„Mes vienbalsiai pasmerkėme precedento neturintį Irano išpuolį prieš Izraelį“, – po vaizdo ryšiu vykusių derybų socialiniame tinkle „X“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

„Mes ir toliau dėsime visas pastangas siekdami deeskalacijos. Kuo greičiau užbaigus krizę Gazoje, ypač nedelsiant nutraukiant ugnį, tai pasikeis“, – teigė jis.

G-7 lyderiai taip pat išreiškė visišką paramą Izraeliui po Irano atakos ir pareiškė esantys pasirengę „imtis tolesnių priemonių“, reaguodami į „tolesnes destabilizuojančias iniciatyvas“.

„Mes ir toliau dirbsime, siekdami stabilizuoti padėtį ir išvengti tolesnio eskalavimo. Šia dvasia reikalaujame, kad Iranas ir jo įgaliotiniai nutrauktų savo atakas, ir esame pasirengę imtis tolesnių priemonių dabar ir reaguodami į tolesnes destabilizuojančias iniciatyvas“, – sakė jie pareiškime, kurį po susitikimo paskelbė G-7 pirmininkaujanti Italija.

Iranas vėlų šeštadienį paleido daugiau nei 300 dronų ir raketų į Izraelį, sužeisdamas 12 žmonių, pranešė Izraelio kariuomenė.

Tačiau beveik visi dronai ir raketos buvo perimti dar nepasiekus Izraelio teritorijos, nurodė kariuomenė, kuriai padėjo JAV, Jordanija, Britanija ir kitos sąjungininkės.

Irano revoliucijos gvardija nurodo, kad atakos prieš Izraelį ėmėsi, keršydama už balandžio 1 dieną įvykdytą mirtiną drono smūgį konsulatui Damaske.

Prezidentas Ebrahimas Raisi (Ebrahimas Raisis) taip pat perspėjo Izraelį nesiimti jokių neapgalvotų atsakomųjų veiksmų į beprecedentę Teherano raketų ir dronų ataką, o pasaulio lyderiai ragino laikytis santūrumo.

Kaip penktadienį pranešė Prezidentūra, atvykstantys lyderiai kartu su prezidentu Gitanu Nausėda dalyvaus diskusijoje apie naujo Europos Sąjungos (ES) politinio ciklo, kuris prasidės po birželį vyksiančių Europos Parlamento rinkimų, prioritetus.

Jau anksčiau skelbta, kad į Lietuvą atvyks Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte (Markas Riutė), be jo Vilniuje lankysis Švedijos, Čekijos ir Bulgarijos ministrai pirmininkai.

Lyderių diskusijos apie naują ES politinį ciklą šiemet taip pat numatytos Varšuvoje, Romoje ir Bukarešte.

„Norėčiau pasveikinti Vladimirą Putiną su triuškinama pergale šiandien prasidedančiuose rinkimuose“, – parašė jis socialiniame tinkle „X“, prasidėjus tris dienas truksiančiam balsavimui.

„Jokios opozicijos. Jokios laisvės. Jokio pasirinkimo“, – rašė jis.

Beveik neabejojama, kad V. Putinui šie rinkimai, pasibaigsiantys sekmadienį, suteiks dar vieną šešerių metų kadenciją.

Tai leis V. Putinui likti Kremliuje bent iki 2030-ųjų, tai yra ilgiau nei bet kuriam kitam Rusijos vadovui nuo Jekaterinos Didžiosios laikų XVIII amžiuje.

Balsavimas vyksta trečius metus tęsiantis plataus masto Rusijos karui Ukrainoje ir Kremliui negailestingai užgniaužus bet kokią realią opoziciją šalyje.

Nė vienam tikram opozicijos kandidatui nebuvo leista dalyvauti rinkimuose.

V. Putinas oficialiai varžysis su trimis Kremliaus patvirtintais kandidatais iš jam ir jo politikai lojalių partijų.

Ukraina ir Vakarai taip pat pasmerkė Rusiją už tai, kad ji rengia balsavimą keliuose Ukrainos regionuose, kuriuos Rusija sako prisijungusi. Šių aneksijų nei Kyjivas, nei jo sąjungininkai nepripažįsta.

Opozicionieriaus Aleksejaus Navalno našlė Julija Navalnaja paragino Vakarus nepripažinti rinkimų rezultatų.

„Kaip niekada anksčiau esame vieningi ir ištikimi savo pažadui remti Ukrainą tiek, kiek reikės“, – sakoma Europos Vadovų Tarybos, Europos Komisijos ir Europos Parlamento vadovų pareiškime.

„Europos Sąjunga ir toliau teiks tvirtą ir neabejotiną politinę, karinę, finansinę, ekonominę, diplomatinę ir humanitarinę paramą, kad padėtų Ukrainai apsiginti, apsaugoti savo žmones, miestus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą, atkurti teritorinį vientisumą, susigrąžinti tūkstančius deportuotų vaikų ir užbaigti karą“, – teigė jie.

Diplomatai sakė, kad iš pradžių pareiškimas turėjo būti paskelbtas 27 ES šalių vardu, tačiau Vengrija – artimiausia Rusijos sąjungininkė bloke – atsiribojo nuo pareiškimo.

Antrosios metinės šeštadienį minimos tuo metu, kai nepakankamai ginkluotiems Ukrainos kariams sunkiai sekasi išlaikyti fronto liniją ir kyla abejonių dėl būsimos Jungtinių Valstijų paramos.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ir Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola (Roberta Mecola) pažadėjo, kad „mes ir toliau tenkinsime neatidėliotinus Ukrainos karinius ir gynybos poreikius, įskaitant skubiai reikalingų šaudmenų ir raketų tiekimą“.

„Rusija ir jos vadovai mokės vis didesnę kainą už savo veiksmus“, – pabrėžė jie.

„Kartu su partneriais esame paskelbę precedento neturinčių sankcijų Rusijai ir prie karo prisidėjusiems asmenims ir toliau esame pasirengę didinti spaudimą Rusijai, kad apribotume jos galimybes kariauti.“

ES penktadienį oficialiai įvedė naują sankcijų Maskvai paketą – jau 13-ąjį nuo 2022 metų vasarį pradėtos invazijos.

Tačiau Rusijos ekonomika pademonstravo netikėtą atsparumą Vakarų ekonominiam spaudimui, o Kremlius nerodo jokių ženklų, kad keistų kursą dėl karo.

Dar kartą parodydamas paramą, Briuselis pranešė, kad U. von der Leyen šeštadienį atvyks į Kyjivą paminėti karo pradžios metinių.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) sekmadienį netikėtai paskelbė atsistatydinsiantis, kad birželį dalyvautų Europos Parlamento rinkimuose.

Derybos dėl aukščiausių Bendrijos postų turi prasidėti tik lapkritį.

Kadangi Vengrija nuo liepos rotacijos principu šešis mėnesius pirmininkaus ES, pagal galiojančias bloko taisykles V. Orbanas galėtų laikinai eiti EVT vadovo pareigas, jei šalims narėms nepavyktų susitarti dėl nuolatinio Ch. Michelio įpėdinio.

„Visiems, kurie svarsto, ar ministras pirmininkas Viktoras Orbanas galėtų būti laikinuoju Europos Vadovų Tarybos pirmininku, jei Europos Vadovų Tarybos pirmininkas taptų europarlamentaru: išsaugokime strateginę ramybę“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Vengrijos vyriausybės atstovas spaudai Zoltanas Kovacsas (Zoltanas Kovačas).

Vengrijos vadovas anksčiau yra sakęs, kad strateginė ramybė reiškia „kalbėti mažai, bet tai daryti tiksliai ir atsakingai“.

V. Orbanas, kuris konfliktuoja su Briuseliu dėl įšaldyto milijardų eurų ES finansavimo, skirto Vengrijos ekonomikai plėtoti, ir kuris yra geriausius santykius su Maskva palaikantis kurios nors ES valstybės narės lyderis, užkirto kelią naujam finansavimo paketui Ukrainai.

Kalbėdamas apie galimybę V. Orbanui laikinai eiti EVT pirmininko pareigas, Ch. Michelis pažymėjo, kad dabartinė tvarka gali būti pakeista paprasta balsų dauguma balsavime.

„Yra daug priemonių, jei tik būtų politinės valios išvengti Viktoro Orbano“, – sekmadienį sakė politikas, aiškindamas savo sprendimą pasitraukti anksčiau laiko.

48 metų buvęs Belgijos ministras pirmininkas nuo 2019 metų organizuoja ES aukščiausiojo lygio susitikimus ir vyriausybių posėdžius.

Ch. Michelis sakė, kad EVT pirmininko pareigas eis iki liepos, kai, jei bus išrinktas, bus prisaikdintas EP nariu. Tai turi įvykti liepos 16 dieną.

Rinkimai į EP vyks birželio 6–9 dienomis.

Nuo liepos 1 dienos 27 valstybių narių grupei rotacijos tvarka pusmetį pirmininkaus Vengrija.

Kandidatės statusas Ukrainai suteiktas pernai, keli mėnesiai po Rusijos invazijos vasarį.

„Neturime laukti iki paskutinės akimirkos, jei gruodį Europos Komisijos ataskaitoje bus rekomenduojama pradėti derybas dėl narystės su Ukraina“, – sakė Ch. Michelis, ruošdamasis pradėti ES aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje.

„Turime pasakyti, kaip galėtume finansuoti ir organizuoti finansinį solidarumą, kad vėliau nepaaiškėtų, jog turime problemų su jo įteisinimu“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris vaizdo ryšiu dalyvavo aukščiausiojo lygio susitikimo pradžioje, yra paraginęs dar šiais metais pradėti derybas dėl narystės ES.

Sprendimą dėl tokių derybų pradžios 27 Europos Sąjungos valstybės narės turi priimti vienbalsiai.

Narystės siekia dar devynios šalys, įskaitant Kosovą, Moldovą, Serbiją ir Turkiją.

Kandidatės turi įvykdyti europinius reikalavimus, tačiau „27 valstybės narės neturi užmerkti akių ir apsimesti, kad nemato, jog jos taip pat turi įsipareigojimų“, sakė Ch. Michelis.

Jis pridūrė, kad nesitiki, jog per dvi dienas truksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą bus priimti konkretūs sprendimai šiuo klausimu, tačiau nori pradėti procesą ir pasirengti kitiems susitikimams.

Plėtra bus pagrindinis būsimų susitikimų Granadoje, Ispanijoje, ir Briuselyje klausimas.

Praėjusią savaitę Ch. Michelis nusiuntė ES vadovams laišką, kuriame paragino juos apsvarstyti plėtros pasekmes blokui.

„Mano vaidmuo – sukurti metodą. Jei Komisija pasiūlys pradėti derybas, turime pamatyti, kokį poveikį tai turės sprendimų priėmimui, bendrai politikai, finansavimui“, – sakė Ch. Michelis.

Prieš 2024-aisiais vyksiančius „Europos Parlamento rinkimus privalome nustatyti savo poziciją. Europa neturi bijoti diskusijų“, sakė Ch. Michelis.

Jis pridūrė, kad būtina pasirengti, nes „plėtra turės įtakos žemės ūkiui, sanglaudai ir biudžetui“.

„Mums reikia tikslios informacijos apie turimas lėšas, apie tai, kaip jos buvo panaudotos, ir kokie pokyčiai būtini“, – sakė Ch. Michelis.

Į karo draskomos Ukrainos sostinę jis nuvyko likus dienai iki svarbaus susitikimo JAV valdomoje Ramšteino karinėje bazėje Vokietijoje, kuriame penktadienį bus kalbama apie karinę pagalbą Ukrainai.

„Tvirtai tikiu, kad turi būti pristatyta tankų“, – parašė Ch. Michelis tviteryje po derybų su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Norime jus paremti, nes žinome, kad kelios kitos savaitės gali būti lemiamai svarbios tam, kas bus toliau“, – parašė jis.

„Girdime, ką jūs sakote. Jums reikia daugiau oro gynybos ir artilerijos sistemų, daugiau šaudmenų.“

V. Zelenskis derybas su Ch. Micheliu pavadino „prasmingomis“.

„Ukraina ir Europos Sąjunga savo istoriniame suartėjimo procese jau pasiekė reikšmingų rezultatų“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

„Dirbame, siekdami pasiekti dar daugiau.“

V. Zelenskis Ukrainos sąjungininkus ragina perduoti Ukrainai šiuolaikiškų, Vakaruose sukurtų sunkiųjų tankių ir daugelis jų šį mėnesį jau paskelbė apie planus padidinti savo karinę paramą Kyjivui.

Ch. Michelis kiek anksčiau pagyrė ukrainiečius, kurie „kovoja už savo žemę, kovoja už savo ir savo vaikų ateitį“.

„Tačiau visi mes žinome, kad jie taip pat kovoja už mūsų bendras Europos vertybes ir principus, taip pat už Europos Sąjungos taikos ir klestėjimo pažadą“, – teigė jis. 

„Jiems reikia ir jie nusipelno mūsų paramos“, – pridūrė Ch. Michelis.

„Ši diskusija parodė labai aiškų norą nebūti naiviais, tačiau taip pat nenorėjome imtis sistemingos konfrontacijos logikos“, – sakė jis.

Per aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje 27 šalių vadovai surengė tris valandas trukusias strategines derybas dėl požiūrio į Kiniją, prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui) stiprinant savo įtaką.

ES sunkiai sekasi formuoti nuoseklią poziciją Pekino atžvilgiu, nes nori patekti į didžiules Kinijos rinkas, bet ir smerkia jos teisių pažeidimus bei agresyvią regioninę politiką.

„Visada tvirtai ginsime savo principus, demokratiją ir pagrindines laisves“, – sakė Ch. Michelis.

„Manome, kad turime būti pasiryžę siekti didesnio abipusiškumo ir pusiausvyros atkūrimo, ypač Kinijos ir ES ekonominiuose santykiuose“, – teigė jis.

Ch. Michelis teigė, kad ES ir toliau yra atvira bendradarbiavimui su Kinija svarbiais tarptautiniais klausimais, tokiais kaip klimato kaita ir sveikata.

Jis tvirtino, kad blokas turi „savo modelį, kurį reikia vystyti“ tokiu metu, kai stiprėja Kinijos ir Jungtinių Valstijų priešprieša.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sakė, kad Pekinas „toliau vykdo savo misiją siekdamas įtvirtinti savo dominavimą Rytų Azijoje ir įtaką visame pasaulyje“.

Ji taip pat perspėjo dėl glaudžių Kinijos ir Rusijos ryšių, Maskvai, pradėjusiai karą Ukrainoje, sujaukus tarptautinę tvarką.

„Šie pokyčiai turės įtakos ES ir Kinijos santykiams“, – sakė U. von der Leyen.

O. Scholzas vyksta į Kiniją

Susidūrusi su chaosu, kurį sukėlė priklausomybė nuo Rusijos energetikos srityje, ES nori užtikrinti, kad nepakliūtų į tuos pačius spąstus ir netaptų priklausoma nuo Kinijos dėl svarbiausių žaliavų ir technologijų.

„Akivaizdu, kad turime būti labai budrūs, kai kalbama apie priklausomybes. Mes išmokome savo pamoką“, – sakė U. von der Leyen.

ES siekia laikytis vieningo požiūrio į Kiniją, tačiau tam trukdo skirtingi jos narių ekonominiai interesai.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) penktadienį paskelbė, kad kitą mėnesį su vyriausybine delegacija vyks į Kiniją – tai bus pirmoji kurios nors Europos Sąjungos šalies lyderio kelionė į šią Azijos milžinę nuo 2019 metų lapkričio.

„Esame labai vieningi, – sakė O. Scholzas. – Niekas nesako, kad nebegalime ten investuoti, kad nebegalime importuoti iš Kinijos.“

Tačiau kiti vadovai atsargiai vertino būsimą O. Scholzo vizitą.

„Su Kinija yra tas pats, kaip ir su Rusija, ji suinteresuota, kad būtume susiskaldę“, – sakė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas).

„Esame suinteresuoti, kad būtume vieningi ir kalbėtume vienu balsu“, – pridūrė ji.

ES diskusija apie Kiniją vyko tuo metu, kai vienas aukšto rango JAV karininkas perspėjo, kad Vašingtonas turi būti pasirengęs reaguoti į galimą invaziją į Taivaną jau šiais metais.

Ch. Michelis atsisakė dalintis bet kokiomis „pranašystėmis karinėje srityje“.

ES diplomatinė tarnyba šį mėnesį parengtame strateginiame dokumente paragino valstybes nares įspėti Kiniją apie „galimas pasekmes“, jei ji sieks jėga perimti Taivano kontrolę.

Praėjusį penktadienį Europos Komisija rekomendavo suteikti Ukrainai ir Moldovai ES kandidačių statusą. Komisija vertino ir Sakartvelo paraišką, tačiau dėl šios šalies buvo nuspręstą rekomenduoti suteikti jai kandidatės statusą po to, kai Tbilisis įgyvendins numatytas išankstines sąlygas.

„Dabar atėjo laikas pripažinti, kad Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo ateitis yra ES. Kviesiu jus suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių statusą“, – rašė Ch. Michelis kvietime Europos Vadovų Tarybos nariams į ketvirtadienį ir penktadienį vyksiantį viršūnių susitikimą.

„Ir toliau teiksime Ukrainai tvirtą humanitarinę, karinę, ekonominę ir finansinę paramą“, – pridūrė jis.

Gautinį sprendimą dėl kandidačių statuso suteikimo turi vienbalsiai patvirtinti visi 27 ES šalių vadovai.

Penktadienį paskelbdama Europos Komisijos rekomendaciją, jos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) aiškiai išreiškė savo poziciją vilkėdama Ukrainos nacionalinių spalvų švarkelį ir marškinius.

„Visi žinome, kad ukrainiečiai pasirengę mirti už europinę perspektyvą. Mes norime, kad jie gyventų su mumis europietiškos svajonės labui“, – sakė ji.

„Borodiankoje. Kaip ir Bučoje ir daugelyje kitų Ukrainos miestų. Istorija neužmirš ten įvykdytų karo nusikaltimų. Negali būti taikos be teisingumo“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ch. Michelis.

Ch. Michelis yra vienas iš virtinės užsienio šalių lyderių, atvykusių į Kyjivą pademonstruoti solidarumo su provakarietiška Ukraina, kovojančia su Maskvos pajėgų invazija.

Vakarų šalys teikia paramą Ukrainai, o tarptautinės bendruomenės ekspertai padeda tiriant įtariamus karo nusikaltimus,  kuriuos įvykdė Rusijos pajėgos jų okupuotose teritorijose.

Kremliui perdislokuojant savo pajėgas Ukrainoje kovo pabaigoje rusų pajėgos atsitraukė iš tokių netoli Kyjivo esančių miestų kaip Borodianka ir Buča.

Vietos pareigūnų teigimu, iki šiol aplink sostinę esančiame regione rasta daugiau nei 1 200 žmonių kūnų.