Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss pareiškė, kad jau tikrina šią informaciją kartu su partneriais.
„Bet koks tokio ginklo panaudojimas bus negailestinga šio konflikto eskalacija, ir mes reikalausime, kad Putinas ir jo režimas atsakytų už tai“, – parašė ji tviteryje.
JAV gynybos departamento spaudos sekretorius Johnas Kirby`is televizijos kanalui CNN pareiškė: „Pentagonas negali patvirtinti pranešimų, kad Rusija panaudojo Mariupolyje cheminį ginklą, bet jie, jeigu yra teisingi, kelia didelį susirūpinimą ir atspindi mūsų būgštavimus, kad Rusija gali panaudoti Ukrainoje įvairias riaušių slopinimo priemones, tarp jų – ašarines dujas, sumaišytas su nuodingosiomis medžiagomis“.
Pasak jo, Pentagonas atidžiai stebi situaciją.
Pirmadienį Mariupolyje kovojantis „Azovo“ pulkas pranešė, kad okupantai mieste panaudojo nežinomos kilmės nuodingąją medžiagą.
V. Zelenskis: Ukraina negauna pakankamai ginklų
Ukraina negauna tiek ginklų, kiek reikia, kad galėtų atblokuoti Mariupolį ir kuo greičiau užbaigti šį karą. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naujausiame vaizdo kreipimesi, apibendrindamas 47-osios karo dienos rezultatus, praneša UNIAN.
„Esminis uždavinys tiek šiandien, tiek kiekvieną dieną pastaruoju metu – imtis konkrečių gynybinių priemonių. Konkrečiai didinti mūsų galimybes atremti visas Rusijos kariuomenės atakas. Esu įsitikinęs, žmonės tai irgi mato. Kaip mato ir tai, kad priešo karinės ir techninės galimybės vis dar gana didelės. Taip, ukrainiečiai nepalyginamai narsesni. Mūsų ginkluotosios pajėgos muša okupantus Rusijos kariškiams nepasiekiamu sumanumu ir apgalvota taktika. Bet jei kalbėsime apie būtiną ginkluotę, mes vis dar esame priklausomi nuo tiekimo, nuo mūsų partnerių. Deja, mes jos negauname tiek, kiek reikia, kad kuo greičiau užbaigtume šį karą. Kad visiškai sunaikintume priešą mūsų žemėje. Ir kad įvykdytume tuos uždavinius, kurie kiekvienam Ukrainos žmogui akivaizdūs. Pavyzdžiui, kad atblokuotume Mariupolį“, – sakė prezidentas.
Deja, mes jos negauname tiek, kiek reikia, kad kuo greičiau užbaigtume šį karą. Kad visiškai sunaikintume priešą mūsų žemėje.
Anot V. Zelenskio, jeigu Ukraina gautų lėktuvų ir sunkiosios šarvuotosios technikos, artilerijos, ji galėtų tai padaryti.
„Bet vis dar tenka dėl to tartis. Vis dar tenka įtikinėti. Vis dar tenka išspausti reikiamus sprendimus. Neabejoju, kad mes gausime beveik viską, ko reikia. Bet prarandamas ne tik laikas. Prarandamos ukrainiečių gyvybės. Gyvybės, kurių jau nebesugrąžinsi. Ir už tai atsakingi ir tie, kurie iki šiol laiko sandėliuose Ukrainai reikalingą ginkluotę. Ši atsakomybė amžiams liks istorijoje. Kaip liks istorijoje ir mūsų dėkingumas. Dėkingumas toms valstybėms ir tiems politikams, kurie realiai padėjo, kurie nedelsė“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Scanpix nuotr.
Rusijoje sulaikytas V. Kara-Murza
Rusų opozicionierius Vladimiras Kara-Murza, vienas pagrindinių Rusijoje tebegyvenančių Kremliaus ir jo karo Ukrainoje oponentų, pirmadienį buvo sulaikytas šalia savo namų, pranešė jo advokatas.
Pasak Vadimo Prochorovo, opozicionierius nakčiai paliktas Maskvos Chamovnikų vidaus reikalų skyriuje.
„Man, kaip advokatui, nebuvo leista su juo susitikti – tai yra grubus jo teisės į gynybą pažeidimas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė teisininkas.
Man, kaip advokatui, nebuvo leista su juo susitikti – tai yra grubus jo teisės į gynybą pažeidimas.
V. Prochorovas nurodė, kad V. Kara-Murzai pavyko telefonu susisiekti su žmona. Jai opozicionierius pranešė, kad jam inkriminuotas teisėsaugos pareigūno teisėto nurodymo nepaisymas.
„Bėda ta, kad šiame straipsnyje numatytas galimas administracinis areštas iki 15 parų“, – sakė advokatas.
Valdžios institucijos jokių komentarų nepateikė. V. Kara-Murza ne kartą kritikavo Maskvos karą Ukrainoje.
Maskva neseniai sugriežtino priemones prieš karo, Rusijoje vadinamo „specialiąja karine operacija“, kritikus. Kovą priimtas įstatymas, numatantis iki 15 metų įkalinimo bausmes už melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę paskelbimą.
Lygiagrečiai su Rusijos intervencija Ukrainoje Rusijoje buvo imtasi griežtų represijų: suimta tūkstančiai protestuotojų, uždaryta nevyriausybinių organizacijų, nepriklausomos žiniasklaidos leidinių, uždrausti keli socialiniai tinklai.
40 metų V. Kara-Murza yra buvęs žurnalistas, artimas opozicijos lyderiui Borisui Nemcovui, kuris 2015 metais buvo nužudytas netoli Kremliaus, ir Michailui Chodorkovskiui, buvusiam oligarchui, tapusiam prezidento Vladimiro Putino kritiku.
V. Kara-Murza teigia, kad dėl savo politinės veiklos jis buvo du kartus apnuodytas – 2015 ir 2017 metais.
Nepaisant šių incidentų, jis ir toliau gyvena Rusijoje, kur daugelis opozicijos veikėjų pasirinko tremtį, ypač po to, kai praėjusiais metais buvo įkalintas pagrindinis Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas.
Prancūzija išsiunčia dar šešis įtariamus rusų šnipus
Prancūzija išsiunčia šešis įtariamus rusų šnipus, dirbusius po diplomatine priedanga, žvalgybos tarnyboms išsiaiškinus apie šalies teritorijoje vykdytą slaptą operaciją, pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.
„Šeši po diplomatine priedanga veikę rusų agentai, kurių veikla kirtosi su mūsų nacionaliniais interesais, buvo paskelbti personae non gratae“, – nurodė Užsienio reikalų ministerija išplatintame pareiškime.
Pasak URM, Prancūzijos vidaus saugumo agentūra DGSI balandžio 10 dieną po ilgo tyrimo atskleidė „slaptą operaciją, kurią Rusijos žvalgybos tarnybos vykdė mūsų teritorijoje“.
Pareiškime nepateikta išsamesnės informacijos apie tos operacijos pobūdį.
Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas) socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad DGSI „išardė Rusijos slaptųjų agentų, veikusių prieš mūsų interesus, tinklą“.
Ministras sakė, kad DGSI atliko „puikią kontržvalgybos operaciją“, ir gyrė agentūrą už tai, kad ji „būdama šešėlyje rūpinasi mūsų pagrindiniais interesais“.
Balandžio 4 dieną Prancūzija paskelbė, kad išsiunčia 35 Rusijos diplomatus, prisijungdama prie bendrų Europos veiksmų po Maskvos invazijos į Ukrainą.
Tąsyk Paryžius nurodė, kad nusprendė išsiųsti grupę „Prancūzijoje dirbančių rusų, turinčių diplomatinį statusą, kurių veikla prieštarauja mūsų saugumo interesams“.
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad minėti šeši įtariami šnipai išsiunčiami papildomai.
Nuo balandžio pradžios virtinė Europos Sąjungos šalių „dėl nacionalinio saugumo priežasčių“ ar vykdyto šnipinėjimo išsiuntė kelis šimtus rusų diplomatų.
Išsiuntimų banga kilo pasirodžius šiurpiems vaizdams iš Bučos – į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančio miesto, kur atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta dešimtys brutaliai nužudytų civilių. Daug lavonų, kai kurie – surištomis rankomis, buvo palikti tiesiog gatvėse arba palaidoti masinėse kapavietėse.
Šie vaizdai išprovokavo įtūžį visame pasaulyje ir kaltinimus Rusijai dėl karo nusikaltimų.
ES diplomatijos vadovas: Rusija karu Ukrainoje „provokuoja badą pasaulyje“
Rusijos karas Ukrainoje, o ne dėl to Maskvai įvestos sankcijos, skatina pasaulinę maisto krizę, pareiškė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas.
„Tai formuoja [maisto] nepriteklių. Jie bombarduoja Ukrainos miestus ir provokuoja badą pasaulyje“, – kalbėjo Josepas Borrellis (Žozepas Borelis), pirmininkavęs bloko užsienio reikalų ministrų susitikimiui pirmadienį.
Pasak jo, Rusijos kariuomenė „sėja bombas Ukrainos laukuose, o Rusijos karo laivai blokavo dešimtis prekybos laivų, pilnų kviečių“.
„Jie bombarduoja ir naikina kviečių atsargas, neleidžia šių kviečių eksportuoti“, – sakė J. Borrellis.
Nustokite kaltinti sankcijas. Tai Rusijos kariuomenė formuoja maisto trūkumą.
ES diplomatijos vadovas įspėjo, kad be žiaurių mūšių Ukrainoje „vyksta dar vienas mūšis – naratyvų mūšis“.
Jo žodžiais, nors Maskva bando pavaizduoti Vakarų sankcijas kaip „atsakingas už maisto stygių ir kainų augimą“, tačiau būtent Rusija „provokuoja badą pasaulyje, blokuodama uostus, kviečių tiekimą, naikindama kviečių atsargas Ukrainoje“.
„Nustokite kaltinti sankcijas. Tai Rusijos kariuomenė formuoja maisto trūkumą“, – pabrėžė J. Borrellis.
Tokius komentarus jis pateikė po to, kai Jungtinės Tautos praėjusią savaitę paskelbė, kad kovo mėnesį, po Rusijos invazijos į žemės ūkio milžinę Ukrainą, pasaulinės maisto kainos pasiekė visų laikų rekordą.
Reguliariais JT Saugumo Tarybos posėdžiais dėl Ukrainos daromas spaudimas Rusijai
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, pirmadienį surengusi posėdį dėl sunkios moterų ir vaikų padėties Ukrainoje, kitą savaitę vėl susitiks aptarti humanitarinės situacijos šioje karo purtomoje šalyje, siekdama toliau spausti Rusiją, nors ji turi veto teisę šioje institucijoje, sakė diplomatai.
Kitos savaitės posėdyje, kurį surengti pasiūlė Prancūzija ir Meksika, „daugiausiai dėmesio bus skiriama pabėgėliams, trečiųjų šalių piliečiams ir prekybai žmonėmis“, sakė vienas diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Pirmadienio susitikimas buvo surengtas Jungtinių Valstijų ir Albanijos iniciatyva. Albanijos ambasadorius prie JT Feritas Hoxha (Feritas Hodža) pareiškė, kad jis su partneriais toliau smerks vasario 24 dieną prasidėjusią invaziją, net jei Maskva, „turėdama veto teisę, laiko Saugumo Tarybą įkaite, neleisdama jai užtikrinti saugumo Ukrainoje“.
Nuo karo pradžios Saugumo Taryba surengė 15 posėdžių, o Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja tris kartus balsavo dėl karo: kovo 2 dieną pasmerkė invaziją, kovo 24-ąją paragino užtikrinti civilių gyventojų apsaugą, o balandžio 7 dieną sustabdė Rusijos narystę JT Žmogaus teisių taryboje.
Pasak kelių diplomatų, uoliausiai Ukrainą palaikančios Saugumo Tarybos narės netgi po tokių žudynių, kaip praėjusį penktadienį Rusijos pajėgų surengtas raketų smūgis Kramatorsko traukinių stočiai, nusinešęs daugiau kaip pusšimtį gyvybių, nusprendė nebešaukti skubių susitikimų, o rengti reguliarius posėdžius dėl karo ir kiekviena proga grįžti prie Ukrainos klausimo.
Tačiau kai kurios kitos šalys, pasak diplomatų, mano, kad būtų kontrproduktyvu dar labiau izoliuoti Rusiją, o itin griežtos sankcijos gali sužlugdyti bet kokią viltį dėl daugiašališkumo. Jos tvirtina, kad Saugumo Taryba turėtų užsiimti diplomatija, o ne viešaisiais ryšiais.
Kai Generalinė Asamblėja balsavo už Rusijos pašalinimą iš Žmogaus teisių tarybos, tik šešios iš 15-os Saugumo Tarybos narių – Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Airija, Norvegija ir Albanija – palaikė šią iniciatyvą.
Trys narės – Rusija, Kinija ir Gabonas – balsavo prieš pašalinimą, o Indija, Brazilija, Kenija, Gana, Meksika ir Jungtiniai Arabų Emyratai susilaikė.
Japonija paskelbė Rusijai dar daugiau sankcijų
Antradienį Japonija paskelbė Rusijai dar daugiau sankcijų ir įšaldė 398 šios šalies piliečių turtą.
Tokiam veiksmui pritarė šalies ministrų kabinetas. Jis apima sankcijas, be kita ko, Rusijos prezidento Vladimiro Putino dukroms ir šalies užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo žmonai, pranešė naujienų agentūra „Kyodo“.
Penktadienį premjeras Fumio Kishida paskelbė, kad Japonija planuoja visiškai atsisakyti rusiškų anglių importo ir paskelbti Rusijai naujas sankcijas. Pasak F. Kishidos, siekdamas nustatyti, kokios turėtų būti naujausios sankcijos, Tokijas glaudžiai konsultavosi su savo partneriais Didžiojo septyneto (G7) grupėje.
G7 grupę sudaro Japonija, JAV, Kanada, Prancūzija, Jungtinė Karalystė (JK), Italija ir Vokietija.
JAV valstybės sekretorius paragino Indiją užimti aiškią poziciją Rusija atžvilgiu
JAV valstybės sekretorius Antony`is Blinkenas paragino Indiją „priimti sprendimus“ dėl iššūkių, kurių iškėlė Rusijos karas prieš Ukrainą, ir užimti aiškią poziciją bendro verslo su Rusija atžvilgiu.
Jis tai pareiškė pirmadienį per spaudos konferenciją Vašingtone, kurioje dalyvavo JAV ir Indijos užsienio politikos ir gynybos žinybų vadovai, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Indija turi priimti savo sprendimus dėl (Rusijos karo prieš Ukrainą) iššūkių“, – pabrėžė JAV valstybės sekretorius.
Pasak A. Blinkeno, ši Rusijos agresija yra išpuolis ne tik prieš ukrainiečių tautą, bet ir prieš pasaulio tvarką, kurios JAV, Indija ir kitos pasaulio šalys laikosi ir gina.
„Mūsų nuomone, svarbu, kad visos šalys, ypač tos, kurios turi poveikio svertų, darytų spaudimą Putinui, kad karas būtų nutrauktas. Bet taip pat svarbu, kad demokratijos būtų kartu“, – pažymėjo valstybės sekretorius.
Kaip rašo „Ukrinform“, Indija palaiko partneriškus santykius su Rusija, tebeperka iš jos naftą, o praėjusią savaitę susilaikė per balsavimą dėl Rusijos narystės JT Žmogaus teisių taryboje.
UNICEF: savo namus Ukrainoje jau paliko beveik du trečdaliai vaikų
Per šešias savaites nuo Rusijos invazijos pradžios, Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) duomenimis, savo namus Ukrainoje paliko beveik du trečdaliai vaikų, praneša BBC.
JT taip pat jau patvirtino 142 vaikų žūtis, tačiau perspėjo, kad tikrasis skaičius beveik neabejotinai yra kur kas didesnis.
UNICEF skubios pagalbos programų vadovas Manuelis Fontaine teigė, kad per savo 31-erius humanitarinio darbo metus dar nebuvo matęs, jog per tokį trumpą laikotarpį būtų perkelta tiek daug vaikų. Tikslesni skaičiavimai rodo, kad savo namus iki šiol paliko 4,8 mln. iš 7,5 mln. Ukrainoje prieš karą gyvenusių vaikų.
„Iš 3,2 mln. savo namuose likusių vaikų beveik pusei galimai stinga maisto“, – JT Saugumo Tarybai teigė M. Fontaine. Jis perspėjo, kad tokiuose miestuose, kaip Mariupolyje ir Chersone, padėtis gali būti dar blogesnė, nes ten nėra vandens ir sutrikdytas maisto bei vaistų tiekimas.
Ukrainos ambasadorius JT Serhijus Kyslycia savo ruožtu tvirtino, kad Rusija iš Ukrainos išvežė jau per 121 tūkst. vaikų ir parengė įstatymo projektą, kuriuo siekiama supaprastinti ir paspartinti įsivaikinimo procedūras. Pasak M. Fontaine, kol kas neturima įrodymų tokiems kaltinimams pagrįsti, tačiau UNICEF šį klausimą ištirs.
PPO: karas Ukrainoje gali perpus sulėtinti pasaulinės prekybos augimą šiais metais
Rusijos karas Ukrainoje gali beveik perpus sulėtinti pasaulio prekybos augimą, taip pat ir pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) didėjimą šiais metais, prognozuoja Pasaulio prekybos organizacija (PPO).
Pirmadienį vakare PPO išplatintame pranešime teigiama, kad Rusijos invazija ne tik sukėlė „milžiniško masto“ humanitarinę krizę, bet ir sudavė „stiprų smūgį“ pasaulio ekonomikai.
PPO sumažino tarptautinės prekybos augimo 2022-aisiais prognozę iki 2,4-3 proc. nuo pernai spalį skelbtos 4,7 proc., o pasaulio BVP augimo prognozę apkarpė 0,7-1,3 procentinio punkto iki 3,1-3,7 procento.
Pranešime pažymima, kad nors Rusijos ir Ukrainos bendra dalis visoje tarptautinėje prekyboje bei gamyboje yra palyginti nedidelė, jos yra svarbios pagrindinės produkcijos, ypač maisto produktų ir energijos išteklių, tiekėjos. Labiausiai dėl šio konflikto pažeidžiami tapo Afrikos ir Artimųjų Rytų regionai, kurie daugiau kaip pusę jiems reikalingų grūdų importuoja iš Ukrainos ir (arba) iš Rusijos.
Ženevoje įsikūrusios organizacijos ekspertai taip pat pranašauja, kad ilgainiui konfliktas gali net paskatinti pasaulio ekonomikos skilimą į atskirus blokus – didžiosios ekonomikos gali pasirinkti geopolitiniais sumetimais pagrįstą „atsiskyrimą“, siekdamos didesnio gamybos ir prekybos savarankiškumo, o tai sumažintų įplaukas į besiformuojančias ir besivystančias ekonomikas.
„Ilgainiui pasaulio BVP gali sunykti maždaug 5 proc., visų pirma dėl konkurencijos ribojimo ir inovacijų slopinimo“, – skelbia PPO, įspėdama, kad nuosmukis gali būti dar didesnis.
JK ministras: Rusijos cheminė ataka Ukrainoje sulauktų Vakarų atsako
Jungtinės Karalystės ministras antradienį įspėjo, kad Rusijai panaudojus cheminį ginklą per jos pajėgų atakas Ukrainoje, šalis „sulauktų atsako ir būtų svarstomos visos galimybės“.
Šis įspėjimas nuskambėjo Londonui kiek anksčiau pareiškus, kad jis mėgina patikrinti pranešimus, esą Rusija pirmadienį panaudojo cheminį ginklą apsiaustame Mariupolio uostamiestyje.
„Jei jie apskritai panaudoti, [Rusijos] prezidentas [Vladimiras] Putinas turėtų žinoti, kad svarstomi visi variantai, kaip Vakarai galėtų reaguoti“, – sakė ginkluotųjų pajėgų ministras Jamesas Heappey (Džeimsas Hipis) televizijai „Sky News“.
„Kai kurie dalykai yra neleistini. Cheminio ginklo panaudojimas sulauks atsako“, – sakė jis.
Kiek anksčiau JK užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras) nurodė, kad Britanija drauge su partneriais tikrina pranešimus, kad Rusijos pajėgos galėjo panaudoti cheminį ginklą per ataką Mariupolyje.
„Bet koks tokių ginklų panaudojimas būtų beširdiškas šio konflikto eskalavimas, todėl reikalausime Putino ir jo režimo atsakomybės“, – parašė ji tviteryje.
Anksčiau pirmadienį Ukrainos batalionas „Azov“ pareiškė, kad Rusijos dronas ant karių ir civilių Mariupolyje numetė „nuodingą medžiagą“.
„Azov“ teigė, kad žmonės patyrė kvėpavimo ir neurologinių problemų.
„Trys žmonės turi aiškių apsinuodijimo kovinėmis cheminėmis medžiagomis požymių, bet be katastrofiškų pasekmių“, – vėliau sakė „Azov“ lyderis Andrijus Bileckis vaizdo žinutėje savo „Telegram“ kanale. Jis apkaltino rusus panaudojus cheminį ginklą per smūgį didelei miesto metalurgijos gamyklai „Azovstal“.
Tokiais pat pranešimais dalijosi ir ukrainiečių įstatymų leidėjai.
Naujienų agentūra AFP negali patvirtinti šių pranešimų.
„Kelia didelį susirūpinimą“
Prie Azovo jūros esantis strategiškai svarbus Mariupolio uostamiestis jau kelias savaites yra apgultas, o Ukrainos pajėgos įspėja apie jo kritimą.
Mariupolio mero padėjėjas platformoje „Telegram“ parašė, kad cheminė ataka „šiuo metu nėra patvirtinta“.
„Laukiame oficialios informacijos iš kariuomenės“, – rašė Petro Andriuščenka.
JAV Pentagono spaudos sekretorius Johnas Kirby (Džonas Kerbis) pirmadienio vakarą sakė, kad Vašingtonas žino apie pranešimus apie cheminę ataką tame mieste, bet negali jų patvirtinti.
„Jei šie pranešimai yra teisingi, jie kelia didelį susirūpinimą ir atspindi mūsų nuogąstavimus dėl to, kad Rusija Ukrainoje gali naudoti įvairias riaušių malšinimo priemones, įskaitant ašarines dujas, sumaišytas su cheminėmis medžiagomis“, – sakė jis.
Separatistų bastiono Donecko aukšto rango pareigūnas Eduardas Basurinas yra užsiminęs apie galimybę panaudoti cheminį ginklą Mariupolyje.
Rusija neigia įvykdžiusi kokių nors karo nusikaltimų Ukrainoje.
Britanijos gynybos ministerija kasdien pateikiamoje naujausios informacijos apie karą Ukrainoje suvestinėje nurodė, kad Kremlius toliau „perorientuoja savo pastangas“ į šalies rytus.
„Rusijos pajėgos toliau atitraukiamos iš Baltarusijos, kad galėtų būti perdislokuotos ir paremtų operacijas Rytų Ukrainoje“, – pridūrė ji.
V. Zelenskis: šimtai tūkstančių ukrainiečių išvežta į Rusiją, siekiant juos nutildyti
Šimtai tūkstančių ukrainiečių išvežta į Rusiją, bandant juos nutildyti dėl Kremliaus pajėgų vykdomų karo nusikaltimų, sako Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.
Taip jis kalbėjo antradienį nuotoliniu būdu kreipdamasis į Lietuvos Seimą.
„Jie masiškai deportuoja žmones iš užimtų rajonų, jau išvežė šimtus tūkstančių žmonių, juos siunčia į specialias filtracines stovyklas, atiminėja dokumentus, tardo, žemina, ar žudo – neaišku“, – iš Kyjivo kalbėjo Ukrainos lyderis.
„Daug deportuotų siunčia į Rusijos regionus, draudžia išvažiuoti. Tai yra bandymas atsikratyti visų liudininkų dėl karo nusikaltimų“, – pridūrė jis.
V. Zelenskio teigimu, už tai atsakingi ne tik kariai, kurie vykdo nusikaltimus, bet ir jų vadai, politiniai lyderiai.
„Ar įmanoma, kad Rusijos politinė valdžia nesupranta, prie kokių pasekmių tai priveda? Neįmanoma, bet tai vyksta ir tai vyksta mūsų žemėje“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
Apie masines deportacijas anksčiau šį mėnesį Ukrainos lyderis kalbėjo kreipdamasis į Jungtines Tautas (JT).
Jis ragino „nedelsiant“ imtis veiksmų dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino invazijos į jo šalį, ragindamas pašalinti Rusiją iš JT Saugumo Tarybos, o jei tokios galimybės nėra – apskritai išformuoti organizaciją.
Tačiau Rusija yra viena iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių, kuri turi veto teisę ir ja ne kartą pasinaudojo blokuodama rezoliucijas ir derybas pasaulinėje arenoje.
V. Zelenskis abejoja Europos ryžtu
Į Lietuvos Seimą kreipęsis V. Zelenskis antradienį pareiškė abejones dėl Europos ryžto stabdyti invaziją tęsiančios Rusijos karo nusikaltimus.
„Jeigu iki šiol nėra aiškumo dėl Rusijos dujų, tai niekas negali būti tikras, kad yra bendra valia Europoje sustabdyti Rusijos karo nusikaltimus“, – sakė Ukrainos vadovas.
Taip jis kalbėjo Europos Sąjungai (ES) toliau nesusitariant dėl kertinių Rusijos energetinių išteklių – dujų ir naftos – importo embargo.
Pasak V. Zelenskio, nuo karo Ukrainoje pradžios tūkstančiai civilių gyventojų buvo žiauriai nužudyti.
„Kiekvieną dieną randame kanalizacijose, rūsiuose surištus, kankintus žmonių kūnus. Yra kaimai, kurie buvo dideli, o dabar neturi gyventojų“, – teigė Ukrainos prezidentas.
Buča – okupantų žiaurumo simbolis
Pasak jo, įvykiai Kyjivo priemiestyje Bučoje tėra simbolis to, kas vyksta ir kitose Ukrainose vietose.
„Galime paimti bet kokį miestą, bet kokį kaimą, kur okupantai daro tą patį, – teigė šalies vadovas. – Visur, kur pabuvo okupantai – gatvėse, skveruose, keliuose, daržuose – yra palaidoti žmonės.“
„Visas pasaulis žino Bučos pavadinimą, bet tai tėra vienas iš nusikaltimų, kurios padarė Rusijos kariai, simbolių“, – kalbėjo jis.
V. Zelenskis teigė, kad dėl Kremliaus pajėgų žudynių „tūkstančiai vaikų liko be tėvų“.
Vis dėlto Ukrainos prezidentas atkreipė dėmesį, kad Kremliaus pajėgos keičia taktiką ir „nebepalieka kūnų gatvėse, jie juos išveža ir, greičiausiai, sudegina“.
„Sunku įsivaizduoti, kas vyksta Mariupolyje, kuris visiškai sunaikintas. Ten yra dar baisiau“, – sakė jis.
Išprievartautas kūdikis
V. Zelenskis taip pat teigė, kad nuo karo pradžios „šimtai tūkstančių“ ukrainiečių buvo deportuoti į Rusiją, siekiant juos nutildyti dėl vykdomų nusikaltimų.
„Fiksuoti šimtai išprievartavimo atvejų, tarp jų – ir nepilnamečių mergaičių ir net visai mažų vaikų, ir net kūdikis. – sakė Ukrainos prezidentas. – Baisu kalbėti apie tai, bet tai yra tiesa ir taip buvo.“
Jis teigė, kad mažametį išprievartavusio kario tapatybė nustatyta.
„Tai – desantininkas iš Pskovo, (Aleksejus – BNS) Byčkovas, kuris siuntė savo draugams vaizdo įrašą, ką jis daro su kūdikiu, kaip jis tyčiojasi iš kūdikio. Toks Rusijos karys, tas vaikų saugotojas, tokia Maskvoje suplanuota specialioji operacija, tokia istorija, kaip kariaujama už rusų pasaulį“, – kalbėjo V. Zelenskis.
„Dabar su tuo asocijuosis Rusijos kariuomenė, desantininkai iš Pskovo – su kūdikio prievartavimu“, – pridūrė jis.
V. Zelenskis pabrėžė, kad už tai atsakingi ne tik kariai, bet ir politiniai lyderiai, kurie duoda įsakymus ir pateisina tokį elgesį, propagandistai, kurie dangsto nusikaltimus. Vis dėlto, jis abejojo ar kaltieji bus nubausti.
„Kodėl tai vyksta? Ciniškas atsakymas: jie yra tikri, kad nebus nubausti, jie žino, kad pasaulis ir Europa padarys taip, kad tai būtų pamiršta“, – teigė šalies lyderis.
„The Guardian“: Rusija karui prieš Ukrainą gauna kontrabandinių ginklų iš Irako
Rusija šaudmenų ir karinės technikos karo veiksmams prieš Ukrainą gauna iš Irako, padedama Irano ginklų kontrabandos tinklų.
Tai antradienį rašo britų laikraštis „The Guardian“, remdamasis Irano palaikomų ginkluotų Irako formuočių nariais ir regiono žvalgybos tarnybomis.
Gautomis žiniomis, prieštankinių raketų ir Brazilijoje pagamintų raketų paleidimo sistemų buvo išsiųsta iš Irako į Rusiją po nesėkmingos Maskvos kampanijos Ukrainoje kovo mėnesį.
Pasak šaltinio, padėjusio organizuoti ginklų gabenimą, Teheranas taip pat padovanojo Maskvai Irane pagamintą raketų sistemą „Bavar 373“, panašią į rusišką S-300.
Rankiniai prieštankiniai granatsvaidžiai ir prieštankinės raketos, priklausiusios galingiausiai šiitų grupuotei „Hashd al-Shaabi“, buvo atgabentos iš Irako į Iraną kovo 26 d. per Salamdžos pasienio perėją. Į Rusiją jos buvo nugabentos jūra.
Pasak šaltinio, balandžio 1 d. „Hashd al-Shaabi“ perdavė Irano kariškiams dvi Brazilijoje pagamintas savaeiges reaktyvines salvinės ugnies sistemas „Astros II“, kurios Irake žinomos kaip licencijuota versija „Sajil-60“.
Trys krovininiai laivai – du su Rusijos vėliava ir vienas su Irano vėliava – nugabeno ginkluotę per Kaspijos jūrą iš Bandar Anzalio uosto į Astrachanę.
Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios Rusija neteko 19,6 tūkst. kareivių
Rusijos kariuomenė Ukrainoje nuo vasario 24 d. jau neteko apie 19,6 tūkst. žmonių. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.
Be to, per šį laikotarpį Rusijos kariuomenė neteko 732 tankų, 1 946 šarvuotųjų kovos mašinų, 349 artilerijos sistemų, 111 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 63 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 157 lėktuvų, 140 sraigtasparnių, 1 406 automobilių, 7 laivų, 124 dronų.
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Ukrainoje atidaromi devyni humanitariniai koridoriai
Antradienį Ukrainoje atidaromi devyni humanitariniai koridoriai civilių evakuacijai. Tai pranešė šalies vicepremjerė Iryna Vereščuk, kurią cituoja portalas „Sky News“.
Pasak vicepremjerės, penki iš šių koridorių atidaromi Luhansko srityje. Žmonės taip pat galės evakuotis iš apsiausto Mariupolio.
Pirmadienį humanitariniais koridoriais iš viso evakuoti 4 354 žmonės.
Kyjivas: Rusijos kariuomenė rengiasi pulti Rytų Ukrainą
Rusijos kariuomenė rengiasi pulti Rytų Ukrainą, antradienį pareiškė Kyjivas ir JK.
Puolimo metu Rusija sieks užimti apsiaustą Mariupolį ir nedidelį Popasnos miestą Luhansko srityje, teigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas ir pridūrė, kad iš ten veikiausiai bus puolamas Kurachovo miestas. Štabas kartu nurodė, kad Maskva šiuo metu baigia karių dislokavimą Belgorodo ir Voronežo srityse prie Ukrainos sienų.
Vėlų pirmadienį Ukrainos „Azovo“ pulkas pranešė, kad Mariupolyje galimai buvo panaudotas cheminis ginklas. Ši informacija nepriklausomai dar nepatvirtinta. Tačiau Donecko srities prorusiškų separatistų atstovas Eduardas Basurinas prieš tai buvo užsiminęs apie galimą tokio ginklo pasitelkimą.
JK gynybos ministerija savo ruožtu nurodė prognozuojanti, kad karo veiksmai Rytų Ukrainoje suintensyvės per artimiausias 2–3 savaites. Pasak ministerijos, Rusijos atakos šiuo metu tebėra sutelktos į Ukrainos pozicijas netoli Donecko ir Luhansko.
Rusija teigia, kad jos kariuomenė naktį į antradienį Ukrainoje smūgiavo 32 kariniams objektams
Rusija pareiškė, esą naktį į antradienį jos kariuomenė Ukrainoje smūgiavo 32 kariniams objektams.
Pasak Rusijos gynybos ministerijos atstovo spaudai Igorio Konašenkovo, be kita ko, sunaikinta Ukrainai priklausiusi raketų sistema „Buk-M1“, amunicijos sandėlis ir lėktuvų angaras. Be to, Mariupolio uostamiestyje vyko intensyvios kautynės ir neva nukauta maždaug 50 Iljičiaus geležies ir plieno gamyklos teritorijoje prieš tai įstrigusių ir iš miesto mėginusių ištrūkti ukrainiečių karių, pridūrė I. Konašenkovas.
Šios informacijos nepriklausomai patikrinti negalima.
V. Putinas: Rusijos karinės pajėgos veikia drąsiai ir efektyviai
V. Putinas antradienį pareiškė, kad karinę operaciją Ukrainoje vykdančios jo šalies ginkluotosios pajėgos veikia drąsiai, efektyviai ir naudoja pačius moderniausius ginklus. Tai praneša transliuotojas BBC, remdamasis Rusijos naujienų agentūromis „Interfax“ ir TASS.
V. Putinas tvirtino, kad Maskva neturėjo „jokio kito pasirinkimo“, tik Ukrainoje pradėti karinę operaciją, ir ten įgyvendins visus savo tikslus. „Dėl to nėra jokių abejonių. Tikslai yra visiškai aiškūs ir kilnūs“, – sakė V. Putinas Vostočnyj kosmodrome Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, kur vyko ceremonija Kosmonautikos dienai paminėti.
„Pagrindinis tikslas yra padėti Donbaso žmonėms“, – pridūrė jis.
Ukraina pradeda tyrimą dėl vyro žūties sprogus minai
Ukrainos policija pranešė pradėjusi tyrimą dėl karo nusikaltimo, susijusį su 64 metų vyro žūtimi sprogus minai neseniai rusų pajėgų paliktame rajone.
Vienas vietos gyventojas pirmadienį važiavo netoli Krasnės kaimo Ukrainos šiaurėje ir sustabdė automobilį, kad pasisveikintų su pažįstamais, bet kliudė pakelėje paliktą prieštankinę miną, sakoma policijos pranešime.
Ukrainos pareigūnai ne kartą įspėjo dėl minų ir sprogmenų, tyčia paliktų rajonuose, kur veikė Rusijos pajėgos.
Augant spaudimui O. Scholzui, Vokietijos delegacija išvyko į Ukrainą
Vokietijos koalicinės vyriausybės delegacija antradienį išvyko į Ukrainą, pranešė naujienų agentūros AFP šaltinis, augant spaudimui kancleriui Olafui Scholzui (Olafui Šolcui) nuvykti į Kyjivą paskui kitus Vakarų šalių lyderius.
Marie-Agnes Strack-Zimmermann (Mari Agnes Štrak Cimerman) iš liberaliosios partijos FDP, O. Scholzo bendrapartietis socialdemokratas Michaelis Rothas (Michaelis Rotas) ir žaliųjų atstovas Antonas Hofreiteris susitiko su Ukrainos parlamentarais šalies vakaruose, pranešė šaltinis, patvirtindamas žurnalo „Der Spiegel“ pranešimą apie šį vizitą.
M. Rotho atstovas nurodė, kad delegacija „yra pakeliui į Ukrainą“, bet daugiau informacijos nepateikė „saugumo sumetimais“.
Vokietijos parlamento Gynybos, Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų vadovų vizitas yra pirmoji aukšto lygio vokiečių delegacijos kelionė nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje.
Tačiau pastarosiomis dienomis užpultoje šalyje apsilankius keliems lyderiams, įskaitant Jungtinės Karalystės premjerą Borisą Johnsoną (Borisą Džonsoną) ir Europos Komisijos vadovę Ursulą von der Leyen (Urzulą fon der Lajen), kritikai pradėjo domėtis, kodėl jų pavyzdžiu dar nepasekė O. Scholzas.
Kol B. Johnsonas šeštadienį Kyjive „vaikščiojo greta Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio“, „O. Scholzas mojavo per rinkimų kampanijos mitingą Liubeke“ prieš artėjančius regioninius rinkimus, pažymėjo dienraštis „Bild“.
„Norėčiau, kad mūsų kancleris pasektų [kitų lyderių] pavyzdžiu ir pats įvertintų padėtį vietoje“, – nurodė konservatyviųjų pažiūrų užsienio politikos ekspertas Roderichas Kiesewetteris (Roderichas Kyzeveteris).
O. Scholzas taip pat sulaukė kritikos dėl savo neryžtingumo siunčiant sunkiąją ginkluotę į Ukrainą, nors ir reikšmingai pakeitė Vokietijos gynybos politiką dėl Rusijos invazijos.
Berlynas dėl istorinių priežasčių iš pradžių nenorėjo siųsti ginklų Ukrainai, bet vėliau, reaguodamas į karą, perdavė šaliai prieštankinių ginklų, raketų paleidimo įrenginių ir „žemė–oras“ klasės raketų.
Tačiau kritikai nori, kad O. Scholzas žengtų dar vieną žingsnį – pristatytų sunkiosios ginkluotės, tokios kaip tankai.
Visi trys antradienį Ukrainoje viešintys vokiečių politikai pritaria šios ginkluotės tiekimui Kyjivui.
Užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) pirmadienį Liuksemburge vykusio Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose išreiškė paramą tokiam žingsniui.
M. Rothas interviu radijui „Deutschlandfunk“ A. Baerbock požiūrį pavadino „tikrai teisingu“ ir pareiškė, kad Ukraina turi turėti galimybę „derėtis su Rusija iš jėgos ir pasirengimo pozicijos“.
JT ragina atlikti nepriklausomą tyrimą dėl pranešimų apie išprievartavimus Ukrainoje
JT reikalauja atlikti nepriklausomą tyrimą dėl Rusijos invazijos metu Ukrainoje gautų pranešimų apie išprievartavimus ir seksualinį smurtą.
„Vis dažniau girdime apie išprievartavimus ir seksualinį smurtą. Šie tvirtinimai turi būti nepriklausomai ištirti, kad būtų galima užtikrinti teisingumą ir atskaitomybę“, – JT Saugumo Tarybos posėdyje teigė JT moterų agentūros vadovė Sima Bahous.
Ukrainos parlamento įgaliotinė žmogaus teisių klausimu Liudmyla Denisova prieš tai pranešė, kad Rusijos kariai taip pat prievartauja nepilnamečius. Kryvyj Riho karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas savo ruožtu nurodė, kad tarp seksualinio smurto aukų Chersono srityje – 16-metė paauglė ir 78-erių moteris.
Rusijos kariuomenę karo nusikaltimais taip pat kaltina tokios žmogaus teisių grupės, kaip „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“ (HRW). Pastaroji organizacija kiek anksčiau pranešė, kad Charkivo srityje rusų karys vienoje mokykloje kelis kartus išprievartavo 31-erių moterį. Tuo metu „Amnesty“, remdamasi liudininkais, skelbė, kad Rusijos kariai gatvėse ir privačiuose namuose šaudo civilius. Vienu atveju moteris buvo išprievartauta kelis kartus, kai buvo nužudytas jos vyras.
Prorusiški separatistai neigia Mariupolyje panaudoję nuodingas dujas
Prorusiški separatistai atmeta Ukrainos kariuomenės kaltinimus, kad jie Mariupolio uostamiestyje panaudojo nuodingas dujas.
Donecko srities prorusiškų separatistų atstovas Eduardas Basurinas antradienį pareiškė Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“, kad „Donecko liaudies respublikos ginkluotosios pajėgos Mariupolyje nenaudojo cheminių ginklų“.
Vėlų pirmadienį Ukrainos „Azov“ pulkas pranešė, kad Mariupolyje galimai buvo pasitelktas toks ginklas.
„Preliminaria informacija, manoma, kad ten veikiausiai panaudotas fosforas“, – antradienio rytą teigė Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Malyar. Pasak jos, galutinės išvados bus padarytos vėliau. H. Malyar nepatikslino, kokie konkrečiai ginklai buvo panaudoti, tačiau pabrėžė, kad esama didelės rizikos, jog Rusija gali imtis cheminių ginklų.
Kyjivo priemiestyje rūsyje rasti šeši nušauti žmonės
Netoli Kyjivo esančiame mieste vieno pastato rūsyje buvo rasti šeši nušauti žmonės, antradienį pranešė Ukrainos prokurorai.
Šis šiurpus radinys veikiausiai papildys įtariamų Rusijos pajėgų žiaurumų Ukrainoje sąrašą.
„Šešių civilių kūnai su šautinėmis žaizdomis buvo rasti rūsyje tikrinant vieną privatų būstą“, – sakoma Generalinės prokuratūros pranešime. Taip pat nurodoma, kad šie žmonės buvo nužudyti netoli sostinės esančiame Brovarų mieste.
Žudynes įvykdė Rusijos pajėgos, perėmusios šios teritorijos kontrolę ankstyvuoju invazijos etapu, nurodė Generalinė prokuratūra, paskelbusi nuotrauką, kurioje matyti keli žibintuvėliu apšviesti kūnai, gulintys tamsioje betoninėje duobėje.
Rusijos pajėgos kaltinamos įvykdžiusios daug žiaurumų prieš civilius gyventojus įvairiose Ukrainos vietose, ypač Kyjivo apylinkėse, iš kurių jau atsitraukė. Maskvai šiuos kaltinimus kategoriškai atmeta.
Ukraina sako, kad Kyjivo regione rasta daugiau kaip 1 200 kūnų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį kreipdamasis į Lietuvos Seimą sakė, kad pareigūnai Kyjive toliau tiria Rusijos kariuomenės įvykdytus nusikaltimus.
„Beveik kasdien randama naujų masinių kapaviečių. Renkami liudijimai. Tūkstančiai, tūkstančiai aukų. Šimtai kankinimo atvejų. Nutekamuosiuose grioviuose ir rūsiuose toliau randami kūnai“, – sakė jis.
Vykstant karui Europoje Budapeštas perspėja vengti ES susiskaldymo
Europoje siaučiant karui Europos Sąjunga turėtų vengti nesutarimų, antradienį pareiškė Vengrijos teisingumo ministrė Judit Varga, blokui svarstant atimti iš vengrų vyriausybės finansavimą reaguojant į demokratinių nuostatų nesilaikymą.
Atkreipdama dėmesį į Rusijos invaziją į Ukrainą J. Varga pabrėžė, kad šiuo metu būtina „rodyti Europos partnerių solidarumą, vienybę ir stiprybę“.
Blokas turėtų „sutelkti dėmesį į tas temas, kurios mus vienija, o ne į tas, kurios varo pleištus tarp mūsų“, – žurnalistams sakė ministrė, atvykusi į ES ministrų susitikimą Liuksemburge.
Praėjusią savaitę ES vykdomoji institucija inicijavo dar niekada nenaudotą procedūrą prieš Vengriją, pagal kurią iš Budapešto gali būti atimtas Europos Sąjungos finansavimas už demokratijos standartų nepaisymą.
Naujausioje Europos Komisijos ataskaitoje reiškiamas rimtas susirūpinimas dėl teisinės valstybės principų Vengrijoje, sumažėjusios žiniasklaidos įvairovės. Budapeštas taip pat kaltinamas nesugebėjimu kovoti su korupcija.
Tačiau J. Varga pabrėžė, kad anksčiau šį mėnesį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas buvo perrinktas didžiule balsų persvara, o tai reiškia, kad „mūsų rinkėjai... nepritaria šiam susirūpinimui“.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininku laikomas nacionalistinių pažiūrų V. Orbanas Briuselyje dažnai kaltinamas demokratijos normų nesilaikymu.
Apie tai vėl kalbėta antradienį, viso bloko Europos reikalų ministrams susirinkus aptarti pagarbos teisinės valstybės principams Vengrijoje ir dar keturiose valstybėse narėse.
ES teisingumo komisaras Didier Reyndersas (Didjė Reindersas) žurnalistams sakė, kad netoliese Ukrainoje vykstantis karas išryškino būtinybę „būti labai atidiems įstatymų viršenybei ir taisyklėmis pagrįstai sistemai Europos Sąjungoje“.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) balandžio 5 dieną paskelbė, kad EK pradės procedūrą, po kurios Budapeštas gali netekti ES finansavimo, jei tokiam žingsniui pritars bent 15 iš 27 valstybių narių.
Tikimasi, kad oficialus raštas, informuojantis Vengrijos vyriausybę apie procedūros pradėjimą, bus paskelbtas balandžio pabaigoje, kai tik Europos Komisijos nariai jį patvirtins, sakė šaltinis Europos institucijoje.
J. Varga, paprašyta pakomentuoti šį procesą, atsakė: „Pirmiausia mes turime pamatyti raštus... ir atidžiai juos išanalizuoti.“
Sąlygiškumo mechanizmas buvo sukurtas 2020 metais per patį pandemijos piką po viršūnių susirikimo, kai buvo sutarta dėl bendro skolinimosi siekiant suformuoti 800 mlrd. eurų subsidijų ir paskolų paketą ES šalių atsigavimui.
Iki šiol šis mechanizmas dar nebuvo panaudotas. Jį pradėjus visa jo įgyvendinimo procedūra turėtų užtrukti 6–9 mėnesius.
Korupcijos problema taip pat yra viena priežasčių, dėl kurių Komisija blokuoja 7,2 mlrd. eurų finansavimą, turintį padėti atgaivinti pandemijos sukrėstą ekonomiką.
JT: iš Ukrainos pabėgo per 4,6 mln. žmonių
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo daugiau kaip 4,6 mln. žmonių ir nors dabar naujų pabėgėlių būna mažiau, jie yra pažeidžiamesni, rodo Jungtinių Tautų antradienį paskelbti duomenys.
JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pranešė, kad iš Ukrainos jau pasitraukė 4 615 830 žmonių – 68 095 daugiau nei ankstesnę parą.
„Nors žmonių, kertančių sieną, skaičius reikšmingai sumažėjo, pastebėjome, kad tie, kurie kerta [sieną], yra pažeidžiamesni, turi mažiau išteklių ir... mažiau planų, kur galėtų vykti“, – Ženevoje sakė UNHCR atstovas Matthew Saltmarshas (Metjus Soltmaršas).
Apie 90 proc. iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš šalies.
JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) duomenimis, pačioje Ukrainoje dabar yra 7,1 mln. žmonių, kurie buvo priversti palikti savo namus.
TMO nurodo, jog daugiau kaip 210 tūkst. ne ukrainiečių – Ukrainoje gyvenusių, studijavusių ar dirbusių užsieniečių – taip pat pabėgo iš šalies, tačiau daliai jų sunku grįžti į savo šalis.
Bendrai daugiau kaip ketvirtadalis Ukrainos gyventojų buvo priversti palikti savo namus.
„Vos per šešias savaites beveik du trečdaliai visų Ukrainos vaikų turėjo palikti namus. Jie buvo priversti palikti viską: savo namus, savo mokyklas ir, dažnai, savo šeimos narius“, – JT Saugumo Taryboje sakė JT vaikų agentūros UNICEF nepaprastųjų programų direktorius Manuelis Fontaine'as (Maniuelis Fontenas).
Laikas užbaigti šį karą. Ukrainos vaikai negali laukti.
„Iš maždaug 3,2 mln. savo namuose likusių vaikų beveik pusė susiduria su rizika neturėti pakankamai maisto, – sakė jis. – Laimei, kaimyninės šalys labai padeda, priima pabėgėlius.“
„Laikas užbaigti šį karą. Ukrainos vaikai negali laukti“, – pabrėžė M. Fontaine'as.
Iki vasario 24 dieną Rusijos pradėtos invazijos Ukrainos kontroliuojamuose regionuose – neskaičiuojant Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistinių regionų šalies rytuose – gyveno 37 mln. žmonių.
Toliau pateikiami UNHCR duomenys apie tai, į kurias kaimynines šalis išvyko ukrainiečių pabėgėliai.
Lenkija
UNHCR duomenimis, beveik šeši iš 10 ukrainiečių pabėgėlių – iš viso 2 645 877 – kirto Lenkijos sieną.
Daugelis žmonių, per sieną patenkančių pirmiausia į artimiausias vakarines kaimynes, toliau tęsia kelionę į kitas Šengeno erdvei priklausančias Europos šalis.
Rumunija
Į kaimyninę Rumuniją įvažiavo 701 741 žmogus iš Ukrainos, tarp jų ir asmenys, atvykę per Moldovą.
Manoma, kad didžioji jų dauguma išvyko į kitas šalis.
Rusija
Į Rusiją atvyko 433 083 pabėgėliai iš Ukrainos.
Be to, vasario 21–23 dienomis į Rusiją atvyko 113 tūkst. žmonių iš prorusiškų Rytų Ukrainos regionų Donecko ir Luhansko.
Vengrija
Remiantis JT agentūra, Vengrijos sieną iki šiol kirto iš viso 428 954 ukrainiečių pabėgėliai.
Moldova
Moldovos siena yra arčiausiai didelio Ukrainos uostamiesčio Odesos.
Šios ES nepriklausančios ir vienos neturtingiausių Europoje valstybių sieną kirto 413 374 ukrainiečiai.
Dauguma pabėgėlių, atvykusių į 2,6 mln. gyventojų turinčią šalį, keliavo toliau į kitas valstybes.
Slovakija
Į Slovakiją, iš kaimyninių valstybių turinčią trumpiausią sieną su Ukraina, atvyko 320 246 pabėgėliai iš Ukrainos.
Baltarusija
Į Rusijos artimą sąjungininkę Baltarusiją pasitraukė 21 292 pabėgėliai.
Katalikiška labdaros organizacija: Mariupolyje nužudyti 2 darbuotojai, 5 jų šeimų nariai
Mariupolio mieste buvo nužudyti du „Caritas“ darbuotojai ir penki jų giminaičiai, antradienį pranešė ši katalikiška labdaros organizacija ir pridūrė, kad šis incidentas Rusijos pajėgų apsuptame Ukrainos pietrytiniame uostamiestyje tikriausiai įvyko maždaug prieš mėnesį.
„Ši tragiška ataka tikriausiai įvyko kovo 15 dieną, kai tankas paleido šūvių į „Caritas“ centro pastatą Mariupolyje, nužudydamas dvi darbuotojas ir penkis jų giminaičius“, – sakoma organizacijos pareiškime.
Vatikano naujienų portale „Vatican News“ remiantis „Caritas“ vietos šaltiniais“ nurodoma, kad šaudė rusų tankas.
Rusijos pajėgos kelias savaites bando užimti strategiškai svarbioje vietoje esantį Mariupolį prieš prognozuojamą didžiulį puolimą Ukrainos rytuose, o miestą ginančios pajėgos iš visų jėgų stengiasi jas sulaikyti.
Su žmonėmis apgultame Mariupolyje sunku palaikyti ryšį, todėl nedaug žinoma apie civilių aukas, šią informaciją sunku patikrinti.
„Caritas“ nurodė negalintis užtikrintai pasakyti, kas nutiko, bet mano, kad dvi darbuotojos ir „jų šeimos per apšaudymą ieškojo saugios buveinės šiame centre“.
„Ši dramatiška žinia pribloškė ir sukrėtė visą „Caritas“ šeimą“, – pareiškė Aloysius Johnas (Aloisijus Džonas), „Caritas Internationalis“ generalinis sekretorius. Jis prašė tarptautinės bendruomenės daryti neįmanomus dalykus, kad nedelsiant liautųsi civilių žudynės.
Kovo 13 dieną popiežius Pranciškus Dievo vardu prašė „sustabdyti šias žudynes“, „nutraukti nepriimtiną ginkluotą agresiją“ ir Mariupolio miestą pavadino kankiniu.
Manoma, kad Rusija bando sujungti 2014 metais okupuotą Krymą su Maskvos remiamomis separatistinėmis teritorijomis Donbase ir dėl šios priežasties apsiautė Mariupolį, kur prieš karą gyveno daugiau kaip 400 tūkst. žmonių.
Kipro Ortodoksų Bažnyčios vadovas smerkia V. Putino karą Ukrainoje
V. Putinas įsitraukęs į nekrikščionišką ir beprasmišką karą prieš Ukrainos žmones, antradienį pareiškė įtakingas Kipro Ortodoksų Bažnyčios vadovas.
Arkivyskupas Chrizostomas II viešai sukritikavo Rusijos invaziją į Ukrainą, nors palaiko glaudžius ryšius su Rusijos Ortodoksų Bažnyčia.
Tuo metu Rusijos ortodoksų patriarchas Kirilas laimina savo šalies konfliktus užsienyje ir yra vienas iš V. Putino valdančiojo aparato ramsčių.
„Nėra jokio pasiteisinimo įsiveržimui į kitą šalį ir jos naikinimui“, – visuomeniniam transliuotojui CyBC sakė Kipro ortodoksų dvasinis lyderis.
„Eiti ir lyginti kitą šalį su žeme be jokios priežasties nėra jokios prasmės, – pridūrė Chrizostomas. – Mane liūdina, kad žudomi žmonės.“
Pasak dvasininko, V. Putino veiksmuose „nėra logikos“, jie rodo, kad jis „nesielgia kaip krikščionis“.
Arkivyskupas taip pat suabejojo V. Putino psichikos būkle, pareiškęs: „Aš nežinau, kad šiam žmogui viskas gerai, jei jis taip elgiasi“.
Katalikų Bažnyčios vadovas popiežius Pranciškus taip pat pasmerkė šį karą, kuriame kenčia „beginkliai civiliai“ ir yra vykdomos „baisios žudynės bei žiaurumai“.
Pirmadienį prancūzų policijos ekspertų komanda atvyko į Ukrainą padėti tirti įtariamų Rusijos karo nusikaltimų, tačiau Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad šios misijos tikslas yra „sufabrikuoti kaltinimus“.
Praėjusią savaitę į Kipro parlamentą kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pasakęs ne vieną kalbą vaizdo ryšiu įvairių valstybių įstatymų leidėjams.
Jis paragino Kiprą atšaukti pasų išdavimą Rusijos piliečiams pagal investicijų schemą. Pasak V. Zelenskio, Europos Sąjungos narė turi „priemonių daryti spaudimą“ Rusijai, su kuria tradiciškai ją siejo glaudūs politiniai ir kultūriniai ryšiai.
Kipras palaiko ES taikomas sankcijas Rusijai.
V. Putinas: Rusijos izoliuoti neįmanoma
Rusija, pasak prezidento V. Putino, nesileis Vakarų nei izoliuojama, nei sustabdoma, praneša agentūra „Reuters“.
Kaip įrodymą to, kad Rusija net sudėtingomis sąlygomis gali pasiekti įspūdingų laimėjimų, jis antradienį paminėjo sovietinę kosmonautikos programą. „Sankcijos buvo totalinės, izoliacija visiška. Tačiau Sovietų Sąjunga vis dar buvo pirmoji kosmose“, - pažymėjo jis praėjus lygiai 61 metams po to, kai Jurijus Gagarinas tapo pirmuoju žmogumi, pabuvojusiu kosmose.
V. Putinas antradienį su užsienio nepripažįstamu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka lankėsi Vostočnij kosmodrome, esančiame Rusijos Tolimuosiuose Rytuose už 5 500 km nuo Maskvos.
„Mes nenorime būti izoliuoti, - sakė V. Putinas, turėdamas omenyje sankcijas dėl Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą. – Šiuolaikiniame pasaulyje neįmanoma nieko izoliuoti – ypač tokios milžiniškos šalies kaip Rusija“.
V. Putinas patvirtino, jog nėra abejonių, kad Rusija pasieks savo tikslus Ukrainoje. „Tikslai yra visiškai aiškūs ir kilnūs, - kalbėjo jis. – Akivaizdu, kad mes neturėjome pasirinkimo. Tai buvo teisingas sprendimas“.
Rusijos vadovybė vasario 24 dieną pradėtą karą Ukrainoje vadina karine specialiąja operacija, kurios tikslas yra demilitarizuoti ir denacifikuoti Ukrainą bei apsaugoti Rusiją. Ukraina ir Vakarai tuo tarpu kalba apie neišprovokuotą karą.
Sovietinės kosmonautikos pasiekimai Šaltojo karo įkarštyje dar ir šiandien turi ypatingą reikšmę Rusijoje. 1957-aisiais Sovietų Sąjunga į kosmosą paleido pirmąjį palydovą – „Sputnik 1“. 1961 metais kosmonautas J. Gagarinas pilotuojamu laisvu apskriejo Žemę. Abu šie įvykiai buvo šokas JAV. Sėkmingas „Sputnik“ paleidimas paskatino JAV įsteigt kosmoso agentūrą NASA.
V. Putinas žudynes Bučoje neigia ir vadina „klastote“
V. Putinas antradienį neigė pranešimus apie šimtus negyvų civilių gyventojų kūnų, aptiktų Bučos mieste prie Ukrainos sostinės Kyjivo po to, kai iš ten pasitraukė Rusijos kariuomenė.
V. Putinas šiuos kaltinimus palygino su kaltinimais dėl Sirijos prezidento Basharo al Assado režimo panaudotų cheminių ginklų. „Bučoje – tokia pati klastotė“, – sakė V. Putinas per spaudos konferenciją su autoritariniu Baltarusijos lyderiu Aleksandru Lukašenka Vostočnyj kosmodrome Rusijos Tolimuosiuose Rytuose.
V. Putinas: Rusijos ekonomika „tvirtai stovi ant kojų“
V. Putinas pareiškė, kad tariamas Vakarų „ekonominis karas“ prieš jo šalį žlugo. „Šis žaibiškas karas (...), žinoma, nepavyko, tai akivaizdu“, – sakė jis antradienį bendroje su Baltarusijos diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka spaudos konferencijoje. Rusijos ekonomika ir finansų sistema, anot V. Putino, „tvirtai stovi ant kojų“.
Kartu Kremliaus šeimininkas pripažino, kad dėl Vakarų įvestų sankcijų kilo problemų – pavyzdžiui, logistikos srityje ar vykdant atsiskaitymus. „Žinoma, kad yra problemų“, – teigė jis. Tačiau prekės, įskaitant trąšas, esą vis tiek ras savo kelią pas klientus. „Ekonomika veikia gana stabiliai“, – tikino V. Putinas.
Rusija esą pasirengusi ir galimai toliau augančioms rizikoms. Tačiau sunkumai, anot prezidento, bus įveikti ir Rusija galiausiai bus stipresnė. „Mes ir toliau priešinsimės bet kokiam mėginimui stabdyti mūsų šalių plėtrą ir dirbtinai izoliuoti jas nuo pasaulio ekonomikos“, – pažymėjo V. Putinas.
V. Putinas ir A. Lukašenka Kosmonautikos dienos proga lankėsi Vostočnyj kosmodrome Rusijos Rytuose ir vėliau kalbėjosi už uždarų durų.
Autoritariškai valdoma Baltarusija laikoma artima Rusijos sąjungininke. Rusijos pajėgos praėjusiomis savaitėmis puolė Ukrainą ir iš Baltarusijos teritorijos. Reaguodamos į vasario 24-ąją pradėtą karą, Europos šalys ir JAV įvedė Maskvai beprecedentes sankcijas.
Lenkijoje sulaikyti spėjami šnipai iš Rusijos ir Baltarusijos
Ukrainos karo įkarštyje Lenkijoje sulaikyti trys spėjami šnipai iš Rusijos ir Baltarusijos.
Vienas 18 metų Lenkijoje gyvenantis rusas, „Rusijos žvalgybos nurodymu, rinko informaciją apie lenkų ir NATO ginkluotųjų pajėgų kovinį pasirengimą“, – antradienį sakė Lenkijos žvalgybos atstovas. Du baltarusiai vėlgi ketino šnipinėti strateginius objektus, susijusius su Lenkijos gynybiniais pajėgumais.
Įtariami šnipai sulaikyti tvyrant didelei diplomatinei įtampai dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Kovo gale iš Lenkijos buvo išsiųsti 45 Rusijos diplomatai. Tada Rusija išsiuntė 45 Lenkijos diplomatus.
Mariupolio valdžia patvirtino pranešimus apie Rusijos cheminę ataką mieste
Ukrainos pietrytinio uostamiesčio Mariupolio mero pavaduotojas Serhijus Orlovas antradienį sakė galįs patvirtinti informaciją, kad miestą apsupusios Rusijos pajėgos panaudojo „cheminį ginklą“, pranešė naujienų agentūra „Unian“.
„Išsamesnės informacijos negalime pateikti. Tačiau turime kariškių patvirtinimą, jog tai įvyko“, – sakė S. Orlovas.
Pirmadienį vakare Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bataliono „Azov“ kanalu susirašinėjimo platformoje „Telegram“ buvos paskelbta, kad „Rusijos okupacinės pajėgos panaudojo prieš Ukrainos karius ir civilius asmenis Mariupolio mieste nežinomos kilmės nuodingąją medžiagą, numestą iš prieš bepiločio skraidančio aparato“ ir kad keliems žmonėms pasireiškė apsinuodijimo simptomai.
Išsamesnės informacijos negalime pateikti. Tačiau turime kariškių patvirtinimą, jog tai įvyko.
„Unian“ citavo medikų pranešimus, kad visiems nukentėjusiesiems pasireiškė „vienodi simptomai: veido paraudimas, arterinio kraujospūdžio padidėjimas, ryklės ir akių gleivinės sausumas ir nudeginimas, dusimas“. Kaip pranešama, visų nukentėjusiųjų būklė šiuo metu „patenkinama“.
Prie Azovo jūros esantis strategiškai svarbus Mariupolio uostamiestis jau kelias savaites yra apsiaustas, o Ukrainos pajėgos įspėja, kad miestas artimiausiu metu gali būti visiškai užimtas priešo.
JAV Pentagono spaudos sekretorius Johnas Kirby (Džonas Kerbis) pirmadienio vakarą sakė, kad Vašingtonas žino apie pranešimus apie cheminę ataką tame mieste, bet negali jų patvirtinti.
„Jei šie pranešimai yra teisingi, jie kelia didelį susirūpinimą ir atspindi mūsų nuogąstavimus dėl to, kad Rusija Ukrainoje gali naudoti įvairias riaušių malšinimo priemones, įskaitant ašarines dujas, sumaišytas su cheminėmis medžiagomis“, – sakė jis.
Donecko prorusiškų separatistų aukšto rango pareigūnas Eduardas Basurinas anksčiau yra užsiminęs apie galimybę panaudoti cheminį ginklą Mariupolyje.
Rusija neigia įvykdžiusi kokių nors karo nusikaltimų Ukrainoje.
Vokietijos prezidento vizito į Ukrainą nepageidauja pats Kyjivas
Vokietijos Prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį pareiškė, kad kartu su kitais ES vadovais pasisiūlė apsilankyti Ukrainoje, tačiau gavo atsakymą iš Kyjivo, kad jo kelionė „nepageidaujama“.
„Buvau pasirengęs tai padaryti, bet, matyt, ir turiu tai įsidėmėti, Kyjivas to nenorėjo“, – sakė F. W. Steinmeieris žurnalistams per vizitą Varšuvoje. Buvęs užsienio reikalų ministras F. W. Steinmeieris sulaukia vis daugiau kritikos dėl daugelį metų vykdytos santykių švelninimo politikos Maskvos atžvilgiu.
M. Podoliakas: derybos su Rusija nepaprastai sunkios
Kyjivas antradienį pareiškė, kad šiuo metu vykstančios derybos su Rusija dėl karo nutraukimo yra „nepaprastai sunkios“, kai Maskva apkaltino Ukrainos derybininkus, kad šie vilkina diskusijas keisdami reikalavimus.
„Derybos yra nepaprastai sunkios. Rusijos pusė laikosi savo tradicinės taktikos daryti viešą spaudimą derybų procesui, įskaitant tam tikrus viešus pareiškimus“, – komentaruose žurnalistams rašė Ukrainos prezidento patarėjas Mychaylo Podoliakas.
Derybos dėl jau antrą mėnesį besitęsiančio Rusijos pradėto karo Ukrainoje nutraukimo vyko nuo pat invazijos pradžios, tačiau nedavė jokių konkrečių rezultatų.
Maskvos ir Kyjivo atstovai du kartus asmeniškai susitiko Turkijoje, paskutinį kartą – kovo pabaigoje.
„Akivaizdu, kad šiandien derybų procese vyrauja sunkus emocinis fonas. Akivaizdu, kad Ukrainos delegacija dirba tik Ukrainos interesų labui ir skaidriai“, – rašė M. Podoliakas.
V. Putinas anksčiau antradienį pareiškė, kad nuoseklumo trūkumas Ukrainos derybų reikalavimuose lėtina pažangą siekiant užbaigti karinę operaciją.
Severodonecke nuo karo pradžios palaidota 400 žmonių
Luhansko srities gubernatorius antradienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios netoli fronto linijos esančiame rytų Ukrainos Severodonecko mieste palaidota apie 400 civilių gyventojų.
„Severodonecke duobės kasamos traktoriumi, o kapai sisteminami registre... Per 48 karo dienas – apie 400 kapų“, – sakė Sergijus Gaidajus, turėdamas omenyje civilius gyventojus.
Netoliese esančiame Lysyčansko mieste, pasak jo, žuvusieji „laidojami masinėse kapavietėse“.
Mažesniuose rajonuose šalia fronto linijos „gyventojai laidoja gyvenamųjų rajonų kiemuose“ arba „kūnai lieka gulėti gatvėse“.
A. Blinkenas: JAV turi įtikinamų žinių, kad Rusija gali panaudoti cheminį ginklą Ukrainoje
Jungtinės Valstijos turi „įtikinamos informacijos“, kad Rusija „gali panaudoti... chemines medžiagas“ stengdamasi galutinai užimti apsuptą Ukrainos pietrytinį Mariupolio uostamiestį, antradienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas).
Amerikiečių diplomatijos vadovas sakė „neturįs galimybės patvirtinti“ pastaruoju metu paskelbtų pranešimų, esą Maskva panaudojo cheminius ginklus strategiškai svarbiame Azovo jūros uostamiestyje.
„Turėjome įtikinamos informacijos, kad Rusijos pajėgos gali panaudoti įvairius riaušių valdymo medžiagas, įskaitant ašarines dujas, sumaišytas su cheminėmis medžiagomis, kurios sukeltų stipresnius simptomus, siekiant susilpninti ir padaryti neveiksnius Ukrainos kovotojus ir civilius vykdant agresyvią kampaniją Mariupoliui užimti“.
„Dalijamės šia informacija su Ukraina... ir tiesiogiai kalbamės su partneriais, mėgindami nustatyti, kas iš tikrųjų vyksta – taigi, tai realus susirūpinimas“, – žurnalistams sakė A. Blinkenas.
Pirmadienį Mariupolį ginantis Ukrainos pajėgų batalionas „Azov“ pranešė, kad Rusijos bepilotė skraidyklė numetė „nuodingosios medžiagos“ ant karių ir civilių šiame mieste.
Pajėgos tvirtino, kad žmonėms sutriko kvėpavimas ir pasireiškė neurologinių sutrikimų.
„Trims žmonėms pasireiškė aiškių apsinuodijimo kovinėmis cheminėmis medžiagomis požymių, bet be katastrofiškų pasekmių“, – vėliau sakė „Azov“ lyderis Andrijus Bileckis vaizdo žinutėje savo „Telegram“ kanale. Jis apkaltino Rusijos pajėgas panaudojus cheminį ginklą per smūgį didelei miesto metalurgijos gamyklai „Azovstal“.
Naujienų agentūra AFP šių pareiškimų, kuriais taip pat pasidalijo Ukrainos įstatymų leidėjai, negalėjo patvirtinti.
Mariupolis yra apsuptas jau kelias savaites, o Ukrainos kariuomenė baiminasi, kad miestas greitai gali būti užimtas.
Ukrainos paštas išleido pašto ženklą su aiškia žinia rusų agresoriams
Praėjus beveik septynioms savaitėms nuo karo pradžios, Ukrainos paštas išleido naują pašto ženklą – su aiškia žinia rusų agresoriams. Ant jo matyti ukrainiečių karys, rodantis vidurinį pirštą karo laivui. Specialus antspaudas, be to, vaizduoja Rusijos karinio laivyno užimtos Gyvačių salos Juodojoje jūroje kontūrus bei pradžią sakinio „Rusų karo laive, eik...“ Motyvas ir sakinys yra užuomina į radijo ryšiu nuskambėjusią frazę pirmosiomis karo dienomis vasario pabaigoje.
Rusijos karo laivas tada paragino Gyvačių saloje buvusius karius sudėti ginklus. Į tai Ukrainos jūrų pėstininkas Romanas Hrybovas atsakė: „Rusijos karo laive, eik n...“. 32-ejų karys tapo didvyriu. Nuo tada šią frazę galima išvysti plakatuose, ant marškinėlių ir kitų suvenyrų.
Išleistos dvi pašto ženklo versijos: viena Ukrainai ir viena užsieniui. Pirmuosius specialus vokus su šiais pašto ženklais Centriniame pašte Kyjive pasirašė R. Hrybovas ir pašto vadovas Ihoris Smylianskis.
Kyjivas pranešė sučiupęs pabėgusį V. Putino bičiulį oligarchą V. Medvedčuką
Ukrainos saugumo tarnybos antradienį pranešė sučiupusios garsų prokremlišką ukrainiečių oligarchą Viktorą Medvedčuką, pasprukusį iš namų arešto prasidėjus Rusijos karinei invazijai.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė nuotrauką, kurioje matyti V. Medvedčukas susivėlusiais plaukais ir surakintomis rankomis, vilkintis Ukrainos kariuomenės uniformą.
„Ukrainos saugumo tarnyba įvykdė specialiąją operaciją. Šaunuoliai!“ – per platformą „Telegram“ parašė prezidentas.
Partijos „Opozicijos platforma – už gyvybę“ frakcijos narys V. Medvedčukas įtariamas valstybės išdavimu.
67 metų verslo magnatas V. Medvedčukas, laikantis Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną vienu iš savo draugų, Ukrainoje vertinamas itin prieštaringai dėl savo ryšių su Maskva.
V. Medvedčukas yra vienas turtingiausių žmonių Ukrainoje: žurnalas „Forbes“ jo turtą vertina 620 mln. JAV dolerių. Parlamentaras yra sakęs, kad V. Putinas yra jo jauniausios dukters Darjos krikštatėvis.
Gegužės viduryje Ukrainos prokurorai pranešė, kad V. Medvedčukas ir kitas partijos „Opozicijos platforma – už gyvybę“ frakcijos narys Tarasas Kozakas „įtariami valstybės išdavimu ir bandymais grobstyti nacionalinius išteklius Ukrainos Kryme“, kurį 2014 metais aneksavo Maskva.
V. Medvedčukas tvirtina, kad jam kaltinimai pareikšti už jo poziciją ir yra politiškai motyvuoti.
Generalinė prokurorė gegužės mėnesį sakė, kad V. Medvedčukas 2015 metais planavo pradėti išgauti gamtos išteklius prie Juodosios jūros pakrantės, priklausančios Ukrainai ir po Krymo aneksijos monopolizuotos Rusijos.
Jis taip pat įtariamas 2020 metais perdavęs Rusijai informacijos apie vieną slaptą Ukrainos karinį dalinį.
