„JAV labai svarbūs Holokausto klausimai. Į Lietuvą atvykau pakalbėti apie istorinės atminties, su Holokaustu susijusių objektų išsaugojimą, apie švietimą Hokolausto klausimais, apie su jais susijusius sunkumus“, – „Kauno dienai“ sakė E. Germain, apsilankiusi Kaune esančiuose Sugiharos namuose-muziejuje, kur įamžinta Lietuvos situacija 1939–1940 m., japonų diplomato Chiune'ės Sugiharos, Nyderlandų konsulo Jano Zwartendijko atminimas ir žygdarbiai žydų tautybės žmonių gelbėjimo istorijoje.

„Norėjau aplankyti tokias vietas kaip Sugiharos muziejus, IX forto muziejus, Panerių memorialas. Pamatyti muziejus, pamatyti, kaip prižiūrimos svarbios vietos, objektai“, – vardijo viešnia, susitikusi ir su Seimo vadovais, Kultūros ministerijos atstovais, prezidento patarėjais ir kitai asmenimis.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Ji užsiminė apie Lietuvos Vyriausybės pristatytą pasiūlymą, pagal kurį Geros valios fondui Lietuva 2024–2030 m. pervestų 37 mln. eurų kompensacijų už nusavintą asmeninį žydų turtą. Kompensacijas turto savininkams ir paveldėtojams išmokėtų fondas, atsižvelgęs į pateiktus prašymus.

„Labai aišku, kad valdžia siekia išspręsti šiuos klausimus, nori tai išspręsti tinkamai. Tai pagarbus planas, labai sveikintinas žingsnis. Ši simbolinė kompensacija yra svarbus pripažinimas, kad buvo daug blogio. Svarbu, kaip šalis tvarkosi su šiais iššūkiais, kaip saugoma istorinė atmintis, kaip ji integruojama į švietimo sistemą“, – išsakė nuomonę E. Germain, teigiamai atsiliepdama ir apie atnaujintą bendrojo ugdymo istorijos programą pagal Tarptautinio Holokausto atminties aljanso rekomendacijas dėl mokymo ir mokymosi apie Holokaustą.

Žinojau faktus, kas vyko IX forte, bet apsilankiusi patyriau kur kas daugiau. Vaikštant po muziejų apėmė labai stiprūs jausmai.

Į Ch. Sugiharos namus ji užsuko po vizito IX forte. „Žinojau faktus, kas vyko IX forte, bet apsilankiusi patyriau kur kas daugiau. Vaikštant po muziejų apėmė labai stiprūs jausmai“, – neslėpė JAV Valstybės departamento specialioji pasiuntinė Holokausto klausimais.

Žydų kapinių išsaugojimas – dar viena svarbi misija. „Europoje yra nedaug išlikusių žydų kapinių. Svarbu išsaugoti išlikusias“, – teigė E. Germain, spėjusi aplankyti žydų kapines Kaune ir Vilniuje. „Šnipiškėse kapinės neišlikusios, tačiau jautru buvo vien galimybė pabūti toje vietoje, kur jos kadaise buvo. Tai atminimo vieta, vieta gedėti ir ne tik lietuviškų šaknų turintiems žydams, bet ir visiems lietuviams, nes žydai, kurie buvo nužudyti, buvo svarbi Lietuvos dalis, svarbi šalies pažangos dalis, istorijos dalis“, – kalbėjo viešnia.

Bendradarbiavimas tarp JAV ir Lietuvos, ryšiai tarp mūsų šalių Holokausto muziejų, minėjo E. Germain, gali atverti dar didesnes galimybes. Pavyzdžiui, keistis ekspertų, muziejininkų sukaupta geriausia patirtimi, kaip efektyviausiai pristatyti, pateikti Holokausto temas, atskiras potemes visuomenei, lankytojams.

„JAV turi bene 16 didžiųjų Holokausto muziejų ir šimtus mažesnių Holokausto tyrimų centrų ir pan. Turime daug patirties, kuria norime dalytis. Vyriausybė rengia įvairias mainų programas“, – sakė pašnekovė.

Iš Lietuvos ji išsiveš labai teigiamus įspūdžius. „Graži šalis, nors dabar čia ir labai šalta. Žmonės labai draugiški, atviri diskusijoms. Lietuva atlieka labai svarbų darbą, spręsdama su Holokaustu susijusius klausimus. JAV ir Lietuva yra partnerės daugybėje sričių. JAV yra pasiruošusi partnerystę dar labiau stiprinti ir plėsti“, – teigė E. Germain.

Priėmė vaikų sveikinimą

Sekmadienio rytą nedidelė Vaižganto gatvės atkarpa nusispalvino Lietuvos trispalvėmis ir Japonijos vėliavomis.

Tekančios saulės simbolius kartu su gimtaisiais rankose spaudė gausus būrys moksleivių, juos lydėjusių pedagogų, Rytų Azijos šalių kultūros sekėjų ir Ch. Sugiharos gerbėjų.

Minučių tikslumu, lydimas apsaugos kortežo, iš automobilio pirmuosius žingsnius žengė Sh. Abe. Paspaudė rankas miesto vadovui Visvaldui Matijošaičiui, vicemerui Simonui Kairiui, Viešosios įstaigos „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“ nariui Ramūnui Garbaravičiui, kuris šį vizitą derino kone dvi dešimtis metų, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus valdybos pirmininkei Biruti Garbaravičienei, Lietuvos žydų bendruomenės vadovei Fainai Kukliansky ir stabtelėjo prie eilute išsirikiavusių moksleivių.

Sh. Abe gimtąja kalba pasveikinę svečią, vaikai įteikė jam gėlių puokštę ir Lietuvos trispalvės spalvų popierines gerves, Japonijoje simbolizuojančias valstybės didybę.

Neeilinė proga

Ch. Sugiharos namuose Japonijos ministras pirmininkas užtruko pusvalandį. Naujai atkurtame darbo kabinete, kuriame 1939-1940 metais konsulinis pareigūnas išdavinėjo „gyvenimo vizas“ žydams, autentiškos Japoniškos vėliavos fone premjeras išklausė trumpą Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojo dr. Lino Venclausko istorijos priminimą ir pasirašė svečių knygoje – japoniškais hieroglifais baltame popieriaus lape išraitė datą, savo pareigas ir pavardę.

Prieš išvykdamas Sh. Abe pradžiugino būrelį kauniečių, kurie prie Ch. Sugiharos namų ėmė trypčioti gerokai prieš svečiui atvykstant. Perėjęs gatvę Sh. Abe kiekvienam jų paspaudė ranką ir tik tada įsėdo į automobilį.

„Vien dėl to buvo verta šalti“, – proga, kuri pasitaiko kartą gyvenime, džiaugėsi viena iš pasveikintųjų.

Sh. Abe yra pirmasis Japonijos premjeras atvykęs į Lietuvą. Prieš beveik 11 metų šalyje yra viešėjęs japonų imperatorius Akihito.

Padėkojo už žygdarbį

Ch. Sugihara konsulatą Kaune atidarė 1939-ųjų rudenį. Tuomet jam buvo pavesta rinkti žvalgybinę medžiagą apie karinę situaciją regione.

Karo pradžioje naciams ir sovietams padalijus Lenkiją, tūkstančiai žydų prieglobsčio ėmė ieškoti Lietuvoje, o Raudonajai Armijai okupavus šalį, jie ėmė ieškoti būdų pasprukti nuo karo.

1940-ųjų vasarą, neturėdamas Japonijos vyriausybės pritarimo, Ch. Sugihara išdavė kelis tūkstančius tranzitinių vizų. Gavę jas, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydai traukiniu per Sibirą pasiekė Japoniją. Istorikų teigimu, Ch. Sugiharos dėka Holokausto išvengė 6 tūkst. žydų.

„Mes Lietuvos žydai vertiname bet kokią pagalbą karo metais, o Ch. Sugiharos indėlis yra neišmatuojamas. Esu laiminga, kad turėjau progą padėkoti premjerui už Japonijos sūnų, kuris ilgą laiką šalyje nebuvo toks populiarus“, – šviesuoliui už atliktą žygdarbį visų žydų vardu galvą lenkė F.Kukliansky.

Remontas prasidėjo

Pirmadienį Kauno vadovai, Japonijos diplomatai ir savanoriai pradėjo dažyti Ch.Sugiharos namų fasadą Vaižganto gatvėje. Istorinius Sugiharos namus-muziejų šiomis dienomis, kai mūsų mieste vyksta Sugiharos savaitė, ėmėsi dažyti savanorių komandos iš Japonijos – "Tokon International" kompanijos. Jie į Kauną atvyko savo iniciatyva ir lėšomis.

"Sugiharos sprendimas nepavaldus nei valdžios sprendimams, nei valstybių sienoms. Jo šviesa iki šiol ryškiai šviečia žmonių širdyse. Yra noras ateities vaikams padovanoti pasaulį be karo, siekis kurti naują istoriją. Mes tikime, kad visi žmonės yra lygūs ir sujungę savo jėgas galime pakeisti savo aplinką", – įkvepiančią kalbą prieš fasado dažymo darbus pasakė kompanijos "Tokon International" valdybos pirmininkas Keiichi Yasuda.

"Esame paprasti dažytojai, bet jaučiame Chiunės dvasią. Dažai turi atgimimo reikšmę, tad kartu su kauniečiais dažydami šiuos namus sutvirtinsime ryšį ir iš naujo atgaivinsime Sugiharos širdyje gyvavusį tikėjimą, kad kiekvienas žmogus turi teisę į laimę", – pridūrė svečias.

Esame paprasti dažytojai, bet jaučiame Chiunės dvasią. Dažai turi atgimimo reikšmę, tad kartu su kauniečiais dažydami šiuos namus sutvirtinsime ryšį ir iš naujo atgaivinsime Sugiharos širdyje gyvavusį tikėjimą, kad kiekvienas žmogus turi teisę į laimę.

Sugiharos namai-muziejus šiuo metu yra rekonstruojamas. Restauravimo darbai pradėti 2016 m. vasarą, kai antras aukštas liko nenaudojamas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Azijos studijų centrui išsikėlus į naujas patalpas. Antrame namo aukšte planuojama plėsti muziejaus ekspoziciją, tačiau erdvės turi būti suremontuotos pagal paveldo reikalavimus ir pritaikytos naujai paskirčiai.

Iš penkių antro aukšto kambarių trijuose kambariuose ir koridoriuje atliktas ne tik kosmetinis sienų remontas, bet ir pagal autentišką tarpukario laikų technologiją perdaryti langų rėmai, jų atidarymo ir uždarymo mechanizmai. Metų pradžioje pradėta tvarkyti ir palėpė.

Siekiant išsaugoti japonų diplomato ir didvyrio atminimą įkurtas Ch.Sugiharos fondas "Diplomatai už gyvybę". Jo įkūrėjas Ramūnas Garbaravičius "Sugiharos savaitės" spaudos konferencijoje tikino, kad fondas yra pilietinė iniciatyva, sauganti diplomato atmintį. Prie iniciatyvos prisijungia vis daugiau savanorių – tai leidžia išplėsti ekspozicijas, atlikti remontą.

Atminties vieta

"Čia buvau prieš 25 metus. Tada ši vieta atrodė labai rami ir tyli. Čia gyveno keturios šeimos. Pastatas labai svarbus – tai tarsi tiltas tarp dviejų tautų. Jo žmona pasakodavo, kad pro antro aukšto langą matė viską, kas čia įvyko. Malonu, kad vieta bus sutvarkyta. To būtų norėjęs ir pats Ch.Sugihara", – pastebėjo oficialioje ceremonijoje kalbėjusi vyriausio Ch.Sugiharos sūnaus žmona Michi Sugihara.

Ją ir kitus svečius iš Japonijos į Kauną atviliojo šeštadienį prasidėjęs renginių ciklas "Sugiharos savaitė". Ch.Sugiharos marti pasakojo, kad diplomatas apie savo žygdarbį mažai kalbėjo, bet jo žmona atskleidė didvyriškus vyro poelgius.

Atkūrus diplomatines erdves, Ch.Sugiharos namuose kurį laiką veikė VDU Japonistikos centras. Jame ne tik supažindinama su garsaus diplomato veikla, bet ir su japonų kultūros subtilybėmis. Centras per penkiolika metų išaugo iki Rytų studijų centro, tad veikla buvo perkelta kitur, tačiau ir toliau skleidžiama žinia apie Ch.Sugiharą.

"Svarbu, kad tai nebūtų tik Sugiharos žygdarbio įamžinimas, bet tai būtų ir idėjų sklaida visuomenėje. Mūsų centro tikslas – išsaugoti tai, kad ateityje jaunoji karta žinotų, kas yra Sugihara. Jis apima taikos, tolerancijos, diplomatijos temas. Jis tapo vienu svarbiausių tiltų tarp Lietuvos ir kitų svarbių pasaulio šalių", – pastebėjo VDU Azijos studijų centro vadovas dr. Aurelijus Zykas.

Diplomatija tęsiasi

Šeštadienį prasidėjusi "Sugiharos savaitė" – renginių ciklas, skirtas įamžinti japonų diplomato Ch.Sugiharos atminimą. 1939–1940 m. jis gyveno Kaune, Vaižganto g. 30, ir kartu su olandų konsulu Janu Zvartendijku čia išdavė "Vizas gyvenimui", išgelbėjusias ne mažiau kaip 6 tūkst. žydų gyvybę. Sugiharos savaitė Kaune rengiama pirmą kartą, bet sulaukė daug lietuvių ir japonų dėmesio.

"Man viešint Japonijoje daug kalbėjome apie Sugiharą, Lietuvą ir šią savaitę. "Sugiharos savaitė" yra puikus pavyzdys, kaip turi atrodyti miestų tarpusavio ryšiai. Kaune susibūrė lietuvių ir japonų grupė, kuri palaiko įvairius ryšius su Japonija. Tai istorinė akimirka, kai matome, kad Sugiharai nebesant gyvam, jo diplomatija toliau vyksta", – kalbėjo Kauno vicemeras Simonas Kairys.

"Sugiharos savaitės" metu kauniečiai bei miesto svečiai bus supažindinti su Japonijos kultūra, kurioje Sugihara užaugo ir kur formavosi jo požiūris, bus pristatyti regimieji Japonijos pėdsakai Kaune, vyks diskusijos apie humanizmo bei tolerancijos vertybes.

Šia proga į Kauną atvyko Japonijos diplomatai, verslo atstovai, menininkai ir savanoriai. Japonai išreiškė pasididžiavimą Ch.Sugihara, kad jis karo metais sugebėjo įžvelgti žmogiškumą ir padėti nekaltiems žmonėms. Išduodamas vizas, diplomatas ne tik išgelbėjo tūkstančiams gyvybę, bet taip pat leido užmegzti itin svarbius kelių valstybių santykius.

"Chiunės poelgis turi universalią reikšmę. Japonija didžiuojasi turėdama tokį didį žmogų. Jo poelgis sujungė Lietuvos ir Japonijos žmones, tad tai tapo pasaulinės reikšmės bendradarbiavimu. Šiais metais Sugiharos sąrašas pretenduoja patekti į UNESCO atminties paveldo registrą, tad Lietuva yra svarbus partneris", – kalbėjo Japonijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Toyohei Shigeeda.

"Sugiharos savaitės" renginiai vyks kasdien iki penktadienio, kai festivalį vainikuos uždarymo koncertas su japoniškų būgnų grupe.