Išankstiniais „Citus“ analitikų duomenimis, liepą Vilniuje vidutinė, orientacinė pasiūloje esančių naujų butų (eliminavus kotedžus) kaina, lyginant su birželiu (3 175 Eur/kv. m), augo 2,5 proc., iki 3 253 Eur/kv. m. Kaune pasiūloje esančių būstų kainos vėl pasikoregavo į neigiamą pusę 0,1 proc.: liepą jos siekė 2 183 Eur/kv. m; birželio pabaigoje – 2 186 Eur/kv. m.

„Rinkoje toliau stebime neapibrėžtumą, kurį sustiprino Europos centrinio banko sprendimas pakelti palūkanų normas, todėl dalis pirkėjų laukia ir atostogauja, kita dalis persvarsto savo sprendimus arba rimčiau vertina galimybes įsigyti turtą. Iš kitos pusės, vystytojai vis dar riboja pardavimus ir kelia kainas, dėl neaiškių žaliavų kainų bijodami nesuvaldyti savikainos.

Tačiau nepaisant šios situacijos, kylančių palūkanų normų, Vilniuje užfiksuota aukščiausia istorijoje vidutinė kvadratinio metro kaina. Ji pasiekė net 3 253 eurus už kvadratinį metrą, litais tai sudarytų net 11 231,96 LTL už kvadratinį metrą. Nors paklausa mažėja, kainos rinkoje ir toliau kyla – tai rodo, kad spaudimo parduoti turtą nėra ir pardavėjai niekur neskuba“, – teigia „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Grafikas nr. 1: Vidutinių pasiūlos kainų dinamika Vilniaus ir Kauno būsto rinkose 2020–2022 m. („Citus“ duom.)

Vilniuje liepą rezervuota 118 naujų butų ir kotedžų, o pasiūloje jų liko 3 812. Per tą laiką sandėlį papildė keturi nauji projektai ir du esamų projektų etapai, kurie pasiūlą išplėtė 269 butais. „Citus“ valdomuose projektuose sostinėje per mėnesį susitarta dėl penkių butų ir kotedžų, tačiau pirkėjams lieka vis mažiau pasirinkimo, liko tik 91 laisvi butai.

Kaune, „Citus“ ekspertų skaičiavimu, liepa išlaikė ramybę – parduoti 62 nauji būstai (butai ir kotedžai), o įmonės valdomuose projektuose – septyni. Laikinojoje sostinėje analitikai neužfiksavo nė vieno naujo projekto ar jo etapo. Pirkėjai liepos pabaigoje rinktis galėjo iš 1 268 būstų, o „Citus“ valdomuose projektuose – tik 50 loftų projekte „Radio City“.

Iš viso „Citus“ Lietuvoje pardavė 46 butus ir kotedžus, o geriausiai pasirodė „Nemunas by CITUS“ projektas. Bendrovės valdomuose projektuose galima rinktis iš 277 būstų.

„Lyginant su birželiu (1 277 vnt.), liepą Kaune būsto sandėlis sumažėjo tik devyniais vienetais, nors ir nebuvo paleistas nė vienas naujas projektas. Taip atsitiko, nes dėl neapibrėžtos situacijoje rinkoje atsirado nemažai atšauktų rezervacijų. Tačiau Druskininkų pavyzdys rodo, kad pasiūlos įdomiam produktui visada atsiras – „Nemunas by CITUS“ iš viso parduoti 34 apartamentai.

Vis dėlto, matome, kad nors ir sunkiai, po labai nedaug, bet pasiūla po truputį pildosi. Tai indikuoja, kad rudenį turėtume sulaukti naujos bangos – pirkėjai, įvertinę ir susigyvenę su esama situacija, priims sprendimą pirkti, jie turės daugiau galimybių iš ko rinktis, todėl prognozuojame ir didesnį sandorių skaičių“, – teigia Š. Tarutis.

Grafikas nr. 2: Pasiūlos dinamika Vilniaus ir Kauno būsto rinkose 2020–2022 m. („Citus“ duom.)

Vilniuje birželį rezervuoti 130 nauji butai ir kotedžai, o pasiūloje jų liko 3 640. Per tą laiką sandėlį papildė du nauji projektų etapai, kuriuose rinką papildė 142 būstais. „Citus“ valdomuose projektuose sostinėje per mėnesį susitarta dėl 12 butų ir kotedžų, tačiau pirkėjams lieka vis mažiau pasirinkimo, liko tik 92 laisvi butai ir 9 kotedžai: „PaJustis“ – 12 butų ir 9 kotedžai, „Visi savi“ – 57 butai, „Miško arduose“ – 5 butai, o „Link Ten“ – 9 butai.

Kaune, „Citus“ ekspertų skaičiavimu, pirmasis vasaros mėnuo buvo  ramus – parduoti 71 naujas būstas (butai ir kotedžai), o įmonės valdomuose projektuose – 2. Laikinojoje sostinėje analitikai fiksavo vieną naują projekto etapą, kuris rinką papildė 33 būstais. Pirkėjai birželio pabaigoje rinktis galėjo iš 1 240 būstų, o „Citus“ valdomuose projektuose – tik 54 loftų projekte „Radio City“.

„Pirmo vasaros mėnesio pardavimų rezultatai rodo, kad matydami pasiūlos trūkumą, girdėdami kalbas apie galimą ekonominę krizę, didėjančias palūkanas bei diskusijas dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio, pirkėjai nusprendė palaukti ir atostogauti“. Sezoniškumas nėra jokia naujiena: per paskutinius penkerius metus sostinėje birželio mėnesio rezultatas būdavo 16–25 proc. mažesnis nei gegužę, Kaune svyravimas dar didesnis – 10–40 proc. Tiesa, šiemet Vilniuje skirtumas – didesnis nei įprastai (55 proc.; Kaune – apie 29 proc.), tačiau nėra ko stebėtis, vertinant nuo pandemijos dar neatsigavusius pirkėjus, kuriuos užklupo ir prasidėjęs karas Ukrainoje, ir bendra infliacija bei kitos globalios ekonominės žinios, – teigia „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Išankstiniais „Citus“ analitikų duomenimis, birželį Vilniuje vidutinė, orientacinė pasiūloje esančių naujų butų ir kotedžų kaina, lyginant su geguže (3 122 Eur/kv. m), augo 1,7 proc., iki 3 175 Eur/kv. m. Kaune pasiūloje esančių būstų kainos pasikoregavo į neigiamą pusę 1,18 proc.: birželį jos siekė 2 186 Eur/kv. m; gegužės pabaigoje – 2 212 Eur/kv. m.

„Sulėtėjęs būsto kainų augimas yra akivaizdus pavyzdys, ką gali padaryti rinkos ekonomika. Valdžios institucijoms tai turi būti akivaizdus signalas, kad ne politikai ar centriniai bankai gali sureguliuoti rinką, o pasiūlos ir paklausos dėsnis – jei pirkėjai turi pasirinkimą, tai automatiškai daro spaudimą kainoms. Pasiūlos didėjimas daro įtaką ir būsto įperkamumui. Šiuo metu Lietuvoje siekiant nusipirkti 50 kv. m būstą be paskolos vidutiniškai reikia 6,3 vidutinių metinių atlyginimų, Vilniuje – 7,3 metų atlyginimą, o Kaune – 5,6 metų. Išsprendus perteklinės biurokratijos ir reikalavimų iššūkius, įperkamumo rodiklius šalyje galima būtų pagerinti“, – kalba Š. Tarutis.

Įsivyravusį paklausos ir pasiūlos disbalansą gerai iliustruoja ketvirčio ir pusmečio rinkos dinamika Vilniuje: per ketvirtį sostinėje susitarta dėl 728 naujų butų ir kotedžų įsigijimo iš plėtotojų, nuo metų pradžios šis skaičius siekia 1 744. Panašiausias rezultatas per paskutinius penkerius metus buvo pasiektas 2018-aisiais, kai paklausą sudarė 2 116 būstai (1 137 vnt. – I ketv., 979 vnt. – II ketv.). Tačiau pasiūla 2018 m. svyravo apie 5 500 vnt., o metų gale viršijo net 6 000; tuo tarpu šiais metais jis siekia 3,2–3,6 tūkst. ir nuo prieš 5 m. buvusio vidutinio lygio atsilieka 1,6 karto.

„Gal ir šių metų „sandėlis“ per likusius šešis mėnesius išaugs reikšmingai, tačiau šiuo metu tam pakankamai prielaidų nesusidarė – atvirkščiai, kol kas pasiūla dėl subjektyvių ir objektyvių priežasčių (biurokratijos ir medžiagų bei darbuotojų trūkumo) pildosi labai epizodiškai ir iš lėto. Todėl kritinio pasiūlos augimo pasiekti nepavyksta ir, nors tolydžio mažėja paklausa, būsto kainos toliau auga ir augs dar labiau, nes plėtotojai parduoti dėl brangstančios savikainos neskuba, o klientai, paprasčiausiai, beveik nebeturi, iš ko rinktis, nes dalis „sandėlio“ yra mažiau likvidus ir pirkėjų nesulaukia jau kurį laiką, kiti yra per daug ankstyvose plėtros stadijose, todėl realus pasirinkimo spektras yra net mažesnis už absoliutų laisvų būstų skaičių“, – apibendrina „Citus“ ekspertas.

Išankstiniais „Citus“ analitikų duomenimis, Vilniuje vidutinė, orientacinė pasiūloje esančių naujų butų kaina, lyginant su balandžiu (3 024 Eur/kv. m), augo 3,2 proc., iki 3 122 Eur/kv. m. Kaune pasiūloje esančių būstų kainos kilo 4,1 proc. – gegužę jos siekė 2212 Eur/kv. m; balandžio pabaigoje – 2 124 Eur/kv. m.

„Vilniaus būsto rinkos pardavimai dar nepasiekė prieš karą buvusių rodiklių, tačiau jau grįžta į prieš kelerius metus stebėtą lygį, kuomet per mėnesį buvo sudaroma 300–400 sandorių. Tačiau netikėtumų pateikė plėtotojai. Gegužę, lyginant su balandžiu, „sandėlis“ augo 323 būstais – tai 10 proc. pasiūlos augimas. Vertinant nuo metų pradžios, ji susitraukė 153 vnt., arba 4,1 proc., tačiau toli gražu dar nesiekia optimalaus lygio, kuris sudaro apie 4 500–5 000 vnt. Todėl pasiūlos augimas vis dar nekompensuoja atsigaunančios paklausos ir tai toliau daro spaudimą būsto kainoms. Dėl šios priežasties valdžios institucijos privalo suprasti, kad būsto įperkamumui itin svarbus ilgalaikis pasiūlos augimas – jį būtina skatinti, o ne riboti įvairiais papildomais būdais“, – kalba „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Grafikas nr. 1: Vidutinių pasiūlos kainų dinamika Vilniaus ir Kauno būsto rinkose 2020–2022 m. („Citus“ duom.)

Vertinant pasiūlos augimą, situacijos nelengvina ir statybinių medžiagų bei rangos darbų kainų brangimas. Nuo metų pradžios rangos darbų kaina rinkoje augo apie 15 proc. Įtempta situacija ir žaliavų rinkoje, mat kai kurių medžiagų kainos yra 200 proc. didesnės, metalų – 100 proc., medienos gaminių – 100 proc. Įtampą didina ir tai, kad prasidėjus karui buvo atsisakyta naudoti baltarusiškas ir rusiškas medžiagas.

Didėjo darbuotojų atlyginimai ir brango statybos mechanizmų paslaugos. Visa tai atsiliepia ne tik būsto kainai, bet ir pasiūlai.

„Statybinių medžiagų brangimas prasidėjo dar prieš metus. Atsigaunant ekonomikai, o žmonėms visame pasaulyje pradėjus leisti pinigus, šoktelėjo medžiagų paklausa, o biržose pradėta supirkinėti visas statybines medžiagas. Prasidėjus karui Ukrainoje, pakilus kuro kainoms ir lietuviškiems verslams atsisakius Baltarusijoje bei Rusijoje pagamintų statybinių medžiagų, visa tai sukėlė antrą statybų brangimo bangą. Nors infliacija, tikėtina, greitai pasieks piką, tačiau iki tol laukia trečiasis kainų kilimo etapas – tai ne tik siaurins pasiūlą, bet ir mažins galimybes įpirkti būstą didmiesčių gyventojams“, – nurodo Š. Tarutis.

Vilniuje gegužę rezervuoti 310 nauji butai ir kotedžai, o pasiūloje jų liko 3 525. Per tą laiką sandėlį papildė keturi nauji projektai ir penki anksčiau pradėtų statybų etapai – net 633 būstai. „Citus“ valdomuose projektuose sostinėje per mėnesį susitarta dėl 15 butų ir kotedžų, pirkėjai dar vis gali rinktis iš 103 būstų.

Grafikas nr. 2: Vilniaus būsto rinkos dinamika 2020–2022 m. („Citus“ duom.)

Kaune, „Citus“ ekspertų skaičiavimu, per paskutinį pavasario mėnesį „užderėjo“ 156 naujų būstų (butų ir kotedžų) rezervacijos – tai šių metų rekordas ir vienas geriausių rezultatų per pastaruosius kelis metus; įmonės valdomuose projektuose rezervuota vienuolika būstų. Laikinojoje sostinėje analitikai fiksavo keturis naujus projektus ir du anksčiau pradėtų statybų etapus – pasiūlą papildė 246 būstai. Pirkėjai gegužės pabaigoje rinktis galėjo iš 1 266 būstų, o „Citus“ valdomuose projektuose – tik 21.

Grafikas nr. 3: Kauno būsto rinkos dinamika 2020–2022 m. („Citus“ duom.)

„Citus“ ekspertai skaičiuoja, kad tiek Vilniuje, tiek Kaune mažai liko pigiausių, ekonominio segmento būstų: Vilniuje jų priskaičiuojama 1 284, Kaune – 549. Sostinėje vidutinio segmento būstų pasiūla yra 1 901 vnt.; prestižinių ir liukso klasės būstų, atitinkamai, 147 ir 193. Kaune vidutinio segmento būstų sandėlį sudaro 527, prestižinio – 190; liukso klasės projektų laikinojoje sostinėje kol kas nėra.

Grafikas nr. 4: Pasiūlos dinamika Vilniaus ir Kauno būsto rinkose 2020–2022 m. („Citus“ duom.)

„Akivaizdu, kad Vilniuje būstų paklausa yra: žmonėms reikia, jie nori įsigyti namus, o į situaciją drąsiau linkę žiūrėti klientai nei verslai. Savaime pats skaičius nėra įspūdingas – pernai jis buvo bene keturis kartus didesnis, bet akivaizdu: pirkėjai sako, – duokit mums butus ar kotedžus, mums jų reikia ir mes nusiteikę pirkti. Juolab, kad kainos auga nuolat ir tam kol kas galo nematyti, todėl, racionaliai mąstant, bet koks delsimas priimti sprendimą kainuos brangiai“, – sako NT paslaugų kompanijos „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Grafikas nr. 1: Vilniaus būsto rinkos dinamika 2020–2022 m. („Citus“ duom.)

Per mėnesį vidutinės pasiūloje esančių naujų būstų kainos sostinėje augo kiek mažiau nei 2,5 proc. – nuo 2 955 iki 3 024 Eur; tačiau kai kuriuose populiariuose projektuose augimas siekė ir 8, 10, ir net 14 proc. Turint omenyje, kad tai vyksta net įtemptomis aplinkybėmis, kurios, kai kurių rinkos dalyvių nuomone, turėjo nusmukdyti paklausą ir sustabdyti kainų kilimą.

Grafikas nr. 2: Pasiūlos dinamika Vilniaus ir Kauno būsto rinkose 2020–2022 m. („Citus“ duom.)

„Kainos neturi, kur trauktis, dainelė kartojasi: brangsta medžiagos ir statybos darbai, nuolat mažėja pasiūla, tačiau yra dar vienas veiksnys, kuris gali staigiai pabranginti būstus ir pirminėje, ir antrinėje rinkose, – sako „Citus“ ekspertas. – Būstų nuomos rinkoje darosi taip pat seniai nematyti dalykai: pandemijos pradžioje susitraukusi nuomos rinka šį sukrėtimą, tikriausiai, jau beveik pamiršo, o pasiūla joje nuo šių metų sausio susitraukė net šešis kartus. Šešis kartus, Karlai! Natūralu, kad labai reikšmingai išaugo ir nuomos kainos, o tai, neabejotinai, vertinant ilgo periodo investicijas, vers žmones svarstyti būsto pirkimą, daugės ir būsto investicijai poreikis. Tai taip pat smarkiai didins spaudimą kainoms augti.“

Grafikas nr. 3: Vidutinių pasiūlos kainų dinamika Vilniaus ir Kauno būsto rinkose 2020–2022 m. („Citus“ duom.)

Nuomos rinka, pasak Š. Taručio, suaktyvėjo ir dėl žmonių, bėgančių iš karo zonos Ukrainoje ar prieš kurį laiką atvykusių iš Baltarusijos, srauto. Sparčiai augant nuomos kainoms vis patrauklesnis tampa būsto įsigijimas ir tai katalizuoja pardavimus. Tačiau ir šiame segmente pasiūla labai traukiasi: Vilniuje balandį rinktis buvo galima vos iš 3 202 naujų būstų, nors didžiausiame Lietuvos mieste reikėtų, faktiškai, dvigubai didesnio asortimento. Tuo tarpu per mėnesį rinkoje pasirodė vos du nauji etapai – naujų projektų nebuvo nė vieno.

Tiesa, Kauno pirminė būsto rinka neturėjo nė tiek: laikinojoje sostinėje „Citus“ analitikai nefiksavo tik pasiūlos sumažėjimą – čia nebuvo pristatyta nė vieno naujo projekto ar etapo. Balandį Kauno rinkos „sandėlį“ sudarė 1 176 būstai.

Vidutinės kainos čia taip pat pasikeitė panašiai kaip Vilniuje: padidėjo nuo 2 072 iki 2 124 Eur už kv. m. Naujų šeimininkų sulaukė 59 butai ir kotedžai – 34 proc. daugiau nei kovą.

Grafikas nr. 4: Vilniaus būsto rinkos dinamika 2020–2022 m. („Citus“ duom.)

Kaune antrasis metų mėnuo buvo tingiausias per pusmetį: sutarta vos dėl 53 naujų būstų rezervacijos. Antrą mėnesį iš eilės laikinojoje sostinėje rinkoje nepasirodė nė vienas naujas projektas, dėl to pasiūla smuktelėjo iki 1 056 vnt., o kainos atsispyrė nuo 2 000 Eur žymos: praėjusio mėn. gale nauji būstai pirminėje Kauno rinkoje kainavo 2 020 Eur/kv. m.

„Taigi šiandien Vilniaus rinkoje rezultatas – vertinant nepakankamą pasiūlą ir užsitęsusį patį nepriteklių – buvo geras, – Sako „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis. – tačiau visų akys dabar krypsta į Ukrainoje vykstančius įvykius. Jie yra šiurpinantys, tačiau NT rinkai Lietuvoje pasekmes jie turėtų turėti trumpalaikes ir tikrai ne dramatiškas.

Specialistas esamas nuotaikas, iš dalies, lygina su COVID-19 pandemijos pradžia, pirmuoju karantinu: tai irgi buvo naujas reiškinys, prie kurio reikėjo prisitaikyti. Kaip ir dabar, taip prieš dvejus metus susidūrėme su situacija, su kuria nemaža dalis gyventojų nebuvo susidūrę.

„Konflikto pradžioje, iki savaitgalio fiksavome sumažėjusį užklausų ir kontaktų skaičių, tačiau, skirtingai nei užpernai, prasidėjus pirmam karantinui, jis nėra nukritęs iki minimumo ir po savaitgalio vėl kyla. Net pačiomis pirmomis karo dienomis „Citus“ pasirašė būstų pirkimo preliminariųjų sutarčių; tai rodo, kad nepaisant situacijos pirkėjai atsisakyti pirkti būstą neskuba“, – patvirtina Š. Tarutis.

Jis pasakoja, kad klausimų iš klientų tiesiogiai dėl konflikto, kol kas nesulaukiama daug: klientams rūpi, ar statybos projektuose vyksta toliau.

„Savo klientams komunikuojame, kad įsipareigojimus projektuose vykdėme, vykdome ir vykdysime: statybos darbai tęsiami, su partneriais atsiskaitoma kaip įprasta, o mūsų projektuose rusiškų ar baltarusiškų medžiagų dalis tėra nereikšminga. Su trūkinėjančiomis tiekimo grandinėmis, brangstančiomis medžiagomis ir panašiais iššūkiais mūsų pirkimų skyrius efektyviai tvarkytis mokosi jau dvejus metus – jų netikėtai „nepaimsi“, – šypsosi „Citus“ investicijų ir analizės vadovas.

Šarūnas Tarutis. „Citus“ nuotr.

Ko laukti toliau

Prasidėjęs neapibrėžtumo laikotarpis labiausiai priklausys nuo jo trukmės. NT eksperto vertinimu, kadangi Lietuva yra ES ir NATO narė, čia yra visiškai saugu, o pasaulis kaip niekada vieningai nuolat didina spaudimą Rusijai dėl užpultos kaimynės, didžiausia rizika rinkoms ir ekonomikai yra emocinė žmonių būsena, nerimas, kurį sukelia karas Ukrainoje. Tačiau jis neabejoja, kad vis stiprėjančios sankcijos bus efektyvios ir agresorė Rusija bus priversta deeskaluoti situaciją, o įtampa atslūgs visame pasaulyje.

Vertindamas esamą kapitalo ir pasiūlos struktūrą Vilniaus pirminėje rinkoje Š. Tarutis akcentuoja faktą, kad būsto rinka didelio spaudimo nepatirs, nes sostinėje nėra daug pastatytų ir dar neparduotų projektų, tai didelių supurtymų rinkai neatneštų – tiesiog nėra stovinčių ir „valgyti prašančių“ pastatytų ir neparduotų butų.

Iššūkių sukelti gali medžiagų ir darbo jėgos trūkumas – tačiau šios rizikos toli gražu nėra naujiena.

„Trūkinės tiekimo grandinės, dalis medžiagų taps nepasiekiamos, nes nebebus sertifikuojamos ES, o tai toliau didins būstų savikainą. Spaudimą ir šioje vietoje mažina pasiūlos konjunktūra: fiksuojant stiprų kainų augimą, plėtotojai suprato, kad ankstyvoje stadijoje išparduoti turtinius vienetus yra pavojinga. Dėl to šiandien rinkoje nėra daug projektų, kurie išparduoti net nepradėjus statyti“, – aiškina „Citus“ investicijų ir analizės vadovas.

Iš kitos pusės, jis įžvelgia naujų galimybių: Lietuva – populiari kryptis ukrainiečiams atvykti dirbti. Dabartinėje situacijoje, fiksuojant jau daugiau nei pusę milijono pabėgėlių, tikėtina, dalis jų liks Lietuvoje ir kurs gyvenimą čia. Greičiausiai, pradžioje būstą jie nuomosis, o bet vėliau ieškos ir nuosavo būsto. Specialistas primena, kad viena didžiausių Vilniaus būsto rinkos klestėjimo priežasčių – pozityvi demografija, siekianti iki 10 000 gyventojų metinį prieaugį, ir augantis darbo užmokestis, sudarantis galimybes apsirūpinti būstu.

Žinoma, šie faktoriai gali paspartinti būsto kainų augimą, kuris gali būti staigesnis nei anksčiau prognozuoti 8–10 proc.

Išankstiniais „Citus“ analitikų duomenimis, Vilniuje sausį rezervuoti 418 nauji butai ir kotedžai, o pasiūloje jų liko 3 678. „Citus“ valdomuose projektuose sostinėje per mėnesį susitarta dėl 30 butų ir kotedžų. Per tą laiką sandėlį papildė 3 nauji projektai arba jų etapai – apie 530 būstų.

Vidutinė, orientacinė pasiūloje esančių naujų butų ir kotedžų kaina, lyginant su gruodžiu, augo 5 proc., iki 2 485 Eur/kv. m.

Kaune, „Citus“ specialistų skaičiavimu, per sausio mėnesį „užderėjo“ 78 naujų būstų (butų ir kotedžų) rezervacijos; įmonės valdomuose projektuose – 7. Laikinojoje sostinėje analitikai nefiksavo nė vieno naujo projekto ar etapo, todėl pasiūla smuktelėjo į praėjusių metų vidurio lygį – čia pirkėjai sausio pabaigoje rinktis galėjo iš 1 124 būstų.

Vidutinės, orientacinės pasiūloje Kaune esančių būstų kainos išliko stabilios – sausį jos siekė 1 991 Eur/kv. m; gruodžio pabaigoje – 1 984 Eur/kv. m.

Ekspertai skaičiuoja, kad tiek Vilniuje, tiek Kaune ypač mažai liko pigiausių, ekonominio segmento būstų: Vilniuje jų priskaičiuojama 1 366, Kaune – 598. Tuo tarpu sostinėje vidutinio segmento būstų pasiūla yra didesnė – 1 925 vnt.; prestižinių ir liukso klasės būstų – atitinkamai, 187 ir 223. Kaune vidutinio segmento būstų sandėlį sudaro 340, prestižinio – 180; liukso klasės projektų laikinojoje sostinėje kol kas nėra.

Šarūnas Tarutis. „Citus“ nuotr.

Tokią situaciją lėmė būtent kainų augimas, todėl dalis anksčiau ekonominei klasei priskirtų būstų pateko į vidutinį segmentą ir taip toliau. Ekonominiam segmentui Vilniuje priskiriami būstai, kurių kvadratinio metro kaina patenka į 941–2 654 Eur rėžį; vidutiniam – 1 339–3 907 Eur; prestižiniam – 1 775–5 200 Eur, o liukso – 2 601–5 800 Eur už kv. m rėžius. Kaune projektai segmentuojami, atitinkamai, pagal tokius rėžius: ekonominis segmentas – 917–1 956 Eur/kv. m; vidutinis – 1 143–2 667 Eur/kv. m; prestižinis – 2 147–3 740 Eur/kv. m.

„Iššūkis šiuo metu yra tas, kad nuolat susiduriame su naujais reikalavimais rengdami projektus. Atsiranda nauji mokesčiai, kurių vertinimas ir apskaičiavimas nėra lygiagretus kitiems procesams, todėl visa procedūra išsitęsia; atsiranda vis naujų būtinų sutarčių, nuo kurių sąlygų priklauso tolimesni projektavimo etapai, todėl dabar kiekvieną projektą ankstyvoje stadijoje, dar neturėdami visų lygties nežinomųjų, turime paruošti detaliai iki želdinių ar juose naudojamų augalų, jau nekalbant apie architektūrinius sprendinius“, – kalba „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Jis džiaugiasi, kad sostinėje keliami ypač aukšti kokybiniai reikalavimai naujiems būsto projektams, nes tai, galų gale, atitinka pirkėjų interesus, tačiau yra įsitikinęs, kad pati sistema privalo būti efektyvesnė, procesai turėtų vykti etapais, o dalis jų būti lygiagretūs, kad bendra statybas leidžiančių dokumentų išdavimo procedūra būtų aiškesnė ir trumpesnė. Š. Taručio teigimu, dabar ji tapo tokia didelė, kad net institucijų darbuotojai nespėja susipažinti su pasikeitimais, todėl pasitaiko atvejų, kad pasikeitus tikrinantiems specialistams pasikeičia ir reikalavimai, o visa tai stabdo procedūras.

„Apie poreikį skatinti pasiūlos augimą ir konkurenciją, kurios ribotų būsto kainų didėjimą kalbame jau netrumpai. Optimizmo suteikia tai, kad ir Lietuvos bankas, ir kitos institucijos atkreipė į tai dėmesį, nes visų mūsų tikslas turėtų būti ilgalaikio būsto įperkamumo užtikrinimas. Visgi, kol kas matome, kad naujų projektų patekimui į rinką pastatyta užtvanka yra per aukšta. Vien „Citus“ šiais metais planuoja pirkėjams pasiūlyti – tiesa, ne tik Vilniuje – beveik 1 000 būstų, bet matome, kiek trunka leidimų išdavimo procedūros, todėl vertiname rizikas, kad šie planai gali vėluoti. Didžiulio kiekio naujų būstų įliejimas į rinką per trumpą laikotarpį taip pat įneš šiokio tokio chaoso, tačiau tai yra geriau nei užsitęsusi sausra, panašėjanti į stagnacija, kur veši tik kainos“, – viliasi nekilnojamojo turto ekspertas Š. Tarutis.

Tuo tarpu rezervuotų būstų vertė, lyginant su dvejais ankstesniais metais, išaugo, atitinkamai, 2,3 ir 1,9 karto – iki 52,23 mln. euro 2020 m. ši suma sudarė apie 22,35 mln. euro, 2019 m. – apie 28,06 mln. euro.

Populiariausi tarp „Citus“ valdomų projektų sostinėje buvo „PaJustis“ (115 butų ir keturiolika kotedžų – pastarieji pirkėjams pasiūlyti 2021 m. liepą), „Link ten“ (76 rezervacijos) ir „Miško ardai“ (61 rezervacija). Aštuoni paskutiniai butai ir kotedžai buvo rezervuoti jau parduotame projekte „Būk čia“, o spalio mėnesį startavusiame „Visi savi“ Visorių g. buvo rezervuoti 34 butai – beveik trečdalis visų siūlomų butų projekte.

Kaune daugiausia susidomėjimo sulaukė „Klevų namai“, kur rezervuoti 93 butai, o „Radio City“ šeimininkų sulaukė 69 loftai multifunkciniame projekte atgimstančioje radijo gamykloje „Banga“, Žaliakalnyje.

„Tai buvo išties ypatingi, įspūdingi metai. Metų pradžios euforija visoje rinkoje ir labai intensyvus darbas su planuojamais projektais įmonės viduje atnešė labai daug patirties ir vadybinės brandos. Labai reikšmingai užaugome kaip įmonė, bandėme naujas strategijas. Viena iš tokių – pirmieji ir bene vieninteliai rinkoje visą pirkimo procesą, dėl COVID–19 grėsmių ir apribojimų, perkėlėme į virtualią erdvę. Per metus nuotoliniu butu būstus rezervavo net 293, tai yra beveik du trečdaliai mūsų klientų“, – sakė „Citus“ direktorius Mantas Galdikas.

Rezervacijų skaičius ir rezervuoto turto vertė „Citus“ valdomuose projektuose, 2019–2021 m.

„Citus“ intensyviai dirbo su planuojamais ir naujais projektais. Pernai Vilniaus pirminės rinkos pasiūlą papildė būstai „PaJusčio“ III etape, naujas „Visi savi“ projektas, Kaune – „Klevų namų“ ir „Radio City“ tretieji etapai.

Buvo paskelbta net apie penkis naujus projektus: prie pat Aušros vartų, Tyzenhauzų g. kilsiančius būstus, du projektus Kareivių gatvėje – būsto projektą adresu Kareivių 2E ir multifunkcinį projektą greta „Unideco“ apdailos centro, adresu Kareivių g. 5. Pernai buvo įsigytas ir sklypas Visorių g., kur netrukus turėtų prasidėti „Visi savi“ statybos.

„Rinka yra aukštame intensyvumo taške ir tai yra labai geras laikas mums augti, stiprėti, kaupti patirtį, todėl buvome labai aktyvūs ir pasiruošėme daug projektų, kurių dalies dar net nesame anonsavę. Sudėtingiausia šiandien yra dirbti ir plėstis vis painesne tampančios biurokratijos džiunglėse. Net su neapibrėžtumu, sukeltu pandemijos, ar infliacija statybos srityje tvarkytis lengviau, nes tai – apskaičiuojami dydžiai. O besikeičiantys reikalavimai, ilgėjantys terminai ir numatomi įstatymų pasikeitimai, kurių įgyvendinimas kol kas nėra iki galo sustyguotas, stabdo visos rinkos mechanizmą. Komunikuojame tai rinkai ir institucijoms bei tikime, kad žinutės bus išgirstos ir pamatysime biurokratijos mažinimo pastangų“, – vylėsi M. Galdikas.

„Citus“ direktorius Mantas Galdikas. / Įmonės nuotr.

Jo įsitikinimu, nenuostabu, kad projektavimo stadijoje parduodamų projektų skaičius auga: išsikerojusi biurokratija verčia ypač ankstyvoje, dar projekto vizijos stadijoje projektuoti viską iki smulkmenų, vėliau dėl pasikeitusių aplinkybių ar teisės aktų perdaryti, o investicijos guli „žemėje“ – sklype.

„Liūdna matyti, kaip iki realių statybų stadijos kasmet vis pailgėja projektavimo ir derinimo terminai. Galime net paironizuoti, kad, kaip yra sakęs vienas protingas ir šmaikštus žmogus, gyvasis klasikas, iš pradžių biurokratijai reikia žmonių, kad ji egzistuotų. O dabar, panašu, ji jau gyvena sau ir be žmonių įsikišimo. Komisijos ginčijasi su komisijomis kol plėtotojų projektai be aiškios trajektorijos klaidžioja viešinimų ir derinimų procedūrose“, – juokėsi specialistas.

Didžiausia metų „Citus“ naujiena tapo įmonių grupės įsigytas „Nemuno“ sanatorijos kompleksas Druskininkuose. Čia jau šiemet planuojamas unikalus ir tvarus projektas – apartamentai su SPA viešbučio paslaugų paketu.

„Šiam konversijos projektui ruošiamės ypač intensyviai: dirba projekto komanda, partnerių pajėgos. Darbai vyksta visuose frontuose: baigiame kurti projekto koncepciją ir prekės ženklą, diskutuojame su būsimais verslo partneriais. Čia žmonės galės turėti antrą būstą, skirta poilsiui, nuotoliniam darbui, sveikatinimui ir panašiai, nes komplekse bus siūlomi apartamentai, papildomos paslaugos ir erdvės, skirtos darbui bei kasdienių poreikių tenkinimui“, – būsimo „Nemunas by CITUS“ projekto viziją plėtoja „Citus“ vadovas.

Per metus investicijos į įmonės valdomus projektus sudarė apie 45,5 mln. euro, 2020 m. ši suma buvo 14,35 mln. euro, 2019 m. – 11,2 mln. euro. 2022 metais investicijos dar didės: numatoma, kad be įsigijimų jos sieks apie 54,4 mln. euro.

Investicijos „Citus“ valdomuose projektuose (*pateikiama 2022 m. prognozė).

Šiais metais planuojama statybas pradėti „Nemune“, dar viename „Radio City“ etape, trečiajame, paskutiniame „Miško ardų“ etape, taip pat „Visi savi“, abiejuose Kareivių gatvės projektuose bei Tyzenhauzų gatvėje.

„Didiname savo projektų portfelį ir ruošiamės dar didesnėms investicijoms. Matome, koks dabar yra pasiūlos trūkumas, ypač jaučiamas Vilniaus rinkoje ir kokį spaudimą tai daro būsto kainoms. Siekiame aktyviai komunikuoti visai rinkai ir valdžios institucijoms, kad būsto įperkamumą išsaugos pasiūlos augimas, o ne paklausos ribojimai“, – komentuoja NT projektų valdymo įmonės „Citus“ direktorius M. Galdikas.