Britas Stu Innesas serga II tipo diabetu ir du kartus per dieną privalo gerti vaistus. Kartą per savaitę reikalingos ir injekcijos. Tačiau, kai vyras nuėjo į vaistinę jam buvo pasakyta, kad vaistų nėra, mat juos išpirko norintieji numesti svorio. Nors daktaras įtraukė S. Innesą į laukiančiųjų alternatyvių vaistų sąrašą, praėjo du mėnesiai, tačiau vaistų jis negavo.

„Man buvo labai pikta, nes taip neturėtų būti. Šimtai tūkstančių žmonių nuo diabeto vartoja tą patį vaistą, todėl turėsime laukti net iki metų pabaigos, kad gautume vaistus“, – piktinosi S. Innesas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau S. Innesas ne vienintelis laukia vaistų. Priežastis nėra tiekimo sutrikimai. Pasaulyje populiarėja pavojingas būdas mesti svorį – naudoti diabetikams skirtus vaistus. Rytų Londono vaistinių darbuotojas teigė, kad vos tik atsiradus vaistų papildymui, juos kaipmat užsisako kitos vaistinės.

Tai beprotybė.

„Tai beprotybė. Nes gydytojai, kurie išrašo vaistą, nežino, ar jo yra vaistinėse. Pacientas ateina, mes pasakome, kad vaisto nėra, pacientas vėl skambina gydytojui. Taip sukuriama daugiau darbo tiek mums, tiek medikams“, – apie problemą pasakojo vaistininkas Kashemas Rayhanas.

Situacija tokia bloga, kad valdžios institucijos netgi išleido įspėjimą, kad vaistai turėtų būti skiriami tik diabetu sergantiems žmonėms. Teigiama, kad vaistų trūkumas tęsis mažiausiai iki metų pabaigos.

„Sveikatos institucijos nurodė gydytojams neskirti vaistų niekam, išskyrus II tipo diabetui gydyti. Vaistai tokie paklausūs, jie laikomi magiškomis injekcijomis metant svorį. Žmonės moka gydytojams už receptus arba perka nelegaliai“, – teigė žurnalistė Emma Birchley.

„Raginame žmones nepirkti vaistų internete, nes nežinote, ką gaunate, kokios vaistų dozės. Parduodantieji vaistus tą daro nelegaliai, todėl būtina juos sustabdyti“, – įspėjo sergančiųjų diabetu organizacijos vadovas Douglas Twenefouras.

Vaistus gaminančios įmonės teigia dirbančios ištisą parą, kad pagamintų daugiau diabetikams reikalingų vaistų. Tuo metu gydytojai įspėja vaistus ne pagal paskirtį vartojančius ir sulieknėti norinčius žmones – tai gali sukelti sunkių sveikatos problemų, tarp jų ir vėžį.

Kauno Tauro „LIONS“ klubo prezidentas Karolis Trimonis savo sveikinimo žodyje trumpai paminėjo nuveiktus klubo darbus: stipendijos neįgaliems studentams, kasmečiai akinukų pirkimai socialiai remtiniems vaikams, multisensoriniai kambariai, vaikų žaidimų aikštelė ir t. t. Kauno Tauro „LIONS“ klubas per penkiolika savo veiklos metų neatlygintinai perdavė išties reikalingos pagalbos ir paramos įvairiems paramos gavėjams už daugiau nei 150 tūkst. eurų.

Vakarą vainikavo režisieriaus Aleksandro Špilevojaus komiškos dramos „Kai mes būsim jauni“ peržiūra ir emocijų kupinas meno kūrinių aukcionas. Aukciono metu galima buvo ne tik įsigyti nuostabių meno kūrinių, bet ir išgirsti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio preliudų.

Svarbiausia – visas šis vakaras, kaip ir visa „LIONS“ veikla, buvo skirta labdarai. Renginio ir aukciono metu surinktos lėšos – 12 400 eurų – bus skirtos cukriniu diabetu sergantiems vaikams paremti. Lapkričio 14 d. – Pasaulinę diabeto dieną – Kauno Tauro „LIONS“ klubas, suvienijęs jėgas su „Diabeto IQ“ klubu, šias lėšas skirs vaikams, kurie neseniai sužinojo savo ligos diagnozę. Vaikų lauks ne tik didelis žaislinis dramblys, becukriai saldumynai ir sultys, medicininės priemonės ir kritiškai reikalingas aparatas ketonams ir gliukozei matuoti, bet ir palaikymo kupini laiškai nuo jau sergančių vaikų ir jų tėvelių.

Anot Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL), Lietuvoje cukrinis diabetas, pasižymintis savo nepastebima eiga ir pavojingomis komplikacijomis, diagnozuotas virš 140 tūkst. gyventojų.

„Siekiame, kad žinia apie cukrinį diabetą, jo diagnostiką ir gydymą pasiektų kuo daugiau žmonių. Apie šią klastingą ligą kalbėti ir skatinti žmonių sąmoningumą – būtina. Gydytojo praktikoje pastebiu, kad beveik vienam iš dviejų suaugusiųjų diabetas dar lieka nediagnozuotas“, – sakė KUL Endokrinologijos skyriaus vedėjas Arūnas Pangonis.

Medikas pabrėžė, kad nediagnozuota ir negydoma cukraligė sukelia rimtų komplikacijų – inkstų, širdies bei kraujagyslių ligas, miokardo infarktą, insultą, regos sutrikimus ar net apakimą, nervų sistemos pažeidimus, kurios gali baigtis trofinėmis opomis, negyjančiomis žaizdomis, gangrenomis, kojų amputacijomis, todėl itin svarbi yra ankstyva diagnostika ir profilaktiniai tyrimai.

Pasak specialisto, pirmieji diabeto simptomai yra lengvai pastebimi – pasireiškia troškulys, burnos džiūvimas, dažnas šlapinimasis, mažėja svoris, nors apetitas išlieka nepakitęs. Žmogus taip pat jaučia didelį bendrą silpnumą, sausėja oda ir gleivinės.

KUL gydytojai endokrinologai antradienį gyventojams atliks profilaktinius gliukozės kiekio kraujyje tyrimus, matuos arterinį kraujo spaudimą, skaičiuos kūno masės indeksą, slaugytoja-diabetologė patars, kaip teisingai koreguoti mitybą, apskaičiuoti angliavandenių kiekį maiste.

Konferencijų salėje specialistai organizuoja paskaitą visuomenei, kurioje pristatys cukrinio diabeto gydymo aktualijas. Išankstinės registracijos nei profilaktiniams tyrimams, nei paskaitai nereikia.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kraujagyslių chirurgai antradienį kviečia sergančius cukriniu diabetu pasitikrinti dėl vienos diabeto sąlygotos komplikacijos – diabetinės pėdos. Tai viena sudėtingiausių klinikinės medicinos problemų, galinti lemti ilgalaikę stacionarizaciją, neįgalumą ar net galūnės netekimą.

Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje visi pageidaujantys sergantieji cukriniu diabetu galės nemokamai ir be šeimos gydytojo siuntimo pasitikrinti kojų arterinę kraujotaką ir gauti individualią specialisto konsultaciją. Tikimasi ištirti iki 200 iš anksto užsiregistravusių pacientų.

Kaip iš giedro dangaus

2021-uosius dauguma mūsų įsimins kaip pandemijos metus. Tačiau jie kaunietei Sigitai Gavorkienei buvo itin negailestingi. Iš medikų lūpų ji išgirdo pirmojo tipo cukrinio diabeto diagnozę. Tiesa, žodžiai skambėjo keliskart skaudžiau, nes liga buvo nustatyta ne jai, o vyresnėlei dukrai.

„Barbora persirgo kovidu, bet jos savijauta nesitaisė. Dukrą kankino troškulys, jį lydėjo dažnas šlapinimasis, silpnumas, ėmė kristi svoris. Suvedus išvardytus simptomus, „Google“ paieška rodė vieną ir tą pačią diagnozę, bet viską nurašiau kovidui. Juk gimė sveika, augo sveika, kaip ji gali susirgti cukriniu diabetu?“ – S. Gavorkienė pasakojo, kad būklei negerėjant, vyresnėlei buvo atlikti kraujo tyrimai.

Atsakymai tąsyk atkeliavo greičiau nei paprastai. Išvydusi juos, šeimos gydytoja Sigitai liepė krautis daiktus ir nusiteikti, kad ligoninėje teks praleisti daugiau laiko. Gydymo įstaigoje mergaitė iškart pateko į Intensyviosios terapijos skyrių, o Sigita su skaudama širdimi liko laukti už durų.

„Suvokiau, kad mūsų gyvenimai pasikeis, tik dar nesupratau, kaip smarkiai. Žemė slydo iš po kojų, per ašaras nieko nemačiau. Kitą dieną atėjau pas dukrą į Intensyviosios terapijos skyrių, pamačiau prijungtus aparatus ir subadytas jos rankų pirštų pagalvėles. Kai mane pasikvietė gydytoja, paklausiau, ar ši liga pagydoma. Ji man atsakė, kad dar nė vienas žmogus pasaulyje nepasveiko nuo cukrinio diabeto“, – S. Gavorkienė ėmė suprasti, kad gyvenimas nebebus toks, koks buvo anksčiau.

Apie tai, tik kitais žodžiais, buvo kalbama ir ligoninėje organizuojamose diabeto paskaitose. Į jas įtraukiami ir vaikai, ir tėvai. Pirmąją savaitę Sigitos smegenys nepriėmė jokios informacijos. Aplinkiniai ramino, kad tai natūrali reakcija, esą antrąją savaitę, atslūgus emocijoms, viskas ima dėliotis į savo vietas. Minėtas scenarijus, anot S. Gavorkienės, išsipildė. Ji suprato, kad galima verkti, tačiau galima ir bandyti kiekvienoje situacijoje ieškoti teigiamų dalykų.

Gyvena ligos ritmu

Jau beveik trejus metus Sigitos šeima gyvena cukrinio diabeto ritmu, kurį lygina su laviravimu ant lyno – vienas žingsnis ir tu gali kristi žemyn.

Suvokiau, kad mūsų gyvenimai pasikeis, tik dar nesupratau, kaip smarkiai.

„Supratingumo akcijos „Mėlynasis balionėlis“ metu viena ranka žmonės mušinėjo balioną, o kita ranka dirbo. Būtent tokia yra žmonių, sergančių cukriniu diabetu, kasdienybė. Turi nuolat kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, galvoti, ką dedi į burną. Tai viso gyvenimo mokslas, nes savijautai įtaką daro daugybė veiksnių – mokykla, stresas, augimas, hormonai, net pilnatis! – S. Gavorkienė pasakojo, per dvejus metus išmokusi ne tik skaičiuoti angliavandenius, bet ir planuoti laiką. – Mėgome spontaniškumą. Būdavo, susikrauname kuprines ir lekiame kur nors. Dabar turime apgalvoti kiekvieną detalę. Pirmieji metai buvo pilni iššūkių. Supratau, kad turiu planuoti viską, įskaitant ir blogiausią scenarijų. Insulinas juk gali perkaisti, jo gali pritrūkti, sensoriai gali nerodyti, kateteriai gali nusilupti. Yra tiek papildomų dalykų, kuriuos reikia apgalvoti prieš išvykstant. Todėl pas mane visada yra sukrautas atsarginis krepšelis.“

Nors propagavo gana sveiką mitybą, susirgus dukrai Sigita iš raciono išbraukė baltus miltus ir cukrų. Tiesa, namuose atsirado kitų saldėsių, kurie būtini tada, kai reikia kuo skubiau pakelti smarkiai nukritusį cukraus kiekį kraujyje.

„Padeda sultys, gurkšnis limonado, ledinukai, gliukozė ar medaus šaukštelis. Dukrai visa tai taip pabodo, kad kartais klausia, ar nebūtų galima pakeisti kuo kitu“, – kalbėjo S. Gavorkienė.

Ėmėsi svarbių pareigų

Apie cukrinį diabetą, iki kol šis nepasibeldė į šeimos namus, Sigita mažai ką žinojo. Šiandien moteris vis dar mokosi, o mokymai, anot jos, trunka 24 valandas per parą ir septynias dienas per savaitę.

„Susirgus dukrai, apie ligą ir gyvenimą su ja nieko nenutuokiau, informacijos apie ligos valdymą stoka varė į neviltį. Dabar norisi skleisti žinią, kad visuomenė kuo labiau susipažintų su pirmojo tipo diabetu, kuris mūsų gyvenime atsiranda netikėtai ir neplanuotai“, – taip pat, anot S. Gavorkienės, jos gyvenime atsirado ir klubas „Diabeto IQ“.

Pradžioje buvusi klubo savanore Klaipėdoje, šį rudenį moteris ėmėsi kitų atsakingų pareigų – trylika metų gyvavusio Kauno vaikų diabeto klubo „Svaja“ neliko, jis tapo asocijuotu klubo „Diabeto IQ“ nariu ir, kaip sako Sigita, prisikėlė naujam gyvenimui su naujais savanoriais, naujomis idėjomis ir nauju pavadinimu. Tiesa, misija ir tikslai liko labai panašūs. Svarbiausia, anot Kauno klubo vadovės, palengvinti žmonių, sergančių pirmojo tipo cukriniu diabetu, kasdienybę – padėti sergantiems vaikams ir suaugusiems integruotis visuomenėje, skatinti naudotis naujausiomis cukrinio diabeto valdymo priemonėmis, šviesti apie ligos atpažinimo požymius, ligos valdymo priemones.

„Mes turime, ką duoti, net jei sergate daugybę metų ir esate tikri, kad viską išmanote. Seminarai, mokymai apie naujas technologijas, dirbtinę kasos sistemą ir kitus dalykus, kuriuos ne visi žino. Šiandien technologijos yra stiprios, todėl sirgdami galime sau daug padėti“, – apie „Diabeto IQ“ organizaciją, vienijančią daugiau nei pusę tūkstančio pirmojo tipo cukriniu diabetu sergančių vaikų, jaunuolių ir suaugusiųjų iš visos Lietuvos, pasakojo S. Gavorkienė.

Kviečia burtis

Remiantis Higienos instituto duomenimis, praėjusiais metais pirmojo tipo cukrinis diabetas buvo nustatytas 223 vaikams ir jaunuoliams iki 18 metų, taip pat 927 suaugusiems asmenims. Lyginant su ankstesnių metų statistika, sergamumas auga, todėl, anot pašnekovės, natūraliai didėja ir bendruomenė, kuriai reikalingos žinios apie gyvenimą su diabetu.

„Sergant diabetu ypač svarbu ir naudinga priklausyti ta pačia liga sergančių bendruomenei. Liga – specifiška, kiekvieną dieną kelianti naujų iššūkių, todėl bendrystė – būtina. Mums svarbu, kad sudėtingose situacijose nesijaustumėte vieniši. Nuėję pas gydytojus, mes gauname informaciją kurios reikia, o iš žmonių, kurie susidūrę su šia liga, galime gauti patarimų, kad ir vidury nakties, nes tikrai atsiras, kas nemiega. Mes vieni kitiems ir padėjėjai, ir konsultantai, ir psichologai“, – kiekvieną nesergantį S. Gavorkienė ragino domėtis liga ir ją pažinti, o sergančius, kurie dar nėra bendruomenės nariai, kvietė būti drąsesniems ir susisiekti su Kauno „Diabeto IQ“ savanoriais.

Puiki proga susitikti – lapkričio 14-oji – Tarptautinė diabeto diena. Tądien „Cinamon“ mažiausiems ligoniukams dovanoja apsilankymą kine, o „Garsų Pasaulio įrašai“ – nuostabią „Lesės“ istoriją. Sulaukus didelio susidomėjimo, laisvų vietų į kino seansą nebeliko, tačiau visi norintys gali ateiti į susitikimą prieš „Lesę“.

„Bet kokiu atveju noriu paraginti skambinti mums darbo dienomis. Rašyti elektroniniu paštu kaunas@dia-iq.lt galite ištisą parą, – S. Gavorkienė patikino, kad išgirstas bus kiekvienas. – Svarbiausia juk bendrystė ir tikėjimas, kad po tamsios nakties išaušta šviesus rytas. Noriu pasakyti, kad gyventi galima ir su šia liga. Reikia tik išmokti įžvelgti teigiamų dalykų.“

Pagalba

Prisidėti prie klubo Kauno „Diabeto IQ“ veiklos, galite ir jūs:

Juridinis asmuo: Kauno „Diabeto IQ“ klubas,

kodas 302497002, sąsk. Nr. LT367300010122049658

Svorio pasikeitimas

Paveldimumas ir antsvorio problemos – tai vienos dažniausių pirmojo ir antrojo cukrinio diabeto tipų priežastys, pasakoja farmacininkė Jelena Deksnienė. Anot jos, didžiausia problema, kad kartais žmonės per vėlai identifikuoja šios ligos simptomus.

„Stiprus troškulys, gausus šlapinimasis, padidėjęs nuovargis, silpnumas, pastebimas kūno masės mažėjimas ir atsiradęs acetono kvapas burnoje – tai dažniausi pirmojo tipo cukrinio diabeto simptomai. Nors antrojo tipo diabetas pasirodo ne taip akivaizdžiai, jo simptomai labai panašūs. Kitaip nei sergant pirmojo tipo diabetu, kūno svoris dažniausiai gerokai padidėja, fiksuojamas nutukimas, antsvoris“, – pasakoja J.Deksnienė.

Sergant cukriniu diabetu, labai svarbu susikurti naujus kasdienius įpročius, palengvinsiančius ligos simptomus. Tačiau vaistininkė pataria su šiais įpročiais susipažinti ir tiems žmonėms, kurie nori sumažinti cukrinio diabeto riziką.

Vertėtų iš maisto raciono pašalinti greitąjį maistą ir vaisvandenius.

Kaip pakeisti mitybą?

J.Deksnienė pataria į mitybą įtraukti mažą glikemijos indeksą turinčius maisto produktus. Anot jos, tai švieži vaisiai, daržovės, visų grūdo dalių produktai ir patys grūdai, riešutai, neriebi žuvis ir alyvuogių aliejus.

„Vertėtų iš maisto raciono pašalinti baltą duoną, baltus ryžius, patiekalus iš baltų miltų, saldumynus, greitą maistą ir vaisvandenius. Dauguma šių produktų turi daug sočiųjų riebalų ir transriebalų, skatinančių cukrinį diabetą“, – pasakoja specialistė.

Antsvorio reguliavimas

Jei žmogus yra linkęs į antsvorį ir turi riziką susirgti cukriniu diabetu, o galbūt juo jau serga, vaistininkė pataria išbandyti vieną antsvorio reguliavimo taisyklę.

„Tokiais atvejais rekomenduojama numesti 7 proc. savo kūno svorio. Jokių kardinalių pokyčių neprireiks. Pavyzdžiui, jei sveriate 70 kg, jums patartina numesti 5 kg ir taip žymiai sumažinti cukrinio diabeto riziką. Be to, net ir sergant diabetu labai rekomenduojama į savo rutiną įtraukti fizinę veiklą – bent ilgesnius pasivaikščiojimus gryname ore“, – pataria J.Deksnienė.

Nepraleiskite pusryčių

„Niekam ne paslaptis, kad pusryčiai vienas svarbiausių dienos valgymų, ne išimtis ir diabetikams. Valgantys pusryčius tampa daug atsparesni insulino pertekliui. Naktį organizmas badauja, tad, jeigu nepusryčiaujame, kepenys pradeda išskirti sukauptą gliukozę, kad palaikytų reikiamą jos kiekį kraujyje. Taip kepenys paskatintos dirbti intensyviau ir išskirti per didelį gliukozės kiekį“, – pasakoja J.Deksnienė.

Maisto papildai

Sergant diabetu, reikėtų įvertinti, kiek mitybos apribojimai iš jūsų organizmo atima maistinių medžiagų ir ar pavyksta jų gauti su maistu. Jeigu ne, vaistininkė pataria išbandyti įvairius maisto papildus, skirtus būtent diabetikams. Jų sudėtyje netrūksta B grupės vitaminų, chromo, todėl mažiau norisi saldumynų.

Pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, tenka pagrindinis uždavinys – stengtis išlaikyti normalų cukraus ir lipidų kiekį kraujyje. „Pats cukrinis diabetas mirties nesukelia. Ją sukelia diabeto komplikacijos – būtent tai, ko norime ir siekiame išvengti. – teigė Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos gydytoja endokrinologė dr. Diana Šimonienė. – Svarbu ne tik laiku diagnozuoti šią ligą, bet ją diagnozavus, išlaikyti tinkamą cukrinio diabeto kontrolę“.

Gydytoja endokrinologė dr. Diana Šimonienė./ Kauno klinikų nuotr. 

Mūsų tikslas – išmokyti žmones gyventi su šia liga ir kiek įmanoma ilgesnį laiko tarpą išlaikyti cukraus kiekį kraujyje tikslinėse ribose.

Kauno klinikų pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, valdyti ligą moko ir padeda slaugytojai diabetologai, kurių indėlis yra labai reikšmingas. „Mūsų tikslas – išmokyti žmones gyventi su šia liga ir kiek įmanoma ilgesnį laiko tarpą išlaikyti cukraus kiekį kraujyje tikslinėse ribose“, – sakė klinikos slaugytoja diabetologė Aušra Krivolap.

Slaugytoja priduria, kad su šia liga būtina išmokti gyventi, tam, kad ją galėtume tinkamai valdyti ir kuo ilgiau išvengti komplikacijų. „Jeigu kitomis ligomis sergantiesiems vaistų dozę nustato gydytojas ir jis kelis mėnesius vartoja juos tiksliai, kaip nurodyta, tai cukriniu diabetu sergantysis turi pats išmokti reguliuoti insulino dozes – kiekvieno valgio metu jis privalo pasiskaičiuoti atitinkamą vaistų dozę“, – aiškino A. Krivolap.

Slaugytoja diabetologė Aušra Krivolap./ Kauno klinikų nuotr. 

Slaugytojai diabetologai pacientams aiškina apie sveikos mitybos svarbą valdant ligą, išmoko skaičiuoti angliavandenius, baltymus ir riebalus, supažindina, kaip elgtis, jei pakilo ar nukrito cukraus kiekis kraujyje.

Nuolatiniai gliukozės jutikliai susieti su išmaniuoju telefonu. Mobilioji programėlė įspėja pacientą, kai jo cukraus kiekis nukrenta arba pakyla saugios ribos

Šiuo metu pacientams tinkamą cukrinio diabeto kontrolę geriau išlaikyti padeda naujos cukrinio diabeto valdymo technologijos: insulino pompos ir nuolatinės gliukozės monitoravimo sistemos (gliukozės jutikliai), kuriais naudotis taip pat išmoko slaugytojai diabetologai. „Nuolatiniai gliukozės jutikliai susieti su išmaniuoju telefonu. Mobilioji programėlė įspėja pacientą, kai jo cukraus kiekis nukrenta arba pakyla saugios ribos“, – prietaiso veikimą pristatė slaugytoja diabetologė. Kai kurie nuolatinės gliukozės jutikliai gali veikti kartu su naujosiomis išmaniosiomis pompomis, kurios ne tik įspėja apie pakilusį ar nukritusį cukraus kiekį kraujyje, bet ir pačios sustabdo arba pradeda organizmui tiekti insuliną.

„Džiaugiamės, kad šie išmanieji įrenginiai, padedantys valdyti klastingą ligą, yra kompensuojami. Tai padeda pacientams lengviau susigyventi su cukriniu diabetu ir tinkamai prižiūrėti ligą tam, kad nesuprastėtų gyvenimo kokybė ir pavyktų kuo ilgiau išvengti ligos sukeliamų komplikacijų“, – sakė A. Krivolap.

Tam, kad vaikai, sulaukę pilnametystės, išmoktų tinkamai patys valdyti ligą, Kauno klinikose pradėta vykdyti nauja programa – tranzicija. „Vaikų konsultacijose kartu dalyvauja ir tėvai, tačiau, sulaukus pilnametystės, pacientai nukreipiami konsultuotis pas suaugusiųjų gydytojus endokrinologus, kur tėvai kartu nebedalyvauja, – aiškina dr. D. Šimonienė. – Siekiant, kad perėjimas iš vaikų pas suaugusiųjų gydytojus būtų kuo sklandesnis ir pacientas išmoktų pats tinkamai valdyti savo ligą, rengiami reguliarūs susirinkimai su vaikų ir suaugusiųjų gydytojais endokrinologais ir slaugytojais diabetologais. Susirinkimų metu pasakojame, kuo skiriasi vaikų diabeto priežiūra nuo suaugusiųjų. Tuo pat metu jie susipažįsta su suaugusiųjų gydytojais endokrinologais ir taip įgauna daugiau drąsos.“ Dr. D. Šimonienė pažymi, kad ši programa sulaukia didelio susidomėjimo ir tai parodo jos naudą ir svarbą pacientams.

Medicinos darbuotojai padės įvertinti cukrinio diabeto rizikos veiksnius, patars, ko reikėtų imtis, norint šios ligos išvengti. Į rūpimus klausimus atsakys ligoninės Endokrinologijos skyriaus specialistai. Įtarus cukrinį diabetą, pacientai bus nukreipti tolimesniam ištyrimui ir gydymui.

Išankstinės registracijos profilaktiniams tyrimams nereikia.

Ši iniciatyva skirta pasitikrinti, ar nesergate cukriniu diabetu, o gal turite rizikos veiksnių, dėl kurių tikimybė susirgti cukriniu diabetu yra labai didelė.

Cukrinis diabetas yra tyli pandemija. Tai liga, kuria pasaulyje, praėjusių metų duomenimis, sirgo 537 mln. žmonių, o, pasak Tarptautinės diabeto federacijos (IDF), numatoma, kad iki 2045 metų jau sirgs net 783 mln. Lietuvoje ši klastinga liga, pasižyminti savo nepastebima eiga ir pavojingomis komplikacijomis, diagnozuota virš 140 tūkst. gyventojų.

Pažymėtina, kad beveik vienam iš dviejų suaugusiųjų diabetas dar lieka nediagnozuotas (44 proc.). Todėl Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL), minint Pasaulinę cukrinio diabeto dieną, lapkričio 14-oji bus konsultacijų dėl cukrinio diabeto diena.

Pirmame ligoninės korpuse (Liepojos g. 41) nuo 9 iki 13 val. bus atliekami nemokami profilaktiniai gliukozės kiekio kraujyje tyrimai (pacientas turėtų būti nevalgęs), matuojamas arterinis kraujo spaudimas (AKS), skaičiuojamas kūno masės indeksas (KMI).

Medicinos darbuotojai padės įvertinti cukrinio diabeto rizikos veiksnius, patars, ko reikėtų imtis, norint šios ligos išvengti. Į rūpimus klausimus atsakys ligoninės Endokrinologijos skyriaus specialistai. Įtarus cukrinį diabetą, pacientai bus nukreipti tolesniam ištyrimui ir gydymui. Išankstinės registracijos profilaktiniams tyrimams nereikia.

Ši iniciatyva skirta pasitikrinti, ar sergate cukriniu diabetu, o gal turite rizikos veiksnių, dėl kurių tikimybė susirgti cukriniu diabetu yra labai didelė.

Lapkričio 14 d. Endokrinologijos skyriaus gydytojai Ambulatoriniame skyriuje Nr. 2 konsultuos tik cukriniu diabetu sergančius pacientus. Į šias konsultacijas pacientai kviečiami registruotis nuo lapkričio 7 d. telefonu (8 46) 410 000. Registruojantis reikalingas šeimos gydytojo siuntimas endokrinologo konsultacijai, patariama turėti siuntimą ir slaugytojo-diabetologo konsultacijai.

KUL medikai pataria susirūpinti cukrinio diabeto profilaktika bei ankstyva diagnostika ir įspėja, jog laiku nediagnozuota ir negydoma cukraligė sukelia rimtų komplikacijų – inkstų, širdies bei kraujagyslių ligas, miokardo infarktą, insultą, regos sutrikimus ar net apakimą, polineuropatijas (nervų sistemos pažeidimus), kurios gali baigtis trofinėmis opomis, negyjančiomis žaizdomis, gangrenomis, kojų amputacijomis.

„Klaipėda yra vienas iš tik trijų miestų Lietuvoje – ir vienintelis Vakarų Lietuvoje – turintis stacionarų endokrinologijos skyrių Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Norime, kad žinia apie cukrinį diabetą ir jo gydymą pasiektų kuo daugiau gyventojų. Diagnozavus ligą, labai svarbu jos neignoruoti, nes šiandieninė medicina leidžia taikyti efektyvų gydymą ir kontrolę. Cukrinis diabetas – valdoma liga, kurią nustačius laiku, vartojant vaistus ir pakeitus gyvenimo būdą, įmanomas normalus gyvenimas. KUL medikai turi galimybę cukriniu diabetu sergantiems pacientams skirti naujausius ir efektyviausius pasaulyje gaminamus medikamentus. Pacientams siūlomas kompleksinis gydymas, kurį užtikrina moderni aparatūra, atidūs darbuotojai ir galimybė gauti tikslius tyrimų rezultatus laboratorijoje. KUL Endokrinologijos skyriuje dirba patyrę gydytojai endokrinologai. Komandą sudaro ilgametę medicininę patirtį turintys medikai ir ambicingi jauni specialistai“, – pabrėžė Endokrinologijos skyriaus vedėjas A.Pangonis.

Ligoniams gelbsti gydytojai oftalmologai, angiochirurgai, nefrologai, kardiologai, neurologai, chirurgai. Kai ligoniais rūpinasi daug patyrusių specialistų, gydymo efektas pasiekiamas greičiau, rezultatai geresni.

KUL nuotr.