„Manau, kad šiuo kritiniu momentu nauji rinkimai yra vienintelis būdas užtikrinti sveiką ir atvirą sprendimų dėl Izraelio ateities priėmimo procesą tuo metu, kai tiek daug izraeliečių prarado pasitikėjimą savo vyriausybės vizija ir kryptimi“, – savo kalboje sakė demokratas Chuckas Schumeris (Čakas Šumeris).

Ch. Schumeris, aukščiausio rango išrinktas žydų tautybės pareigūnas JAV istorijoje, teigė, kad B. Netanyahu apsupo save kraštutinės dešinės atstovais ir „pernelyg noriai toleravo civilių aukas Gazoje, dėl kurių parama Izraeliui visame pasaulyje pasiekė istorines žemumas“.

„Izraelis neišgyvens, jei taps pariju“, – sakė Ch. Schumeris.

Ši kalba nuskambėjo didėjant demokratų nepasitenkinimui Kongrese ir stiprėjant prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) spaudimui B. Netanyahu vyriausybei dėl vis didėjančio aukų skaičiaus Gazos Ruože, kur jau šeštą mėnesį tęsiasi Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ karas.

Nuo spalio 7-osios, kai „Hamas“ surengė išpuolį žydų valstybėje, per kurį, oficialiais duomenimis, žuvo apie 1 160 žmonių, daugiausia civilių, Gazos Ruožas yra nepaliaujamai bombarduojamas Izraelio.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra laikomi apie 130, o apie 100 tebėra gyvi.

Izraelio atsakomosios operacijos „Hamas“ kontroliuojamoje Gazos Ruožo dalyje nusinešė daugiau kaip 31 tūkst. žmonių gyvybių, daugiausia moterų ir vaikų, teigia teritorijos sveikatos apsaugos ministerija.

Šiuo vizitu Vašingtonas siekia nuraminti prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir kitus pareigūnus, kad Kongresas galiausiai patvirtins naują pagalbą su Rusijos invazija kovojančiai šaliai, nors 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) vertės paketas tebėra įstrigęs JAV Atstovų Rūmuose.

Netikėtas amerikiečių delegacijos vizitas vyksta antrųjų plataus masto karo pradžios metinių išvakarėse. V. Zelenskis yra sakęs, kad JAV ir kitų Vakarų šalių pagalbos vėlavimas sudaro sąlygas Rusijai daryti pažangą mūšio lauke, nes Ukrainos pajėgoms labai trūksta šaudmenų ir ginkluotės.

V. Zelenskis išvakarėse paskelbtame interviu paragino JAV Kongresą patvirtinti papildomą pagalbą Kyjivui, pareiškęs, kad jei tai nebus padaryta, tai kainuos ukrainiečių gyvybes.

Praėjusią savaitę abiejų partijų amerikiečių įstatymų leidėjai išvyko į Europą patikinti, kad Jungtinės Valstijos neapleis Ukrainos ir kitų Europos sąjungininkių. Tačiau toli gražu neaišku, koks bus tolesnis kelias.

Praėjusią savaitę Senatas priėmė 95 mlrd. dolerių (87,7 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui paketą, tačiau Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas (Maikas Džonsonas) dar nepateikė plano dėl jo priėmimo žemuosiuose Kongreso rūmuose.

Esame pačiame sūkuryje, kritiniame posūkyje visuose Vakaruose. Ir jeigu mes paliksime Ukrainą, pasekmės Amerikai bus sunkios.

Duodamas interviu prieš kelionę demokratas Ch. Schumeris naujienų agentūrai „The Associated Press“ nurodė, kad jis planuoja pasakyti Ukrainos pareigūnams, jog „mes ketiname laimėti šią kovą, o Amerika jų neapleidžia“.

„Jaučiu, kad turiu ten būti, nes tai labai svarbu, – sakė senatorius. – Esame pačiame sūkuryje, kritiniame posūkyje visuose Vakaruose. Ir jeigu mes paliksime Ukrainą, pasekmės Amerikai bus sunkios.“

Praėjusią savaitę Senatas priėmė pagalbos paketą, nors žlugo platesnė sistema, pagal kurią pagalba būtų buvusi derinama su Amerikos sienų politikos pakeitimais. Senatas tuomet perėjo tik prie užsienio pagalbos dalies ir priėmė ją 70 balsų prieš 29. Be kita ko, ją palaikė 22 respublikonai.

Tačiau pagalbai Ukrainai besipriešinantys respublikonai yra balsinga grupė Atstovų Rūmuose, kurių kontrolę nedidele persvara turi jų partija. Be to, buvęs prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), laikomas favoritu tapti respublikonų kandidatu prezidento rinkimuose, turi nemažą įtaką. D. Trumpas nepritarė pagalbos paketui ir ragino respublikonus balsuoti prieš jį.

Prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir toliau siekia patikinti V. Zelenskį, kad jis sulauks pagalbos. Tačiau jis išreiškė susirūpinimą dėl to, ar Atstovų Rūmai sugebės priimti pagalbą prieš Rusijai užimant daugiau Ukrainos teritorijos.

„Mintis, kad dabar, kai jiems baigiasi amunicija, mes pasitrauksime, man atrodo absurdiška“, – sakė J. Bidenas žurnalistams po pokalbio su V. Zelenskiu praėjusį savaitgalį.

Ch. Schumeris sakė, kad jam labai neramu dėl to, kas gali nutikti, jei Kongresas nesiims veiksmų.

„Jiems skauda, – kalbėjo jis apie Ukrainą. – Ir manau, kad būdami ten, mes suteikiame jiems jėgų ir vilties, kad Amerika vis dar kovoja už juos.“

Atmetus susitarimą dėl sienų, niujorkietis demokratas planuoja priversti respublikonus dalyvauti dviejuose sudėtinguose procedūriniuose balsavimuose. Pirmiausia – dėl seniai derybose figūruojančio 118 mlrd. dolerių (109,5 mlrd. eurų) paketo su pasienio apsaugos priemonėmis, kuris šią savaitę žlugo respublikonams jį atmetus.

Kitas balsavimas būtų dėl pakoreguoto paketo, iš kurio išbraukta pasienio dalis. Jei bet kuris iš jų bus priimtas, Senatui vis tiek prireiks kelių dienų galutiniam balsavimui.

Kai kuriems respublikonams skeptiškai vertinant pinigų siuntimą Ukrainai, kuri kariauja su ją prieš beveik dvejus metus užpuolusia Rusija, Ch. Schumeris sakė, kad „istorija mes nuolatinį ir gėdingą šešėlį“ ant tų, kurie bandys tai blokuoti.

„Ar Senatas pasipriešins tokiems žiauriems banditams kaip Vladimiras Putinas ir užtikrins mūsų draugus užsienyje, kad Amerika niekada jų neapleis, kai jiems reikės pagalbos?“ – atidarydamas Senato posėdį klausė Ch. Schumeris.

Maždaug 60 mlrd. dolerių (55,7 mlrd. eurų) vertės pagalba Ukrainai jau kelis mėnesius įstrigusi Kongrese, nes jos skyrimui vis labiau priešinasi griežtosios linijos konservatoriai Atstovų Rūmuose ir Senate. Jie kritikuoja ją kaip neekonomišką ir reikalauja parengti karo baigties strategiją.

„Prieš siųsdami dar nors vieną centą į užsienį, mes vis dar turime apsaugoti Amerikos sienas“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Jutos respublikonų senatorius Mike'as Lee (Maikas Li).

Ši aklavietė reiškia, kad JAV ginklų tiekimas Kyjivui stoja itin svarbiu momentu, ir Ukrainos kariai neturi pakankamai šaudmenų ir raketų, Rusijos pajėgoms tęsiant masines atakas.

Pagalbai Ukrainai vis dar pritaria daugelis Senato respublikonų, tarp jų ir lyderis šiuose rūmuose Mitchas McConnellas (Mičas Makonelas), tačiau įstatymų leidėjai vis dar susiduria su klausimu, kaip parengti tokį paketą, koks galėtų būti priimtas respublikonų kontroliuojamuose Atstovų Rūmuose.

Respublikonų pasiūlyti pasienio politikos ir pagalbos sąjungininkams deriniai turėjo padėti prastumti paketą Atstovų Rūmuose. Tačiau itin konservatyvūs partijos senatoriai galiausiai atmetė šį kompromisą kaip rinkimų metų politiką.

Į finansavimą taip pat įtraukta 14 mlrd. dolerių (13 mlrd. eurų) Izraeliui. Pagal šį paketą dar būtų investuojama į vidaus gynybos pramonę, siunčiamos lėšos sąjungininkams Azijoje ir skiriama dar 10 mlrd. dolerių (9,3 mlrd. eurų) humanitarinei pagalbai Ukrainoje, Izraelyje, Gazos Ruože ir kitur.

Ch. Schumeris sakė, kad į atnaujintą paketą bus įtraukti teisės aktai, kuriais būtų leista taikyti sankcijas ir kovos su pinigų plovimu priemones nusikalstamoms organizacijoms, gabenančioms fentanilį į JAV.

Nebuvo aišku, ar naujasis planas, net jei jis būtų priimtas Senate, sulauktų Atstovų Rūmų pirmininko Mike'o Johnsono (Maiko Džonsono) paramos. Atstovų Rūmų respublikonai vis dar reikalauja pasienio plano, nors Senate suderėtą susitarimą atmetė kaip nepakankamą.

„Pažiūrėsime, ką padarys Senatas, – trečiadienio rytą žurnalistams sakė M. Johnsonas. – Mes leisime procesui vykti.“

Atstovų Rūmai nubalsavo už tai, kad dar bent šešias savaites būtų išlaikyta veikla, patvirtindami priemonę, kurią anksčiau patvirtino Senatas.

Aukštųjų parlamento rūmų vadovai pasiūlė žūtbūtinę tęstinę rezoliuciją, valstybės tarnautojams ruošiantis būti išsiųstiems namo be darbo užmokesčio. Toks scenarijus būtų sutrikdęs vyriausybės funkcijas – nuo karinių operacijų iki pagalbos maistu ir federalinės politikos formavimo.

Derybas apsunkino tai, kad, prognozuojant stiprią pūgą, įstatymų leidėjų darbas buvo apribotas – Kongresas paskelbė, kad penktadienį visą dieną nedirbs.

„Turime gerų naujienų Amerikai: Penktadienį uždarymo nebus, – savo kalboje kolegoms sakė Senato demokratų daugumos lyderis Chuckas Schumeris (Čakas Šumeris). – Kadangi abi pusės dirbo kartu, vyriausybė liks atidaryta. Paslaugų teikimas nesutriks. Išvengsime nereikalingos nelaimės.“

Trumpalaikis sprendimas buvo pasiūlytas po to, kai derybos dėl metų biudžeto įstrigo dėl Atstovų Rūmų respublikonų reikalavimų smarkiai mažinti išlaidas ir vykdyti plataus masto imigracijos reformas.

Pagal susitarimą iki kovo 1 dienos bus finansuojamos žemės ūkio, energetikos ir vandentvarkos, karinių statybų ir veteranų programų, transporto ir aprūpinimo būstu paslaugos ir administravimas.

Kariuomenės, Teisingumo departamento, pasienio apsaugos, Kongreso ir daugelio kitų federalinių agentūrų ir departamentų finansavimas turėjo baigtis vasario pradžioje, tačiau dabar jie galės veikti iki kovo 8 dienos.

Tai suteiks įstatymų leidėjams daugiau laiko nustatyti visų metų biudžetą pagal išlaidų ribas, dėl kurių demokratai ir respublikonai susitarė praėjusiais metais.

Ch. Schumeris vadovavo penkių narių dvipartinei Senato delegacijai, kuri susitiko su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi) ir jo kabineto nariais, prezidentu Isaacu Herzogu (Isaku Hercogu) ir Gazos Ruože nelaisvėje laikomų JAV piliečių šeimomis.

„Izraelio žmonėms sakome: mes jus palaikome, jaučiame jūsų skausmą, mums skauda kartu su jumis ir mes (...) palaikysime jus šiais sunkiais laikais“, – spaudos konferencijos metu teigė Ch. Schumeris.

Jis pažadėjo, kad Vašingtonas liks „nepalaužiamu Izraelio partneriu“, ir sakė, kad per šį susitikimą su Izraelio pareigūnais buvo aptarti Izraelio poreikiai apsiginti ir numalšinti „Hamas“ grėsmę.

Ch. Schumeris pasmerkė „žiaurų, siaubingą, nežmonišką „Hamas“ šlykštumą“.

„Jei neužkirsime kelio „Hamas“ grėsmei pasikartoti, tai pasikartos (...) Jie turi būti sustabdyti“, – nurodė Senato daugumos lyderis.

Anot Izraelio pareigūnų, nuo spalio 7 dienos, kai „Hamas“ kovotojai įsiveržė į Gazos Ruožo pasienyje esančias bendruomenes ir paėmė apie 155 įkaitus, Izraelyje žuvo daugiau kaip 1,4 tūkst. žmonių.

Atsakydamas į netikėtą didelio masto ataką, Izraelis bombarduoja šį palestiniečių anklavą. Per šias atakas žuvo mažiausiai 2 tūkst. 750 žmonių.

Ch. Schumeris nurodė, kad JAV Senatas parengs pagalbos paketą Izraeliui, ir pakartojo, kad jis turi teisę gintis ir kad Vašingtonas padarys „viską, kas nuo jo priklauso, kad įkaitai būtų paleisti“.

Respublikonų senatorius Mittas Romney (Mitas Romnis) apkaltino Gazos Ruožą kontroliuojančią organizaciją „Hamas“, kad ji „savo žmones laiko gyvaisiais skydais“, ir pabrėžė, kad dėl civilių žūčių anklave kalta palestiniečių kovotojų grupuotė.

„Hamas“ yra palestiniečių kovotojų grupuotė, valdanti Gazos Ruožą; ji buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo Gazos Ruožo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.

Kiekvienas, kuris šioje situacijoje nori žaisti su ugnimi ir pilti alyvos į ugnį ar kitaip ją pakurstyti, turėtų gerai pagalvoti, nes susiduriame su galimai dideliu regioniniu konfliktu.

Gazos Ruože gyvena 2,3 mln. žmonių, tačiau teritorijai Izraelis su Egipto pagalba nuo 2007 metų taiko blokadą – apribojo prekių įvežimą į šią teritoriją ir jų išvežimą iš jos vandeniu, jūra ar oru bei pačių palestiniečių galimybes palikti šią teritoriją, išskyrus kelias dešimtis tūkstančių darbininkų.

Aplankęs kelias arabų šalis, derybų į Izraelį grįžo A. Blinkenas

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pirmadienį grįžo į Izraelį derybų dėl konflikto su „Hamas“ po turo po šešias arabų šalis, pranešė su juo keliaujantis naujienų agentūros AFP korespondentas.

JAV diplomatijos vadovas, ketvirtadienį su solidarumo vizitu lankęsis Izraelyje, pirmadienį nusileido Tel Avive ir turi vėl susitikti su B. Netanyahu Jeruzalėje.

JAV valstybės sekretorius sekmadienį aplankė Egiptą, o anksčiau tądien susitiko su Saudo Arabijos faktiniu valdovu.

O. Scholzas vyks solidarumo vizito į Izraelį, sako žiniasklaida

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) vyks į Izraelį išreikšti solidarumo po „Hamas“ kovotojų įvykdyto kruvino išpuolio, pirmadienį pranešė vokiečių žiniasklaida.

Tai būtų pirmasis užsienio valstybės vadovo vizitas į Izraelį po išpuolio, sukėlusio karą tarp žydų valstybės ir „Hamas“.

O. Scholzas pažadėjo visapusiškai remti Izraelį, o praėjusią savaitę pareiškė, kad šiuo metu „Vokietijai vienintelė vieta yra šalia Izraelio“.

Vokietijos transliuotojas NTV, remdamasis vyriausybės šaltiniais, sakė, kad O. Scholzo vizitas gali įvykti jau antradienį. Tikimasi, kad jo metu bus aptariamas Vokietijos piliečių, kuriuos „Hamas“ pagrobė per išpuolį prieš dešimt dienų, likimas.

Šalyje populiariausias dienraštis „Bild“ teigė, kad vizitas gali įvykti artimiausiomis dienomis.

Vokietijos vyriausybė vizito dar nepatvirtino.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) penktadienį viešėjo Izraelyje. Per spaudos konferenciją su kolega izraeliečiu Jeruzalėje ji pareiškė, kad „Hamas“ naudojasi Gazos Ruožo gyventojais kaip skydu.

Vokietija įspėjo Iraną nekurstyti karo tarp Izraelio ir „Hamas“

Vokietija pirmadienį įspėjo Iraną nekurstyti Izraelio ir islamistų kovotojų grupuotės „Hamas“ karo po to, kai šalies užsienio reikalų ministras susitiko su aukšto rango „Hamas“ pareigūnais.

„Kiekvienas, kuris šioje situacijoje nori žaisti su ugnimi ir pilti alyvos į ugnį ar kitaip ją pakurstyti, turėtų gerai pagalvoti, nes susiduriame su galimai dideliu regioniniu konfliktu“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Sebastianas Fischeris (Sebastianas Fišeris).

Arabų Lygos vadovas reikalauja nutraukti karines operacijas Gazos Ruože

Arabų Lygos vadovas pirmadienį paragino nedelsiant nutraukti karines operacijas Gazos Ruože ir leisti į šį skurdų palestiniečių anklavą įvežti humanitarinę pagalbą.

„Reikalaujame nedelsiant nutraukti karines operacijas ir atidaryti saugius koridorius, kuriais gyventojams būtų teikiama pagalba“, – sakė generalinis sekretorius Ahmedas Aboul Gheitas (Ahmedas Abul Geitas) per susitikimą su arabų šalių teisingumo ministrais Bagdade.

JAV Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeris (Čakas Šumeris) atvyko į Pekiną siekdamas mažinti įtampą tarp JAV ir Kinijos. Jis atvyko vadovaudamas šešių žmonių komandai, kuri, kaip pranešama, siekia susitikti su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu).

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I), susitikęs su Ch. Schumeriu, JAV delegacijai išreiškė viltį, kad šis vizitas padės abiem šalims „racionaliau spręsti esamus nesutarimus ir grąžins abiejų šalių santykius į sveiko vystymosi kelią“.

Susitikimo metu Wang Yi taip pat išreiškė viltį, kad po šio vizito delegacija galės geriau suprasti Kiniją.

JAV pareigūnas padėkojo Kinijos delegacijai už svetingumą ir pažymėjo, kad vizito metu norėtų iškelti keletą Vašingtonui ypač svarbių klausimų.

Anot jo, svarbiausias JAV delegacijos tikslas – užtikrinti vienodas sąlygas JAV įmonėms ir darbuotojams.

Ch. Schumeris pridūrė, kad „kitas šio vizito tikslas – patraukti atsakomybėn Kinijoje įsikūrusias bendroves, kurios tiekia mirtinas chemines medžiagas, sukėlusias fentanilio krizę JAV“. Amerikiečių delegacija taip pat siekė užtikrinti, kad Kinija neremtų Rusijos karo prieš Ukrainą.

Ch. Schumeris pažymėjo, kad tarp Vašingtono prioritetų yra ir žmogaus teisių skatinimas.

Senato daugumos lyderis taip pat  sakė, kad jį labai nuvylė Kinijos užsienio reikalų ministerijos sekmadienį paskelbtas pareiškimas dėl didėjančio smurto tarp Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“.

Pekinas sekmadienį paragino abi puses laikytis ramybės ir nedelsiant nutraukti ugnį.

Kinija aiškiai nepasmerkė „Hamas“ išpuolio, per kurį Izraelyje žuvo šimtai žmonių, o paragino rasti dviejų valstybių sprendimą, kad būtų nutrauktas smurtas.

„Pastarosiomis dienomis Izraelyje vykstantys įvykiai yra siaubingi“, – teigė Ch. Schumeris.

„Raginu Jus ir Kinijos žmones palaikyti Izraelio tautą ir pasmerkti šiuos bailus ir žiaurius išpuolius“, – sakė jis. – Užsienio reikalų ministerijos pareiškimu (...) neparodyta jokios užuojautos ar paramos Izraeliui šiais sunkiais, neramiais laikais.“

Šeštadienį R. Schumeris susitikęs su valdančiosios  Komunistų partijos Šanchajaus skyriaus vadovu Chen Jiningu (Čen Dziningu) pabrėžė, kad Vašingtonas nesiekia atskirti JAV ir Kinijos ekonomikų.

Tai naujausias aukšto rango JAV pareigūno vizitas į Kiniją, Vašingtonui stengiantis sumažinti pastaraisiais metais su Pekinu kilusią įtampą dėl įvairių klausimų – nuo prekybos iki žmogaus teisių.

Anksčiau šiais metais Kinijoje lankėsi JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen), JAV prekybos sekretorė Gina Raimondo (Džina Raimondo) ir amerikiečių klimato pasiuntinys Johnas Kerry (Džonas Keris).

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį pareiškė, kad lapkritį San Franciske galbūt susitiks su Xi Jinpingu, Vašingtonui ir Pekinui stengiantis atkurti ryšius. Tačiau jis pridūrė, kad kol kas nieko nenumatyta. 

Respublikonai, kurie žemuosiuose Kongreso rūmuose turi nedidelę daugumą, jau ketvirtą dieną vaidijasi dėl partijos vadovybės favorito Kevino McCarthy (Mevino Makarčio), kuriam vis nepavyksta užsitikrinti pirmininko posto, nors šiuo klausimu jau buvo balsuota rekordinius 11 kartų. Tačiau jo kaskart nepalaiko apie 20 kraštutinių pažiūrų partiečių.

Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeris (Čakas Šumeris) pareiškė, kad antrosios riaušių metinės respublikonus turėtų įspėti, kad ekstremizmas yra nepriimtinas.

Mažiausiai penki žmonės žuvo, kai Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) melagingų pareiškimų apie „pavogtus“ rinkimus paskatinta minia 2021 metų sausio 6 dieną siautėjo JAV demokratijos būstinėje, siekdama neleisti perduoti valdžios prezidentui Joe Bidenui (Džo Bidenui).

„Deja, absoliutus sąmyšis, kurį šią savaitę sukėlė Atstovų Rūmų respublikonai, tėra dar vienas pavyzdys, kaip jų partijos kraštutinių pažiūrų grupė, kuriai vadovauja rinkimų neigėjai, vis giliau gramzdina juos į chaosą ir jiems tampa neįmanoma valdyti“, – pridūrė Ch. Schumeris.

Jis kalbėjo tuo metu, kai J. Bidenas rengėsi per iškilmingą ceremoniją apdovanoti medaliais policijos pareigūnus, kurie gynė Kapitolijų.

Pasak buvusio Vašingtono policijos pareigūno Michaelo Fanone (Maiklo Fanonės), kuris po riaušių, per kurias jis buvo riaušininkų apsvaigintas elektrošoku ir sumuštas, ėmė atvirai kritikuoti D. Trumpą ir jo sąjungininkus Kongrese, krizė Atstovų Rūmuose parodė, kad respublikonai greičiausiai yra „susiskaldę, net nebevaldomi“.

„Mes jus šokiruosime“

„Jei respublikonai galiausiai sugebės susitarti dėl pirmininko, valdžios vairą Atstovų Rūmuose perims tie patys ... lyderiai, kurie skleidė buvusio prezidento Donaldo Trumpo melagienas apie 2020 metų rinkimus ir kurie nuosekliai menkino didelę grėsmę, kurią valstybei sukėlė 2021 metų sausio 6-ąją dėl jo surengtos riaušės“, – parašė M. Fanone straipsnyje, kuris buvo paskelbtas CNN portale.

Atstovų Rūmų demokratams susirinkus ant Kapitolijaus laiptų išklausyti savo lyderio Hakeemo Jeffrieso (Hakimo Džefriso) kalbos apie riaušes, Atstovų Rūmų pirmininko posto siekiantis K. McCarthy laukė dar vieno balsavimo dėl savo kandidatūros, tačiau manoma, kad ir šis balsavimas jam bus nesėkmingas.

Tiek daug balsavimo turų renkant žemųjų Kongreso rūmų pirmininką nebuvo surengta nuo pilietinio karo laikų.

Tuo tarpu K. McCarthy pareiškė, kad Atstovų Rūmų pirmininko rinkimai nebus atidėti, o tai reiškia, kad deputatų gali laukti ilgas darbo savaitgalis.

„Mes padarysime pažangą. Mes jus šokiruosime“, – pareiškė jis žurnalistams, penktadienį atvykęs į Kapitolijų.

Įstatymo projektas, kuris taip pat bus taikomas Rusijos sąjungininkei Baltarusijai ir leis prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) staigiai didinti importo muitus, buvo vienbalsiai priimtas Senate, prieš pateikiant tvirtinti Atstovų Rūmams.

J. Bidenas apie tokius žingsnius paskelbė praėjusį mėnesį sakydamas kalbą ir pareikšdamas, kad Rusija turi „sumokėti kainą“ už kraujo praliejimą kaimyninėje valstybėje.

„Putinas turi būti pripažintas visiškai atsakingu už pasibjaurėtinus, niekingus karo nusikaltimus, kuriuos jis vykdo prieš Ukrainą: vaizdai, kuriuos matėme iš tos šalies... tai yra grynas blogis“, – pareiškė Senato demokratų lyderis Chuckas Schumeris (Čakas Šumeris).

„Tai mums primena blogiausias žmonijos istorijos akimirkas, o jas lėmė piktadarys Putinas – šimtai šaltakraujiškai nužudytų civilių“, – pridūrė jis.

Svarbus Pasaulio prekybos organizacijos principas, vadinamasis didžiausio palankumo statusas, Jungtinėse Valstijose žinomas nuolatinių normalių prekybos santykių terminu, reikalauja, kad šalys garantuotų viena kitai vienodą muitų ir reguliavimo režimą.

Ši prekybos sankcija, kuriai Atstovų Rūmuose pritarė visi demokratai ir tik trys respublikonai balsavo „prieš“, vainikuoja virtinę priemonių, skirtų visų pirmiausia nutraukti Maskvos ekonominius ir finansinius ryšius su likusiu pasauliu.

JAV taikomos priemonės apima Rusijos naftos importo uždraudimą – priemonę, kurią J. Bidenas jau įgyvendino vykdomuoju dekretu, – su Vladimiru Putinu susijusių milijardierių turto areštą ir Rusijos lėšų įšaldymą.

Visi šie žingsniai jau apsunkino Maskvos galimybes aptarnauti valstybės skolą.

Kartu šie veiksmai lėmė pagrindinių žaliavų, tokių kaip benzinas ir kviečiai, kainų augimą ir kirto per kišenę JAV vartotojams, kurie ir taip susiduria su didžiausia per keturis dešimtmečius infliacija.

Praėjusiais metais Jungtinės Valstijos iš Rusijos importavo prekių už kiek mažiau nei 30 mlrd. JAV dolerių, įskaitant 17,5 mlrd. JAV dolerių vertės naftos importą.

Į teisės aktą taip pat yra įtraukta priemonė, skirta sudaryti sąlygas Magnitskio įstatyme numatytų sankcijų, nukreiptų prieš žmogaus teisių pažeidimus ir korupciją, pakartotiniam įvedimui, įskaitant vizų draudimą, turto įšaldymą ir kitus veiksmus.

Jungtinės Valstijos trečiadienį priėmė sprendimą blokuoti užsienio investicijas Rusijoje bei investicijas į valstybės valdomas įmones, taip pat paskelbė tolesnių sankcijų šalies bankams ir aukšto rango pareigūnams.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) teigė kanalui „NBC News“, kad pasaulinės sankcijos įstūmė Rusijos ekonomiką į „gilią recesiją“.

„Ir tai, ką matome, yra tikėtinas Rusijos ekonomikos susitraukimas maždaug 15 proc.“, – sakė jis.

„Tai dramatiška <...>. Matome, kad iš Rusijos iškeliavo beveik visos didžiosios pasaulinės įmonės. Putinas per kelias savaites iš esmės uždarė Rusiją pasauliui“, – pažymėjo A. Blinkenas

„Tolesnė tikslinė parama vėluoja kelis mėnesius, – trečiadienį sakė Senato respublikonų lyderis Mitchas McConnellas. – Įsipareigojome tęsti šias skubias diskusijas, kol turėsime susitarimą, ir taip pat susitarėme neišvykti iš miesto, kol nepriimsime įstatymo.“

Įstatymų leidėjai dėl šio skatinimo priemonių paketo ginčijosi ištisus mėnesius – kol demokratai ragino priimti didesnį paketą, kuris suteiktų daugiau paramos valstijų ir vietos vyriausybėms, respublikonai norėjo mažesnio paketo, galinčio užtikrinti su pandemija susijusią teisinę apsaugą verslui.

Pagal naująjį skatinimo priemonių paketą turėtų padidėti nedarbo išmokos ir turėtų būti suteiktos tiesioginės išmokos amerikiečiams. Anksčiau šį mėnesį dvipartinė įstatymų leidėjų grupė pasiūlė priimti 900 mlrd. dolerių paketą, suteikusį postūmio dabartinėms deryboms.

Senato demokratų lyderis Chuckas Schumeris trečiadienį po Kongreso lyderių diskusijų, kurios tęsėsi naktį į antradienį, sakė, kad „jau matyti finišo linija“.

JAV Kongresas skuba patvirtinti paketą iki penktadienio termino, kad būtų išvengta vyriausybės uždarymo. Įstatymų leidėjai viliasi skatinimo priemonių paketą sujungti su didesniu vyriausybės finansavimo teisės aktu.