Plukdys vėliavą

Šią vasarą A.Matulis planuoja 3 500 km plaukimą baidare nuo Šiaurės iki Juodosios jūros. Vaikinas žada įveikti ilgiausią nepertraukiamą vandenų kelią Europoje.

Per šią kelionę bus aplankytos dešimt skirtingų valstybių, plaukiama šešiomis upėmis ir kanalais. Iš planuojamų 90-ies kelionės dienų, 78 bus praleistos irkluojant, o 1 100 km bus nuplaukta prieš srovę.

Irkluodamas per Europą virš savo baidarės keliautojas laikys iškėlęs Jaunimo sostinės vėliavą – burę. Kelionės tikslas ne tik sportinis – irkluodamas A.Matulis sieks surinkti pinigų jaunimo kūrybos fondui, kuris yra „Choose Klaipėda“ projekto dalis.

Fondo tikslas – padėti jauniems kūrėjams, kurie turi idėjų, tačiau stokoja lėšų joms įgyvendinti.

Dviviete baidare A.Matulis keliaus ne vienas, jam kompaniją palaikys kalytė Dori.

„Ji ir nuo lapių apgina, ir pralinksmina, ir rūpintis yra kuo“, – pasakojo jaunimo ambasadorius A.Matulis.

Plaukikas prie savo nuotykio prisijungti kviečia ir žmones.

Norintys pakeliauti po Europą žmonės galės prisijungti tam tikriems ruožams. Už žygio kilometrus surinktas mokestis keliaus į fondą, skirtą jauniems Klaipėdos kūrėjams.

A.Matulio asmeninio archyvo nuotr.

Tai – ne pirmas kartas, kai keliautojas irkluodamas renka lėšas kitiems.

2018-aisiais, irkluodamas per Lietuvą, A.Matulis siekė kiekvieną savo nuplauktą kilometrą „parduoti“ po vieną eurą ir surinkti 700 eurų.

Ambicija labiau nei pasiteisino – projekto pabaigoje keliautojas surinko beveik 1 tūkst. eurų, kurie buvo skirti vaikų stovyklos, organizuojamos socialinei atskirčiai mažinti, kaštams padengti.

Skatina kurti kitus

Prieš tai irklavimą labdaringais tikslais išbandęs A.Matulis pats pasisiūlė prisidėti prie „Choose Klaipėda“ projekto ir skatinti miestiečių kūrybiškumą neįprastais būdais. Taip buvo sukurta „The hero inside“ (liet. „Herojus viduje“) iniciatyva.

„Choose Klaipėda“ administracija pasiūlymą priėmė labai palankiai, tačiau aš jų paprašiau, kad man padėtų išgryninti socialinę projekto idėją“, – prisiminė A.Matulis.

A.Matulio asmeninio archyvo nuotr.

Fondo tikslas – padėti jauniems kūrėjams, kurie turi idėjų, tačiau stokoja lėšų joms įgyvendinti.

„Visada galvojau, kad tarp mūsų yra labai daug kūrybingų žmonių, kurie, pasinėrę į savo aistrą, tiesiog gyvena ja ir begaliniu troškimu. Šie žmonės iš visos širdies daro viską, kad tik įgyvendintų savo idėją“, – kalbėjo A.Matulis.

Kelionėje surinktos lėšos bus skirtos šešiems Klaipėdos kūrėjams. Projekto savanoriai atrinko penkias sritis, į kurias žmonės galės kandidatuoti, o šeštoji specialiai palikta atvira – jaunieji kūrėjai skatinami nustebinti organizatorius savo nestandartinėmis idėjomis.

Jau identifikuotos kategorijos atstovauja skirtingoms sritims: sportui, technologijoms, menui ir kultūrai, verslumui bei socialinei komunikacijai.

Siektų tęstinumo

Šiuo fondu savanoriai siekia padėti jauniesiems kūrėjams, kurie turi idėjų, tačiau stinga išteklių ir dėl to yra priversti savo kūrybinius projektus vystyti su nepakankamais finansiniais resursais, negali iki galo išreikšti savo potencialo bei sulaukti reikiamo dėmesio.

„Norime juos surasti ir pasidalyti fondu, kuris turėtų padėti žengti dar vieną žingsnį tikslo link – gal tiek ir tereikia, kad tie aistruoliai būtų pamatyti, išgirsti ir galėtų garsinti mūsų kraštą ir Lietuvą bei įkvėptų savo pavyzdžiu kitus“, – dalijosi A.Matulis.

A.Matulio asmeninio archyvo nuotr.

Fondas bus atidarytas dar prieš plaukimą – kilometrus „nusipirkti“ galės tiek individualūs asmenys, tiek įmonės, taip prisidėdami prie fondo veiklos.

„Esu šventai įsitikinęs, kad Klaipėdoje yra daug gabių, kūrybingų, verslių jaunuolių, kurie gali padaryti bent jau tiek pat, kiek padaro atvažiavę profesionalai iš kitų miestų ar šalių. Turiu omeny Šviesų festivalį ir per Jūros šventę organizuojamus didelius pasirodymus“, – sakė vaikinas.

Nors pats A.Matulis kūrybine veikla neužsiima, jis ir kiti komandos nariai pasiryžę skirti savo energiją Klaipėdos kūrėjams palaikyti.

„Labai noriu, kad projektui pasibaigus susiburtų dar didesnė bendruomenė, ir projektas turėtų tęsinį kasmet, o gal net kelis kartus per metus. Jau turiu keletą minčių naujiems projektams, susijusiems su jaunimo provokavimu“, – dėstė A.Matulis.

Jo nuomone, kūrybiškumas visuomenėje labai svarbus, nes jis skatina pažvelgti į pasaulį kitu kampu ir būti atviresnius.

„Paprastai žmonės elgiasi stereotipiškai ir nesigilina, nekvestionuoja, kas slypi po dalykų paviršiumi. Kūrybiškumas atveria platesnius horizontus – tu gali matyti tai, kas paprastai nematoma arba paslėpta po stereotipais, kritika, baimėmis“, – tikino A.Matulis.

Metodą išbandė praeityje

Ši A.Matulio iniciatyva – ne pirmoji. Prieš trejus metus savo jėgas jis jau išbandė irkluodamas ilgiausiu nepertraukiamu vidaus vandenų keliu, šiame žygyje jis nuplaukdavo po 50 km per dieną.

Po teigiamos patirties A.Matulis nusprendė siekti platesnių horizontų ir tą patį formatą pritaikyti europiniu mastu.

„Kai po dviejų savaičių irklavimo atplaukiau į Klaipėdą, mane pasitiko draugai, žmona ir tėvai. Tuomet kilo klausimas: o kas toliau? Po kurio laiko užgimė idėja apie ilgiausią nepertraukiamą vidaus vandenų kelią Europoje – nuo Šiaurės iki Juodosios jūros – upėmis ir kanalais“, – sakė A.Matulis.

Trūksta dėmesio rajonams

„Choose Klaipėda“ jaunimo ambasadoriai siekia, kad jų identifikuoti tikslai – atgaivinti miestą ir įtraukti jaunimą į jo gyvenimą – būtų ilgalaikiai ir neužsibaigtų po 2021-ųjų, kai Europos jaunimo sostinės titulas atiteks kitam miestui.

Jaunųjų kūrėjų nuomone, organizuojant renginius neproporcingai daug dėmesio skiriama senamiesčiui, o miegamieji rajonai dažniausiai lieka užmiršti. Be to, mieste netrūksta apleistų erdvių, kurios galėtų virsti patraukliomis pasitelkus vizualiuosius menus.

„Norime sudaryti sąlygas saviraiškai ir būti tarpininkai tarp valdžios ir jaunimo, nes dažnai gatvės menas atrodo tarytum vandalizmo išraiška. Siekiame laužyti šiuos stereotipus“, – tikslus nusakė kūrybinės komandos „Creators76“ atstovė Lijana Judeikytė.

„Aš nesu tik siena“ projekto idėja gimė vaikštant po Klaipėdą ir pastebėjus, kad mūsų mieste labai daug erdvių, objektų, kurie galėtų prabilti, tapti patrauklesni ir pagyvinti miestą“, – pasakojo L.Judeikytė.

Suteikdami jaunimui galimybę išreikšti save šiose erdvėse, projekto organizatoriai siekia pradėti kalbėti ir apie socialines problemas, su kuriomis susiduria jauni žmonės – patyčias, negalėjimą išreikšti savo balso.

Pasigendama renginių

Kuriant jaunatvišką miesto įvaizdį, svarbu atsižvelgti ir į vietas toliau nuo miesto centro.

Miegamieji rajonai – tai erdvės, kur gyvena ir laisvalaikį leidžia didžioji dalis miestiečių, čia buriasi bendruomenės.

„UrbCultural planning“ archyvo nuotr.

„Mūsų tikslas – sutelkti dėmesį į bendruomeniškumą ne tik miesto centre, bet priminti, kad egzistuoja ir miesto periferija – Simonaitytės kalnas, Smiltynė, Melnragė, Vasaros estrada ir t. t. Šiose ir kitose ne centrinėje miesto dalyje esančiose vietose taip pat buriasi jaunimas, jaunos šeimos. Ten taip pat yra daug puikių objektų, žmonių ir bendruomenių, kuriems tos iniciatyvos skirtos“, – sakė „Creators76“ atstovė.

Organizatorių nuomone, šis projektas turi potencialo suteikti senoms vietoms naują veidą ir pakoreguoti žmonių požiūrį į erdves, prie kurių nesikeičiančio veido miestiečiai jau pripratę.

„Kaip pavyzdį galime paminėti bunkerius Melnragėje. Šiuo metu jie yra nesaugūs, bet, pažiūrėjus į juos kaip į potencialią erdvę menui, galime sukurti naują patrauklią vietą ant jūros kranto, menančią istoriją ir kartu pritaikytą naujam gyvenimui“, – teigė L.Judeikytė.

Dauguma gyventojų yra įsikūrę miegamuosiuose rajonuose, kur leidžia ir didelę dalį savo laiko.

„Tenka pripažinti, kad gyvenamieji rajonai ir jų namai yra vienodi, pilki, nuobodūs. Tai – dažniausiai sovietinės architektūros pastatai, kurie nepuošia miesto. Savaime suprantama, kad tokios erdvės tiesiogiai susijusios su patrauklumu gyventi. Kiekvienam svarbus vaizdas pro namų langus ir aplinka, kuri mus supa“, – dėstė „Creators76“ atstovė.

Vis dėlto jaunieji kūrėjai ir organizatoriai mano, kad neužtenka susikoncentruoti į estetinius gyvenimo miesto rajonuose aspektus – čia taip pat stokojama renginių, kurie stiprintų bendruomenės dvasią.

„Per trejus mano gyvenimo Klaipėdoje metus buvo begalė koncertų ir renginių, tačiau vietos, kuriose jie vyko, – tik kelios. Ir visos jos – miesto centre“, – atkreipė dėmesį jaunimo ambasadorius Deividas Jučas.

Ieško sprendimo būdų

Jaunieji organizatoriai nusprendė pasinaudoti projekto suteikta galimybe organizuoti naujus renginius neįprastose vietose. Šią vasarą vyks ir pirmasis „GABYA“ festivalis.

„Tautiniai menai – liaudies šokiai ir muzika – tai visos Lietuvos paveldas. Senųjų tradicijų ir šiuolaikinio meno festivalyje „GABYA“ senieji etnografiniai menai susijungs su šiuolaikiniu menu, skaitmeniniu pasauliu ir elektronine muzi-ka“, – pasakojo D.Jučas.

Organizatoriai atsižvelgia į miestiečių poreikius ir norus, siekia stiprinti bendruomeniškumo jausmą bei priartinti jaunus žmones prie aktyvios veiklos.

„Miestas be bendruomenių, mano manymu, būtų tik pilka aplinka su nuobodžiais pastatais. Bendruomenės kuria miesto gyvenimą – renginius, iniciatyvas, pramogas, akcijas, nurodo visuomenei aktualias problemas ir daro miestą patrauklų naujiems gyventojams. Priklausymas bendruomenėms, ypač jaunimui, sukaupia begalinę patirtį“, – tikino D.Jučas.

„UrbCultural planning“ archyvo nuotr.

Pažvelgę į Klaipėdą iš periferijų perspektyvos, miestiečiai galėtų kurti naujas patirtis ir iš naujo pažinti miestą.

„Stengiamės renginius perkelti iš centro į rajonus, arčiau periferinių bendruomenių. Taip galėsime pritraukti ir skatinti Klaipėdos miesto gyventojus ir jo svečius atrasti Klaipėdą iš naujo, pamatyti erdves, kurios yra gražios ir jaukios“, – pasakojo D.Jučas.

Menas suburia žmones

„Klaipėda dažnai tampa lėto gyvenimo tempo sinonimu. Čia, matyt, ir yra įkvėpimo šaltinis – miestas šiuo metu yra prisotintas potencialo būti įveiklintas. Man patinka stebėti apleistų vietų gyvenimus, kaip jas užvaldo miesto personažai. Erdvės ir žmonės jose įkvepia mane“, – įžvalga dalijosi menininkas Pijus Čeikauskas.

Taip pat kūrybai įkvepia ir ant miesto pastatų sienų jau esantys kūriniai, skatinantys tęsti pokalbį tarp kūrėjų ir miesto, rodyti iniciatyvą kuriant ir tęsiant miesto istorijas.

„Klaipėdoje jau yra sukurta labai stiprių kūrinių – visi šie darbai įkvepia ieškoti savo unikalumo ir prisidėti pasakojant Klaipėdos mitą. Be to, sienų tapybos, gatvės menai – grafičiai, neofreskos, muralai – kviečia atkreipti dėmesį į labai savitą ir visiems mums skirtą meno kryptį, kuri gali mus pasiekti kiekvieną dieną, paredaguoti jau seniai nusistovėjusį ritmą ar tiesiog puošti miestą“, – svarstė P.Čeikauskas.

Atgaivinti miesto pastatai turi ne tik estetinės pridėtinės erdvės miestui, jie turi potencialo ir padėti keičiant miestiečių požiūrį į esamas galimybes.

„Vizualieji menai ir įvairios instaliacijos, atsinaujinę objektai skelbs žinią „Aš galiu keistis, galiu atverti duris ir langus pasauliui. Aš noriu būti pastebėtas“. Pritaikydami apleistas erdves šiuolaikiniam pulsui, mes kviečiame menininkus kurti patrauklaus miesto veidą ir parodyti, jog gatvės menas nėra vien triukšmas ir vandalizmas ant sienų – tai lygiai toks pat svarbus menas, kurį mes įpratę matyti galerijose. Tad kodėl Klaipėdos miestas negali tapti gyva atvira galerija visiems?“ – pasakojo „Creators76“ atstovė.

Jaunųjų kūrėjų nuomone, menas suteikia galimybę ne tik sujungti praeitį su dabartimi, bet ir suburti žmones.

„Menininkams kuriant eskizus ir imant gilintis į vietos kontekstą, gimsta nuostabios idėjos iš senų pasakojimų ir legendų, kurios kūrėjų rankose tampa naujomis istorijomis. Vizualus menas, skulptūra, instaliacijos viešose miesto erdvėse suburia bendruomenę, skatina kitas iniciatyvas“, – teigė L.Judeikytė.

Kuria erdves saviraiškai

Kurdami viešose erdvėse, menininkai siekia suformuoti platformą komunikacijai, kurioje menininkai ir kiti miesto gyventojai galės vystyti pokalbį jiems svarbiomis temomis.

„Kūryba – tai būdas komunikuoti. Manau, Klaipėdoje galimybių kurti yra. Norisi atgaivinti pamirštus miesto kampelius, parodyti, kad bet kokia elektros transformatorinė ar paupio sienelė gali tapti nauja miesto legenda. Tokių vietų per pastaruosius mėnesius radome tikrai nemažai. Nuo Vasaros estrados vaiduoklio iki pajūrio molo, nuo Baltijos žiedo požeminių perėjų iki Smiltynės takų takelių. Dažnai tos vietos kelia klausimą: ar čia nugulęs piešinys papildys miestą, ar tik dar labiau atitolins mus nuo realybės“, – svarstė P.Čeikauskas.

Šias vietas atgaivinti potencialo turi Klaipėdos jaunimas, naujoji uostamiesčio menininkų karta.

„Nebijojimas daryti klaidų ir pasimokyt iš jų – tokį įvaizdį man palikęs mano kartos jaunimas pajūryje. Ir toliau skatinčiau kviesti bendradarbiauti pradedančius menininkus suteikiant daugiau laisvės ir priimant iniciatyvas iš kūrėjų. Jei spirgantis žmogus nori veikti, jam neturėtų būti kuriamos iliuzinės kliūtys, o atvirkščiai – tiesiama pagalbos ranka“, – nuomone dalijosi P.Čeikauskas.

Atverdami miesto erdves kūrybai, jaunimo ambasadoriai siekia sukurti jaunųjų kūrėjų bendruomenę, suartinant gyventojus iš įvairių rajonų.

Lietuvos menininkai šią idėją pasitiko entuziastingai – „Choose Klaipėda“ Erdvių platformos ambasadoriai šiuo metu bendradarbiauja net su 48 menininkais, kurie jau pateikė per 100 idėjų projektui.

„Žinoma, šiais metais nepavyks visko įgyvendinti, kad ir kaip to norėtume, bet ryšiui ir bendradarbiavimui tęsti greitu metu pasirodys internetinė svetainė „Aš nesu tik siena“, kurioje menininkai galės kelti savo eskizus bei idėjas. Taip pat savo pastatų sienomis galės pasidalyti ir miesto gyventojai, kurie norėtų prisidėti prie šio projekto gyvavimo ir pagyvinti, atnaujinti savo namų sienas“, – sakė „Creators76“ atstovė.

Siekdami atverti kūrybai įvairias Klaipėdos erdves ir suteikti prieigą platesniam kūrėjų ratui, organizatoriai planuoja konkrečius renginius.

„Dirbtuvių „Naujos nepatrauklių erdvių istorijos“ metu Lietuvos ir užsienio menininkai bei meno ekspertai organizuos kūrybines veiklas jaunimui ir supažindins juos su įvairiomis meno formomis, technikomis, dalysis savo patirtimi ir meno subtilybėmis, perteiks kūrybiškos vietokūros sampratą“ – kalbėjo L.Judeikytė.

Liepos 16–18 d. Smiltynėje planuojamas šiuolaikinio meno ir senųjų tradicijų festivalis „GABYA“, kuriame bus sujungti šiuolaikinis menas, tradicijos, muzika ir ekologija.

„Tikslai 2021-iesiems – pritraukti kuo daugiau jaunimo savanorių į kūrybines komandas, pasisemti patirties, nenuvilti žmonių, kurie laukia festivalių ir, žinoma, gerai praleisti laiką“ – dėstė D.Jučas.