„Hiracuka yra Lietuvai ir Kaunui draugiškas miestas“, – akcentavo miesto meras Katsuhiro Ochiai, pasveikinęs Japonijai neabejingus paskaitos dalyvius. Meras džiaugėsi stiprėjančiu Hiracukos ir Kauno ryšiu, abipusiu jo puoselėjimu. Ši draugystė užsimezgė prieš septynerius metus, kai Hiracukos Kanagavos prefektūroje Lietuvos olimpiečiai dalyvavo parengiamosiose stovyklose, kuriose ruošėsi svarbiems 2020 m. olimpinių žaidynių startams. Draugystė peraugo į kultūrinius ir švietimo mainus, svarbius abiem šalims. Buvo surengta Hiracukos ir Kauno mokyklų moksleivių Ukrainos palaikymo akcija – origamio kūrybinės dirbtuvės, kurių metu sukurta meninė instaliacija iš daugiau nei 3 tūkst. mėlynų ir geltonų origamio gervių „Laisvės sparnai“, eksponuota Kauno „Akropolyje“.
Hiracukos savivaldybės nuotr.
Hiracukoje jau du kartus organizuotas renginių ciklas „Lietuvos savaitė“. Buvo galima aplankyti Kauno miesto fotografijų parodą, dalyvauti lietuviškų šiaudinių sodų dirbtuvėse, išgirsti lietuviškų pasakų. 2023 m. rudenį planuojama pasirašyti Hiracukos ir Kauno bendradarbiavimo sutartį Kaune, plečiant miestų mainų sritis.
Pažinti Hiracuką skatina ne tik stiprėjanti miestų draugystė. Chiune’ė Sugihara – Japonijos diplomatas, 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, nesilaikydamas Japonijos užsienio reikalų ministerijos formalių reikalavimų, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydams išdavęs apie 6 tūkst. Japonijos tranzitinių vizų, – ir Japonijai, ir Lietuvai svarbi asmenybė, Pasaulio tautų teisuolis. Japonijoje, Jaotsu miestelio, kuriame yra įrengtas Ch. Sugiharos muziejus, mokyklose besimokantys mokiniai yra supažindinami su garsiojo tėvynainio darbu ir Lietuva, mokosi paprastų lietuviškų žodžių. Nors Japonija ir Lietuva yra toli viena nuo kitos, tokios asmenybės, kaip Ch. Sugihara, įkvepia stiprinti šalių ir jų miestų draugystes.
Rudenį yra planuojamas giminingų miestų – Hiracukos ir Kauno – bendradarbiavimo sutarties pasirašymas Kaune, plečiant miestų mainų sritis.
Hiracukos savivaldybės nuotr.
Kaip pasakojo S. Džiugytė, Hiracukos istorija prasidėjo 1889 m., kai buvo įkurtas Hiracukos miestelis, o 1932 m. jam buvo suteiktas miesto statusas. Antrojo pasaulinio karo metais buvo sunaikinta apie pusė miesto, bet jis buvo greitai atstatytas. Mieste vyrauja ne tik tradicinė japoniška, bet ir vakarietiška architektūra. Jam suteiktos ypatingos autonomijos teisės nuo prefektūros valdymo. Nors miesto plotas yra perpus mažesnis nei Kauno, gyventojų skaičius panašus. Jie draugiški, atviri kitoms kultūroms, todėl Hiracuka yra mėgstama užsieniečių ir ne tik jų. Tai miestas prie jūros, todėl populiarus tarp turistų, vandens sporto entuziastų, jaunų šeimų.
Miestas žymus dėl jame vykstančio festivalio „Tanabata“, kasmet sulaukiančio apie 1,5 mln. lankytojų. Jis yra išpuošiamas ryškiomis dekoracijomis, kurias kuria patys gyventojai, varžydamiesi tarpusavyje, kurio dekoracija bus gražesnė, puošnesnė. Festivalis trunka tris dienas, jo metu šokamas tradicinis šokis „Tanabata“. Iš miesto centro matyti Fudzijamos ugnikalnis, kurį kasmet aplanko apie 200 tūkst. smalsuolių. Kita miesto įžymybė – Syonandaira kalva, nuo kurios matyti jūra ir aplinkinės vietovės. S. Džiugytė akcentavo, kad ant jos užkopus, esant geram orui, galima išvysti net Tokijo dangoraižius.
Hiracukos savivaldybės nuotr.
Hiracuka žymus ir savo jūros gėrybėmis. Iš kai kurių net gaminami itin gurmaniškam skoniui skirti ledai. Mieste vyksta ir populiarus sakurų žydėjimo festivalis „Hanami“. Hiracuka turi ir savo futbolo komandą – „Shonan Bellmare“, priklausančią nacionalinei lygai. Japonijos sirgaliai labai palaiko savo komandą, bet palaikymą išreiškia kitaip, nei įprasta europiečiams.
Japonija ir Lietuva vykdo kultūros, mokslo, studijų mainus, šalių bendradarbiavimas aktyvėja mokslo ir tyrimų, inovacijų srityse. Praėjusiais metais pažymėtas Japonijos ir Lietuvos dvišalių santykių 100 metų jubiliejus dar labiau skatina šių šalių ir jų miestų solidarumą.
