Jų teigimu, tai – išskirtinis COVID-19 išgydymo atvejis.

„Šis atvejis – tai didelės komandos bendras darbas – preciziškai sudarytų gydymo ir slaugos planų rezultatas“, – teigė anesteziologas-reanimatologas Albinas Kalimavičius.

„Milžiniškų medikų pastangų dėka – anesteziologų-reanimatologų, perfuzininkų, slaugytojų, jų padėjėjų, reabilitologų ir kineziterapeutų – pacientė yra sveikstanti“, – teigė jis.

Jo teigimu, pacientei gydyti buvo panaudota ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos sistema (EKMO), kuri naudojama tuomet, kai paciento būklė kritinė.

Ši sistema veninį paciento kraują prisotina deguonies, pašalina anglies dioksidą ir toks kraujas grįžta į paciento kraujo apytaką. Tai – paskutinio pasirinkimo metodas pačių sudėtingiausių ligonių grupei.

Iš pradžių koronavirusu užsikrėtusiems pacientams pradėjus trūkti deguonies, jis tiekiamas papildomai.

Šiai pacientei EKMO prijungta buvo 74 paras – ilgiausiai iki šiol Lietuvoje taikyta pacientams gydyti.

Kai to nepakanka, taikoma didelės tėkmės deguonies terapija. Kai ir tai nepadeda, pacientas intubuojamas, jam taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Ligai progresuojant plaučių funkcija tiek pažeidžiama, kad jie nebegali pasisavinti net 100 proc. tiekiamo deguonies. Tokiu atveju vienintelis pasirinkimas lieka EKMO sistema.

„Šiai pacientei EKMO prijungta buvo 74 paras – ilgiausiai iki šiol Lietuvoje taikyta pacientams gydyti. Dėl sunkaus COVID-19 ligos sukelto plaučių pažeidimo užsitęsė funkcijų atsinaujinimo procesas, viskas vyko labai lėtai. Atjungus EKMO, dar po savaitės pacientė atjungta ir nuo dirbtinės plaučių ventiliacijos. Iš viso dirbtinė plaučių ventiliacija taikyta 81 parą“, – pasakojo anesteziologas-reanimatologas prof. Robertas Stasys Samalavičius.

Anot medikų, moteris stiprėja pamažu, sveikimo procesas bus ilgas.

Pandemijos laikotarpiu Santaros klinikose EKMO sistema naudoti 51 koronavirusu užsikrėtusiam pacientui, beveik 40 proc. iš jų buvo pervežti gydyti iš kitų Lietuvos ligoninių – Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, kitų Vilniaus ligoninių, kuriose nėra galimybės taikyti šį gydymo metodą.

Gydymo įstaigoje atlikus tyrimus, buvo nustatyti virusinei infekcijai būdingi požymiai ir COVID-19 infekcija. „Iš pradžių gydžiausi namuose, tačiau po dviejų dienų atsirado kosulys, prastėjo deguonies įsotinimas kraujyje, – prisimena Dalia. – Pakartotinai atvykus į ligoninę, gydytojai nustatė COVID-19 ligos sukeltą plaučių uždegimą. Taip pat dėl progresuojančio kvėpavimo nepakankamumo man reikėjo stacionarinio gydymo.“

Moteris parą praleido Kauno klinikų COVID-19 Antrajame skyriuje, tačiau nuolat prastėjant sveikatos būklei, nuspręsta ją perkelti į Intensyviosios terapijos kliniką. „Pacientei COVID-19 liga komplikavosi ir sukėlė abipusį plaučių uždegimą, sparčiai progresavo kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, – apie pacientės būklę kalba ją gydęs Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos gydytojas anesteziologas-reanimatologas prof. Vidas Pilvinis. – Kauno klinikose jai taip pat atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, po kurios nustatyta dar viena klastingos ligos komplikacija – galvos smegenų kraujotakos sutrikimas – hemoraginis insultas.“

Prof. V. Pilvinio teigimu, pacientei taikytas patvirtintas sunkios COVID-19 ligos formos gydymas: deguonies terapija, dirbtinė plaučių ventiliacija, priešvirusinis gydymas, leidžiama imuninė persirgusių COVID-19 liga pacientų plazma, antibiotikai.

Reanimacijoje Dalia praleido beveik mėnesį, o dirbtinė plaučių ventiliacija jai taikyta net dvi savaites. Jos būklė gerėjo, tačiau liga paliko savo pėdsakus ir beveik visiškai atėmė iš pacientės savarankiškumą. „Pagerėjus kvėpavimo funkcijai, buvau perkelta tolesniam gydymui į Kauno klinikų Pulmonologijos kliniką, o po kelių dienų – į Kulautuvos reabilitacijos ligoninę, – atvirauja moteris. – Tuo metu negalėjau patikėti, kad nuo ligos pradžios praėjo mėnuo ir kad dėl jos sukeltų komplikacijų nevaldau dešinės kūno pusės.“

Vidas Pilvinis

Pasak Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovo prof. Raimondo Kubiliaus, kasdieninėje veikloje pacientei reikėjo pagalbos. „Moteris pati negalėjo atsisėsti lovoje, jai reikėjo didelių pastangų, kad galėtų savarankiškai pavalgyti.“

Norisi paraginti žmones įsiklausyti į medikų bei specialistų rekomendacijas ir pasiskiepyti COVID-19 vakcina.

Dėl prarasto savarankiškumo, nusilpusių rankų ir kojų raumenų jėgos, sutrikusios pusiausvyros ir silpnumo, ligoninėje Daliai taikyta kompleksinė reabilitacijos programa. „Reabilitacijos komandos specialistų tikslas buvo sugrąžinti pacientei bent dalinį savarankiškumą, kad ji galėtų atsisėsti, bent kelias minutes sugebėtų pastovėti. Ilgainiui intensyvus gydymas pradėjo duoti rezultatus – moteris ne tik galėjo atsistoti arba atsisėsti, bet ir pradėjo vaikščioti su vaikštyne, o vėliau ir be jos“, – teigia profesorius.

Prof. R. Kubilius priduria, kad sveikti pacientei padėjo ne tik profesionali medikų pagalba, bet ir didelė Dalios motyvacija. „Vos tik atvykusi į ligoninę, ji išsikėlė sau tikslą, kad galės vaikščioti, rašyti, vairuoti automobilį ir sugrįžti į darbą. Visa reabilitacijos komanda džiaugiasi, kad per intensyvų ir tris mėnesius trukusį reabilitacijos laikotarpį pavyko šiuos lūkesčius išpildyti, – sako Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas. – Pacientės Dalios istorija dar kartą parodo, koks klastingas yra šis virusas, tačiau profesionalus gydytojų darbas, individualizuotų reabilitacijos priemonių kompleksiškumas ir pacientų motyvacija gali padėti grįžti į visavertį gyvenimą.“

Raimondas Kubilius

„Jaučiuosi dėkinga visam Kauno klinikų gydytojų ir slaugytojų personalui, padėjusiam man pasveikti, – teigia Dalia. – Norisi paraginti žmones įsiklausyti į medikų bei specialistų rekomendacijas ir pasiskiepyti COVID-19 vakcina. Tikiu, kad ji gali padėti išvengti sunkių šios ligos komplikacijų.“

Profesorius primena, jog persirgę COVID-19 liga ir pajutę liekamuosius šios ligos reiškinius, turėtų nedelsti ir kreiptis pagalbos į reabilitacijos specialistus. „Net ir tuos pacientus, kurie persirgo lengva COVID-19 ligos forma, vargina liekamieji COVID-19 ligos reiškiniai, – tikina jis. – Ši liga yra susijusi su organizmo nusilpimu, ilgai išliekančiu nerimu, depresija ir ilgai varginančiu kai kurių organizmo funkcijų neatsistatymu. Pacientams, persirgusiems šia liga, galima padėti grįžti į įprastą gyvenimą. Siekiant sugrąžinti susilpnėjusias biosocialines funkcijas, jiems būtina taikyti intensyvią individualizuotą reabilitacijos programą.“

„Mūsų nuomone, ji dabar jaučiasi puikiai, kol kas rimtų problemų nėra, – po operacijos sakė klinikos vadovas Walteris Klepetka. – Visi organai funkcionuoja, mes visi esame patenkinti. Tačiau kelias bus dar ilgas, kol, tikiuosi, galėsime ją pagaliau išrašyti iš ligoninės“. Plaučių transplantacija ligonei atlikta prieš savaitę.

Medicinos universiteto teigimu, pacientė gretutinių ligų neturėjo ir prieš užsikrėsdama koronavirusu buvo puikios sveikatos. Tačiau jau netrukus po susirgimo moters būklė pablogėjo taip, kad jai reikėjo taikyti dirbtinį kvėpavimą. „Padėtis buvo beviltiška. Plaučiai buvo kaip medžio trinka“, – sakė W. Klepetka.

Gaisras buvo įsiplieskęs viename iš skyrių miesto 50-osios klinikinės ligoninės pirmame aukšte, patvirtino sostinės meras Sergejus Sobianinas.

Pasak jo pavaduotojos, iš degusio korpuso per pusvalandį buvo evakuoti 295 pacientai.

„Gaisras kilo vienoje iš Spasokukockio klinikinės ligoninės patalpų, šešių aukštų pastato pirmame aukšte. Suveikė priešgaisrinė signalizacija, į įvykio vietą nedelsdami atvyko ugniagesiai ir medicinos tarnybos“, – sakė A. Rakova.

Anot jos, be žuvusios moters, daugiau niekas nenukentėjo.

„Visi pacientai paguldyti į kitus ligoninės korpusus, dalis jų perkeliami į kitas ligonines“, – pažymėjo vicemerė.