Skaičiai auga
„Bendras sergamumas COVID-19, gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis praėjusią savaitę pasiekė beveik 900 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Tai kiek daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Per savaitę beveik dvigubai išaugo ūmių kvėpavimo takų infekcijų, padaugėjo COVID-19 atvejų, kol kas mažiausiai padaugėjo gripo atvejų. Tad, tikėtina, po ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis yra pasislėpusio ir gripo, ir kovido, nes ne visais atvejais atliekami laboratoriai tyrimai, o kliniškai tai nustatyti kartais sudėtinga“, – naujausius duomenis komentuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.
Valstybės duomenų agentūros skelbia, kad pirmadienį nustatyti 476 nauji COVID-19 atvejai. Palyginti su 2021-ųjų vasario pradžia, COVID-19 pandemijos piku, kai per parą būdavo nustatoma per 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga, tai labai nedaug. Vis dėlto skaičiai pastaruoju metu vis auga.
Prieš savaitę keturiolikos dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekė 67,8 atvejo, dabar – 103, praėjusios savaitės pradžioje ligoninėse buvo gydomi 35, dabar – 42, reanimacijoje abi pastarąsias savaites buvo po du ligonius, mirčių nuo kovido nefiksuota.
D. Razmuvienė pripažįsta, kad šie skaičiai tik iš dalies atskleidžia tikrąjį COVID-19 ligonių mastą, nes oficiali statistika fiksuoja tuos, kurie kreipiasi į gydymo įstaigas, tačiau gyventojai, sergantys lengva forma, gydosi namie. O, pavyzdžiui, vaikų sergamumas kovidu registruojamas didesnis, nes paprastai, jiems susirgus, į gydymo įstaigą vis dėlto kreipiamasi.
Daiva Razmuvienė / Asmeninio archyvo nuotr.
Nauji potipiai – ir Lietuvoje
Nauja COVID-19 banga – su dviem Europoje jau cirkuliuojančiais naujais COVID-19 ligą sukeliančių virusų variantais – BA.2.86 ir EG.5. „Lietuvoje EG.5 viruso linija yra nustatyta. BA.2.86 yra tarp stebimų linijų, bet mūsų šalyje dar nepatvirtinta“, – sako Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Molekulinių biologinių tyrimų poskyrio vedėja Jelena Razmuk.
Specialistė aiškina, kad pasaulyje pirmas mėginys su BA.2.86 viruso variantu buvo paimtas šių metų liepos 1-ąją ir ši linija pasaulyje išplitusi gana plačiai, daugiausia atvejų – Jungtinėje Karalystėje. „Tikėtina, ši viruso linija artimiausiu metu bus nustatyta ir Lietuvoje. Tačiau duomenų, kad ligos progresija jos atveju būtų sunkesnė, nėra. Ši linija priskiriama prie stebimų“, – sako J. Razmuk.
Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė aiškina, kad kol kas daug žinių apie BA.2.86 ir EG.5 nėra. „Tai omikrono potipiai, jų sukeltos infekcijos atvejai fiksuojami jau daugelyje šalių. Kadangi jie nauji, yra priskiriami prie stebimų variantų, bet ne prie keliančių susirūpinimą. Kad būtų priskirti prie tokių, turi būti tam požymių, pavyzdžiui, kad greičiau plinta, pavojingesnis ar išvengia imuninio atsako“, – aiškina imunologė.
Jos prognozėmis, BA.2.86 variantas tikriausiai bus toks, kuriam imuninis atsakas nebus toks sėkmingas, nes jo S baltymo struktūra nuo dabar dominuojančio XBB.1.5 potipio labai skiriasi – per 30 mutacijų. „Tačiau kiti baltymai nesiskiria, tad skiepytiems, persirgusiems COVID-19 asmenims imunitetas tikrai veikia, kaip kad buvo ir su kitomis atmainomis. Pavyzdžiui, omikronas smarkiai skyrėsi nuo pradinio COVID-19 ligą sukeliančio koronaviruso varianto, bet nesukėlė didelių katastrofų. Tad kol kas nauji potipiai stebimi, bet turbūt labai nerimauti nereikėtų, nes yra daug skiepytų, persirgusių asmenų, o žmogaus organizmas tai prisimena, imunitetas veikia“, – pabrėžia A. Žvirblienė.
Žinia: duomenų, kad COVID-19 ligos progresija ją sukėlus naujam viruso variantui BA.2.86 būtų sunkesnė, nėra. / Vilmanto Raupelio asociatyvi nuotr.
Pokyčių matyti nuotekose
Masinis testavimas dėl COVID-19 dabar nebeatliekamas, tad skelbiami skaičiai atskleidžia tik dalį viruso paplitimo masto. Tačiau identifikuoti galimą užsikrėtimo SARS-CoV-2 virusu dinamiką, atmainų plitimą ir prognozuoti prasidedančio viruso paplitimo bangas padeda jo buvimo nuotekose stebėjimo sistema.
„Stebimas nežymus viruso padidėjamas nuotekose“, – pastarųjų kelių savaičių pokyčius komentuoja J. Razmuk.
Nuo pernai lapkričio Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos nuotekų valyklose kartą per savaitę paimami mėginiai, kuriuos tiria NVSPL. Lyginant gyventojų sergamumo ir nuotekų stebėsenos rodiklius galima nustatyti, ar nuotekų valyklos aptarnaujamoje teritorijoje yra ir žmonių, jaučiančių simptomų ir nejaučiančių. Tyrime gauta informacija gali padėti pasirengti būsimoms pandemijoms ir taikyti infekcijos plitimą ribojančias priemones. Iki šiol Lietuvoje nuotekų stebėsena pagrįstas epidemiologinis metodas taikytas narkotikų ar farmacinių medžiagų vartojimui vertinti.
Lietuvoje vykdoma ir koronaviruso ligos sekoskaita – viruso genetinio kodo (DNR arba RNR) nuskaitymas. Tai vieni reikšmingiausių tyrimų aptinkant naujas pavojingas atmainas ir kontroliuojant epidemiologinę situaciją. Pasak J. Razmuk, sekoskaitos tyrimų apimtis priklauso nuo žmonių sergamumo: vasarą mėginių nebuvo daug, nes žmonių sergamumas nebuvo didelis, o prasidėjus rudens sezonui tyrimų skaičius auga. Jei sergamumas ir toliau didės, atitinkamai didės ir atliekamų tyrimų skaičius.
Sekoskaitos tyrimai paprastai atliekami iš nosiaryklės paimtų mėginių, bet viruso genomo sekos stebėjimas nuotekose taip pat gali būti ankstyvas signalas apie pavojingų variantų plitimą ar naujų atsiradimą.
Pasaulyje vykdomas ir lėktuvų nuotekų stebėsenos būdas COVID-19 ligos paplitimui nustatyti. Lietuvoje šiuo metu tokie tyrimai neatliekami.
Prognozės: pasak A. Žvirblienės, aukštas mūsų visuomenės imunizacijos lygis leidžia tikėtis, kad didelės ir pavojingos COVID-19 bangos pavyks išvengti. / L. Balandžio / BNS nuotr.
Imunizacijos lygis aukštas
Pagrindo neimti per daug nerimauti dėl kylančių COVID-19 susirgusių asmenų skaičiaus teikia ir VU Gyvybės mokslų centro ir Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto atliktame tyrime atskleistas aukštas mūsų visuomenės imunizacijos lygis.
A.Žvirblienė pasakoja, kad balandžio–gegužės mėnesiais ištirta per 0,5 tūkst. žmonių. Buvo nustatomi dviejų tipų antikūnai – susidarantys tik persirgus arba ir po vakcinos, ir persirgus, taip pat tiriamieji atsakė į daug klausimų, ar sirgdami jautė simptomų, ar turėjo kontaktą su sergančiu asmeniu ir kt. „Antikūnų tyrimai ir atsakymai į anketos klausimus parodė, kad mūsų visuomenės imunizacijos lygis labai aukštas – apie 99 proc. žmonių turi antikūnų. Didelė dalis turi hibridinį variantą – ir persirgę, ir skiepyti. Apie penktadalis tiriamųjų nenurodė, kad jautė ligos simptomų ar jų COVID-19 testas buvo teigiamas, bet pagal antikūnų testą matyti, kad jie persirgę, nors to ir nepajuto“, – pasakoja A. Žvirblienė.
Tad, pasak jos, tyrime gauta informacija leidžia gana optimistiškai žiūrėti į artėjantį šaltąjį sezoną, nes nors imunitetas laikui bėgant blėsta, bet vis tiek persirgęs ar skiepytas, ar ir skiepytas, ir persirgęs žmogus turi imuninės atminties ląstelių, tad kitas jo susidūrimas su virusu būna švelnesnis ar visai be simptomų. Kadangi visuomenė smarkiai imunizuota, tai ir nulemia, kad pandemija užgeso.
Skiepytis ar ne?
Į Lietuvą ką tik atkeliavo ir dabar dominuojančiam XBB.1.5 potipiui adaptuota vakcina. Tačiau, pasak A. Žvirblienės, ir jos gamintojai akcentuoja, kad pirmiausia skiepai reikalingi atnaujinti imuninį atsaką rizikos grupėms – vyresniems nei 60–65 metų žmonėms, taip pat sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis (diabetu, širdies ir kraujagyslių ir kt.), imunosupresuotiems asmenims.
„Žinoma, skiepytis gali visi, bet klausimas, kiek tai tikslinga. Juk susidaręs imunitetas kažkiek apsaugo, o virusas nėra tiek pasikeitęs, kad sukeltų grėsmingą ligos formą. Jei asmuo nepriklauso rizikos grupei, tikėtina, jei užsikrės virusu, liga nebus mirtinai pavojinga“, – sako A. Žvirblienė.
Laukiama ir dvigubos vakcinos ir nuo gripo, ir nuo COVID-19, tačiau ji kol kas dar kūrimo stadijoje, tikriausiai tokios sulauksime nebent kitam šaltajam sezonui. Tačiau, atkreipia dėmesį A. Žvirblienė, nauja tai, kad anksčiau buvo abejonių, ar galima tą pačią dieną pasiskiepyti ir nuo gripo, ir nuo kovido, tad gydytojai dažnai patardavo, kad reikia palaukti porą trejetą savaičių, o dabar jau yra rekomendacija, kad norintys abiem vakcinomis gali skiepytis tą pačią dieną.
A. Žvirblienė sako nematanti didelės būtinybės, kad vėl būtų privalomos apsauginės kaukės: „Manau, nė viena šalis tokių rekomendacijų nėra įsivedusi. Lietuvoje situacija ne tokia grėsminga, kad šiuo metu reikėtų rekomenduoti privalomai dėvėti kaukes. Bus matyti, kiek intensyviai plintantys bus nauji viruso potipiai, gal situacija pasikeis. Žmonės pavargę nuo pandemijos ir, kol nėra būtinybės, neturėtų būti griežtų reikalavimų ir apribojimų.“
Ji pastebi, kad, pavyzdžiui, viešajame transporte vienas kitas žmogus būna su kauke, ir tai gerai, jei jis bijo užsikrėsti ar juo labiau jei pats jaučia simptomų ir nori kitus apsaugoti. Tačiau, jos nuomone, masiškai dėvėti kaukes kol kas nėra būtinybės.
Vieta: Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos nuotekų valyklose kartą per savaitę paimami mėginiai, atliekami COVID-19 pėdsakų tyrimai – panašūs nuotekų tyrimai taikomi narkotikų ar farmacinių medžiagų vartojimui vertinti. / Tomo Raginos asociatyvi nuotr.
Vaistai – tik iškart susirgus
Nuo gegužės vidurio gyventojai gali kreiptis į savo šeimos gydytojus dėl valstybės biudžeto lėšomis apmokėto ir neatlygintinai išduodamo registruoto vaisto nuo COVID-19 skyrimo. Tačiau girdėti nusiskundimų, kad gydytojai jų neskiria.
Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad šis vaistas, kurio veikliosios medžiagos – nirmatrelviras ir ritonaviras, skirtas koronaviruso sukeltai ligai gydyti suaugusiesiems, kuriems nereikia papildomos deguonies terapijos ir kuriems kyla didesnė progresavimo į sunkios eigos COVID-19 rizika. Vaistą reikia pradėti vartoti kuo greičiau po COVID-19 diagnozės nustatymo ir per 5 paras nuo simptomų pradžios.
Vaistai skiriami įprasta tvarka išrašant receptą. Gydytojas, prieš išrašydamas receptą, turi įvertinti, kada pacientui pasireiškė COVID-19 ligos simptomai, ir, atsižvelgiant į tai, kad pacientas turi pradėti vartoti vaistą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo minėtos ligos simptomų atsiradimo pradžios, nurodyti ne ilgesnį nei 5 dienų recepto galiojimo terminą.
Pasak A. Žvirblienės, nors vaistas užregistruotas ir prieinamas, bet jo vartojimas ir paskyrimas iš tiesų nelabai paprastas: „Gydytojams tenka nelengvas uždavinys, nes reikia numatyti, kad žmogui gresia sunki COVID-19 ligos forma, nuo kurios vaistas skirtas, ir jis turi būti paskiriamas ne vėliau nei penkios paros po ligos simptomų ir patvirtinus, kad tai COVID-19. Jei žmogus į gydytoją kreipiasi su šios ligos simptomais, kurie tęsiasi ilgiau (dažnai būna, kad sunkesnė ligos forma išsivysto ne iš karto), to vaisto skirti jau negalima. Pagal jo aprašą, jei tai ilgiau trunkanti infekcija, jo nebegalima vartoti.“
Nors COVID-19 atvejų daugėja, vis dėlto Lietuva vykdo modernius tyrimus, leidžiančius prognozuoti šios ligos paplitimo mastą, prieinami ne tik skiepai, bet ir vaistas nuo jos, o, svarbiausia – aukštas mūsų visuomenės imunizacijos lygis, pasak A. Žvirblienės, leidžia tikėtis, kad didelės ir pavojingos ligos bangos artėjantį šaltąjį sezoną pavyks išvengti.
