Šiuo metu sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymu medicinos pagalbos priemonės, kurias paskyrė gydytojas, kompensuojamos tik vaikams ir asmenims iki 24 metų. Taip, pasak sergančiųjų, nesudaromos lygios galimybės vyresniems asmenims kontroliuoti ligos eigą bei užkirsti kelią galimoms komplikacijoms.

2018 m. lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė savo sprendimu konstatavo, kad šis sveikatos apsaugos ministro įsakymas prieštarauja Lygių galimybių įstatymui.

Šešiolika metų diabetu sergantis Jurgis Tomaševičius sako, kad sensorių, kuris matuoja organizmo būklę, perka pats už draugų ir giminių pinigus ir tai kas mėnesį jam kainuoja 200 eurų.

Pas piketuotojus atėjusios sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės jis klausė, kodėl tiek metų tęsiasi diskriminacija.

„Kodėl jūs iš mūsų šešių tūkstančių grupės išskiriate aštuonis šimtus ir jiems kompensuojate šimtu procentų, o kitus penkis tūkstančius du šimtus išvarote dirbti, uždirbti ir mokėti iš savo pinigų. Ar tai yra teisybė? Ar jūs turite iš mano vaikų atimti 200 eurų“, – viceministrės klausė J. Tomaševičius.

K. Garuolienė aiškino, kad valstybės biudžetas yra ribotas, o sergančiųjų įvairiomis ligomis yra daug, todėl tenka rinktis prioritetus.

„Visi suprantame, kad vaikas yra augantis organizmas ir jam užaugti sveikam ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys visada skiria daugiau dėmesio. Kad vaikas užaugtų sveiku suaugusiuoju. Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse vaikai yra prioritetizuojami. Ir visa, kas geriausia, visos naujausios, inovatyviausios technologijos, kurios gali padėti, visos valstybės daro, kad pirmiausia tai suteiktų vaikams“, – sakė K. Garuolienė.

Diabetu sergantis Vytautas sako, kad sensorius Lietuvos sergantieji perka iš užsienio ir dažniausiai nelegalioje rinkoje, nes Lietuvoje jų įsigyti galimybės nėra.

Viceministrė K. Garuolienė aiškina, kad tokia situacija susiklostė dėl to, kad Lietuvos rinka yra maža.

„Apie eBajaus sensorius. Sveikatos apsaugos ministerija ne vieną kartą kreipėsi į tiekėją, kad jis tiektų į Lietuvos rinką šituos sensorius. Tikrai tie sensoriai pagal kainą ir apimtis būtų prieinami Lietuvoje, ir mes galėtume juos kompensuoti. Paieškas, galimybę užtikrinti jų buvimą Lietuvos rinkoje esame pradėję net prieš dvejus metus. Deja, gamintojai mūsų rinką diskriminuoja ir sako, kad jie į Lietuvos rinką netieks, nes Lietuvos rinka yra maža, čia yra mažai sergančiųjų. Ir mes netgi kreipėmės į Europos Komisiją, į gerbiamą komisarą V. Andriukaitį, prašydami, kad kažką spręstų, kodėl mažos rinkos, tokios kaip Lietuva, yra diskriminuojamos, kodėl mūsų sergantieji neturi galimybės gauti tų prekių“, – sakė K. Garuolienė. 

Vytautas pabrėžė, kad valstybė, kompensuodama bent dalį sensorių kainos, išplėstų potencialių pirkėjų rinką.

„Aš norėčiau jums kontrargumentą pasakyti. Kai birželio 3 d. pas jus buvau atėjęs, jūs teigėte, kad išskyrėte vieną papildomą milijoną modernesniam, pažangesniam gydymui diabetikams ir iki 24 metų asmenims. Aš jums tada argumentavau, kad, jeigu mes padarysime tą milijoną prieinamą visiems...(...), tai yra, jeigu mes atidarytume platesnį vartotojų skaičių, natūraliai valstybė, prisiimdama, kad kompensuos kažkokią dalį tų medikamentų, kitą dalį žmogus pats nusipirktų, ir tada mes taptume natūraliai patrauklesni tiekėjams. O dabar, kai pas mus rinkoje yra tik 800 asmenų, įvardinamų kaip potencialūs pirkėjai, tai tikrai natūralu, kad joks tiekėjas neateis“, – sakė Vytautas.

Nuolat plečia cukrinio diabeto gydymo galimybes?

Cukriniu diabetu sergantiems žmonėms prie SAM surengus piketą dėl diskriminavimo pagal amžių ir reikalaujant, kad valstybė jiems kompensuotų medicinos pagalbos priemonių įsigijimą, ministerija išplatino pranešimą, kuriame tvirtina, kad nuolat rūpinasi teikti pagalbą diabetu sergantiems žmonėms.

SAM pastangomis, esą kitų metų pradžioje numatyta išspręsti klausimus dėl insulino pompų ir keičiamųjų dalių kompensavimo vyresniems nei 24 metų amžiaus žmonėms, glikemijos kontrolei skirtų juostelių skaičiaus padidinimo II tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, insulino adatų kompensavimo ir suaugusiesiems, insulino pompų skyrimo pacientams po inkstų transplantacijos.

Be to, sudaryta taryba, kurios uždavinys – stebėti cukrinio diabeto profilaktiką, diagnostiką ir gydymą. Iki kitų metų birželio ji turės parengti sveikatos priežiūros paslaugų žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, prieinamumo ir kokybės rodiklių sąrašą, pagal šiuos rodiklius kasmet vertinti cukrinio diabeto profilaktikos ir kontrolės organizavimo kokybę bei teikti pasiūlymus, kaip tobulinti šios ligos profilaktiką bei gydymą.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, per šiuos ir praėjusius metus pavyko pasiekti, kad visų ligų atvejais vaistai būtų kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis 100 procentų, tarp jų – ir sergantiesiems cukriniu diabetu.

„Cukrinis diabetas – klastinga liga, reikalaujanti ne tik didelių fizinių, dvasinių jėgų, bet ir finansinių išteklių. Puikiai tai suprantame, tad per pastaruosius trejus metus mūsų visų bendromis pastangomis kasmet pradedama kompensuoti vis daugiau naujų inovatyvių vaistų, skirtų šiai ligai gydyti. Vis labiau prieinamos ir modernios priemonės. Pavyzdžiui, gyventojams kompensuojama ne tik paprastų, bet ir išmaniųjų pompų nuoma. Stebime tendencijas, kad insulino pompos nuoma domina vis daugiau žmonių. Vien galimybė išleisti vaiką į mokyklą, nesibaiminant, kad staiga dėl cukraus svyravimų įvyks katastrofa ir nebus laiku tinkamai sureaguota, ar pagaliau galimybė naktį ramiai išsimiegoti visai šeimai yra aukso vertės. Tik susidūrę su tuo žmonės supras insulino pompų nuomos naudą. Be to, šiuo metu speciali komisija svarsto klausimus dėl dar 6 naujų vaistų kompensavimo“, – sako ministras A. Veryga.

Ministerija tvirtina, kad šiuo metu vaistai ir medicinos pagalbos priemonės (MPP) kompensuojami maždaug tūkstančiui vaikų ir beveik 124,5 tūkst. suaugusiųjų, sergančių diabetu.

Vien praėjusiais metais cukriniam diabetui gydyti skirtiems vaistams ir MPP kompensuoti esą buvo skirta apie 23,2 mln. eurų. Iš jų 12,5 mln. eurų – išlaidos insulinams, 6,6 mln. eurų – gliukozės kiekį kraujyje reguliuojantiems vaistams, 3,6 mln. eurų – diagnostinėms juostelėms gliukozės kiekiui kraujyje nustatyti, pusė mln. eurų – insulino pompos keičiamųjų dalių komplektams. Tai sudaro maždaug dešimtadalį visų PSDF biudžeto išlaidų kompensuojamiesiems vaistams ir MPP.

Pasak ministerijos, 100 procentų kompensuojama ne tik paprastų (be glikemijos duomenų įvertinimo, naudojant diagnostines juosteles gliukozės kiekiui nustatyti, funkcijos), bet ir išmaniųjų pompų nuoma. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, galimybe išsinuomoti insulino pompas PSDF lėšomis nuo 2018 metų liepos mėnesio jau pasinaudojo 448 pacientai, iš jų apie 214 žmonių gavo išmaniąsias insulino pompas.

Ministerija pripažįsta, kad ne visos priemonės, galinčios palengvinti cukrinio diabeto naštą, yra lengvai išsprendžiamos. Pavyzdžiui, SAM, siekdama pagerinti cukrinio diabeto gydymo kontrolę, kreipėsi į gliukozės jutiklių, nepriklausančių nuo insulino pompos, gamintoją, prašydama tiekti Lietuvos rinkai šią prekę. Tačiau gamintojas informavo, kad šios priemonės gamyba Europoje yra ribota, todėl neįsipareigojo jos tiekti Lietuvai.

Lapkričio 14-oji – Pasaulinė diabeto diena, tačiau Lietuvoje sergantieji šia liga sako neturintys kuo džiaugtis. Daugybę metų diabetu sergančiųjų situacija esą mūsų šalyje negerėjo. Atvirkščiai, buvo priimti sergančiuosius diskriminuojantys ir priešinantys teisės aktai, reglamentuojantys medicinos pagalbos priemonių kompensavimą.

Moteris pasakoja, kad gyvenimas, sergant pirmojo tipo cukriniu diabetu, beveik nesiskiria nuo jos bendraamžių. Ji dirba, sportuoja ir keliauja taip, kaip ir jos draugai. Didžiausias skirtumas – nuolatinės mintys apie diabetą, gliukozės kiekio kraujyje sekimas ir sutelkiamos pastangos, kad jis būtų kaip įmanoma geresnis.

„Nuolat seku savo cukraus kiekį kraujyje, visada galvoju, ką ir kada valgiau, kiek angliavandenių, riebalų, baltymų, kalorijų tą dieną suvartojau. Ar glikemija kyla ar krenta? Ar išėjusi iš namų pasiėmiau su savimi kažką saldaus? Ar jaučiuosi blogai, nes mano cukrus kyla, o  gal pamiršau susileisti insuliną? Ką veiksiu paskui – ar galėsiu būti aktyvi ir neištiks hipoglikemija? Nuolatinės mintys apie savo ligą – blogiausia diabeto dalis, nes čia pertraukų nėra“, – sako moteris.

Nuolatinės mintys apie savo ligą – blogiausia diabeto dalis, nes čia pertraukų nėra.

Paklausta, ar cukrinis diabetas kaip nors riboja jos gyvenimą, Eglė sako, kad su dabartinėmis technologijomis – gliukozės jutikliais ar insulino pompomis – gyvenimas paprastesnis. Jauna moteris džiaugiasi, kad socialiniuose tinkluose žmonės noriai pasidalija savo patarimais, įžvalgomis, žiniomis ir motyvacija, padedančiais gyventi kokybišką gyvenimą ir nesijausti vienišam su šia liga.

Visgi Eglė pripažįsta, kad visuomenėje vis dar vyrauja žinių apie cukrinį diabetą ir empatijos trūkumas. „Paprastai žmonės nežino, kad yra skirtingi diabeto tipai. Per 18 ligos metų ne vienas man siūlė savo gydymo metodus šiai nepagydomai ligai. Netgi dabar yra manančių, kad aš ar mano tėvai prisidėjome prie to, kad sergu cukriniu diabetu. Pavyzdžiui, kad vartojau per daug cukraus arba jog mano liga – tėvų nuodėmių atpirkimas. Kartais žmonės papasakoja apie kokius nors anksčiau laiko numirusius savo pažįstamus, sirgusius cukriniu diabetu bei mėgsta pakomentuoti, ką galiu ir ko neturėčiau valgyti. Kai kurie juokėsi, kad naktį atsikėlusi su kritiškai mažu gliukozės kiekiu kraujyje turėjau eiti pavalgyti“, – prisimena Eglė.

Tačiau jauna moteris džiaugiasi, kad Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos paskaitų apie pirmojo cukrinio diabeto valdymą metu specialistai susirinkusiems suteikė naujos ir negirdėtos informacijos, kuri padeda palengvinti diabeto valdymą.

„Susitikimo metu galėjome užduoti rūpimus klausimus ar pasidalinti savo įžvalgomis, kaip būtų galima dar pagerinti konsultacijas. Smagu, kad mes ne tik gavome informacijos, tačiau taip pat pasidalijome savo patirtimi, kuri galbūt galėtų padėti diabetu nesergantiems specialistams dar geriau suprasti, ką reiškia gyventi su diabetu. Po susitikimo užsidėjau nuolatinį gliukozės jutiklį bei insulino pompą, kiek pakeičiau savo mitybą, dabar valgau mažai angliavandenių – visa tai padeda lengviau kontroliuoti cukrinį diabetą“, – teigiamais pokyčiais dalijosi Eglė.

„Pirmojo tipo cukrinio diabeto diena“ – nauja iniciatyva Kauno klinikų Endokrinologijos klinikoje, kviečianti visus, sergančius šia liga, susipažinti su naujausiomis gydymo rekomendacijomis, sužinoti daugiau apie diabeto valdymo ypatumus, nėštumo planavimą ir priežiūrą. Paskaitas veda gydytojai endokrinologai, slaugytojai diabetologai ir psichologai, kurie domisi I-ojo tipo cukriniu diabetu.

Grupiniai užsiėmimai vyksta kiekvieną penktadienį Kauno klinikų Endokrinologijos klinikoje (Eivenių g. 2), nuo 8. 00-14. 30 val. Registracija į paskaitas vyksta telefonu +37037326570 arba atvykus į Endokrinologijos klinikos registratūrą. Dalyviams su savimi reikia turėti du šeimos gydytojo siuntimus – gydytojui endokrinologui ir slaugytojui diabetologui.

Mirčių tris kartus daugiau nei Europoje

Palyginus su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje mirčių, susijusių su cukriniu diabetu, yra tris kartus daugiau nei Europoje; jų skaičius per pastaruosius aštuonerius metus išaugo 52 proc.

„Pasaulyje  yra efektyvių gydymo metodų, bet Lietuvoje jie dar ne visi prieinami. Tenka girdėti, kaip sveikatos apsaugos ministerijos atstovai džiaugiasi išlaidų mažėjimu. Bet ar tikrai tuo reikia didžiuotis? Gal reiktų galvoti apie sergančiųjų diabetu gyvenimo kokybę ir ligos komplikacijų mažėjimą? Apie gydymo prieinamumą ir gyvenimo kokybės gerinimą“, – sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Monika Navickienė.

Apie vaistų prieinamumą kalbėjo ir jos kolega, Seimo Sveikatos komiteto narys Antanas Matulas, stebėdamasis, kodėl apskritai „Sveikatos apsaugos ministras mano, kad gydymą gali skirti ne gydytojas, o ministras“?

Pacientai, visgi norintys gydytis jiems labiau tinkančiais vaistais, priversti už juos mokėti visą kainą, o tai daugeliui jų – neprieinama prabanga. Prabanga jiems tampa ir nekompensuojamos adatos vaistams susileisti, nepakankamas skaičius kompensuojamų diagnostinių juostelių. Šias ir kitas sergančiųjų problemas vardijo Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė.

Apie tai kalbėta Lietuvos Respublikos Seime surengtoje apskritojo stalo diskusijoje, kurios tema ,,Diabeto aktualijos pasaulyje ir Lietuvoje. Ar Lietuvos sergantieji  diabetu gyvena pilnavertį gyvenimą ir gauna  savalaikę, efektyvią sveikatos priežiūrą?“

Birželio 1 - 2  dienomis Vilniuje vyko Tarptautinės diabeto federacijos (TDF) (International Diabetes Federation) Europos regiono valdybos posėdžiai, dėl kurių į Lietuvą atvyko Tarptautinės diabeto federacijos Europos regiono prezidentė prof. dr. Zekiye Sehnaz Karadeniz, valdybos nariai iš kitų Europos šalių. Prieš šiuos renginius ir sukviesta apskritojo stalo diskusija, kurioje dalyvavo prof. dr. Zekiye Sehnaz Karadeniz, TDF Europos regiono valdybos narys Alojz Rudolf ir TDF Europos regiono biuro atstovė Lala Rabemananjara, TDF valdybos narė, Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė V. Augustinienė, Seimo nariai, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos atstovai, gydytojai endokrinologai, kardiologai, okulistai.

Nuo 151 mln. 2000 metais jų skaičius jau pasiekė 425 mln. Daromos prielaidos, kad dar tiek pat žmonių nežino, kad jau serga cukriniu diabetu.

Sergančiųjų skaičius auga visame pasaulyje

„Nors šiandien jau turime gerą pagrindą diabeto prevencijai ir gydymui, nors politikai ir visuomenės sveikatos lyderiai vis labiau pripažįsta būtinybę imtis neatidėliotinų veiksmų diabeto problemai spręsti, mes visi esame labai susirūpinę dėl spartaus sergančiųjų diabetu skaičiaus augimo, dažnų komplikacijų, neigiamo poveikio asmens gyvenimo kokybei, ir, žinoma, nacionalinei ekonomikai“, – pradėdama diskusiją kalbėjo prof. dr. Z. S. Karadeniz.

Pasak pranešėjos, pasaulyje sparčiai daugėja sergančiųjų cukriniu diabetu – nuo 151 mln. 2000 metais jų skaičius jau pasiekė 425 mln. Daromos prielaidos, kad dar tiek pat žmonių nežino, kad jau serga cukriniu diabetu. Vienas iš septynių europiečių serga arba rizikuoja susirgti cukriniu diabetu, ir, prognozuojama, kad 2045 metais sirgs ar rizikuos susirgti vienas iš šešių Europos gyventojų.

„Europos lygiu priimtos kelios deklaracijos, rezoliucijos, rekomendacijos, kviečiančios Europos Sąjungos nares prioretizuoti diabeto problematiką, parengti nacionalines diabeto prevencijos, diagnozavimo ir kontrolės programas. Tačiau kol kas tik 22 iš 47 Europos šalių turi Nacionalines diabeto programas ar Nacionalines diabeto strategijas“, – kalbėjo TDF Europos regiono prezidentė.

Prašoma šiuolaikinės priežiūros ir inovatyaus gydymo

Kol kas tokios strategijos nėra ir Lietuvoje.

„2016 metais svarstyta „Cukrinio diabeto kontrolės 2016-2024 metų programa“, deja, jos priėmimas buvo atidėtas. Iki šiol pacientus, sergančius cukriniu diabetu, tenka gydyti ir prižiūrėti, vadovaujantis 2012 metais išleistu gydymo kompensuojamais vaistais aprašu. Šiuo metu svarstomas naujas Cukrinio diabeto ambulatorinio gydymo kompensuojamais vaistais aprašas, kurio priėmimas labai užsitęsė“, – kalbėjo Lietuvos endokrinologų draugijos pirmininkė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos klinikos profesorė Birutė Žilaitienė.

Pašnekovė teigė drauge su kolegomis siekianti, kad ruošiant šį aprašą būtų įsiklausyta į specialistų – gydytojų endokrinologų nuomonę, kad būtų vadovaujamasi naujausiomis Europos ir Amerikos diabeto organizacijų gairėmis ir moksliniais įrodymais. O skaičiuojant išlaidas vaistų ir medicinos priemonių kompensacijai, reiktų atsižvelgti, kad tik 7 proc. visų sergančiųjų cukriniu diabetu gydymo kaštų sudaro išlaidos antidiabetiniams vaistams, o likę 93 proc. skiriami gydyti CD sukeltas komplikacijas, hospitalizacijoms.

Taip gaunasi užburtas ratas – nėra efektyvių profilaktikos programų, liga diagnozuojama vėlai, kai jau sunku išvengti komplikacijų. Jos kyla ir kai pacientai negydomi inovatyviais vaistais, neužtikrinama kompleksinė jų priežiūra. Taip bandymas taupyti vaistams (lėšos, skirtos vieno cukriniu diabetu sergančio paciento gydymui Lietuvoje maždaug 2 kartus mažesnės nei Europos vidurkis), sukelia sniego gniūžtės efektą – komplikacijoms gydyti, hospitalizacijai, pašalpoms reikia vis daugiau išlaidų, jau nekalbant apie žmonių gyvenimo kokybę.

Apskritojo stalo diskusijoje dalyvavusios Sveikatos ministerijos atstovės žadėjo, kad į išdėstytas pastabas bus atsižvelgiama rengiant ir tvirtinant gydymą reglamentuojančius dokumentus, pirmiausia – cukrinio diabeto ambulatorinio gydymą aprašymą.

Renginio pabaigoje priimtas kreipimasis, adresuotas Sveikatos apsaugos ministerijai, Seimui, Prezidentūrai, kitiems sprendimus priimančių institucijų atstovams, politikams.

Jame prašoma informuoti visuomenę apie cukrinį diabetą ir jo rizikos veiksnius,  skatinti sveikiau gyventi, tuo pačiu geriau organizuoti didelės rizikos grupių profilaktinius patikrinimus. Vienas pagrindinių prašymų – užtikrinti savalaikį, visavertį ir kokybišką kompleksinį cukrinio diabeto gydymą bei nuoseklią priežiūrą. Ir tai turėtų būti vienodai prieinama skirtingų regionų bei skirtingų gyventojų grupių sergantiesiems.

„Teisines ir organizacines prielaidas išvardintiems ir su jais susijusiems tikslams pasiekti sudarytų Nacionalinės diabeto programos ir Cukrinio diabeto ambulatorinio gydymo kompensuojamais vaistais aprašo patvirtinimas“, – teigiama dokumente.

Specialistai ragina pacientus, kurių cukraus kiekio kontrolė nepakankama bei kamuoja antsvoris, apsilankyti pas gydytoją bei pasitarti dėl naujų gydymo galimybių.

Gydytojų endokrinologų teigimu, pacientai, sergantys diabetu, didžiausią dėmesį turėtų skirti cukraus kiekio kraujyje kontrolei. Tik gera kontrolė padeda išvengti smulkių kraujagyslių pažeidimo ir kardiovaskulinių komplikacijų. Paprastai kalbant, akių ar inkstų pažeidimų bei infarkto ar insulto. Tai – itin svarbu, nes pasak medikų, antro tipo diabetas paliečia vis jaunesnius ir darbingo amžiaus žmones.

Anot gydytojų endokrinologų, naujai Lietuvoje kompensuojamas vaistas svetur pacientams skiriamas jau daugiau nei septynerius metus. Sukaupta daug papildomos informacijos ir mokslinėmis išvadomis grįstos patirties. Todėl ir patarimai bei įspėjimai prieš skiriant šį vaistą yra labai išsamūs. O pacientų istorijos teikia vilčių, jog diabetas gali būti sėkmingai valdomas.

Pauliaus istorija

Paulius – darbingas vyras, vos keturiasdešimt aštuonerių, susirgo diabetu prieš trejus metus. Tiesa, vyras pripažįsta, kad išgirdęs diagnozę net negalvojo, jog jo gyvenimas apsivers aukštyn kojomis, mat teko nemažai pasistengti keičiant ir požiūrį į ligą, ir gyvenimo būdą. Paulius prisipažįsta, kad per trejus metus buvo visko: ir džiaugsmo, ir nevilties – net ir laikantis visų gydytojo rekomendacijų ne visuomet pavykdavo pasiekti norimų rezultatų.

Pirmas žingsnis, ką turėjau padaryti, – pakeisti gyvenimo būdą. Daugiau judėti, sumažinti cukraus kiekį maiste, apriboti, nors aš pasakyčiau, praktiškai atsisakyti, duonos bei kitų kvietinių miltų gaminių, bulvių ir daugelio kitų maisto produktų.

„Kai prieš kelerius metus man nustatė padidėjusį cukraus kiekį kraujyje, o vėliau diagnozavo ir antro tipo diabetą, pirmas žingsnis, ką turėjau padaryti, – pakeisti gyvenimo būdą. Daugiau judėti, sumažinti cukraus kiekį maiste, apriboti, nors aš pasakyčiau, praktiškai atsisakyti, duonos bei kitų kvietinių miltų gaminių, bulvių ir daugelio kitų maisto produktų. Teko net suvalgomas uogas skaičiuoti.

Sutikite, šitaip keisti mitybą ir gyvenimo būdą labai sunku. Kas kartą skaičiuoji, riboji ir jautiesi it didžiausias ligonis. Na, bent psichologiškai. Be to, teko susipažinti su iki tol gyvenime negirdėtais dalykais, pavyzdžiui, angliavandenių vienetais, „pakeitimu“, glikemijos indeksu ir panašiai...

Bet susiėmiau, gi jaunas vyras dar... Stengiausi laikytis visų gydytojos rekomendacijų, daugiau judėti, sveikiau maitintis, bet to nepakako. Gydytoja skyrė vaistus. Kurį laiką gydymo rezultatai buvo geri, tačiau tokia situacija ilgai nesitęsė. Nepaisant to, kad lyg ir kasdien dariau viską taip pat, cukraus kiekis kraujyje pradėjo kilti. Atrodė, ir judu daugiau, ir maitinuosi reguliariau bei sveikiau, ir vaistus geriu, o rezultatas – kaskart matuojant vis didesnis cukraus kiekis kraujyje. Svoris taip pat augo, o su jo didėjimu atsirado stiprus prakaitavimas, tingulys – gėda pasakyti, bet dirbdamas bet kokį fizinį darbą greitai pavargdavau. Tokiomis akimirkomis apimdavo neviltis ir pradėdavau pykti ant viso pasaulio. Kodėl taip nutiko būtent man?“ – pasakoja Paulius.

Prieš pusmetį gydytoja Pauliui paskyrė kitą vaistą. Tiesa, už jį teko mokėti nemažą kainą, bet vyras to tikrai nesigaili. Jis sako, kad iš pirmo žvilgsnio vaikišką flomasterį primenantis prietaisas, šiek tiek kėlė nerimo. „Galvojau, jei gydytoja skiria leidžiamus vaistus, man jau visai blogai. Tačiau ji nuramino, jog tokia vaistų forma sukurta tik dėl pacientų patogumo – vaistas iš karto nukeliauja ten, kur reikia. O specialus vienkartinis švirkštiklis ir atrodo moderniai. Džiugino tai, kad per dieną tereikia vienos injekcijos bet kuriuo paros metu nederinant prie valgymo laiko ir, be abejo, faktas, parašytas juodu ant balto, jog vaistas mažina cukraus kiekį kraujyje ir svorį. Injekcijos tik pradžioje baugino – adatos tokios mažytės, – ne visada pajuntu, ar suleidau vaistą“, – juokiasi Paulius.

Praėjus dabar jau pusmečiui, derinant anksčiau paskirtas tabletes ir gydytojos naujai rekomenduotą leidžiamą vaistą, kuris nuo šiol kompensuojamas, vyro savijauta pasikeitė. Pasak Pauliaus, per pirmus tris mėnesius cukraus kiekis kraujyje (glikuotas hemoglobinas) sumažėjo daugiau nei vienu procentu, prakaitavimo beveik nebeliko. Gydymo leidžiamu vaistu pradžioje jausdavo pilnumą skrandyje ir kiek papykindavo, ypač jei daugiau „prisikirsdavo“ vienu prisėdimu. Per porą savaičių šie reiškiniai dingo, nes vaistas „išmokė“ valgyti dažniau ir po truputį. Žinoma, labiausiai Pauliui patinka tai, kad per šį laiką pavyko atsikratyti beveik keturių kilogramų svorio.

LSMU Endokrinologijos klinikos ir instituto vadovė, Vaikų endokrinologų asociacijos prezidentė prof. Rasa Verkauskienė sako, jog jai gėda dėl tokių valdininkų sprendimų. „Nemanau, kad esame tokia skurdi šalis, jog vaikams negalime nupirkti insulino pompų“, – sako prof. R. Verkauskienė.

Gąsdinančios tendencijos

Prof. R.Verkauskienė, kalbėdama apie vaikų diabetą, pabrėžia, kad sergamumas tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje auga. Maža to, daugėja ne tik antro, bet ir pirmo tipo diabeto atvejų. Taigi, tendencijos gąsdina. Juolab pastarųjų metų duomenis vertinant procentine išraiška sergamumas diabetu Lietuvoje auga labiausiai, palyginti su kitomis šalimis. Maža to, sergamumas didėja tarp vaikų 0–4 ir 5–9 metų amžiaus grupėse.

„Gydymo prasme tarp Europos šalių esame maždaug per vidurį. Tačiau vos keturiasdešimt procentų vaikų, sergančių pirmo tipo diabetu, turi insulino pompas. Jos mūsų šalyje, nepaisant sveikatos apsaugos ministrų premjero pažadų, nekompensuojamos. Turėjome viltį. Deja, spalio pabaigoje Kompensuojamųjų vaistų ir medicinos priemonių komisija nusprendė, jog insulino pompos vaikams ir kitąmet nebus kompensuojamos. Apmaudu ir gėda.

Pacientams galimybė įsigyti pompas ir toliau bus paremta tik labdaros būdu. Kad pacientai šias pompas gautų, ne vienerius metus rūpinasi Edita Mildažytė, už ką norėčiau nuoširdžiai padėkoti, bei JAV „Rotary“ klubas. Nemanau, kad esame tokia skurdi šalis, kuri negalėtų nupirkti sergantiems vaikams insulino pompų“, – sako prof. Rasa Verkauskienė.

Na, tikrai nesinori tikėti, kad pagal finansines galimybes esame žemiau „plintuso“. Juk iš valstybės biudžeto randame lėšų koplyčių statyboms ligoninėse, tarptautinėms konferencijoms remti, e.sveikatos sistemai tobulinti, kuriai jau išleidome apie 30 mln. eurų, bet ji vis neveikia.

Šios investicijos, tiksliau, jų grąža taip pat svarbi vienokiu ar kitokiu pavidalu. Tik kur tuomet prioritetai? Tarp Europos Sąjungos šalių insulino pompos vaikams nekompensuojamos tik trijose šalyse: Bulgarijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Ką gi, vėl gale, o juk taip norėtųsi nors kartą būti lyderiais.

Šiuo metu Lietuvoje yra maždaug 357 diabetu sergantys vaikai, kurie neturi insulino pompų. Jų kainos svyruoja nuo 1400–3000 eurų ir net daugiau.

1 procentas mažina komplikacijas

Galima sutikti, kad sveikatos politikai, priimdami sprendimus, negali visų lėšų skirti vienai ligai, kitas paliekant ant ledo. Svarbus, kaip dabar mėgstama sakyti, ir ekonominis efektyvumas. Tiesa, jis kartais kažkodėl prasilenkia su elementariausia matematika. Medikai ne vienerius metus akcentuoja, kad diabeto komplikacijos valstybei kainuoja velniškai brangiai – kelias dešimtis milijonų eurų. Kad jų būtų galima išvengti, svarbu ligą diagnozuoti anksti ir skirti efektyvų gydymą. Ligos kontrolei svarbus aspektas – glikemijos kontrolė.

„Į klausimą, ar verta vaikus gydyti insulino pompomis, atsakymas vienareikšmiškas – taip. Kaip rodo tyrimai, ilgiau sergantiems diabetu pacientams, gydomiems insulino pompomis, gliukuotas hemoglobinas yra ryškiai mažesnis, nei renkantis injekcijas.

Kitas labai svarbus momentas, kad geresnė glikemijos kontrolė pasiekiama mažesnių hipoglikemijų sąskaita. Ką tai reiškia? Mažesnę komplikacijų riziką ateityje. Tyrimų įrodyta, kad gliukuoto hemoglobino kiekį sumažinus vos vienu procentu, ženkliai sumažėja komplikacijų riziką“, - remdamasi moksliniais tyrimais sako prof. R.Verkauskienė.

Dar viena galimybė

Sveikatos politikai bei valdininkai – tie, kurie priima sprendimus, kam ir kiek skirti lėšų, – dažnai akcentuoja, jog insulino pompų kompensavimas būtų labai brangus. Tam reikėtų nemažai papildomų lėšų. Na, su tuo galima sutikti, bet čia ir vėl grįžtame prie prioritetų ir to, kaip efektyviai skirstome dabar turimas lėšas.

Šiuo metu Lietuvoje yra maždaug 357 diabetu sergantys vaikai, kurie neturi insulino pompų. Jų kainos svyruoja nuo 1400–3000 eurų ir net daugiau. Per 400 vaikų insulino pompas gavo labdaros būdu, kitų tėvai patys rinko lėšas savo darbovietėse, vaikų mokyklose. Kaip kartais sako medikai, ėjo ištiesta ranka prašydami paremti.

Tiesa, reikia paminėti, jog diabetu sergančių vaikų tėvai neprašo kompensuoti visą ir maksimalią insulino pompos kainą. Tik bazinę, tiksliau, tiek, kokia šiuo metu yra pigiausia rinkoje kainuojanti pompa – apie 1400 eurų. Tam prireiktų maždaug pusės milijono eurų. Tėvai sako, kad taip jie turėtų galimybes rinktis, kokios modernesnės ar paprastesnė pompos jie norėtų.

Klausimas – tai daug ar mažai? Priklauso, kaip skaičiuosime. Jei trumparegiškai, tai yra kiek išleisime šiandien, tada – daug. Jei žvelgiant į ateitį – nedaug. Juk tie patys vaikai, kuriems, tarkim, šiandien penkeri ar šešeri, po kelių dešimtmečių bus suaugę. Jų liga niekur nepasitrauks, o jei nepavyks užtikrinti geros glikemijos, valstybė šiems žmonėms, tiksliau, jų ligos komplikacijoms gydyti paklos ne pusę milijono eurų, o dešimt kartų daugiau. Štai jums ir ekonominis efektyvumas.

Nereikėtų pamiršti dar ir tokio fakto, kad dažniausiai sergančių vaikų vienas tėvų nelabai turi galimybės dirbti. Vargu ar įmanoma susitarti su dvimečiu vaiku, kad jis laiku pasimatavęs cukraus kiekį susileistų dar ir injekciją.

Žvelgiant globaliau, kyla klausimas, ar dėl to valstybė nieko nepraranda? Kiek toks žmogus, kuris iš principo yra darbingas, tačiau nedirba ir nekuria jokios pridėtinės vertės, kainuoja?

Žinoma, vien aprūpinus vaikus insulino pompomis be jų pačių ir tėvų pastangų suvaldyti ligos nepavyks, bet tai, kaip sako medikai, yra dar viena geresnės ligos kontrolės galimybė.

Laikas antram žingsniui

„Vaikai yra pažeidžiamiausia mūsų visuomenės dalis, jiems turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Diabetas vaikų amžiuje gali turėti labai grėsmingų komplikacijų, kurios gali baigtis negalia ir net mirtimi. Todėl privalome suteikti visas įmanomas galimybes vaikams kontroliuoti ligą, kad kasdieniame gyvenime būtų išvengta ligos simptomų, nešlubuotų vaiko fizinė raida, vyktų psichosocialinė adaptacija, būtų išvengta lėtinių komplikacijų. Tai įmanoma pasiekti tik kontroliuojant ligą“, – sako prof. R.Verkauskienė.

Vaikų diabetas, kaip žinia, gydomas insulinu. Reikia 4 ir daugiau injekcijų per dieną. Taip pat galima naudotis insulino pompa, kuri užtikrina pastovų insulino tiekimas po oda. Anot medikų, gydymas insulino pompa pagerina ligos kontrolę, atitolina arba leidžia išvengti komplikacijų. Tarp sergančiųjų pirmo tipo diabetu dėl hipoglikemijos formuojasi mikrokraujagysliniai akių, inkstų, nervų pažeidimai, kurie yra susiję su glikemijos kontrole.

Diabetas vaikų amžiuje gali turėti labai grėsmingų komplikacijų, kurios gali baigtis negalia ir net mirtimi. 

Sergančių diabetu vaikų tėvai turbūt puikiai pamena, kad prieš metus, minit Pasaulinę diabeto dieną, politikai, įskaitant ir tuometinę sveikatos apsaugos ministrę Rimantę Šalaševičiūtę, žadėjo, jog jau kitąmet vaikams insulino pompos bus valstybės kompensuojamos. Deja, pažadai, dažnai ir lieka pažadais.

Gera žinia bent ta, kad pernai politikams pavyko pratęsti insulino pompų pakaitinių dalių kompensavimą. Jei anksčiau jos buvo kompensuojamos tik iki pilnametystės, dabar šios dalys kompensuojamos jaunuoliams iki dvidešimt ketverių metų.

Tai – žingsnis pirmyn, gal laikas žengti ir antrą? Ar ir toliau apsimesime, kad problema kaip ir išspręsta – vaikai tas pompas anksčiau ar vėliau gauna labdaros būdu. Jei taip, tuomet nereikėtų garsiai akcentuoti, jog vaikų sveikata yra valstybės prioritetas.

Komentaras

Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros departamento vadovas Zdislavas Skvarciany:

– Dėl insulino pompų diskusijos vyksta nuolat. Tiesa, reikia nepamiršti, kad šiuo metu kai kurie gamintojai šias pompas duoda panaudai, nemokamai. Be to, ir ne visi sergantieji jas naudoja. Tačiau sutinku, kad tai - labai svarbus dalykas ir prie jo reikės vėl grįžti. Ypač, kalbant apie vaikus, kurių liga sudėtinga. Jiems insulino pompos yra labai svarbios.

Ši problema sprendžiama, ir diskutuojame apie ją nuolat. Tiesa, vieningos nuomonės dėl insulino pompų nėra. Vieni teigia, kad jos padeda išspręsti daug problemų, kiti sako priešingai. Nors tikrai neabejoju, kad tam tikrais atvejais jos iš tikrųjų labai reikalingos. Gera žinia ta, kad šiuo metu yra kompensuojamos visų rūšių pompų pakaitinės dalys.

Anot jo, reikėtų rūpintis ne tik savo mityba, bet ir fiziniu aktyvumu, o susirgus cukriniu diabetu derėtų prisiminti, kad gera savijauta ir vaistų vartojimas nereiškia, kad cukraus kiekis kraujyje yra normalus.

– Cukrinis diabetas įvardijamas kaip šio amžiaus epidemija. Kodėl taip yra?

– Cukrinis diabetas ne tik įvardijamas kaip šio amžiaus epidemija. Sakoma, kad tai – tylusis žudikas.

Prieš kalbant apie cukrinį diabetą, reikėtų prisiminti diabeto tipus. Yra du pagrindiniai diabeto tipai – pirmasis ir antrasis. Žinoma, yra daugiau diabeto tipų, jų nemažai, tačiau tai retos diabeto formos.

Pirmo tipo diabetu paprastai suserga jauni žmonės, iki 35–40 metų. Patogenezėje tai yra absoliutus insulino nepakankamumas. Antro tipo diabetas susijęs su genetika, gyvenimo būdu. Paprastai juo suserga vyresnio amžiaus žmonės, nuo 40–45 metų amžiaus, turintys antsvorio, nutukę ir pasižymintys kitais rizikos veiksniais.

Nutukimas yra pagrindinis cukrinio diabeto rizikos veiksnys. Jeigu žmogus turi šią problemą, jis anksčiau ar vėliau susirgs cukriniu diabetu.

– Kokie šios ligos mastai Lietuvoje?

– Diabetas plinta. Laikoma, kad jau prasidėjo diabeto pandemija. Pirmiausia, pasižiūrėkime, kas vyksta pasaulyje. 2015 m. pasaulyje diabetu sirgo 415 mln. žmonių. Prognozuojama, kad 2040 m. cukriniu diabetu sirgs 642 mln. žmonių. Žinoma, ne išimtis ir Lietuva.

Kalbant apie diabeto paplitimą Lietuvoje, reikėtų prisiminti du dalykus – yra registruoti sergantieji diabetu ir tikrasis sergančiųjų skaičius. Antro tipo diabetas paprastai yra nebylaus pobūdžio – dažnai nėra jokių simptomų, žmonės serga, bet to nežino. Tiek, kiek turime registruotų ligonių, tėra pusė sergančiųjų.

1965 m. Lietuvoje sergančiųjų diabetu buvo registruota tik 3,5 tūkst., o praėjusiais metaus, 2015 m., Lietuvoje buvo 125 tūkst. Sergančiųjų skaičius padidėjo apie 35 kartus.

– Kuo tai būtų galima paaiškinti?

– Antro tipo diabeto priežastys, kaip minėjau, yra nutukimas, paveldėjimas, padidėjęs kraujospūdis, riebalų lipidų apykaitos sutrikimas. Iš esmės tai lemia gyvenimo būdas, ydinga mityba, mažas fizinis aktyvumas, urbanizacija ir kiti faktoriai. Nutukimas yra pagrindinis rizikos veiksnys.

Diabetas kol kas nėra išgydomas, tačiau yra išeitis – jis gali būti kontroliuojamas. Šiuo metu turbūt aktualiausias diabeto rizikos veiksnių išaiškinimas, savalaikė diabeto diagnostika ir gydymas. Pasaulyje ir Lietuvoje šiuo metu yra daugybė naujų vaistų diabetui gydyti: insulino preparatų, naujos grupės geriamų vaistų.

– Ar gydymas vaistais padeda, prisideda prie ligos kontroliavimo?

– Vaistai padeda, bet vien jų nepakanka. Šiuo metu mokslininkų ir endokrinologų, dirbančių praktinį darbą, pagrindinis dėmesys nukreiptas į diabetą ir širdies kraujagyslių ligas. Yra žinoma, kad iki 80 proc. sergančiųjų cukriniu diabetu miršta nuo širdies kraujagyslių ligų. Sergant diabetu, iki keturių kartų dažnesnis miokardo infarktas, insultas, tačiau atsirado viltis.

Praėjusiais metais viename dideliame renginyje Miunchene, Europos diabeto tyrėjų kongrese, buvo pristatytos dvi studijos, du dideli tarptautiniai moksliniai projektai. Jie įrodė, kad kai kurie naujų grupių vaistai ne tik aktyviai mažina hiperglikemiją, t. y. padidėjusį cukraus kiekį kraujyje, bet ir mažina mirtingumą nuo širdies kraujagyslių ligų.

Atsiranda galimybė, viltis ne tik kontroliuoti angliavandenių apykaitos sutrikimus, bet ir mažinti mirtingumą nuo šios patologijos. Širdies kraujagyslių ligos, t. y. didžiųjų kraujagyslių pakenkimas, yra pagrindinė priežastis, dėl kurios miršta sergantieji cukriniu diabetu.

– Medikai perspėja, kad būtina laiku diagnozuoti ligą – tuomet ji labiau kontroliuojama ir gydymas būna kokybiškesnis.

– Tai labai svarbu. Kol nėra komplikacijų, laiku nustačius cukrinį diabetą, susiduriame su viena problema – hiperglikemija, cukraus kiekio reguliavimu. Kai atsiranda komplikacijų, kyla ir daugiau problemų dėl komplikacijų, kraujagyslių, periferinės nervų sistemos, autonominės nervų sistemos pakenkimo. Taip pat vystosi organų pakenkimas ir ilgalaikis lėtinis jų nepakankamumas.

– Žmonės neretai mano, kad diabetu susergama vartojant daug cukraus. Kiek cukraus vartojimas iš tiesų yra kaltas dėl diabeto išsivystymo?

– Žinoma, didesnis angliavandenių kiekis, neracionali mityba veda į nutukimą, bet nėra įrodyta, kad būtent cukrus sukelia diabetą. Jo poveikis netiesioginis. Ligos atsiradimui įtakos turi didelis angliavandenių kiekis, todėl taip pat ir cukraus.

Angliavandenių perteklius organizme virsta riebalais, o riebalai skatina nutukimą, kuris, kaip jau minėjau, yra pagrindinis rizikos veiksnys. Esant nutukimui paprastai vystosi rezistencija arba pasipriešinimas insulinui. Tai antro tipo diabeto esmė.

Jeigu pirmo tipo diabeto atveju pasireiškia insulino trūkumas, insulino nepakankamumas, tokie pacientai visą gyvenimą gydomi insulino preparatais, antro tipo diabeto atveju esmė yra visai kita – pradžioje būna pasipriešinimas, rezistencija insulinui. Vėliau, žinoma, atsiranda ir insulino nepakankamumas. Tai tarsi du mechanizmai.

Galbūt tam tikrai daliai pacientų iš pradžių nereikia medikamentų, o vėliau skiriami vieni ar kiti preparatai. Dažniausiai pradžioje skiriami geriami vaistai. Vėliau, žinoma, gydymas intensyvinamas ir skiriami papildomi geriami ar leidžiami preparatai, tačiau kartais ir antro tipo diabeto atveju iš karto būtinas gydymas insulino preparatais.

– Ne visi žmonės tikrinasi cukraus kiekį kraujyje, kai kurie bijo tai daryti, sako – prisišauksi ligą. Ką tokiems žmonėms atsakytumėte?

– Būtina tikrintis. Žinoma, visos visuomenės, visos populiacijos ištirti negalima, neįmanoma, bet to daryti ir nereikia. Pirmiausia reikia identifikuoti pagrindinius rizikos veiksnius ir tirti vyresnius asmenis, nuo 40–45 m., turinčius bent vieną rizikos veiksnį.

Tačiau reikia pastebėti, kad pastaraisiais metais ne tik vyresni žmonės serga antro tipo diabetu, juo serga ir vaikai. Iki šiol vaikai sirgdavo tik pirmo tipo diabetu. Pastebėta ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, kad tam tikra dalis vaikų dėl neracionalios mitybos, dėl kitų faktorių yra nutukę. Kaip ir suaugusieji, jie gali sirgti antro tipo cukriniu diabetu. Paprastai vaikams taikomas toks pat gydymas, kaip ir kitiems antro tipo diabetu sergantiems pacientams.

– Minėjote sergančiųjų šia liga daugėja. Kodėl jų daugėja Lietuvoje?

– Daugėja ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Tai lemia pagrindiniai veiksniai. Vienas jų – mažas fizinis aktyvumas. Žmonės mažai juda, mažai sportuoja. Taip pat įtakos turi mitybos faktoriai, neracionali mityba, urbanizacija, mechanizuotas, automatizuotas darbas, kuris reikalauja mažiau fizinių pastangų.

– O kaip yra su mityba? Negi pradėjome blogai maitintis? Ar tiesiog nereguliariai valgome?

– Paprastai neracionali mityba yra valgymas antroje dienos pusėje. Reikšmės, žinoma, turi ir maisto sudėtis, didelis angliavandenių kiekis. Tai viena.

Taip pat svarbūs valgymo įpročiai. Paprastai žmogus turi valgyti pusryčius, pietus, vakarienę. Tai trys pagrindiniai valgymai sveikam žmogui. Pirmoje dienos pusėje, žinoma iš seno, turi būti suvalgomi du trečdaliai maisto. Vakare turėtų likti trečdalis. Pas mus dažnai dalis žmonių pusryčių nevalgo, jų pagrindinis valgymas yra vakare. Jeigu žmonės prisivalgo vakare, žinoma, ryte valgyti nenori.

– Atrodo tiek daug kalbame apie tą sveikesnę mitybą, apie tai, kad reikia daug judėti, kad būtume fiziškai aktyvūs, tačiau rezultatas štai koks – skaičiai kalba, kad vis daugiau sergančiųjų. Vadinasi, žmonės neįsiklauso į medikų raginimus.

– Taip. Žinoma, pirmiausia, mūsų visuomenė nėra pakankamai informuota apie cukrinį diabetą. Galėčiau pateikti vieną pavyzdį. Tai jau senokas tyrimas – prieš 10 metų su „Vilmorus“ atlikome gyventojų apklausą, kokių ligų labiausiai baiminasi mūsų šalies žmonės.

Pirmiausia, žinoma, jie bijo vėžinių susirgimų. Tai turbūt natūralu, nes tai asocijuojasi su mirtimi. Antroje vietoje – širdies kraujagyslių ligos. Toliau rikiuojasi nervų ligos, vyrų ir moterų ligos. Apie diabetą, atrodo, kalbama nemažai, bet jis paskutinėje vietoje. Mažiau nei trečdalis apklaustųjų baiminasi cukrinio diabeto.

Nėra pakankamai informacijos apie cukrinį diabetą. Ta informacija, kuri skleidžiama, nėra pakankama, nepasiekia mūsų visuomenės. Kovoti su diabetu reikalingos priemonės. Mes esame paruošę nacionalinės diabeto programos projektą, kuris apima pirminę, antrinę ir tretinę profilaktiką.

Pirminė profilaktika yra poveikis visuomenei, švietimas. Antrinė – savalaikis cukrinio diabeto, asmenų, kurie pasižymi rizikos veiksniais, išaiškinimas. Tretinė profilaktika – tai individualizuotas jau sergančių cukriniu diabetu gydymas.

Šiuo metu Lietuvoje yra, kaip minėjau, daug naujų preparatų, tačiau kol kas jie pacientui negali būti taikomi kaip pirmo ar antro pasirinkimo vaistai. Yra tam tikrų ribojimų. Žinoma, tai lemia finansinės mūsų šalies problemos. Tačiau mes, gydytojai, manome, kad žmogui, sergančiam diabetu, turėtų būti skiriami tie vaistai, kurie jam reikalingi. Tikimės, kad vis dėlto netolimoje ateityje mūsų pacientai gaus efektyvių ir saugių vaistų. Ypač turiu omenyje širdies kraujagyslių ligas.

– Minint Pasaulinę cukrinio diabeto dieną, kokią medikų žinią visuomenei norėtumėte perduoti?

– Pirmiausia – tikrintis dėl galimo cukrinio diabeto. Jei žmogus turi rizikos veiksnių, jis turėtų pasitikrinti, kreiptis į šeimos gydytoją bent kartą per metus. Antra – gerai kontroliuoti diabetą. Nepakanka gerai jaustis ir vartoti vaistus. Žmogus ateina pas gydytoją ir sako – gerai jaučiuosi, vartoju vaistus, o į rodiklius nekreipiu dėmesio. Tai pagrindinė problema. Nepakanka gerai jaustis ir gerti vaistus. Rodikliai turi būti tie, kurie reikalingi, siūlomi. Norėčiau palinkėti sergantiems diabetu gerai valdyti, kontroliuoti savo ligą, o sveikiems – nesusirgti šia liga.

Lapkričio 14 d. minėdami Pasaulinę cukrinio diabeto dieną sveikatos priežiūros specialistai primena, kaip svarbu neignoruoti net ir menkiausių simptomų bei laiku kreiptis į specialistus.

Nekalti, bet svarbūs simptomai

Susirgęs cukriniu diabetu žmogus gali gyventi kelerius metus nejausdamas aiškių simptomų, tačiau laikui bėgant didelis cukraus kiekis kraujyje gali smarkiai pakenkti daugeliui organų sistemų sukeldamas širdies infarktą, insultą, nervų pažeidimus, inkstų funkcijos nepakankamumą, aklumą, impotenciją bei infekcijas.

Anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Žydrūnės Muzikevičiūtės, žmonės dažnai ignoruoja cukrinio diabeto simptomus, o diagnozę išgirsta tada, kai jau būna per vėlu kažką pakeisti. O dėmesį būtina atkreipti į tokius kompleksinius pokyčius kaip pagausėjęs šlapinimasis, troškulys, nuolatinis alkio jausmas, regos sutrikimai, drebulys, galūnių skausmai, dilgčiojimas, tirpimas, nejautra ir net dažnos grybelinės infekcijos.

„Žinoma, nustatyti ligą iš pavienių simptomų yra sudėtinga. Tikrajai diagnozei paneigti arba patvirtinti yra reikalingi laboratoriniai tyrimai, kuriais nustatomas gliukozės, glikolizinto hemoglobino, C peptido bei paties insulino kiekiai kraujyje, taip pat imamas gliukozės tolerancijos mėginys“, – pasakoja Ž. Muzikevičiūtė.

Prevenciniai tyrimai ypač rekomenduojami asmenims, priklausantiems rizikos grupėms. Viena iš pagrindinių ligos priežasčių – paveldimumas. Padidėjusią riziką susirgti cukriniu diabetu turi ir asmenys, kenčiantys nuo nutukimo bei antsvorio, sergantys arterine hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligomis, turintys lipidų apykaitos sutrikimų, bei moterys, kurios gimdė sunkesnius nei 4 kg naujagimius arba nėštumo metu sirgo diabetu.

Pasak vaistininkės, siekiant išvengti cukrinio diabeto svarbu sportuoti, maitintis sveikai, nepersivalgyti, praleisti užtektinai laiko gryname ore ir reguliariai lankytis pas gydytoją. Kruopšti prevencija ir savalaikės konsultacijos padės saugant sveikatą ir taupyti išlaidas vaistams.

Aplaidus gydymasis gresia komplikacijomis

Ž. Muzikevičiūtės teigimu, dalis pacientų ne tik per vėlai sužino diagnozę, bet ir ignoruoja gydymą – kai kurie sergantieji tiki, kad jeigu vartos mažiau vaistų, mažiau jų reikės ir rytoj.

„Paradoksalu, tačiau kai kurie pacientai vengia gerti paskirtas tabletes, nes yra įsitikinę, kad vėliau turės vartoti insuliną. Ne visi žino, kad būtent geriami vaistai mažina gliukozės kiekį kraujyje, kai kurie netgi stimuliuodami insulino išskyrimą iš kasos. Gydymas insulinu prasideda tik tada, kai tablečių poveikio nepakanka, kasos funkcija yra visiškai nusilpusi,  o cukraus kiekis kraujyje viršija leistiną ribą“, – pasakoja Ž. Muzikevičiūtė.

Net ir žinodami diagnozę pacientai elgiasi neapdairiai ir galvoja, kad jeigu nieko neskauda, galva nesvaigsta ar spaudimas nekyla, vadinasi, viskas yra gerai.

„Toks elgesys gali privesti prie inkstų, akių, nervų, širdies, smegenų bei kojų kraujagyslių pažeidimų. Todėl vaistinėse pacientams visada teikiame konsultacijas, patariame keisti insulino leidimo vietą, pasakome kuriuo metu vaistai veikia efektyviausiai, rekomenduojame tinkamą savitikrą, patariame prevencines priemones“, – pasakoja specialistė.

Svarbiausia – greita reakcija

Diabetas, pasak Ž. Muzikevičiūtės, yra ne tik paciento, bet ir visos šeimos problema, todėl sergančiųjų artimieji turi žinoti, kaip elgtis kritiniais atvejais.

„Jeigu žmogų ištiko hipoglikemija – gliukozės kiekis kraujyje staigiai sumažėjo, jis dreba ir skundžiasi pykinimu – svarbu nieko nelaukiant išlaisvinti kvėpavimo takus, jeigu valgė – iš burnos pašalinti maisto likučius, sugirdyti gliukozės tirpalo, pačiam pacientui verta su savimi turėti gliukozės tablečių. To nepadarius paciento būklė gali tapti kritine – jei suspėsime, greitoji pagalba bus teikiama suleidžiant gliukagoną, kitu atveju gali būti pažeidžiami neuronai ir pacientui gali grėsti netgi mirtis“, – apie pirmąją pagalbą ištikus diabeto priepuoliui sako vaistininkė.

Pirmo tipo diabetu sergančių žmonių organizmas stokoja ar visiškai negamina insulino. Tam, kad žmogus išgyventų, insulinas leidžiamas švirkštais arba insulino pompa. Pirmo tipo diabetas dažniausiai yra diagnozuojamas vaikams ir jaunuoliams. Antro tipo diabeto pažeistas organizmas nesugeba įsisavinti insulino. Žmonės, sergantys šia liga, negali panaudoti insulino, nors ligos pradžioje organizme jo būna net per daug. Sergančiojo organizmas insuliną gamina, tačiau dėl prastos mitybos, fizinio aktyvumo stokos tampa jam nejautrus arba jo trūksta. Apie 80 proc. sergančiųjų antrojo tipo diabetu yra nutukę.

Higienos instituto sveikatos informacijos centro duomenimis, ligotumas cukriniu diabetu Lietuvoje nuo 2001 metų išaugo daugiau nei 3 kartus (2015 m. sirgo 1 iš 29 Lietuvos gyventojų, o 2001 m. – 1 iš 90). Nors sergamumo cukriniu diabetu rodiklis 2015 m. Kauno mieste yra sumažėjęs lyginant su 2014 m., tačiau ligotumo rodiklio tendencija išlieka didėjanti – nuo 2001 m., kaip ir visoje Lietuvoje, padidėjo 3 kartus. Lietuvoje 2015 m. cukriniu diabetu sirgo 116,9 tūkst. 20–79 m. amžiaus gyventojų. Dar 44,1 tūkst. sergančiųjų liga nediagnozuota, vadinasi, ir negydoma. Nuo cukrinio diabeto mirė 1741 žmogus. Iš viso mūsų šalyje yra 400 I tipo diabetu sergančių vaikų iki 14 m. amžiaus.

Cukrinis diabetas yra viena iš keturių prioritetinių neužkrečiamųjų ligų (širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, kvėpavimo takų ligos, diabetas), kurias identifikavo Pasaulio sveikatos organizacija. Cukrinio diabeto rizikos veiksniai yra tokie pat, kaip ir kitų neinfekcinių ligų: fizinio aktyvumo stoka, netinkama mityba, nutukimas. Vengiant diabeto, kartu galima išvengti ir kitų neinfekcinių ligų.

Jei pastebėjote, jog kankina silpnumas, besaikis troškulys, didėjantis alkis, prakaitavimas, širdies veiklos sutrikimas, padidėjęs jautrumas, nuovargis, negebėjimas susikaupti ar išlaikyti dėmesį, suprastėjusi rega, susilpnėjo imuninė sistema, atsirado niežulys ar potencijos sutrikimų, reikėtų pasitikrinti, ar nesusirgote antro tipo diabetu.

Gydytoja dietologė Edita Gavelienė sako, kad su vaikų nutukimu susijusios ir ligos.

„Nutukimo problema yra didėjanti ir Lietuvoje, ir pasaulyje. Su nutukimu prasideda tos ligos, kurios anksčiau nebuvo būdingos vaikams, pavyzdžiui, cukraligė. Jei vaikas yra nutukęs, tai ir vyresniame amžiuje jam gresia nutukimas. Tuo pačiu gresia ir ankstyvesnės komplikacijos, kurios lydi šią ligą“, – perspėja E. Gavelienė.

Siekiant atkreipti dėmesį į vaikų nutukimo problemą, inicijuojama akcija „Mažiau cukraus, druskos, riebalų“, kuria siekiama atkreipti dėmesį į tai, ką valgo vaikai.

Akcijos iniciatoriai „Virtuvės mitų griovėjai“ savo interneto svetainėje žada skelbti sveikos mitybos receptus ir taip paskatinti maitinimo įstaigas pakoreguoti vaikų meniu, atsižvelgiant į sveikesnės mitybos principus.

Žmogus visavertiškai galėtų gyventi net iki 120 metų, deja, daugelis lėtinių ligų galimą išgyvenamumo periodą labai sutrumpina. Viena iš tokių lėtinių ligų yra cukrinis diabetas, dar vadinamas cukralige.

Du ligos tipai

Cukraligė – tai būsena, kai organizmas nepajėgia kontroliuoti gliukozės (cukraus) kiekio. Gliukozės kiekis organizme turi būti palaikomas tam tikro lygio, tačiau sergant cukriniu diabetu organizmas nebepajėgia to padaryti.

Padidėjusio gliukozės kiekio kraujyje simptomai: troškulys, padažnėjęs šlapinimasis, padidėjęs alkis, nuovargis, kintantis svoris (didėja arba mažėja). Atsiranda nuotaikų kaita, didėja irzlumas, sunku susikaupti. Žmogus tampa abejingas, tirpsta kojos ir pėdos, jas dilgčioja. Blogėja matymas, negyja žaizdos.

Cukrinio diabeto tipai yra du. Pirmojo tipo liga pasireiškia staiga ir turi ryškius simptomus. Manoma, kad pirmojo tipo diabetas –  autoimuninė liga: organizmo imuninė sistema atakuoja kasos ląsteles, gaminančias insuliną. Antrojo tipo diabetas vystosi palaipsniui, simptomų dažniausiai nebūna, todėl daugiau nei pusė ligonių nė nežino, kad serga šia klastinga liga.

Antrojo tipo diabeto rizikos faktoriai: šeimoje paveldimas polinkis į šio tipo ligą, nutukimas ir antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, aukštas arterinis kraujospūdis, padidėjęs riebalų kiekis kraujyje. Taip pat diabetas, nustatytas nėštumo laikotarpiu, daug riebalų turintis maistas, piktnaudžiavimas alkoholiu, vyresnis amžius (rizika susirgti didėja nuo 45 metų).

Šv.Luko medicinos centro endokrinologė Antanina Skuodienė perspėja, kad  sergantieji cukriniu diabetu turi būti nuolat prižiūrimi medikų.

"Diabetas yra lėtinė liga, kurią būtina rūpestingai valdyti. To nedarant arba darant netinkamai, sutrinka įvairių organų ir audinių veikla", – perspėja gydytoja A.Skuodienė ir priduria, kad diabetas pažeidžia nervų struktūrą, o kojų tirpimas ir jautrumo praradimas yra pagrindinis kojų nervų pažeidimo sukeltas reiškinys.

Grėsmingos komplikacijos

Nuo diabeto per metus miršta apie 6,3 proc. sergančiųjų. Dažnas blogai valdomo cukrinio diabeto padarinys – įvairios komplikacijos, iš kurių dažniausia – vadinamoji diabetinė pėda. Kilus kojų opų infekcijai, dažnai tenka koją amputuoti, tačiau tinkama jų priežiūra amputacijų skaičių vidutiniškai sumažina net 60 proc.

"Dažniausiai pasitaikančios pėdų opos priežastys – nervų pažeidimas (periferinė neuropatija), pėdos deformacijos (halux valgus (kauliukai), nuospaudos, įvairios pėdų formos ir pėdų kraujotakos sutrikimai", – aiškina gydytoja A.Skuodienė.

Periferinės neuropatijos padarinys yra pėdos nejautra, kai pėdos sustingsta, sužeidimai dažnai nepastebimi, nes neskauda, o dėvint netinkamą avalynę didėja spaudimas ir krūvis kai kurioms pado sritims.

Ilgainiui vietose, kur spaudimas didžiausias, susiformuoja nuospaudos. Per laiką jos gilėja, kol atsiranda opa. Sergant diabetu pėdų oda dažnai būna labai sausa, ragėjanti, linkusi trūkinėti, tad bakterijos gali užkrėsti pėdą. Sergančiojo organizmas sunkiau kovoja su infekcija, o sumažėjęs jautrumas trukdo nustatyti požymius, kol infekcija tampa labai pavojinga.

Priežiūra – labai svarbu

"Kojas kasdien apžiūrėkite, patikrinkite, ar nėra įdrėskimų, įpjovimų, sumušimų, pūslių, patinimų, spalvos pokyčių, atvirų skaudulių. Atsiradusias žaizdas uždenkite švariais tvarsčiais. Žinokite, kad pažeidimas gali būti, nors ir nejaučiate skausmo", – A.Skuodienė perspėja, kad apie pastebėtus pažeidimus būtina nedelsiant pranešti gydytojui.

Labai svarbu nesusižeisti pėdų. Tinkamą avalynę būtina avėti ir namuose, ir lauke: vengti smailianosių, aukštakulnių, su aštriais dirželiais batų. Jie turi būti tinkamo dydžio – nei per maži, nei per dideli. Prieš aunantis būtina patikrinti batų vidų, ar juose saugu. Kojinės negali būti per ankštos, tinkamos tik medvilninės ar vilnonės.

"Kojas plaukitės kasdien, rūpestingai išsivalykite tarpupirščius, nusausinkite pėdas, odą minkštinkite aliejumi ar kremu. Sustorėjusią kietą pėdų odą kasdien tepkite specialiu tepalu. Jo sudėtyje turėtų būti salicilo rūgšties ir šlapalo – tada priemonė efektyviai suminkštins sukietėjusią odą ir padės ją nusluoksniuoti", – pėdų priežiūros patarimų pateikė Šv.Luko medicinos centro endokrinologė A.Skuodienė.

Sergantiesiems diabetu geriausiai tinka ortopedinė avalynė. Esant didelėms nuospaudoms arba deformuotai pėdai, ji pagaminama individualiai.

Nagus reikia kirpti nusiplovus kojas, kai jie būna minkštesni. Būtina kirpti taisyklingai – tik tiesiai, neapvalinant kampučių, nepažeidžiant odos, nes gali atsirasti infekcija. Įaugusius arba sustorėjusius nagus turi gydyti specialistai.

Nuospaudų patiems šalinti nerekomenduojama, nes, sutrikus skausmo pojūčiams, tai padaryti tampa ypač sunku. Patartina kreiptis į kojų priežiūros specialistus. Sergantiesiems cukriniu diabetu, gydomasis ir higieninis pedikiūras, opų perrišimas, nuospaudų šalinimas, įaugusių nagų korekcija ir gydymas, kai kurios medicinos pagalbos priemonės ir paslaugos nustatyta tvarka kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.