Apdovanojimai įteikti keturioms šeimoms, aštuoniems asmenims. Apdovanojimus atsiėmė jų anūkai.

Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossefas Levy (Josefas Levis) pabrėžė, kad šie žmonės buvo „šviesos spinduliai“ tamsoje, kai naciai žudė šalies žydus padedami lietuvių, neretai savo aukų kaimynų.

„Šioje tamsoje buvo keletas šviesos spindulių: reto žmogiškumo simbolių. Gerų sielų, rizikavusių savo ir savo šeimų gyvybe, kad išgelbėtų žydą – nepažįstamą mergaitę ar alkaną berniuką – nuo žiaurios mirties. Jie klausė savo vidinio balso“, – kalbėjo ambasadorius.

Jis atkreipė dėmesį, kad Pasaulio teisuoliais jau yra pripažinti 917 lietuvių.

„Lietuva yra maža tauta. 917 yra didelis skaičius mažai tautai ir aš leisiu sau tuo didžiuotis“, – sakė Y. Levy.

Lietuva yra maža tauta. 917 yra didelis skaičius mažai tautai ir aš leisiu sau tuo didžiuotis.

Renginyje apdovanojimus atsiėmę Teisuolių artimieji teigė besididžiuojantys savo senelių poelgiu ir dėkojo už jų įvertinimą.

„Didžiuojuosi labai savo seneliais, kurie rizikavo savo vaikų ir savo gyvybėmis, gelbėdami kitų tautų žmonių, žydų, gyvybes. Jie žinojo tiksliai, kad gali būti sušaudyti“, – kalbėjo Petronėlei ir Vincentui Pociams skirtą apdovanojimą atsiėmusi jų giminaitė.

„Aš noriu padėkoti tiems žmonėms – kaimynams, aplinkui gyvenantiems žmonėms, kurie visi žinojo, kad seneliai slepia žydus, ir nė vienas, nė vienas iš tų šimtų žmonių, žinojusių, kad pas senelius tuo metu yra žydų šeima, neskundė, nepranešė ir neišdavė“, – sakė Stanislavai ir Juozui Gaižauskams skirtą apdovanojimą atsiėmęs artimasis.

Kaip Teisuoliai taip pat apdovanoti Palionė ir Juozas Sturonai bei Petronėlė ir Pranas Šimkai.

Lietuvos žydai iš šalies nebėgo

Č. Sugihara buvo japonų kariškis ir diplomatas, 1939–1940 metais dirbęs Japonijos konsulu Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune.

Tuo metu Kaune susikaupė daug pabėgėlių iš Lenkijos, tarp jų ir žydų. Konsulas Č. Sugihara keletą kartų klausė Japonijos užsienio reikalų ministerijos, ar jis gali pabėgėliams išduoti Japonijos vizas.

Gavęs neigiamus atsakymus, jis savo atsakomybe išdavė keletą tūkstančių tranzitinių vizų, skirtų vykti per Japoniją. Jam talkino Nyderlandų garbės konsulas Lietuvoje Janas Zwartendijkas (Janas Zvartendeikas), išdavęs vizas į Nyderlandams priklausiusią Kiurasao salą, suteikusias pagrindą Č. Sugiharai išduoti tranzitines vizas.

Taip jie išgelbėjo gyvybę tūkstančiams žydų tautybės žmonių.

Renginyje dalyvavusi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky atkreipė dėmesį, kad Lietuvos žydai į diplomatus pagalbos nesikreipė ir pabėgti nemėgino, netikėdami, kad juos čia, Lietuvoje, galėtų ištikti Lenkijos žydų likimas.

„Lenkijoje šaudė žydus, Lenkijos žydai bėgo iš Lenkijos, Lietuvoje žydai tuo netikėjo. Man atrodo, kad tai labai svarbu akcentuoti, kiek žmonės pasitikėjo savo valstybe, kiek pasitikėjo savo valstybės vadovybe, kiek pasitikėjo aplinkiniais žmonėmis, kaimynams, jiems net ir į galvą neatėjo, kad reikia bėgti iš Lietuvos ir kad juo ištiks tas pats likimas kaip Lenkijos žydus“, – žurnalistams sakė F. Kukliansky.

„Aš visad galvoju, kad baisiausia, kai žmogus yra apviliamas. Mes iš vienos pusės turime daug kalbėti apie gelbėtojus, bet kita vertus, man yra taip gaila tų žmonių, žydų. Visi miršta, bet jie mirė brutaliai, žiauriai nužudyti, nesitikėdami šito ir tikėdamiesi iki paskutinės minutės, kad šito įvykti negali“, – sakė ji.

F. Kukliansky pabrėžė, kad Japonijos ir Nyderlandų diplomatai išsaugojo ne tik žmonių gyvybes, bet ir jų orumą.

„Šie žmonės oriai galėjo gyventi likusį gyvenimą, jų nepersekiojo tos baimės ir tai, kas persekiojo pergyvenusius Holokaustą žmones“, – sakė ji.

Renginyje dalyvavęs Nyderlandų užsienio reikalų ministras Stefas Blokas pasakojo, kad jo paties šeima taip pat nukentėjo nuo nacių: jo senelio brolis mirė koncentracijos stovykloje, kai buvo sučiuptas mėginantis padėti žydams pabėgti iš nacistinės Vokietijos.

Koncentracijos stovykloje žuvo ir jo senelis, o tėvas ten praleido vaikystę.

„Mano tėvas, būdamas mažas berniukas, praleido trejus metus koncentracijos stovykloje ir, žinoma, pasakojo savo vaikams apie savo patirtis“, – žurnalistams po renginio sakė S. Blokas.

Pasak jo, ši šeimos istorija motyvuoja jį stengtis, kad laisvės ir demokratijos idealai gyvuotų.

Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus teigimu, Č. Sugiharos ir J. Zwartendijko žygdarbis yra pavyzdys visiems diplomatams.

„Diplomatui nepakanka mokėti kalbas, atstovauti šaliai. Visada turi prisiminti, kad jie yra pirmiausia žmonės ir jeigu jie turi galimybę, jie privalo padėti ir išgelbėti gyvybes, nepriklausomai nuo to, kokios tie žmonės tautybės. Ir Č. Sugihara tai darė rizikuodamas net savo profesine karjera, tai buvo jo įsitikinimai“, – pabrėžė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Po karo Č. Sugihara buvo priverstas atsistatydinti iš diplomatinės tarnybos ir dirbo įvairiose prekybos įmonėse.

Jis mirė 1986 metais Japonijoje.

Japoniškos kultūros renginys organizuojamas jau antrus metus – jis skirtas pagerbti japonų diplomato Čijunės Sugiharos atminimą ir žygdarbius gelbstint Lietuvos žydus nuo nacių.

Renginio pradžioje žodį tarė ir Sugiharos savaitės pradžia džiaugėsi paskirtasis Japonijos ambasadorius Shiro Yamasaki.

„Džiugu, kad Lietuva ir kauniečiai taip stipriai myli Sugiharą. Malonu, kad Lietuva organizuoja renginius susijusius su Japonija. Mano didžiausias troškimas yra stiprinti Lietuvos ir Japonijos ryšius“, – sakė S. Yamasaki.

Džiazo skambesiu Kauno valstybinėje filharmonijoje prasidėjęs renginys prikaustė kauniečius ir miesto svečius. Koncerto „Improvizacinė muzika iš Japonijos ir Lietuvos“ metu svečiai turėjo galimybę išgirsti jungtinę japonų ir lietuvių grupę, kuriai atstovauja Lietuvos džiazo atlikėjas Liudas Mockūnas ir japonų pianistas Ryoji Hojito. Atidarymo koncerte Lietuvoje pirmą kartą prie dueto prisijungė ir senas Ryoji Hojito scenos partneris, unikalus perkusininkas Tomo Yamaguchi.

Vienas šventės organizatorių, VDU Azijos studijų centro vadovas Aurelijus Zykas teigė, kad buvo maloniai nustebintas vakaro svečių pasirodymu.

„Renginio svečiai labai stipriai nustebino. Menas, kurį jie parodė ant šios scenos, – didžiausias siurpizas“, – įspūdžiais po renginio dalinosi A. Zykas.

Jis pabrėžė, kad šią savaitę, kaip ir pernai metais, renginiuose tikimasi sulaukti daug kauniečių ir miesto svečių.

„Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiemet, tikimės didelio susidomėjimo. Kaunas turi daug erdvių ir galimybių, todėl šią savaitę sulauksime ne tik įdomių ir prasmingų renginių, bet ir nepamirštamų pasirodymų“, – pasakojo A. Zykas.

Pirmadienį prasidėjusi Sugiharos savaitė renginiais džiugins iki pat šeštadienio. Kauniečiai ir miesto svečiai taip pat kviečiami pamatyti filmą „Kaunas. Sugiharos ir Japonijos ženklai“, pasakojantį apie mūsų miesto ryšius su šia Rytų Azijos šalimi ir jų užsimezgimo istoriją.

Mieste vyks paskaitos ir ekskursijos, o dar geriau pažinti japonų kultūrą kauniečiai galės dalyvaudami įvairiose dirbtuvėse. Specialus šių metų svečias yra Netikėtos kultūros festivalis „nowJapan“, pakviesiantis į Japonijos menininkų kūrybines dirbtuves.

Rugsėjo 5 dieną  Sugiharos savaitės programoje – neeilinis renginys. Kaune vyks tarptautinis simpoziumas „Diplomatai, gelbėję žydų gyvybes“. Į renginį VDU mažojoje salėje rinksis atstovai iš viso pasaulio. Pranešimus čia skaitys svečiai iš Izraelio, Japonijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Nyderlandų, Prancūzijos ir Vokietijos.

Vienas svarbiausių programos akcentų –  Kauno draugystę su Japonija įprasminantis medžių sodinimas. Šeštadienio popietę Nemuno saloje bus sodinamos Kauno ir Japonijos draugystės parko sakuros. Taip pat vyks japoniškų aitvarų festivalis, veiks aitvarų gamybos dirbtuvės.

Oficialus antrus metus vyksiančios Sugiharos savaitės uždarymas šeštadienio popietę vyks VDU Didžiojoje salėje, kur pasirodys jungtinis Japonijos choras „Ichinoseki Glee Club & Musical Hiraizumi & Shiratama“, Kauno berniukų ir jaunuolių choras „Varpelis“, ansamblis „Nemunas“ bei kiti atlikėjai.

Rugsėjo 3–9 dienomis Kaune vyks koncertai, simpoziumas, filmų peržiūros, viešos paskaitos, kūrybinės dirbtuvės ir kiti renginiai, skirti sužinoti apie Rytų kultūrą, Kauno ir Japonijos draugystę, pranešė savivaldybė.

Šventę pradės atidarymo koncertas „Improvizacinė muzika“. Kauno valstybinės filharmonijos scenoje pasirodys atlikėjai iš Japonijos ir Lietuvos.

Kauniečiai taip pat kviečiami pamatyti filmą „Kaunas. Sugiharos ir Japonijos ženklai“, pasakojantį apie miesto ryšius su šia Rytų Azijos šalimi ir jų užsimezgimo istoriją. Lankytojams duris atvers ir visą savaitę jų lauks parodos apie Japoniją. Mieste vyks paskaitos ir ekskursijos, o dar geriau pažinti japonų kultūrą kauniečiai galės dalyvaudami įvairiose dirbtuvėse.

„Specialus šių metų svečias yra netikėtos kultūros festivalis „nowJapan“, pakviesiantis į Japonijos menininkų kūrybines dirbtuves“, – sakė vienas iš organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovas Aurelijus Zykas.

Trečiadienį Kaune numatytas tarptautinis simpoziumas „Diplomatai, gelbėję žydų gyvybes“. Pranešimus čia skaitys svečiai iš Izraelio, Japonijos, JAV, Lenkijos, Nyderlandų, Prancūzijos ir Vokietijos.

Vienu svarbiausių programos akcentų Kauno savivaldybė vadina šeštadienį Nemuno saloje numatomą sakurų parko sodinimą. Čia vyks ir Kauno šokio teatro „Aura“ šokėjų pasirodymas, japoniškų aitvarų festivalis, veiks aitvarų gamybos dirbtuvės.

Japonijos konsulas Č. Sugihara 1939–1940 metais gyveno Kaune ir kartu su olandų konsulu Janu Zvartendijku čia išdavė tūkstančius „vizų gyvenimui“, išgelbėjusių ne mažiau kaip 6000 žydų gyvybių.

Jungiamoji grandis

Renginiais, kurių jungiamoji grandis – lietuvių, žydų ir japonų kultūrų pažinimas bei jų sąsajų paieška, organizatoriai siekia įamžinti buvusio Japonijos konsulo Lietuvoje, Čijunės Sugiharos, atminimą.

Reziduodamas Kaune jis su olandų konsulu Janu Zvartendijku išdavė „Gyvenimo vizas“, kurios leido išsigelbėti  daugiau nei 6 tūkst. žydų.

Tad simboliška, kad Sugiharos savaitės aviena meninių pasirodymų vietų pasirinkta Kauno geležinkelio stotis, kur prieš išvykdamas į Berlyną Č. Sugihara išdavė paskutiniąsias vizas.

Savaitės renginių programoje – koncertai, filmų peržiūros, viešos paskaitos „Diplomatinis Kaunas“ ir „Japonijos pėdsakai Kaune“, simpoziumas, parodos, įvairios kūrybinės dirbtuvės.

Vienas šios savaitės rengėjų, Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovas Aurelijus Zykas, akcentavo, kad festivalis sudarytas taip, kad būtų galimybė pažinti ne vien tik japonišką kultūrą, bet kad renginiai būtų tiltais, jungiančiais tris kultūras, o taip pat – du skirtingus laikotarpius: prieš Antrąjį pasaulinį karą ir XXI amžių.

Kovų ir šokio meno sintezė

Meno bei sporto kalbos – tarptautinės, vienijančios bei suprantamos labiau nei visos kitos.

Režisierė Birutė Letukaitė su suburta menininkų ir sportininkų bendruomene atrado, išraiškingai sukomponavo ir pademonstravo japonų kovų meno ir lietuviškų sutartinių, žydiškų dainų ir šiuolaikinio judesio dermę.

Ją šiandien miesto centre įgyvendindami Kauno šokio teatro “Aura”, Baltų improvizacijos ansamblio "Skaidrumos", solistė Skaidra Jančaitė (sopranas), kovų menų klubo "Kyumeikan Kendo" ir aikido klubo nariai ne tik žiūrovams suteikė naujų pojūčių, bet nustebino ir patys save.

Penkių metrų koliažas

Beveik tuo pat metu taip pat S. Daukanto gatvėje paskelbtas Litvakų fotografijos koliažo kūrimo startas.

Kaune gyvenantis britų fotomenininkas Richard Schofield ir jo vadovaujamas Tarptautinis litvakų fotografijos centras pristatė fotokoliažą, kuriame nagrinėjami tautiškumo, asmeninės laisvės bei tapatybės klausimai žvelgiant vienos litvakų šemos, išgyvenusios Holokaustą, akimis.

Šis didžiulis meno kūrinys, kurio plotis siekia penkis metrus, yra iš daugybės dalių, primenantis triptiką, kuriamas ant laikinos sienos priešais „Metropolio" viešbutį.

Šiandien norintieji jau galėjo susipažinti ir su japoniškų pasakų pasauliu. Nuo šeštadienio V. Kudirkos bibliotekoje vyks menininkės Kotrynos Šešelgytės, išvertusios ir iliustravusios japonų liaudies pasakų rinkinį, kurtų iliustracijų paroda.

Kol lietuviams suteikiama unikali galimybė susipažinti su japoniškomis pasakomis, Japonijai ši menininkė atskleidžia lietuvių liaudies pasakų grožį ir gylį.

Anot menininkės, pasakų iliustracijos – vaizdinga priemonė, kuria galima įsisavinti ne tik mitologiją, etnokultūrą, bet ir pažinti šalies istoriją, pagerinti abipusį šalių kultūrinį bei meninį bendradarbiavimą.

Savaitė atidaryta koncertu

Šeštadienio vakare nuaidėjo iškilmingas „Sugiharos savaitės” atidarymo koncertas. Vytauto Didžiojo universiteto didžiojoje salėje skambėjo japonų kilmės džiazo atlikėjos Keiko Borjeson, Kauno berniukų ir jaunuolių choro „Varpelis” atliekami kūriniai.

Taip pat dalyvavo Kauno šokio teatras „Aura" bei į Kauną gyventi neseniai grįžusi Bella Shirin, kurios tėvai per stebuklą išgyveno Dachau koncentracijos stovykloje.

„Sugiharos savaitės” renginių vyks kasdien iki penktadienio. Tądien festivalį vainikuos uždarymo koncertas su japoniškų būgnų grupe.

Šiaulių universiteto docentas, istorikas dr. Simonas Strelcovas neseniai sugrįžo iš komandiruotės po Tekančios Saulės šalį, kur savo mokslinių tyrimų lauką praplėtė archyvuose laikomomis žiniomis apie garsųjį Pasaulio tautų teisuolį. Mokslininko surinkta medžiaga suguls į knygą japonų kalba.

Č. Sugihara – jungtis tarp Japonijos ir Lietuvos

1940 m. vasarą Č. Sugihara išgelbėjo apie 6 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų, suteikdamas jiems tranzitines vizas į Japoniją. Nė neturėdamas vyriausybės sutikimo, paskutinėmis lemiamomis akimirkomis jis išdavinėjo „gyvenimo vizomis“ vėliau pavadintus leidimus net Kauno traukinių stotyje.

„Humanitariniuose moksluose Č. Sugihara yra gyva jungtis tarp Lietuvos ir Japonijos, o šioje šalyje išlikę šaltiniai leidžia užpildyti tyrimų spragas apie Antrojo pasaulinio karo pabėgėlius, kurie 1939 m. prieglobstį rado Lietuvoje, – pasakojo dr. S. Strelcovas, taip pat einantis ir Šiaulių universitete veikiančio Gynybos ir karybos edukacijos centro vadovo pareigas. – Stažuotės metu Japonijos užsienio reikalų ministerijos Diplomatijos archyve ne tik rinkau medžiagą apie pabėgėlius ir 1939–1940 metų Lietuvą, bet ir praplėčiau japonų konsulo Č. Sugiharos asmenybės tyrimus. Buvo labai įdomu palyginti, kaip šiandien Č. Sugihara vertinamas Lietuvoje ir kaip jis matomas Japonijoje. Pagrindinis mano pastebėjimas – apie Č. Sugiharą susiformavusioje istorijoje Japonijoje Lietuva yra nepelnytai primiršta. Būtent tai kaip istorikas ir bandau atitaisyti.“

Tikimasi, kad kitais metais „Č. Sugiharos sąrašas“ bus įtrauktas į UNESCO tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“, todėl šiai progai Japonija ruošiasi ypatingai. Po vizito į Japoniją šios šalies akademikai dr. S. Strelcovą įtraukė į konferencijos, skirtos laukiamam įvykiui paminėti, mokslinį komitetą. Šiaulių universiteto mokslininko knygą planuojama pristatyti būtent šios konferencijos metu.

Japonijoje mokslo kalba – ne anglų, o japonų

Kaip mokslininkas-tyrėjas bei dėstytojas dr. S. Strelcovas yra vykęs į įvairiausias šalis, tarp kurių: Švedija, Portugalija, Olandija, Vengrija, Kazachstanas, Ukraina, Pietų Korėja, Izraelis ir kt. „Esu įsitikinęs, jog stažuotės, akademinės pažintys ne tik skatina mokslo partnerystę. Ir sykiu mokslo tarptautiškumas, be kurio šiuolaikinės inovacijos ir tyrimai apskritai sunkiai įsivaizduojami, man yra varantysis stimulas gyvenime“, – kalbėjo Šiaulių universiteto docentas.

Jis pastebi, kad moksliniuose tyrimuose tarptautinis bendradarbiavimas pirmiausia priklauso nuo mokslo šakos: „Pavyzdžiui, tikslieji mokslai turi savo ryšius ir tinklus, o štai mokslo partnerystė tarp humanitarų yra kur kas siauresnė, kadangi paprastai tai sąlygoja tyrimų regioniškumas. Tarptautiniams akademiniams tinklams plėtotis iš dalies įtakos turi ir kalbos mokėjimas, todėl norintieji sėkmingai stažuotis, pavyzdžiui, Japonijoje, turi mokytis šios šalies kalbos, – sakė mokslininkas. – Gimtoji kalba Japonijoje – ypač svarbu dar ir dėl to, jog, skirtingai nei daugelyje Europos Sąjungos šalių, kuriose vis dažniau mokslininkai renkasi anglų kalbą, Tekančios saulės šalyje humanitarų sluoksniuose tebedominuoja gimtoji japonų.“

Ruošdamasis kelionei dar nuo pavasario, S. Strelcovas mokėsi japoniškai. „Gebu pasisveikinti, padėkoti, kažko užsisakyti kavinėje, suregzti primityvesnį sakinį, tačiau pranešimo perskaityti, žinoma, dar negalėčiau“, – sakė dėstytojas.

800 universitetų – ne per daug

Stažuotės metu Šiaulių universiteto mokslininkui teko ne tik analizuoti tyrimų medžiagą, bet ir skaityti paskaitas apie Lietuvos pabėgėlius ir mūsų šalies santykius su artimiausiais kaimynais XX a. pirmoje pusėje dviejuose Japonijos universitetuose – Ritsumeikano ir Vasedos.

„Kai Lietuvoje, kur turime 47 aukštojo mokslo įstaigas (skaičiuojant valstybinius, privačius universitetus bei kolegijas), nuolat girdime kalbas apie neva per didelį universitetų skaičių, tai tokioje Japonijoje universitetų yra apie 800. Daugelis jų – privatūs. Pastarieji dvigubai brangesni nei valstybiniai. Kadangi universitetai Japonijoje reitinguojami, itin svarbu, kurio iš jų diplomas įgytas, mat tai turi didelę įtaką įsidarbinant“, – pasakojo dr. S. Strelcovas.

Japonijos aukštasis mokslas, anot jo, populiarus ir tarp užsienio studentų. Reitinguose itin geras pozicijas užimančiuose universitetuose gausu studentų iš Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Nors patys vietos gyventojai labiau linkę studijas ir savo ateitį sieti su Japonija, todėl tarptautinių studijų galimybė jiems nėra itin aktuali.

Esminių mentaliteto skirtumo tarp lietuvių ir japonų studentų dr. S. Strelcovas sakė nepastebėjęs. „Kai kurie studentai kuklūs, ne visada išdrįsta paklausti to, kas jiems įdomu. Nors apskritai japonų studentai yra motyvuoti, įėjęs į auditoriją supranti, kad jie susirinko ne šiaip sau laiko praleisti, o sužinoti ir išmokti kažką nauja, – kalbėjo Šiaulių universiteto atstovas. – O kas ir kur yra Lietuva, japonai studentai daugiau mažiau žino. Vis dėlto jei pamini, kad Lietuvoje gyveno ir dirbo jų nacionalinis didvyris Č. Sugihara – abejonės dėl mūsų šalies geografinės padėties kaip mat išsisklaido.“

Studijas Šiaulių universitete renkasi azijiečiai

Mokslo bendradarbiavimas su užsienio šalių specialistais bei studijos pagal mainų programas sparčiai populiarėja ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, Šiaulių universitetui glaudžiai bendradarbiaujant su užsienio šalių akademiniais partneriais, pastarojo studentai studijų išbandyti užsienyje dažniausiai vyksta į Čekiją, Portugaliją, Vokietiją, Graikiją, Italiją, Lenkiją, Latviją ir kt.

Tuo tarpu Šiaulių universitete šiuo metu mokosi studentai iš P. Korėjos, Taivanio, Šri Lankos, Indijos, Nigerijos, Gruzijos, Ukrainos, Kazachstano, taip pat ES šalių – Čekijos, Danijos, Šveicarijos, Graikijos, Slovakijos, Italijos, Prancūzijos, Ispanijos. Kaip teigia Šiaulių universiteto atstovas, kaip ir pastaruosius keletą metų, taip ir kitą pusmetį vienintelis Šiaurės Lietuvoje universitetas sulauks studentų iš Brazilijos, Kolumbijos, JAV, Albanijos, Serbijos, ir mokslininko lankytos – Japonijos.

Pernai rudenį toje pačioje vietoje įvyko pasaulinė filmo premjera, kuri susilaukė didelio žiūrovų antplūdžio, o Japonijos kino teatruose šis filmas tapo vienu žiūrimiausių. Premjeros metu Lietuvos žiūrovai turėjo vienintelę galimybę susitikti su jo režisieriumi Cellin Gluck bei pagrindinių vaidmenų atlikėjais, japonų kino žvaigždėmis Toshiaki Karasawa (Čijunė Sugihara) ir Koyuki (Jukiko Sugihara).

„Džiaugiamės turėdami galimybę dar kartą pakviesti kauniečius pamatyti filmą „Persona non Grata“. Sugiharos istorija traukia tūkstančius japonų susipažinti su Kaunu, tad kviečiu visus geriau pažinti šį svarbų mūsų miesto istorijos etapą ir čia gyvenusią pasaulinio garso asmenybę“, – teigė Kauno vicemeras Simonas Kairys.

Filmas „Persona Non Grata“ (japoniškai „Chiune Sugihara“) yra sukurtas remiantis tikrais įvykiais, kuomet Japonijos konsulas Čijunė Sugihara Antrojo pasaulinio karo metu išgelbėjo 6000 žydų gyvybių nuo nacių, nepaisydamas rizikos ir nepaklusdamas Japonijos vyriausybės nurodymams.

Filme vaidina aktoriai iš Japonijos, Lenkijos, Prancūzijos ir Rusijos, o juostą režisavo žymus režisierius Cellin Gluck. Čijunę Sugiharą vaidina japonų aktorius Toshiaki Karasawa, o žmonos Jukiko vaidmenį atlieka Koyuki, geriausiai žinoma už savo vaidmenį filme „Paskutinis samurajus“. Istorijos veiksmas vyksta 1934 – 1955 laikotarpiu Europoje, didžiąja dalimi Kaune, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje.

Filmo peržiūrą miestiečiams dovanoja Gifu prefektūra (Japonija). Renginio organizatoriai: Kauno miesto savivaldybė ir Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centras. Renginio pradžia 18:00 val. Į renginį įleidžiant prioritetas bus suteikiamas asmenims, kurie turės „Romuvos“ kino teatro kvietimus. Juos galima pasiimti teatro kasoje darbo valandomis.

Japoniją ir Lietuvą sujungusios Č. Sugiharos atminimo savaitės atidaryme bendradarbiavimo memorandumą pasirašė Jaocu miesto meras Masanori Kaneko ir Kauno miesto savivaldybės atstovė Inga Pukelytė.

„Č. Sugiharos atminimas sujungė Kauną su Jaocu, sutelkė Japonijos ir Lietuvos žmones kartu siekti bendro tikslo – išsaugoti ateities kartoms kilnaus Japonijos diplomato atminimą. Šiemet minėdami Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių atkūrimo 25-metį, džiaugiamės nuoširdžiais Japonijos žmonių ryšiais, draugiškais mūsų valstybių santykiais“, – pabrėžė Lietuvos laikinoji reikalų patikėtinė Japonijoje Violeta Gaižauskaitė, sveikindama iškilmingo minėjimo dalyvius.

Iškilmėse kalbėję Gifu prefektūros gubernatorius Hadžime Furuta (Hajime Furuta) ir Jaocu meras džiaugėsi pastaraisiais metais Č. Sugiharos gimtinėje surengtais Lietuvos atstovų vizitais, glaudžiu bendradarbiavimu su Lietuvos ambasada Tokijuje plėtojant daugelį bendrų projektų.

Buvęs Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) generalinis sekretorius Koičiro Matsura (Koichiro Matsura) padėkojo Lietuvai už paramą Japonijos siūlymui į UNESCO pasaulio atminties lobyną įtraukti sąrašą vizų, kurias Č. Sugihara išdavė nuo nacių persekiojimo prieglobsčio Japonijoje ieškojusiems žydams.

Č. Sugiharos gimtinėje įrengtoje memorialinėje salėje Tokijo švietimo apie Holokaustą centro lektorė Fumiko Išijoka (Fumiko Ishioka) pasakojo Japonijos diplomato išgelbėtų Lietuvos ir kitų Europos šalių žydų istoriją, atskleidė jų dramatišką likimą ieškant prieglobsčio Japonijoje.

Jaunosios kartos lyderiai dalyvavo studentų ir moksleivių diskusijoje apie taikaus pasaulio kūrimą, dalijosi mintimis, kaip puoselėti žmogaus teises ir nuo pat mokyklos suolo ugdyti pagarbą žmogui, nepriklausomai nuo jo rasės, tikėjimo ir tautybės. Savo patirtimi ir įžvalgomis šia tema su Japonijos moksleiviais dalijosi viešnia iš Lietuvos – Kauno miesto tarybos Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė Inga Pukelytė.

Č. Sugiharos žmonos Jukiko (Yukiko), mėgusios ypatingos japonų poezijos formos – tanka – eiles, atminimui surengtas tanka poezijos kūrėjų konkursas, apdovanoti jo laureatai. Jaocu miesto salėje ir gatvėse skambėjo gyvai atliekama tradicinė japonų muzika ir Lietuvos kompozitorių Eduardo Balsio, Balio Dvariono, Juozo Gruodžio kūriniai, eksponuota nuotraukų apie Lietuvą paroda.

Jaocu miestiečiai ir svečiai, Japonijos parlamento, kitų Japonijos miestų atstovai lietuviško maisto ir tradicinių gaminių mugėje ragavo cepelinų ir šaltibarščių, domėjosi leidiniais apie Lietuvą japonų kalba, lietuviškais lino, medžio, gintaro dirbiniais, kuriuos demonstravo Japonijos ir Lietuvos mainų centras.

Kauno žinomumas tolimojoje Japonijoje auga kaip ant mielių. Gruodžio pradžioje tekančios saulės šalyje įvyko filmo apie Čijunę Sugiharą „Persona non grata“ premjera. Ji neabejotinai prisidėjo prie dvigubai išaugusių japonų turistų srautų Kaune.

Reklama Kaunui

Pasak Lietuvos ambasadoriaus Japonijoje Egidijaus Meilūno, šiuo metu filmas rodomas daugiau nei 300 Japonijos kino teatrų ir pagal populiarumą nusileidžią tik kino juostai apie Džeimsą Bondą. Kino teatruose ir masinio susibūrimo vietose taip pat dalinami lankstinukai apie Kauną. Įvairiose televizijose vyksta daugybė laidų, skirtų šiam filmui, kuriose minima Lietuva ir Kaunas, rodomi šio miesto vaizdai.

„Kaunas šiuo metu labai stipriai reklamuojamas“, – pabrėžė E. Meilūnas.

Auga turistų srautai

Tuo tarpu Kaune jau kuris laikas didėjantys turistų iš tolimosios šalies srautai byloja apie augantį miesto patrauklumą tarp japonų. Kauno turizmo informacijos centro duomenimis, šiemet japonų turistų į Kauną atvyko du kartus daugiau nei praėjusiais metais – beveik 2 tūkstančiai. Atvykėliai labiausiai domisi Sugiharos namais-muziejumi, IX fortu, Kauno senamiesčiu, lino ir gintariniais suvenyrais.

„Džiaugiamės, kad Kaunas tampa vis patrauklesniu miestu japonų turistams. Tragiški įvykiai antrojo pasaulinio karo metu sujungė net kelias tautas, kurios iki pat šiandien bendradarbiauja ir bendrauja. Sugiharos diplomatija veikia iki šiandien. Japonijoje pasirodė naujas filmas, kuris kaip papildomas variklis skatina japonų turistus sužinoti daugiau apie Kauną ir čia atvykti“, – teigė Kauno mero pavaduotojas Simonas Kairys.

Pamatė pirmieji

Spalio 13 d. istoriniame “Romuvos” kino teatre Kaune įvyko pasaulinė neseniai Japonijoje sukurto filmo apie Čijunę Sugiharą „Persona non grata“ premjera. Lietuvos žiūrovai ne tik pamatė naująjį filmą, bet ir susitiko su jo režisieriumi Cellin Gluck bei pagrindinių vaidmenų atlikėjais Toshiaki Karasawa ir Koyuki.

Ši premjera surengta keliais mėnesiais anksčiau nei Japonijoje – ten filmas pirmą kartą parodytas Tokijuje gruodį.

Siūlo bendradarbiauti

Pasak Kauno miesto savivaldybės Kultūros ir turizmo plėtros skyriaus Turizmo plėtros poskyrio vedėjos Ingos Pažereckaitės-Kalėdienės, laukiami visi verslininkai, asociacijos ar kiti dirbantys, bendraujantys su japonais ar tiesiog turintys svečių ir norintys pristatyti Kauną.

„Jeigu norite nusivežti lankstinukų japonų kalba į vieną ar į kita renginį, galite kreiptis į mus, mielai pasidalinsime ir bendromis jėgomis platinsime žinią apie Kauną svečiams iš Japonijos“, – teigė I.  Pažereckaitė-Kalėdienė. Leidinys japonų kalba taip pat yra patalpintas Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje.

Č. Sugihara buvo Japonijos vicekonsulas Lietuvoje, kuris 1939–1940 m. rezidavo Kaune (dabartiniame Sugiharos namų pastate) ir čia išgelbėjo tūkstančius žydų gyvybių. Tai jis padarė išduodamas tranzitines Japonijos vizas, kurios leido žydams pabėgti nuo nacių okupacijos ir holokausto.

Sugiharos namuose Kaune lankėsi Japonijos Yaotsu miesto meras Shingo Akatsuka, pasiūlęs į UNESCO registrą „Pasaulio atmintis“ įtraukti iš to paties miesto kilusio vieno garsiausių visų laikų Japonijos diplomatų Čijunės Sugiharos atliktą žygdarbį.

Kaune gyvenęs Č. Sugihara, vedamas žmogiškumo, 1940 m. išgelbėjo tūkstančius žydų pabėgėlių, išduodamas jiems tranzitines vizas į Japoniją. Įrašai, saugomi jo gimtajame Yaotsu mieste, surinkti į „Sugiharos sąrašą”, kurį ir siūloma įtraukti į UNESCO registrą.

Kartu su S. Akatsuka šeštadienį Kaune taip pat viešėjo Gifu prefektūros, kuriame įsikūręs nedidelis Yaotsu miestas, gubernatorius Hajime Furuta. Svečiai susitiko su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi, kuris pažadėjo paremti Japonijos iniciatyvą. Po susitikimo Sugiharos namuose vyko arbatos gėrimo ceremonija.

Spalio 14 d., 18 val. Vilniaus universitete įvyks filmo apie herojinę asmenybę – Japonijos vicekonsulą Lietuvoje Čijunę Sugiharą premjera. Biografinis filmas „Persona non grata“ (rež. Cellin Gluck) pasakoja apie Japonijos diplomatą, Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjusį tūkstančių žydų gyvybes. Šios jaudinančios istorijos premjerai pasirinkta Lietuva. Tokijuje filmas bus pristatytas gruodį.

Veiksmas vyksta 1934–1955 m. Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos žemynuose. Filme vaidina aktoriai iš Japonijos, Lenkijos, Prancūzijos ir Rusijos. Pagrindinį vaidmenį atlieka garsus japonų aktorius Toshiaki Karasawa.

„Šio filmo premjera Vilniaus universitete – tai dar vienas simbolinis padėkos ženklas Vilniaus universitetui ir Orientalistikos centrui. Tai įrodymas, kad universitetas yra vieta, kur susitinka skirtingos kultūros, patvirtinimas, kad vertybės, apie kurias kalbama filme, artimos universiteto humaniškai dvasiai. Tai ir gestas, reiškiantis, kad Japonijai esame svarbūs ir įdomūs“, – teigia Orientalistikos centro direktoriaus pavaduotoja Jurgita Ignotienė.

Pernai rudenį Lenkijoje nufilmuota istorija – tai ne tik bandymas permąstyti Antrojo pasaulinio karo patirtį per Č. Sugiharos asmenį, bet ir siekis naujai nušviesti diplomato asmenybę. Viena vertus, jis – humanistas, pasipriešinęs to meto Japonijos valdžios nurodymams ir be leidimo spausdinęs vizas, antra vertus – valstybės tarnautojas inteligentas, pareigingai atlikęs jam pavestas užduotis, tapęs pirmuoju japonų diplomatu, kurį Sovietų Sąjunga pripažino persona non grata.

Vilniuje filmas „Persona non grata“ bus rodomas spalio 14 d. 18 val. VU Teatro salėje. Filmo kalba – anglų / japonų su lietuviškais subtitrais. Renginys nemokamas. Jame laukiama atvykstant užsienio reikalų ministro Lino Antano Linkevičiaus, Japonijos ambasadoriaus Toyoei Shigeeda, Vytauto Landsbergio, Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Japonija grupės pirmininkės Dangutės Mikutienės, VU rektoriaus prof. Artūro Žukausko, kitų garbių svečių. Spalio 13 d. filmas pristatytas Kaune.

Č. Sugihara (1900–1986) – Japonijos diplomatas, konsulinis pareigūnas, 1939–1940 m. rezidavęs Kaune. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, rizikuodamas savo karjera jis kelis mėnesius kasdien ranka rašė tranzitines vizas žydų tautybės asmenims. Jas gavę, jie galėdavo per Sibirą vykti į Japoniją, iš jos – į kitas šalis. 1940 m. vasarą uždarius visas pasiuntinybes, Č. Sugihara diplomatines vizas pasirašinėjo „Metropolio“ viešbutyje, o prieš išvykdamas – ir geležinkelio stotyje.