Visgi, mažiesiems koalicijos partneriams teko konstatuoti, kad per šį politinį sezoną daugiau paramos klausimui neatsirado – civilinė sąjunga taip ir nepasiekė Seimo darbotvarkės.

Valdančiosios daugumos atstovai susiklosčiusią situaciją aiškina skirtingai. „Laisviečiai“ įsitikinę – civilinė sąjunga nesusidurtų su tiek kliūčių, jeigu Seime būtų daugiau Laisvės partijos atstovų. Ir nors liko vos metai kadencijos, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė nepraranda vilties, kad civilinę sąjungą Seimui pavyks priimti.

Visgi, Liberalų sąjūdžio vadovybė svarsto, jog vienas iš prioritetinių koalicijos partnerių klausimų veikiausiai būtų išspręstas, jeigu viena iš politinių jėgų nebūtų jo uzurpavusi. Dėl to, svarsto Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ir visos diskusijos dėl civilinės sąjungos buvo lydimos debatų dėl koalicijos tvirtumo. Tad vertinant aplinkybes ir artėjantį rinkimų maratoną, liberalų pirmininkė nesiima prognozuoti, ar per likusius metus darbo valdančiojoje daugumoje pavyks šį klausimą išspręsti.

A. Armonaitė: jei Laisvės partijos narių Seime būtų daugiau, nereikėtų daryti kompromisų dėl civilinės sąjungos

Mėnesio pradžioje po koalicinės tarybos susitikimo Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė pareiškė – valdančiosios daugumos partneriai nesutelkė pakankamai balsų Civilinės sąjungos įstatymo projektui palaikyti.

Politikė tikina – „laisviečiai“ rudens sesijos metu dėjo visas pastangas, kad būtų surastas palaikymas šiam projektui. Tačiau, pažymi ji, to padaryti nepavyko. Ir nors situacija nėra tenkinanti, rinkėjai, anot jos, privalo žinoti tiesą.

Matome Seimo aritmetiką, suprantame išsiskiriančias kolegų nuomones.

„Dirbome, kad būtų balsų daugiau civilinei sąjungai, bet teko šią sesiją konstatuoti, kad valdančiajai daugumai nepavyksta surinkti reikiamo 71 balso už. Matyt, rinkėjai nusipelnė tiesos – šią sesiją mes taip pat tą pasakėme“, – Eltai teigė A. Armonaitė.

Nepaisant to, Laisvės partijos lyderė viliasi, kad Seimas dar šioje kadencijoje gali įteisinti civilinę sąjungą – nors likusios dvi sesijos ir dvelks rinkimų atmosfera.

„Aš visada turėsiu vilties. Dar metai laiko liko. Nepaisant to, kad konstatuojame, jog valdančiosios koalicijos partijoms nepavyksta sutelkti pakankamo skaičiaus balsų už, mes kiekvieną savaitę planuojant Seimo posėdžius skaičiuojame – koks yra santykis Seimo salėje. Ir aš neatmetu galimybės, kad gali klausimas sugrįžti“, – aiškino ministrė.

Visgi, pripažino parlamentarė, Civilinės sąjungos projektas ir tai, kokios diskusijos lydėjo ir tebelydi šią iniciatyvą, leidžia daryti išvadą – jeigu Seime būtų daugiau Laisvės partijos delegatų, klausimas būtų išsprendžiamas gerokai paprasčiau.

„Išvada, kurią aš darausi iš šio politinio proceso – yra politinė. Laisvės partijos yra 10 Seimo narių, bet mūsų turi būti daugiau“, – kalbėjo ji.

„Mums nereikėtų daryti kompromisų ar visokių kūrybinių veiksmų, jeigu mūsų būtų 15 ar 20. Tokiu atveju priimti civilinę sąjungą būtų daug lengviau“, – aiškino Laisvės partijos pirmininkė.

V. Čmilytė-Nielsen: aplinka priimti sprendimus nesidaro lengvesnė

Sesijos pradžioje, reaguodama į „laisviečių“ pareiškimus apie esą paskutinį civilinei sąjungai palankų politinį sezoną, Liberalų sąjūdžio vadovė V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė – projekto gali laukti bloga baigtis, mat, Seimo salėje pakankamos paramos klausimui nėra. Todėl ji nesutiko su A. Armonaite ir tikino kad, diskusijas kėlęs įstatymas gali būti priimtas ir vėliau.

Tokios pat pozicijos politikė laikosi ir dabar.

„Kol nėra užtikrinto 71 balso už partnerystę, tol, mano manymu, teikti įstatymą aklai, tikintis, kad jis kažkaip praeis ir vėliau pavyks atmesti galimą prezidento veto – būtų naivu. O ko mažiausiai norėtųsi – kad civilinę sąjungą ištiktų tas likimas, kad baigiantis kadencijai, projektas nusinulintų, jo nebeliktų“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Daugiau palaikymo civilinė sąjunga gautų, jeigu šis įstatymo projektas nebūtų vienos koalicijos partnerės klausimas, svarsto parlamento vadovė.

„Partnerystės klausimas nėra vien tik „laisviečių“ prerogatyva, neturėtų būti vien jų uzurpuotas klausimas. (...) Nors viešojoje erdvėje gali kartais taip pasirodyti, bet tai nėra vienos frakcijos (klausimas – ELTA) ir toks tikrai neturėtų būti, jeigu mes norime, kad jis būtų įgyvendintas Seime“, – samprotavo ji.

Koją kiša ir tai, tęsė V. Čmilytė-Nielsen, kad partnerystės klausimas bei jo likimas Seime tiesiogiai tapatinamas su valdančiosios koalicijos likimu.

„Su partneryste būtų buvę kur kas lengviau nuo pat pradžių, jeigu tai nebūtų taip ryškiai tapęs vienos partijos klausimu. Nuo pat kadencijos pradžios, kiek pamenu, buvo labai stipriai sufokusuotas dėmesys į partnerystę kaip tokį koalicijos išlikimo klausimą. Natūralu, kad tokioje atmosferoje labai sunku gauti opozicijos atstovų paramą – nes tai tampa parama ne pačiam problemos išsprendimui, o, suprask, parama koalicijos problemų sprendimui“, – aiškino politikė.

„Čia, manau, buvo padaryta didžiausia strateginė klaida. Padaryta, turiu pasakyti, kolegų iš Laisvės partijos – taip suasmenintas klausimas. Būtų kur kas paprasčiau jį spręsti, jeigu klausimas nebūtų suasmenintas“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.

Todėl, vertindama šias aplinkybes, prognozuoti, ar šioje kadencijoje Seimui dar pavyks priimti Civilinės sąjungos įstatymą, parlamento pirmininkė nesiėmė.

„Išeinama į daugiau rinkiminį kelią – takoskyros pradeda didėti tarp absoliučiai visų parlamentinių partijų. Matyt, ta aplinka priimti svarbius sprendimus nesidaro lengvesnė“, – pripažino V. Čmilytė-Nielsen.

„Svarbu, kad eitume į salę tada, kada žinome, kad yra palaikymas“, – pakartojo ji.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: turime matyti realią situaciją

Konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė antrina Seimo pirmininkei. Anot politikės, rudens Seimo sesijos metu parlamento salėje nepavyko mobilizuoti reikiamo balsų skaičiaus civilinei sąjungai.

„Matome Seimo aritmetiką, suprantame išsiskiriančias kolegų nuomones. Ta aritmetika nėra pakankama galutiniam įstatymo priėmimui“, – pripažino ji, nesiimdama spėlioti, ar dar gali atsirasti daugiau balsų.

„Pagal dabartinį skaičiavimą, turime matyti realią situaciją ir pripažinti, kad šiuo klausimu niekada tiek Seime, tiek visuomenėje nėra buvę diskusijų. Einant į vieni kitų pažinimą ir supratimą, vis tik kelias nueitas ilgas. Tai irgi, manau, galima įvertinti kaip gerą ženklą“, – aiškino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

ELTA primena, kad Seimas po svarstymo gegužės mėnesį pritarė valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą.

Projektu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.

Visgi skeptiškai įstatymą vertina dalis Seimo narių valdančiojoje daugumoje ir opozicijoje. Abejones dėl projekto ne kartą yra išsakęs ir prezidentas. Tačiau konkrečių įstatymo detalių bei savo požiūrio dėl jų šalies vadovas nekomentuoja ir tikina, kad laukia galutinio Seimo apsisprendimo.

„Mes kalbėjomės apie Civilinės sąjungos įstatymą pirmadienį. Ir gerai, kad apie jį kalbėjomės tokioje konstruktyvioje dvasioje. Aš nenoriu dalintis didelėmis detalėmis, bet kol kas likau su tam tikra viltimi, kad koalicijos partneriai, kurie žada dėti maksimalias pastangas, jas ir dės“, – „Žinių radijui“ teigė V. Mitalas.

„Matyt, artimu metu įversime, kaip tai pavyko padaryti“, – pridūrė jis.

Nepaisant lūkesčio, kad Civilinės sąjungos įstatymas bus priimtas, V. Mitalas apgailestauja, kad dalis koalicijos narių ir toliau aktyviai veikia, jog šis klausimas reikiamo palaikymo Seime nesulauktų.

„Liberalų sąjūdis jaučiasi nekomfortiškai, nes mes juos verčiame jaustis liberalais. Liberalų sąjūdis (...) nenori demaskuotis, kad jų bent keturi frakcijos nariai labai akivaizdžiai ne tik kad nebalsuoja už civilinę sąjungą, kurią jie turi savo programoje įsirašę, bet ir labai atvirai balsuoja prieš ir bando visaip kaip su „valstiečiais“, A. Širinskiene ir krikščionimis demokratais suburti kažkokį anti-aljansą“, – sakė V. Mitalas.

V. Mitalas taip pat mano, kad jei koalicinės sutarties reikėtų derėtis dabar, žinant visus „laisviečiams“ kylančius iššūkius, Laisvės partija jose laikytųsi tvirčiau. Politikas pripažįsta, kad „laisviečiams“ reikėjo mažiau pasitikėti kitų koalicijos lyderių pažadais, kad reikiamą palaikymą Civilinės sąjungos įstatymui pavyks suburti.

„Manau, kad būtų buvę mažiau reikalinga pasitikėti kitų koalicijos lyderių žodžiais, kad viską mes čia sutvarkysime, neužskaityti kaip už gryną pinigą, kad Liberalų sąjūdis balsuos „už“ arba kad progresyvioji Tėvynės sąjungos dalis su Ingrida Šimonyte ir Gabrieliumi Landsbergiu priešakyje padarys maksimalų darbą, kad ne pusė jų balsuotų, o bent jau keturi penktadaliai už šį įstatymą“, – sakė V. Mitalas.

„Tai, matyt, reikėjo dar tvirčiau dėl koalicijos derėtis ir tai turbūt yra didžioji pamoka ateičiai“, – pripažino jis.

Pirmadienį susirinkusi koalicinė taryba taip pat aptarė ir Civilinė sąjungos įstatymo perspektyvą. Po posėdžio Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė vylėsi, kad Seimui dar šios rudens sesijos metu pavyks priimti Civilinės sąjungos įstatymą.

ELTA primena, kad gegužę Seimas po svarstymo pritarė valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą.

Įstatymą skeptiškai vertina ir jo palaikyti nesutinka dalis Seimo narių valdančiojoje daugumoje ir opozicijoje.

Savo ruožtu, Laisvės partija kritikuoja tokius politikų pasisakymų ir net svarsto blokuoti kai kurias TS-LKD iniciatyvas, nes šie, Laisvės partijos nuomone, nerodo pakankamai pastangų įtikinti abejojančius partiečius balsuoti už civilinę sąjungą.

„Valdantieji užsimojo apgaule susirinkti Seimo narių balsus homoseksualų partnerystei įteisinti, kuomet prieštaraujantys tiesiog buvo išsiųsti į komandiruotes arba suklaidinti išvakarėse darytais pareiškimais, kad klausimas šiandien svarstomas nebus“, – feisbuke antradienio vakarą rašė A. Širinskienė.

„Tad šiandien civilinės sąjungos projektas apgaule „prasmuko“ per svarstymo stadiją. Garbinga? Nemanau. Bet ko tikėtis iš moraliai bankrutavusių valdančiųjų“, – pridūrė ji.

Šiandien civilinės sąjungos projektas apgaule „prasmuko“ per svarstymo stadiją.

Pataisas taip pat parengė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė, „valstiečių“ seniūnė Aušrinė Norkienė ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė.

Kaip rašė politikė, į kitą kadenciją nukeltas įstatymo įsigaliojimas Seimui leistų laisvai apsispręsti be Laisvės partijos spaudimo, priimtą projektą atšaukti.

„Nes visi puikiai suprantam, jog jam įsigaliojus bus sukelti tokie „teisėti lūkesčiai“, kuriuos panaikinti bus be galo sudėtinga“, – feisbuke rašė ji.

Seimas antradienį po svarstymo kelių balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė. Už projektą balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 52 ir susilaikė trys parlamentarai. Dar liko paskutinis balsavimas dėl įstatymo priėmimo.

Civilinės sąjungos įstatymo projektą valdančiųjų politikai parengė kaip kompromisinį, kai parlamente 2021 metais buvo nepritarta Partnerystės įstatymo projektui.

Konservatyvūs parlamentarai laikosi pozicijos, kad civilinė sąjunga siūlomu reguliavimu būtų panaši į santuokos ar šeimos santykius. Anot jų, labiau tinkamas yra „artimo ryšio“ projektas, nes neprilygina nesusituokusių skirtingų ar vienos lyties porų šeimai.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

Bažnyčios požiūris

Bažnyčia moko, kad šeima gali būti laikoma tai, kas tiesiogiai kyla iš moters ir vyro ryšio. Be to, ji pabrėžia teisę į laisvę nė vieno žmogaus neversti laikyti šeima to, kas ja negalėtų būti laikoma dėl dorovinių įsitikinimų. Šiandien nesiginčijama, kad abipusiu įsipareigojimu grindžiama vyro ir moters sąjunga ir iš jos gimstantys vaikai yra šeima. Tačiau grėsmė šio požiūrio laisvei kiltų, jei Seimas priimtų Civilinės sąjungos įstatymą. Tada didžioji dalis visuomenės būtų teisiškai įpareigota priimti jai svetimą šeimos sampratą. Tai reikštų, kad visi, kurie vadovaujasi Bažnyčios mokymu apie šeimą arba iš prigimtinio proto kylančiu įsitikinimu, kad šeimos santykiai kyla tik iš vyro ir moters, atsidurtų už įstatymo ribų. Atsiveria pavojus, kad šeimos sampratos pakeitimas neišvengiamai vestų į laisvių varžymą ar net teisinį persekiojimą tų, kurie nesutinka su Civilinės sąjungos įstatyme suponuojama šeimos samprata.

70 proc. – tiek apklaustųjų nepritaria Civilinės sąjungos įstatymo projektui.

Kai kas sako, kad civilinių sąjungų sampratą neva inspiravo pats popiežius Pranciškus. Tačiau tiesa ta, kad rezonansą sukėlusiame interviu popiežius kalbėjo ne apie civilines sąjungas, bet apie civilinio sugyvenimo įstatymą (filmo originale ispanų k. ley de convivencia civil, italų k. legge di convivenza civile). Tai ne tas pats, kas civilinė sąjunga. Dabar Seime yra priimtas svarstyti Artimo ryšio įstatymo projektas, kalbantis apie susitarimą dėl bendro gyvenimo nekuriant šeimos santykių. Tai yra atsiliepimas į popiežiaus pasiūlymą rasti civilinio sugyvenimo įstatymą žmonėms, kurie dėl kokių nors priežasčių negali kurti šeimos santykių. Kalbant apie tuos, kurie gali kurti šeimą, turi būti laikomasi šeimos sampratos, grįstos daugumos Lietuvos žmonių apsisprendimu ir įtvirtintos svarbiausiame šalies dokumente – Konstitucijoje, kai ji buvo priimta.

Konstitucijos svarba

Konstitucija buvo kuriama plačiu, visą visuomenę apimančiu sutarimu, kad Lietuvos visuomenės ir valstybės pagrindas yra šeima, kylanti iš vyro ir moters santuokos. Valstybė ją saugo ir globoja kaip ir motinystę, tėvystę ir vaikystę (str. 38). Įstatymu gali būti įtvirtinama tik tai, dėl ko visuomenė sutaria siekdama nesukelti joje priešpriešos. Čia tinka Jėzaus įspėjimas: kiekviena suskilusi karalystė bus nusiaubta, ir joks suskilęs miestas ar namas neišsilaikys (Mt 12, 25).

Civilinės sąjungos įstatymas neišvengiamai steigia kitą šeimos sampratą, kuri kelia grėsmę visuomenės sutarčiai. Civilinės sąjungos įstatymo projekto autoriai nori, kad su valstybės įstatymu būtų įtvirtinta tai, kas didesnei visuomenės daliai nepriimtina kaip šeima. Sklando klaidingas įsitikinimas, kad būtent tokio Civilinės sąjungos įstatymo reikalauja pagarba žmogaus teisėms, teisingumas ir asmens orumas. Tačiau tarptautiniai žmogaus teises įtvirtinantys dokumentai nereikalauja suteikti teisės į santuoką, partnerystę ar kitą panašų teisinį statusą tos pačios lyties asmenų poroms.

Pagarba vienų asmenų orumui negali būti įgyvendinama kitų asmenų orumo ir laisvės sąskaita.

Sąžinės laisvė

Civilinės sąjungos įstatymo priėmimas teisinamas sąžinės laisve. Svarbu priminti, kad sąžinė veikia ne todėl, kad ji pati nusprendžia, kas yra tiesa ir gėris, bet todėl, kad ji mums nuolat primena, kad turime rinktis tiesą ir gėrį. Joks sąžiningas katalikas negali sąžinės laisve pateisinti kitų savo tikėjimo brolių ir seserų sąžinės ir tikėjimo laisvės varžymo. Tačiau Civilinės sąjungos įteisinimas kaip tik vestų prie tokių pasekmių. Pagarba vienų asmenų orumui negali būti įgyvendinama kitų asmenų orumo ir laisvės sąskaita.

Bažnyčia turi pareigą nuolat priminti, kas yra tiesa ir gėris. Ji tiki, kad perduoda žodžius Kristaus, kuris sakė: kas jūsų klauso, manęs klauso. Kas jus niekina, mane niekina. O kas niekina mane, niekina tą, kuris yra mane siuntęs (Lk 10, 16). Ji negali palaikyti to, kas yra iš Dievo kylančios tvarkos paneigimas. Atmesdami Bažnyčios išpažįstamas tiesas, mums perduodamas nuo pirmųjų Kristaus mokinių laikų, save tikinčiais katalikais laikantys politikai neišvengiamai paneigtų ne tik Bažnyčios saugomą krikščionių tikėjimą, bet ir jo autorių – Kristų. Bet Dievo žodis nesurakinamas! (2 Tim 2, 9).

BNS pristato dešimt citatų iš parlamente vykusių diskusijų.

Konservatorė Jurgita Sejonienė. „Mano labai artimas žmogus, šiandien jo nėra su mumis, nusižudė prieš 11 metų, bet, manau, jeigu šiandien jis būtų gyvas ir norėtų įteisinti savo santykius su kitu žmogumi, jis man būtų tikrai dėkingas. Ir tokių žmonių yra tikrai ne vienas ir aš niekaip nesutinku su nuostata, kad demokratinėje valstybėje XXI amžiuje mes galime kalbėti, na, tai leiskime jiems būti, tiesiog leiskime jiems būti“.

„Valstiečių“ atstovas Algimantas Dumbrava. „Aš neklausiu jūsų kaip Seimo narės, bet noriu paklausti jūsų kaip krikščionės. Šiandien vienalyčių asmenų santykiai, tai būtų civilinė sąjunga, ar partnerystė, ar šeima, yra skaitomi nuodėme. Ar neatrodo, kad mes, krikščionys, tarkime, jūsų asmenyje tampame dviveidžiais?“.

„Darbietis“ Viktoras Fiodorovas. „Norėčiau perfrazuoti tokį žinomą lietuvių liaudies posakį apie suknelę ir panelę. Man toks vaizdas, kad čia yra toks pats iš esmės projektas, tas pats Tomas Vytautas Raskevičius, tiktai ponios J. Sejonienės asmenyje. Iš esmės tai yra dūmų uždanga, pasimokymas iš pirminių klaidų, kada pirmą kartą buvo teikiamas įstatymo projektas ir buvo pralaimėta Seime keliais balsais“.

Kaip šitas projektas prisidės prie to, kad mes apskritai išliktume kaip šalis, valstybė ir tauta?

J. Sejonienė. „Aš nežinau, iš kur jūs ištraukėte, kad aš esu persirengęs T. V. Raskevičius, nes aš palaikiau ir ankstesnį projektą, tas yra akivaizdu ir aš to niekada neslėpiau. Aš suprantu, kaip reikalingi konsensusai, manau, supranta ir T. V. Raskevičius, ir kiti žmonės, ir džiaugiuosi, kad tų konsensusų radome“.

„Valstietis“ Aurelijus Veryga. „Ką mes norime apskritai pasiekti kaip šalis, kaip valstybė? Ar mes norime išlikti, norime išgyventi, norime klestėti, norime augti, ar norime tiesiog važiuoti ta kryptimi, kada po truputį viskas krypsta link kažkokio asmeninių patogumų, malonumų ir mes tiesiog nykstame? Kaip šitas projektas prisidės prie to, kad mes apskritai išliktume kaip šalis, valstybė ir tauta?“.

Lietuvos regionų frakcijos atstovas Valdemaras Valkiūnas. „Reliatyvizmo diktatūra iš Vakarų slenka per pasaulį, dvasinis genocidas – destrukcinių jėgų siekiamybė. Mutuojama teisė be atsakomybės, kas ir dabar daroma. Vyksta vizualinė ir audialinė agresija iš LGBT ir kitų panašių organizacijų, ką matome ir čia, salėje. Vienalyčių santuokos demoralizuoja ir griauna civilizaciją“.

Socialdemokratas Algirdas Sysas. „Man labai keista, kad mes Lietuvoje normalius dalykus bandome pavadinti kažkokiais kitais dalykais. Jūs kažkada su kolegomis smurtą šeimoje pavadinote smurtu artimoje aplinkoje, nors dažniausiai smurtaujama šeimoje. Dabar vietoj to, kad pavadintumėte daiktus savais vardais, jūs įvedate dar naują institutą, artimą ryšį. Tai mano klausimas, ar tame artimame ryšyje, įskaitant jūsų pasiūlymą, galima turėti haremą Lietuvoje, priėmus šitą įstatymą?“.

Konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė. „Aš kviečiu jus kuo labiau ir gausiau palaikyti šį projektą, nes priešingai, negu prieš tai pristatytas kolegės J. Sejonienės projektas, jis neprieštarauja Konstitucijai ir joje įtvirtintai šeimos sampratai, jis nekelia konflikto su didžiąja visuomenės dalimi ir netaiko jai valstybės prievartos“.

Konservatorius Gabrielius Landsbergis. „Tai žmonės, kurie yra ir Seimo salėje, ir čia, ir visur tarp mūsų. Man atrodo yra normalu nebijoti ir vadinti viską taip, kaip yra, bet politika yra kompromisų menas“.

Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė. „Aš tikrai norėčiau pasidžiaugti, kad jums pavyko sugalvoti tokį originalų sprendimą pripažinti įvairialypių santykius ir kartu jų nepaversti šeimos santuoka ar santuokos, netgi pseudo santuokos institutu“.

„Sutinku, kad šis įstatymas nėra tobulas, šiam įstatymui, neabejotinai, manau, kad tiek žmogaus teisių organizacijos, tiek ir pati LGBT bendruomenė teiks pastabas. Įstatymas neapima daug svarbių dalykų, kurie faktiškai vyksta mūsų visuomenėje, mūsų valstybėje. Tos pačios lyties šeimos turi vaikų. Šiuo metu pateiktas Civilinės sąjungos įstatymas niekaip neapsaugo tos pačios lyties šeimose augančių vaikų. Taip pat yra ir plačiau išeskaluotas klausimas dėl pavardžių... Iš tikrųjų įstatyme matome labai daug spragų, bet yra džiugu po 20 metų laukimo, kad mes pagaliau sugebame praeiti pateikimo stadiją ir atrasti bent jau šioje stadijoje sutarimą“, – žurnalistams Seime sakė J. Juškaitė.

Aš nekalbu apie įsivaikinimą, aš kalbu apie vaikus, kurie jau auga tos pačios lyties šeimose.

„Siūlysime Seimo nariams visgi rasti politinės valios ir apsaugoti vaikus, kurie auga tos pačios lyties šeimose. Jie auga šiandien ir augs rytoj, ir poryt. Kad būtų apsaugoti jų geriausi interesai. Kad vienas iš tėvų turėtų teisę į Santaras nuvežti vaiką, kai vaikas susižeidžia ir pristatyti į priimamąjį. Taip pat ir pavardžių klausimas. Tai, kad to nėra įstatyme daugeliui Lietuvos gyventojų atrodo nesuprantamas. Negi tai yra toks klausimas, dėl kurio lūžtų ietis?“, – retoriškai klausė Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė.

J. Juškaitė pažymėjo, kad ji nekalba apie tai, kad civilinė sąjunga turėtų reglamentuoti įsivaikinimą. Pasak jos, būtina apsaugoti tuos vaikus, kurie jau šiuo metu auga tos pačios lyties asmenų šeimose.

„Aš nekalbu apie įsivaikinimą, aš kalbu apie vaikus, kurie jau auga tos pačios lyties šeimose. Tai yra vaikai, kurie susilaukti pagalbinio apvaisinimo metu, tai vaikai, kurie buvo iš ankstesnių santuokų ir neturi tėčio ir mamos, jie yra našlaičiai. Šiuo metu tokių šeimų turime ir, deja, vienas tik iš suaugusių šeimos narių turi ne tik teisių, bet ir pareigų to vaiko atžvilgiu. Tai yra nepriimtina situacija, tai turėtų būti sureglamentuota ir įstatymu nurodyta, kad ir kitas iš suaugusiųjų turi ir teisių, ir pareigų“, – sakė Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė.

Už balsavo 70 Seimo nariai, prieš – 49, susilaikė šeši parlamentai.

„Noriu akcentuoti, kad įstatymo projektas yra tik bazinės, pagrindinės, tik būtiniausios nuostatos kokybiškam, moraliai, socialiai teisingam asmenų gyvenimui kartu nesusituokus. Projektas skiriasi nuo anksčiau teikto (Partnerystės įstatymo – ELTA) ir labai prašau jūsų šį konsensusą įvertinti teigiamai“, – pristatydama įstatymo projektą teigė konservatorė Jurgita Sejonienė.

Seimo narė pabrėžė, kad šiame projekte nėra jokios aliuzijos į Civilinės sąjungos sugretinimą su santuoka.

„Tai yra visiškai naujas institutas, apibrėžiamas ir reguliuojamas atskiru įstatymu. Dėl to lydinčiuosiuose projektuose siūlome atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso „Šeimos knygoje“, taip pat Civilinė sąjunga būtų registruojama ne Civilinės metrikacijos biure ir juo labiau ne bažnyčioje, o pas notarą“, – akcentavo ji.

J. Sejonienė: projektu nėra sudaromos sąlygos įsivaikinti tos pačios lyties poroms

J. Sejonienė teigė, kad nėra jokio pagrindo sakyti, kad siūlomu projektu būtų sudarytos sąlygos tos pačios lyties poroms įsivaikinti.

„Žinau, kad gali kilti nuogąstavimų, kad dabar civilinė sąjungą sudarę žmonės galės įsivaikinti vaikus. Europos Žmogaus teisių teismo praktikoje įrodyta, kad valstybės turi teisę taikyti skirtingą reglamentavimą sutuoktiniams ir nesusituokusioms – esančioms partnerystėje ar analogiškai gyvenantiems žmonėms. Šiuo įstatymo projektu tokios pačios nuostatos taikomos ir heteroseksualioms ir homoseksualioms poroms. Taigi niekaip negalima teigti, kad tokiu įstatymu būtų galimybė homoseksualams įsivaikinti“, – sakė politikė ir pažymėjo, kad siūloma iniciatyva palies tik tas poras, kurioms šis įstatymas aktualus.

Neabejoju, kad toks teisinis reguliavimas, koks yra numatytas projekte, yra svarbus ir palies tik tuos žmones, kuriems jis yra aktualus.

„Neabejoju, kad toks teisinis reguliavimas, koks yra numatytas projekte, yra svarbus ir palies tik tuos žmones, kuriems jis yra aktualus ir niekaip nepalies mūsų kitų bendrapiliečių“, – tikino J. Sejonienė.

Visgi šis Civilinės sąjungos įstatymo projektas Seimo posėdžių salėje sulaukė nemažai kritikos.Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas kritikavo, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektas praktiškai nesiskiria nuo Seimo pateikimo stadijoje atmesto Partnerystės įstatymo projekto.

„Man toks vaizdas, kad čia yra toks pats iš esmės projektas, tas pats Raskevičius, tik ponios Jurgitos Sejonienės asmenyje. Ir iš esmės tai yra dūmų uždanga, pasimokymas iš pirminių klaidų, kai pirmą kartą buvo teikiamas įstatymo projektas ir buvo pralaimėta keliais balsais. Ta dūmų uždanga tam, kad ta pirmoji, bent jau mažoji, pergalė įvyktų bent jau pateikimo stadijoje“, – teigė jis.

Savo ruožtu Darbo partijos frakcijos narys Aidas Gedvilas taip pat kėlėklausimą, kokiais argumentais remiasi valdantieji, pasak jo, stumdami šį projektą.

A. Veryga kėlė klausimą, kaip projektas prisidės prie Lietuvos išlikimo

Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Aurelijus Veryga teiravosi, kaip Civilinės sąjungos įstatymas, projekto teikėjos J. Sejonienės nuomone, prisidės, kad Lietuva ir lietuvių tauta išliktų.

„Noriu paklausti, ar jūs, teikdama šį projektą, galvojate apie šiek tiek bendresnį kontekstą, ką mes norime apskritai pasiekti kaip šalis, kaip valstybė, ar mes norime išlikti, išgyventi, norime klestėti, norime, augti, ar norime tiesiog važiuoti ta kryptimi, kada po truputį viskas krypsta kažkokių asmeninių patogumų, malonumų link ir mes tiesiog nykstame“, – svarstė A. Veryga.

„Tai noriu paklausti, kaip šitas projektas prisidės prie to, kad mes apskritai išliktume kaip šalis, valstybė ir tauta?“ – pridūrė jis.

V. Kopūsto / BNS nuotr.

Savo ruožtu J. Sejonienė atkirto, kad labai daug išsivysčiusių, demokratiškų pasaulio šalių turi panašų reglamentavimą.

„Aš jums galėčiau atsakyti klausimu į klausimą, kurioje iš jų sumažėjo gimstamumas būtent po panašaus projekto įteisinimo? Kad žmonės apskritai dėl emancipacijos, matyt, vėliau kuria santuokas, mažiau gimdo vaikų, ypač Vakarų šalyse, aš dėl to sutinku, bet ryšio su panašiu reguliavimu, kad mažintų gimstamumą, mažintų santuokų skaičių, tokių duomenų neturiu“, – pabrėžė J. Sejonienė.

Opozicija kėlė klausimą, ar įstatymas atitinka krikščioniškas vertybes

Opozicijoje esantys ir iniciatyvai dėl civilinės sąjungos nepritariantys parlamentarai J. Sejonienės pristatytą įstatymo projektą kritikavo akcentuodami nuodėmės prieš Dievą faktorių.

„Noriu paklausti jūsų kaip krikščionis. Šiandien vienalyčių asmenų santykis, ar tai būtų civilinė sąjunga, ar partnerystė, ar šeima, yra laikoma nuodėme. Kad ir kaip ten būtų ir kaip mes ,interpretuotume... Neatrodo, kad mes krikščionys, jūsų asmenyje tampame dviveidžiais. Kai reikia, mes tampame krikščionimis, nueiname į bažnyčią, prašome Dievo paramos (...). Ar jūs kaip krikščionė, kalbėjote su Vyskupų Konferencijos teisininkais, ir kokia jų nuomonė į tai?“, – teiravosi „valstietis“ Algimantas Dumbrava.

„Esu praktikuojanti katalikė, 15 metų gyvenu civilinėje ir bažnytinėje santuokoje ir nejaučiu jokios grėsmės dėl tokio įstatymo ir teisinio reguliavimo įteisinimo“, – atsakė J. Sejonienė.

Savo ruožtu „valstietė“ Asta Kubilienė stebėjosi, kad minėtą įstatymą pristato partijos, kurioje figūruoja žodis „krikščionys“, atstovė.

„Jūs deklaruojate, kad esate praktikuojanti katalikė, bet iš tikrųjų yra siekiama tų pačių tikslų, kaip ir Partnerystės įstatymo projekte. Siekiate, kad būtų įteisintas alternatyvus santuokai šeimos teisinių santykių sukūrimo institutas, apimantis ir tos pačios lyties poras. Ar matote skirtumą tarp vyro ir moters kuriamos šeimos ir tos pačios lyties porų bendro gyvenimo?“ – teiravosi A. Kubilienė.

„Kaip krikščionė, kaip katalikė aš manau, kad tolerancija ir empatija yra labai svarbios vertybės. Išskirti ir sumenkinti kažkokį žmogų nėra krikščioniška. Dėl to ir teikiu šį įstatymo projektą“, – sakė politikė.

Tvirtinant ketvirtadienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Jonas Jarutis frakcijos vardu paprašė iš jos išbraukti Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Visgi Seimas šiam prašymui nepritarė.

V. Kopūsto / BNS nuotr.

Dėl šio klausimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos prašymu buvo padaryta pusvalandžio pertrauka. Seimas Laisvės frakcijos prašymu pusvalandžiui atidėjo ir paraleliai Seime svarstomas Civilinio kodekso pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti „artimo ryšio sąvoką“.

Šiame projekte nurodoma, kad civilinės sąjungos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje „grindžiamas monogamijos, civilinės sąjungos savanoriškumo, partnerių tarpusavio lygiateisiškumo ir kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais“.

Įstatymo projektas numato, kad „civilinė sąjunga yra dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, kuriuo jie siekia sukurti ir (ar) plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius“.

Asmenys, siekiantys laisva valia įregistruoti civilinę sąjungą, turės būti sulaukę pilnametystės, nesiejami giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis, taip pat neįregistravę civilinės sąjungos su kitais asmenimis.

„Valstiečiai“ praėjusią savaitę pagrasino, kad valdantiesiems neatsitraukus nuo Civilinės sąjungos įstatymo bei valstybės vadovo statuso suteikimo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui, partija pasitrauks iš ruošiamų susitarimų dėl nacionalinio saugumo ir gynybos bei susitarimo dėl užsienio politikos.

ELTA primena, kad praėjusį pirmadienį valdantieji pristatė Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Valdančiųjų teigimu, šis įstatymo projektas yra kompromisinis variantas, parengtas įsiklausius į nuotaikas visuomenėje.

Tuo tarpu Paulius Saudargas kartu su kitais įvairioms frakcijoms atstovaujančiais Seimo nariais įregistravo kodekso papildymo projektą, kuriuo siūloma į Civilinį kodeksą įtraukti „artimo ryšio“ sąvoką. Kodekso straipsnyje „asmens teisės į artimą ryšį pripažinimas“ taip pat siūloma numatyti, kad „artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai“.

Seimas svarstys  „artimo ryšio“ instituto įteisinimą

Seimas svarstys siūlymą Civilinį kodeksą papildyti „artimo ryšio“ institutu.

Ketvirtadienį parlamentarai po pateikimo pritarė tokiai Seimo pirmininko pavaduotojo konservatoriaus Pauliaus Saudargo pateiktai iniciatyvai. Už projektą po pateikimo balsavo 70 Seimo narių, 23 buvo prieš, 30 parlamentarų susilaikė. Į Seimo salę projektas sugrįš birželio 21 d.

P. Saudargo teigimu, artimą ryšį, preziumuojama, turi „asmenys, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo, asmenys, kuriuos sieja globos ar rūpybos santykiai arba yra sudarę susitarimą dėl tarpusavio išlaikymo“.

Projektas numato, kad įstatymų nustatytais atvejais kiti asmenys gali būti pripažinti turintys artimą ryšį. Šeimos narius siejantis artimas ryšys yra, pagal siūlomą reglamentavimą, „pirmesnis nei kitais pagrindais atsiradęs ryšys.“

„Kviečiu palaikyti projektą, nes  jis paliečia daug platesnį žmonių ratą, kurie galėtų fiksuoti artimą ryšį“, – sakė P. Saudargas. Pasak jo, tai asmenys, kuriuos sieja pvz. globos ar rūpybos, tarpusavio išlaikymo santykiai,  kartu gyvenantys broliai ir seserys.

„Kiekvienas turi teisę, kad būtų gerbiamas jo turimas artimas ryšys su artimaisiais. Artimas ryšys – tai asmens santykis su kitu asmeniu, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio. Artimas ryšys teisines pasekmes sukelia tik įstatymų numatytais atvejais“, – numato naujos siūlomos Civilinio kodekso nuostatos.

Kodekso straipsnyje „asmens teisės į artimą ryšį pripažinimas“ taip pat siūloma numatyti, kad „artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai“.

Politikas įsitikinęs, kad priėmus oponentų parengtas įstatymo pataisas dabartinė situacija „absoliučiai nepasikeistų“.

„Mes nuolatos susiduriame su situacija, kai ruošiantis svarstyti Seime realius žmonių lūkesčius atliepiančius įstatymo projektus – šį kartą Civilinės sąjungos projektą, oponentai pasinaudoja teisine instrumentika paleisti vadinamąją dūmų uždangą“, – Eltai sakė T. V. Raskevičius.

Politikas įsitikinęs, kad dalies Seimo narių parengtas siūlymas Civilinio kodekso Antrojoje asmenų knygoje įtvirtinti teisę į artimąjį ryšį niekaip neišspręs poroms kylančių problemų.

„Tai yra tiesiog subjektinės teisės kažkoks detalizavimas, kuris niekaip nesprendžia asmenų praktinių problemų būtent todėl, kad tame pasiūlyme niekaip nėra nurodoma, kaip bus fiksuojamas juridinis artimo ryšio faktas, iš kurio galimai galėtų kilti kažkokios teisės ir pareigos. Pavyzdžiui, aš turiu teisę būti turtingas, bet jeigu neturėsiu kaip tą teisę įgyvendinti, tai ji bus niekinė“, – akcentavo politikas.

„Yra labai įdomus toks aspektas, kad tame pasiūlyme yra nurodyta, kad esą artimas ryšys galėtų kilti iš susitarimo dėl bendro gyvenimo. Ir tada, pagal iniciatorius, reikėtų tobulinti kitus teisės aktus, kad suteiktų to artimo ryšio pagrindu teises ir pareigas“, – atkreipė dėmesį jis.

Tai norėčiau paklausti įstatymo rengėjų: pavyzdžiui, vienos įmonės darbuotojai sudaro susitarimą dėl bendro gyvenimo, jiems pagal šitą pasiūlymą yra suteikiamas artimųjų statusas.

T. V. Raskevičius taip pat pažymėjo, kad Civilinei sąjungai oponuojančių politikų parengtoje Civilinio kodekso pataisoje yra netaikomas monogamijos principas. Pasak jo, šis siūlymas kelia tam tikrų teisinių problemų.

„(Artimąjį ryšį – ELTA) galės sudaryti nors ir 20-30 asmenų: giminaičiai, giminės, vienos įmonės darbuotojai. Tai norėčiau paklausti įstatymo rengėjų: pavyzdžiui, vienos įmonės darbuotojai sudaro susitarimą dėl bendro gyvenimo, jiems pagal šitą pasiūlymą yra suteikiamas artimųjų statusas, ir ką – jiems tada įtvirtinama teisė vienas prieš kitą neliudyti baudžiamajame procese? Tai toks vaizdas, kad kolegos bandydami padaryti viską, kad kartu gyvenantys asmenys negalėtų reglamentuoti savo santykių, ketina išvis sugriauti mūsų teisinėje sistemoje taikomus principus“, – sakė Seimo narys.

Politikas mano, kad Civilinės sąjungos įstatymo projekto ir oponentų parengtų Civilinio kodekso pataisų apskritai nereikėtų sieti.

„Tas artimas ryšys, tai ir žmonėms, kurie susiję globos, rūpybos santykiais numatomas. Tai čia visai kiti dalykai. Civilinė sąjunga pirmiausiai yra skirta sukurti artimąjį ryšį tarp dviejų nesusijusių asmenų. Ir jos negali sudaryti artimi giminaičiai, taikomas monogamijos, lojalumo kriterijus, emocinis ryšys pripažįstamas tų asmenų ir panašiai. Čia yra tiesiog skirtingi dalykai“, – pabrėžė jis.

Nors T. V. Raskevičius sutinka, kad Seimui svarstant tiek Civilinės sąjungos įstatymo projektą, tiek ir oponentų parengtas įstatymo pataisas parlamentarų balsai gali išsiskaidyti, tačiau politikas viliasi, kad Seimo nariams galiausiai pavyks priimti valdančiųjų parengtą projektą.

„Aš manau, kad čia yra tiesiog toks kryptingas bandymas sabotuoti Civilinės sąjungos projektą, bet aš labai pasitikiu ir tikiu kolegomis, ir manau, kad jie tikrai atskirs grūdus nuo pelų“, – sakė Seimo narys.

ELTA primena, kad šeštadienį P. Saudargas kartu su kitais įvairioms frakcijoms atstovaujančiais Seimo nariais įregistravo kodekso papildymo projektą, kuriuo siūloma į Civilinį kodeksą įtraukti „artimo ryšio“ sąvoką. Kodekso straipsnyje „asmens teisės į artimą ryšį pripažinimas“ taip pat siūloma numatyti, kad „artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai“.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys P. Saudargas neslepia, kad siūlymas į Civilinį kodeksą įtraukti „artimo ryšio“ sąvoką yra alternatyva Civilinės sąjungos įstatymo projektui. P. Saudargo teigimu, Civilinio kodekso pataisa yra „pozityvesnė“ vienos lyties asmenų santykius reglamentuojanti iniciatyva, todėl jis ją kartu su opozicijos atstovais ketina pateikti tuo pačiu metu, kai Seimą pasieks Civilinės sąjungos įstatymo projektas.

Praėjusią savaitę valdantieji pristatė Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Valdančiųjų teigimu, šis įstatymo projektas yra kompromisinis variantas, parengtas įsiklausius į nuotaikas visuomenėje.

Vieni vilniečiai manė, kad Partnerystės arba Civilinės sąjungos įstatymai Lietuvoje – reikalingi.

„Aš trejus metus dirbau Amerikoje ir mačiau, kokia pagarba yra tiems žmonėms, kurie sukuria tos pačios lyties šeimas. Esu gydytojas ir tikrai žinau, kad tie žmonės praktiškai gimsta tokie. Tie reiškiniai galbūt pasireiškia vėliau, bet... Ar kaltas žmogus, jei jis gimė, pavyzdžiui, juodaodžiu? Manau, iš Rytų Europos ateina savotiškas viduramžių laikas“, – kalbėjo vienas vilnietis.

„Čia – opi problema. Lietuva jau vėluoja ties tuo klausimu“, – antrino kitas.

„Nuo to prasideda žmogiškumas. Mano įsitikinimu, visi turi teisę būti mylimi. Meilė neturi ribų, aš visą laiką linkiu pagalvoti apie platesnį savęs matymą. Labai tikiuosi, kad priims tą įstatymą ir pagaliau mes tapsime Europa“, – tikino dar viena pilietė.

Tai kodėl jie nori būti panašūs į tas šeimas, kodėl jie nori vaikus auklėti?

Vis dėlto kiti Lietuvos gyventojai buvo labai nusistatę ir prieš Partnerystės įstatymą, ir prieš pasiūlytą Civilinės sąjungos įstatymo projektą.

„Tai kodėl jie nori būti panašūs į tas šeimas, kodėl jie nori vaikus auklėti? Kaip jie juos auklės? Jie auklės taip, kaip jie supranta tą gyvenimą. O ar mūsų visuomenė yra prie to priėjusi, aš labai abejoju“, – šnekėjo kalbinta sostinės gyventoja.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Civilinės sąjungos įstatymo projektą sutiko pakomentuoti ir Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.

Politikai nepadarė savo darbo aiškindami, kuo skiriasi partnerystė ar civilinė sąjunga nuo santuokos.

„Jeigu reikėtų įvertinti įstatymo projektą, tai tiek aš, tiek daugelis žmonių pasakytų, kad jis drungnas jeigu ne šaltas. Jame yra tokie svarbūs dalykai kaip paveldėjimo sutvarkymas, kaip teisė susižinoti apie sergantį artimąjį. Sakau, kad šis įstatymas yra tiesios akimirka, nes aną pavasarį, kai buvo teiktas įstatymas, tiek prezidentas, tiek dalis politikų, kurie kritikuoja dabar pateiktą įstatymą, sakė, kad jiems nepatinka šeimos apibrėžimas. Jie sakė: jei pašalinsite viską, kas susiję su šeima iš šio įstatymo, tai galim rasti kompromisą. Dabar mes turime situaciją, kai iš apibrėžimo visa tai pašalinta, kai lieka toks bendras apibrėžimas, kuris, atrodo, niekam neturėtų kliūti. Turime tiesos akimirką: ar iš tikrųjų politikai, kurie oponavo, iš tikrųjų to norėjo, ar tai buvo būdas vilkinti laiką ir daryti viską, kad apskritai joks įstatymas nebūtų priimtas“, – kalbėjo J. Juškaitė.

E. Čičiurkaitės / BNS nuotr.

Net ir Konstitucinis Teismas savo nutarime yra pasakęs, kad šeima yra žmonės, susiję emociniais ryšiais, įsipareigoję vienas kitam. Teigiama, kad santuoka yra tik viena iš šeimos rūšių.

„Dabar mes turime įstatymą, kuriame vengiama remtis Konstitucinio Teismo nutarimais, vengiama įvardinti tai, kas yra realybėje“, – aiškino pašnekovė.

Ji aptarė, kaip per pastaruosius metus keitėsi lietuvių požiūris į tos pačios lyties šeimas.

„Iš tikrųjų keičiamės. Tą labai ryškiai identifikavo visuomenės apklausos. Prieš dešimt metų iki 10 proc. žmonių palaikydavo tos pačios lyties partnerystes, o dabar – apie 30 proc. Reikia pasakyti, kad visuomenės nuomonė apskritai palankėjo ir gerėjo LGBT žmonių atžvilgiu. Mes matėme didžiulį pokytį iki praėjusių metų pavasario, kai kilo moralinė panika dėl partnerystės, kitų aspektų. Tada visuomenės apklausos rodė, kad homofobija ar nepasitikėjimas homoseksualiais piliečiais vėl buvo išaugęs“, – teigė J. Juškaitė.

„Politikai nepadarė savo darbo aiškindami, kuo skiriasi partnerystė ar civilinė sąjunga nuo santuokos. Socialiniuose tinkluose matėme žmones pasisakant, kad jie išvis galvojo, kad čia bus galima tuoktis bažnyčioje. Bet turbūt reikia įvardinti, kad dalis politikų ir sąmoningai kurstė tas nuotaikas, bandė sumaišyti santuoką ir partnerystę, sakyti, kad tai vienas ir tas pats“, – sakė  Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė.