 val. buvo žinoma apie 112 nukentėjusių daugiabučių ir šešis privačius namus Kyjivo ir Saltivkos rajonuose. Iš viso per apšaudymus išdaužta 3,4 tūkst. langų“, – rašoma pranešime.

Pažymima, kad komunalininkai jau uždengė daugiau kaip 300 langų.

Miesto būstų ir komunalinio ūkio departamento duomenimis, šildymas išjungtas 38-iuose namuose, elektra – 27-iuose, dujos – 16-oje.

„Gelbėjimo operacija tęsiama. Ieškome žmonių po penkių aukštų namo griuvėsiais, ten tikriausiai yra du nukentėjusieji, vienas iš jų gali būti 9 metų berniukas“, – pareiškė Nacionalinės policijos Vyriausiosios valdybos Charkivo srityje Tyrimų valdybos viršininkas Serhijus Bolvinovas.

Jis pažymėjo, kad raketų smūgiai buvo užfiksuoti aštuoniais adresais.

„Tai daugiaaukščiai gyvenamieji namai, privatus sektorius, mokymo įstaiga, kapinės, mokslo įmonė“, – informavo pareigūnas.

Kaip pranešė bendrovė „Charkivoblenerho“, elektros tiekimas atnaujintas daugiau kaip 90 proc. vartotojų, kurie buvo likę be šviesos dėl rytinio apšaudymo, vėl dirba ir katilinė Šiaurės Saltivkoje.

Likusius vartotojus ir dar vieną katilinę energetikai tikisi prijungti iki dienos pabaigos.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, per rytinę raketų ataką sužeistų žmonių skaičius Charkive išaugo iki 57, tarp jų – aštuoni vaikai ir trys policininkai, kurie po pirmųjų smūgių šalino griuvėsius. Žuvo šeši žmonės.

Kyjive per raketinį smūgį kilo keletas gaisrų gyvenamuosiuose rajonuose. Vienas žmogus žuvo, esama nukentėjusiųjų. Padaryta žalos dviem daugiaaukščiams, privačiam namui, automobiliams.

Sostinėje sužeisti 22 žmonės, 13 iš jų hospitalizuoti, sakė miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.

Kyjivo regione sužeisti keturi žmonės, sakė policija. Nukentėjo namų ir automobilių.

Dnipropetrovsko srityje Pavlohrade žuvo vienas asmuo, dar vienas buvo sužeistas.

Charkive žuvusiųjų skaičius išaugo iki penkių, dar 51 žmogus buvo sužeistas, nurodė regiono vadovas Olehas Synjehubovas.

Šiame mieste sugriauta visa daugiabučio sekcija, po griuvėsiais liko kažkiek žmonių, sakė meras Ihoris Terechovas.

Ukrainos oro pajėgos antradienį paskelbė, kad rusai per naujausią ataką panaudojo sparnuotąsias, balistines, aviacines ir zenitines valdomas raketas.

Iš viso užfiksuotas 41 raketos paleidimas.

Remiantis Ukrainos oro pajėgų pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, rusai paleido keturias valdomas raketas S-300/S-400 iš Belgorodo srities Charkivo regiono link, 15 sparnuotųjų raketų Ch-101/Ch-555/Ch-55, aštuonias raketas Ch-22 Charkivo ir Sumų sričių kryptimi, 12 balistinių raketų „Iskander-M“ bei dvi valdomas aviacines raketas Ch-59.

Oro pajėgos sakė, kad pavyko numušti 15 sparnuotųjų raketų Ch-101/Ch-555/Ch-55, penkias balistines raketas „Iskander-M“ bei vieną valdomą aviacinę raketą Ch-59.

Rusų gynybos ministerija savo ruožtu tvirtino smogusi Ukrainos kariniams objektams.

Jos tvirtinimu, atakos „tikslas pasiektas. Buvo pataikyta į visus numatytus taikinius“.

Pastaruoju metu rengdama atakas prieš Ukrainą Rusija bando ieškoti ukrainiečių gynybos spragų, leidžia daug raketų ir dronų, kad oro gynybos sistemos nebesusidorotų su darbu ir kad išsektų ukrainiečių ginklų atsargos.

Nuo gruodžio 29-osios iki sausio 2-osios rusai paleido daugiau kaip 500 dronų ir raketų, nurodo pareigūnai Kyjive.

Antradienio raketų ataka surengta kitą dieną po Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko vizito Kyjive, kur jis pažadėjo toliau remti su Rusijos invazija jau beveik dvejus metus kovojančią Ukrainą ir paskelbė apie naują karinės pagalbos paketą, apimantį paskolą didesniems ginklams pirkti ir įsipareigojimą rasti būdų juos drauge gaminti.

Ukrainos sąjungininkės pastaruoju metu stengiasi patikinti karo draskomą šalį, kad yra įsipareigojusios dėl jos ilgalaikės gynybos, kilus susirūpinimui, kad Vakarų parama gali strigti. Šiais metais Kyjive taip pat lankėsi Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) ir Prancūzijos naujasis užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne (Stefanas Sežurnė).

Sekmadienį Maskvos primesti okupuotų rytinių Ukrainos teritorijų pareigūnai paskelbė, kad per ukrainiečių apšaudymą rusų okupuoto Donecko pakraščiuose žuvo 27 žmonės. Rusijos primesta vietos administracija dėl to paskelbė gedulo dieną. Tačiau Ukrainos kariuomenė paneigė turinti ką nors bendra su šia ataka.