Taip jis kalbėjo po antradienį vykusios diskusijos Vilniuje, kur kartu su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Charles‘iu Micheliu ir keturių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių vadovais aptarė strateginius ES klausimus.

„ES turi sukurti gynybos produktų ir paslaugų vidaus rinką, atkurti ir padidinti gynybos pramonės pajėgumus, užtikrinti tolygų geografinį gamybos pajėgumų išdėstymą, ypač pasienio valstybėse. Taip pat turime skatinti bendrus pirkimus ir įtraukti transatlantinius partnerius bei Ukrainą į mūsų tiekimo grandines“, – Prezidentūros išplatintame pranešime cituojamas G. Nausėda.

Pasak jo, parama Ukrainai iki pergalės turėtų būti svarbiausias ES darbotvarkės klausimas, kadangi karas Europoje daro poveikį visoms ES sektorinėms politikoms ir reikalauja skirti papildomų išteklių.

G. Nausėda taip pat pabrėžė būtinybę užbaigti Europos vienijimosi procesą.

„Sušaukti tarpvyriausybinę konferenciją su Ukraina bei Moldova ir pradėti derybas dėl jų narystės ES turime dar šį birželį“, – sakė prezidentas.

Apžvelgdamas migracijos politikos iššūkius, G. Nausėda teigė, kad pagrindinis dėmesys dabar turėtų būti skiriamas ES išorės sienų apsaugai, kovai su migracijos instrumentalizavimu ir darbui su migracijos kilmės šalimis.

Kalbėdamas apie ES konkurencingumą, šalies vadovas pažymėjo būtinybę panaikinti ES bendros rinkos veikimo kliūtis, ypač paslaugų srityje.

Diskusijoje taip pat buvo aptartos ES demografinės tendencijos, klimato kaita, žemės ūkis, kova su dezinformacija.

Lyderių diskusijos apie svarbiausius ES prioritetus balandį taip pat vyks Varšuvoje, Romoje ir Bukarešte.

Taip jis kalbėjo antradienį viešėdamas Vilniuje, kur kartu su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir dar keturių keturių Europos Sąjungos valstybių lyderiais diskutuoja apie naujo ES politinio ciklo, prasidėsiančio po Europos Parlamento rinkimų birželį, prioritetus.

Anot EVT pirmininko, ES padarė istorinį sprendimą suteikdama kandidatės statusą Ukrainai, patvirtindama finansinį paramos paketą.

„Tačiau to nepakanka, turime daryti daugiau, įskaitant ir karinės pagalbos srityje“, – kalbėjo Ch. Michelis.

Jis teigė, kad „mūsų laukia neįtikėtini sunkumai ir iššūkiai“, ir sakė, kad parama Ukrainai bei Europos gynybos stiprinimas yra viena iš prioritetinių sričių.

„Turime daryti viską, kad stiprintume Europos Sąjungą, užtikrintume saugumą. (...) Turime pagerinti gynybinį pasirengimą, aiškiai pasakyti, kad remsime Ukrainą tiek, kiek reikės, kad mobilizuosime visus įmanomus finansinius, karinius išteklius, taip pat – politinę paramą“, – sakė jis.

Kita prioritetinė sritis, anot Ch. Michelio – Europos ekonomikos stiprinimas.

„Bendroji rinka yra vienas svarbiausių dalykų mums. Turime stiprinti ją, daugiau investuoti, kad atlieptume skaitmeninę pertvarką ir klimato kaitą“, – sakė jis.

Trečiąja prioritetine sritimi EVT pirmininkas išskyrė demokratijos stiprinimą.

„Mes niekada nepasiduosime, niekada neapleisime demokratinių principų, tai yra Europos projekto pagrindas“, – teigė Ch. Michelis.

Pasak G. Nausėdos, didžiausias prioritetas Europos lyderiams turi išlikti tolesnė parama Ukrainai, taip pat laikyti Rusiją atsakinga už padarytus nusikaltimus Ukrainoje.

Jis ragino panaudoti įšaldytą Rusijos turtą atstatyti Ukrainos ekonomiką.

„Svarbiausias iššūkis mums visiems – turime išlikti vieningi, turime toliau remti Ukrainą ir išlikti stiprūs kaip pasaulinė jėga“, – teigė prezidentas.

Diskusijoje Vilniuje antradienį taip pat dalyvauja Nyderlandų, Švedijos, Čekijos ir Bulgarijos vadovai.

Diskusijos šiuo klausimu balandį taip pat vyks Varšuvoje, Romoje ir Bukarešte.

Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas Gitanas Nausėda su Nyderlandų premjeru M. Rutte aptars gynybos ir saugumo, NATO rytinio flango stiprinimo, paramos Ukrainai bei aktualius Europos Sąjungos (ES) klausimus.

M. Rutte šiuo metu laikomas realiausiu kandidatu tapti NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo įpėdiniu.

Jam paramą yra išreiškusi Jungtinė Karalystė, Vokietija bei kitos šalys. Ekspertų vertinimu, M. Rutte vizitas į Lietuvą taip pat yra susijęs su siekiu užsitikrinti ir Vilniaus paramą.

Vis tik Vengrija tvirtina, kad nerems anksčiau jos vyriausybę kritikavusio M. Rutte.

Norą siekti NATO vadovo posto yra išreiškęs ir Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas).

Nyderlandų premjeras taip pat dalyvaus diskusijoje apie naujo ES politinio ciklo prioritetus. Jis prasidės po šių metų birželį vyksiančių Europos Parlamento rinkimų. Diskusijoje taip pat dalyvaus Ch. Michelis, Švedijos, Čekijos ir Bulgarijos vadovai.

Diskusijos šiuo klausimu balandį taip pat vyks Varšuvoje, Romoje ir Bukarešte.

Ch. Michelis pridūrė, kad dabar užbaigs EVT kadenciją. Ji baigiasi lapkritį.

Sausio 6 dieną buvęs Belgijos ministras pirmininkas pareiškė, kad birželio 6–9 dienomis vyksiančiuose EP rinkimuose sieks tapti Europos Sąjungos teisės aktų leidėju.

Dėl to ir tuo atveju, jei bus išrinktas, jis teigė liepos viduryje atsistatydinsiantis iš EVT pirmininko pareigų.

Šis netikėtas sprendimas sukėlė nerimą Briuselyje, nes jis galėjo atverti kelią Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui, kurio šalis 2024 metų antrąjį pusmetį pirmininkaus ES pagal rotacijos principą, laikinai eiti šios ES institucijos vadovo pareigas, kol bus paskirtas Ch. Michelio įpėdinis.

V. Orbanas, palaikantis glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sukėlė beveik visų Europos partnerių nepasitenkinimą blokuodamas 50 mlrd. eurų vertės Briuselio pagalbą Ukrainai.

Kitą ketvirtadienį vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime, kuriam pirmininkaus Ch. Michelis, bus siekiama įtikinti V. Orbaną atsisakyti pasipriešinimo. Jei to padaryti nepavyks, kitos ES šalys pareiškė esą pasirengusios dvišaliu pagrindu skirti Kyjivui pinigų, kurių ukrainiečiams labai reikia gintis nuo Rusijos puolimo.

„Beprecedentis sprendimas“

Pirminis Ch. Michelio sprendimas taip pat pagreitino spekuliacijas dėl aukščiausių ES postų, dėl kurių bus sprendžiama po Parlamento rinkimų.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), kuri, kaip ir Ch. Michelis, buvo paskirta 2019 metais, kol kas nesako, ar ketina siekti antrosios kadencijos.

Savo penktadienio pareiškime Ch. Michelis kalbėjo apie rinkimus, kuriuose dalyvavo per savo politinę karjerą Belgijoje, ir teigė, kad, jo nuomone, balsavimas yra esminis politiko teisėtumo veiksnys.

Jis teigė, kad neseniai viešai paskelbtas sprendimas siekti vietos EP buvo „beprecedentis – kai kas pasakytų, kad drąsus (...) ir užtikrino, kad mano ketinimai buvo skaidrūs“.

Tačiau jis nurodė, kad tai sukėlė kraštutines reakcijas ir asmeninius išpuolius, kurie Ch. Michelio teigimu, vis dažniau laimi prieš faktinius argumentus.

„Asmeniniu lygmeniu tai verčia mane susimąstyti apie savo rinkiminio įsipareigojimo, kuriam paskyriau 30 savo gyvenimo metų, reikšmę ir poveikį ne tik man, bet ir mano artimiesiems“, – sakė jis.

Todėl EVT pirmininkas atsisako savo ambicijų tapti Europos Parlamento nariu ir „visas savo pastangas skirsiu dabartinėms pareigoms su tvirtu pasiryžimu, kol jos baigsis“.

„[Pasibaigus įgaliojimams] Apmąstysiu savo būsimų įsipareigojimų pobūdį ir kryptį“, – pridūrė jis.

Jeigu būtų išrinktas, Ch. Michelis taptų Europos Parlamento (EP) nariu liepos viduryje, o ES lyderiams tektų greitai tartis dėl jo įpėdinio į atsilaisvinusią vietą. Jeigu jie nesusitartų, tuomet Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas vadovautų EVT susitikimams, nes jo šalis liepą perims pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai.

Kitų 26 ES valstybių lyderiai desperatiškai norėtų išvengti tokio scenarijaus, kai nevaldomas V. Orbanas vadovauja Tarybai šešis mėnesius iš karto po 2024 m. EP rinkimų. Ypač turint omenyje augančią įtampą tarp jų ir V. Orbano dėl ES paramos Ukrainai ir Vengrijos teisės viršenybės pažeidimų.

Tai bus pirmasis kartas, kai esamas EVT vadovas kandidatuos EP rinkimuose. Kitu atveju Ch. Michelis eitų savo pareigas iki lapkričio pabaigos, kai bus patvirtinta nauja Europos Komisijos narių kolegija. Nors Ch. Michelio žingsnis teisėtas, tačiau tai sukuria papildomą spaudimą Europos lyderiams, nes jie įprastai turi daugiau laiko deryboms dėl svarbiausių postų, kurios prasideda po kas penkerius metus vykstančių EP rinkimų.

EP rinkimai visose 27 ES narėse vyks birželio 6-9 d. Po jų Europos lyderiai susitiks birželio 17 d. ir birželio 27-28 d. Tikriausiai jų metu ir bus ieškoma susitarimo dėl to, kas pakeistų Ch. Michelį. Paprastai derybos dėl EVT pirmininko tarp politinių grupių trunka ilgai po to, kai jau aiškūs rinkimų rezultatai ir kai deramasi dėl kitų svarbių ES postų.

Ch. Michelis apie savo planus paskelbė netrukus prieš jo partijos, Belgijos reformistų judėjimo (MR), susitikimą. Jo metu sekmadienį partijos vadovas Georgesas-Louisas Bouchezas turėtų paskelbti, kas ves partiją į rinkimus birželio 9 d., kai belgai balsuos Europos Parlamento, regioniniuose ir nacionaliniuose rinkimuose.

Ch. Michelis neatskleidė, ar sprendimas dalyvauti EP rinkimuose reiškia, kad jis sieks ir kitų aukštų postų, pavyzdžiui, vadovauti Europos liberalams, trečiai pagal dydį frakcijai Europos Parlamente, Europos Komisijai, ar norėtų pakeisti Belgijos Europos komisarą Didier Reyndersą.

„Europos Vadovų Taryba (EVT) nusprendė pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova“, – įraše socialiniame tinkle „X“ pranešė EVT vadovas vadovas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

„Iš jų tikimės daugiau reformų, ypač teisės viršenybės ir teisingumo sistemos nepriklausomumo srityse“, – atvykęs į ES ir Vakarų Balkanų šalių viršūnių susitikimą Briuselyje nurodė Ch. Michelis.

„Matome, kad Juodkalnijoje ir kitose Vakarų Balkanų šalyse esama stipraus politinio ryžto įgyvendinti reikiamas reformas“, – pažymėjo jis.

Ambicijas prisijungti prie ES puoselėja Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kosovas, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija ir Serbija, tačiau šioms šalims teko susidurti su ilgomis ir kruopščiomis stojimo procedūromis, kurios jau trunka kelis metus.

Ch. Michelis nurodė, kad ES norėtų Vakarų Balkanų šalyse paskatinti „daugiau investicijų“ ir „didesnę ekonominę plėtrą“.

EVT vadovas tvirtino, jog ES pasisako už „laipsnišką“ šių šalių integravimo procesą, kad „žmonės ir įmonės tose šalyse kuo greičiau pajustų teigiamą bendradarbiavimo su ES poveikį“.

„Šią informaciją gavome, kai buvome kartu per šį virtualų susitikimą su vadovais. Atrodo, kad ji pasitvirtino, o išpuolis prieš civilinę infrastruktūrą neatitinka tarptautinės teisės“, – sakė jis po Europos Sąjungos lyderių vaizdo konferencijos.

Kiek anksčiau R. T. Erdoganas sujaukė pasirengimo susitikimui planus pareikšdamas, kad Švedijos kandidatūrą į Aljansą palaikys tik tuo atveju, jei Europos Sąjungos narės, kurių dauguma taip pat yra NATO sąjungininkės, sutiks atnaujinti Turkijos derybas dėl narystės Europos Sąjungoje.

Turkijos vadovas Vilniuje surengė derybas su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu (Ulfu Kristersonu). Jomis buvo siekiama, kad Ankara atšauktų metus trukusį Stokholmo paraiškos blokavimą. Diplomatai teigė, kad šis susitikimas buvo atidėtas, kol R. T. Erdoganas pasikalbės su C. Micheliu.

Neaišku, ką pastarasis galėtų pasiūlyti Turkijos lyderiui, kad pavyktų išeiti iš aklavietės.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) tvirtino, kad nėra jokio ryšio tarp Stokholmo siekio įstoti į Vakarų karinį aljansą ir ilgai stabdyto Ankaros prašymo įstoti į ES.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) pažadėjo, kad šis projektas bus pradėtas įgyvendinti apytiksliai šių metų viduryje. Tokiu būdu jis sukonkretino idėją, kurią praėjusią savaitę Europos Parlamentui pateikė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).

„Pasiūlysiu, kad maždaug vasarą arba po jos būtų surengta konferencija“, į kurią susirinktų ES lyderiai ir šalys partnerės, kad „aptartų konkrečias galimybes“, ES patariamajam Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pareiškė Ch. Michelis.

„Tikslas – siekti konvergencijos ir gilinti operatyvinį bendradarbiavimą, kad būtų sprendžiami bendri iššūkiai, užtikrinama taika, stabilumas ir saugumas mūsų žemyne“, – pridūrė jis.

Gegužės 9 dieną kalbėdamas Europos Parlamente, E. Macronas apibūdino Europos „bendruomenę“, kurios branduolį sudarytų ES, o jos orbitoje būtų tokios šalys kaip Ukraina ir Jungtinė Karalystė.

Prancūzų lyderis, raginantis pertvarkyti Europos Sąjungą, kad sprendimai joje būtų priimami sparčiau, pareiškė, kad jo siūloma struktūra padėtų blokui ir jos kaimynėms glaudžiai koordinuoti veiksmus sprendžiant bendrus klausimus. Be to, narystės neturinčioms šalims galėtų būti suteikti tam tikri Bendrijos privalumai.

„Europos geopolitinė bendrija“ pristatyta tuo metu, kai Ukraina ir Vakarų Balkanų valstybės tikisi greitai įstoti į ES, bet susiduria su procedūrinėmis ir politinėmis kliūtimis.

Jacques'o Delors'o (Žako Deloro) instituto vadovas Sebastienas Maillard'as (Sebastjanas Majaras) sakė, kad pirmą kartą tokios bendrijos idėją 1989 metais iškėlė tuometis Prancūzijos prezidentas Francois Mitterrand'as (Fransua Miteranas).

Tuomet buvo siūloma sukurti „Europos politinę erdvę už Europos Sąjungos ribų, kuri galėtų būti pirmuoju žingsniu siekiant narystės arba, atsižvelgiant į šalies norus, jos alternatyva“, paaiškino S. Maillard'as.

Pasak Ch. Michelio, panaši struktūra galėtų rengti viršūnių susitikimus bent du kartus per metus, o kaimyninių šalių užsienio reikalų ministrai – reguliariai posėdžiauti kartu su ES diplomatijos vadovais.