Anot jos, ypač pastebimos mažėjančios skiepijimosi apimtys iki septynerių metų vaikų amžiaus grupėje.  

„Didesnis rūpestis dėl to: tymai, parotitas, raudoniukė, kaip matome, skiepų apimtys mažėja kasmet. Praėjusiais metais (mažėjo – BNS) septynių metų vaikų tarpe, atrodo būtų nedaug, 0,8 procentais, bet galutinis rezultatas – nėra pilnų 86 proc. Tai tikrai tymai yra nevaldom“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė epidemiologė.

Anot jos, siekiant valdyti šios ligos plitimą paskiepytų asmenų skaičius turi siekti apie 95 procentus. 2022-iais nuo tymų buvo paskiepyta 86,53 septynmečių, dar metais anksčiau – 88,37. 2010-iais rodiklis siekė per 94 procentus.

NVSC duomenimis, pernai amžiaus grupėje iki dviejų metų nuo tymų buvo paskiepyta apie 87 proc. vaikų. Kasmet nepaskiepijama didelis skaičius vaikų. Tokių septynmečių pernai buvo 4,3 tūkst., dvimečių – 3,3 tūkstančio.

„Būtent visuomenėje atsiranda didelė dalis, kuri labai imli tymų virusui, žinant, kad tymų virusas yra labai lakus. Mes visi esame imlūs, jei nesame sirgę ir nesame skiepyti. Ta situacija ir baugina, nes mums pasivyti 95 proc. reikės daug laiko“, – kalbėjo D. Razmuvienė.

Jos teigimu, pernai tymais sirgo trys vaikai, raudoniuke – du. Šiemet jau registruota 11 tymų atvejų, iš kurių trys vaikai, aštuoni suaugę, kuriems 37-59 metai. Susirgo neskiepyti vaikai, o suaugę medikams teigė neatsimenantys, ar buvo skiepyti, arba tokių skiepų neturėjo.

Epidemiologės teigimu, situacija dėl tymų yra prasta visoje Europoje. Daugelyje Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės Erdvės šalių stebimas 90 proc. skiepų masto nuo tymų nesiekiantis rodiklis. Prasčiausia situacija šiuo metu Rumunijoje, čia sergančiųjų skaičius viršijo 7000, fiksuotos aštuonios mirtys.

Europos ligų prevencijos kontrolės centras prognozuoja, kad tymų daugės, jie gali labiau išplisti vasarą, kuomet atostogų metu planuojama daugiau kelionių. 

Anot D. Razmuvienės, įvertinus praėjusių metų skiepijimo apimtis pagal profilaktinių skiepų kalendorių nuo 14 infekcijų stebima, kad apimtys sumažėjo nuo penkių ligų – hepatito B, tymų, raudoniukės, parotito, ŽPV.

Bendrai, pasak epidemiologės, skiepijamų vaikų iki 17 metų skaičius didėja. Ši tendencija stebima nuo 2019.

Sugrįžta užmirštos ligos

Vilniaus universiteto Ligoninės Santaros Klinikų gydytoja Inga Ivaškevičienė ragina tėvus neatidėti skiepų ir laiku paskiepyti vaikus pagal patvirtintą kalendorių. Anot jos, medikai stebi ligas, kurios vadinamos užmirštomis.

„Paskutiniuoju metu ligoninėje vis dažniau  susiduriame su vaikais, sergančiais ligomis, kurias buvome įpratę vadinti „užmirštomis“. Taip šias infekcijas galėjome vadinti tik dėl skiepų. Mažėjant pasiskiepijusių vaikų, deja, jau sulaukiame mažųjų pacientų, sergančių kokliušu, tymais“, – sako I. Ivaškevičienė.

Anot jos, nemažai šių vaikų dėl simptomų sunkumo gydomi ligoninėje, sutrikdoma ne tik vaikų sveikata, bet ir kasdienis jų ugdymosi ritmas, visos šeimos gyvenimas.

Pasak specialistų, labai svarbu, kad nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių tėvai neskiepija vaikų, niekada nevėlu sugrįžti ir tęsti nutrauktą skiepijimą arba pradėti skiepyti iš naujo. Tokiais atvejais sudaromas individualus skiepijimo planas.

Nuo gripo ir encefalito – daugiau skiepijamų asmenų

Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė teigia, kad siekdama užtikrinti pakankamą gyventojų apsaugą nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų bei valdyti šių ligų plitimą visuomenėje, ministerija patvirtino Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams.

„Nuo 2024 metų rugsėjo bus pradėti skiepyti 50-55 gyventojai erkinio encefalito vakcina. Išplėstos gripo rizikos grupės – bus skiepijami nuo dvejų iki septynerių metų amžiaus vaikai“, – teigė G. Megelinskienė.

Pasak jos, 50-55 amžiaus grupė įtraukta, nes patiria „didžiausią sergamumo ir ligos naštą“. Tuo metu vaikus nuspręsta skiepyti atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizaciją, kuri į rizikos grupes įtraukė ir vaikus. Iki šiol jie nebuvo skiepijami, tačiau atsižvelgta į ekspertų rekomendacijas.

Patarėjos teigimu, įgyvendinant imunoprofilaktikos programą bus ir toliau svarstomas naujų vakcinų įtraukimas į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vertinamos naujos rizikos grupės, tobulinama skiepijimo aprėpčių stebėsena.

– Vakcina, tiek COVID-19, tiek nuo gripo skiepyti rizikos grupių asmenims buvo įsigyta ir jau rugsėjį pristatyta į Lietuvą. Sveikatos priežiūros įstaigos, norėdamos įsigyti šią vakciną, turi užsiregistruoti, tiesiog paprašyti jos, kad joms būtų pristatytas tam tikras norimas kiekis. Kadangi iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų tie prašymai buvo gana vangūs, šiuo metu yra užsisakiusios virš 200 gydymo įstaigų, kurios tą vakciną norėtų turėt. Ir asmenys galės pasiskiepyti. Jūsų minimi rajonai – vienas iš jų buvo Panevėžio – jau yra pateikę tą poreikį ir po pietų bus patikslintas kiekis, kiek jiems turėtų būti pristatyta. Bet tokia informacija, kad asmuo gali pasiskiepyti bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje, leido tam tikroms įstaigoms neužsisakinėti vakcinos, nukreipiant savo pacientus į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, nepasitikslinus, ar ta, į kurią kreipiasi, turi COVID-19 vakcinos. Tai va ta situacija tokia šiais metais – organizaciniai dalykai truputį strigo ir medikų aktyvumas per mažas.

– Bet ir visuomenės turbūt yra šioks toks skepsis – skiepytis ar nesiskiepyti. Nes, rodos, didžioji COVID-19 pavojaus banga praėjo, yra daug įvairių nuomonių apie tai, kokios tos vakcinos ir kaip jos suveikia. Tai ar jūs pastebite tą ir skaičiuose?

– Taip, be abejonės. Kadangi visuomenėje po pandemijos, iš tiesų, toks, kaip jūs sakote, skepsis, ne vien dėl COVID-19 skiepų, bet ir dėl kitų vakcinų, dėl vaikų programinio skiepijimo kalendoriaus. Tai galbūt ta informacija tokia, kad pandemija dar kaip ir nepaskelbta oficialiai pasibaigusia, tačiau vakcina nuo COVID-19 yra skirta šiam sezonui. Reiškia ta vakcina bus kiekvienais metais kaip gripo vakcina, skirta būtent tam sezonui, o tas šaltasis metų sezonas turi pradžią ir pabaigą. Tai nebus skiepijimas visus metus, kaip buvo su pandemijos laikotarpiu 2020-2021 m., kai ištisus metus galėjai skiepytis. Dabar būtent ši vakcina skirta tik šiam sezonui. Gal todėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos, visuomenė, aišku, lydima ir to skepsio… Ir toks apatiškas kreipimasis, tiek iš vienos pusės, tiek per mažai informacijos buvo iš medikų pusės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokios yra tos vakcinos ir nuo ko? Kalbant apie COVID-19 konkrečiai, kokiai atmainai jos skirtos šį sezoną?

– Būtent ta vakcina nuo COVID-19 infekcijos yra tikslinė vakcina nuo XBB.1.5, tą pavadinimą girdėjom visi. Nes šitas omikrono subvariantas dabartiniu metu cirkuliuoja tiek Lietuvoje, tiek Europoje, ir vakcina pagaminta tik prieš šį sukėlėją, kuris yra dominuojantis. Ir tik prieš vieną, nėra pridėta kitų sukėlėjų, kurie jau Lietuvoje ar pasaulyje nebeegzistuoja. Tiesiog pakito ir dabar mes turėtume pasiskiepyti nuo šio sukėlėjo.

– Mes taip pat girdime istorijų iš tėvų, kurie pasakoja, kad gal rugsėjį būtų norėję paskiepyt savo vaikus nuo gripo, bet poliklinikose nebuvo tos vakcinos. Ir dabar jie to padaryti negali, nes vaikai jau sloguoja, serga kitom ligom ir daugybė kitų priežasčių. Ar su gripo vakcina yra panaši istorija kaip ir su COVID-19 vakcina?

– Ne. Kadangi gripo vakcina yra užsakoma kitu keliu, ankstesniu laiku, – nes labai sunku buvo įvardyti, niekas negalėjo pasakyti, kokia COVID-19 atmaina bus šį sezoną – gripo vakcinos sudėtis yra pateikiama iš nepriklausomų ekspertų, iš CDC ekspertų jau kažkur apie vasario pabaigą-kovo mėnesį. Ir gamintojas jau pagamina vakciną būtent prieš tuos štamus, kurie cirkuliuos būtent šį sezoną. Ir vakcina pasiekia šalis paprastai apie rugsėjo mėnesį. Nes gripo vakciną taip pat reikia gaminti. Jeigu kovą yra žinoma sudėtis, kokia cirkuliuos, reiškia, reikia laiko – mažiausiai pusės metų. Lietuvą šiais metais vakcina pasiekė, sakyčiau, labai anksti, rugsėjo pirmomis dienomis. Ir ji buvo pradėta išvežioti. Norint pristatyti tą vakciną į gydymo įstaigas yra labai svarbi logistika, viską supakuoti, sužymėti, ir išvežioti į 517 gydymo įstaigų. Tai tas darbas užtrunka beveik mėnesį ir tos įstaigos, kurios gavo anksčiau, jos pradėjo skiepijimus anksčiau, kurios gavo rugsėjo antroj pusėj – pradėjo vėliau.

Tai va ta situacija tokia šiais metais – organizaciniai dalykai truputį strigo ir medikų aktyvumas per mažas.

– Bet tai nesusiję su jų prašymais, jų logistika, jų vėlavimu, tai yra tiesiog bendras procesas visose šalyse, jūs tą sakote?

– Taip, taip yra visose šalyse. Lygiai taip pat pas mus kiekvienais metais. Nes pats aktyvumas ir iš visuomenės pusės, ir galimybė skiepytis visose įstaigose… Jau galima skiepytis spalį, lapkritį, na, ir gruodį iki Kalėdų. Šiais metais rugsėjo mėnesį jau pasiskiepijo beveik 30 tūkst. žmonių nuo gripo. Tai spalio mėnuo, ko gero, bus dar aktyvesnis, daugiau bus pasiskiepijusių asmenų. Jeigu vakcina, sakykime, praėjusiais, dar už praeitais metais buvo pristatyta spalio pradžioje, tai, be abejonės, tie skiepijimai ir prasideda vėliau. Tai šie metai buvo kaip tik tokie, kai buvo laiku pristatyta. Kol kas sergančiųjų tiek COVID-19, tiek gripu skaičius po truputį auga, bet tai yra normalu šaltuoju sezonu. Ir jeigu kas turi norą, tikrai suras galimybę ateiti pasiskiepyti. Tikrai dar nėra per vėlu.

Skaičiai auga

„Bendras sergamumas COVID-19, gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis praėjusią savaitę pasiekė beveik 900 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Tai kiek daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Per savaitę beveik dvigubai išaugo ūmių kvėpavimo takų infekcijų, padaugėjo COVID-19 atvejų, kol kas mažiausiai padaugėjo gripo atvejų. Tad, tikėtina, po ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis yra pasislėpusio ir gripo, ir kovido, nes ne visais atvejais atliekami laboratoriai tyrimai, o kliniškai tai nustatyti kartais sudėtinga“, – naujausius duomenis komentuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Valstybės duomenų agentūros skelbia, kad pirmadienį nustatyti 476 nauji COVID-19 atvejai. Palyginti su 2021-ųjų vasario pradžia, COVID-19 pandemijos piku, kai per parą būdavo nustatoma per 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga, tai labai nedaug. Vis dėlto skaičiai pastaruoju metu vis auga.

Prieš savaitę keturiolikos dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekė 67,8 atvejo, dabar – 103, praėjusios savaitės pradžioje ligoninėse buvo gydomi 35, dabar – 42, reanimacijoje abi pastarąsias savaites buvo po du ligonius, mirčių nuo kovido nefiksuota.

D. Razmuvienė pripažįsta, kad šie skaičiai tik iš dalies atskleidžia tikrąjį  COVID-19 ligonių mastą, nes oficiali statistika fiksuoja tuos, kurie kreipiasi į gydymo įstaigas, tačiau gyventojai, sergantys lengva forma, gydosi namie. O, pavyzdžiui, vaikų sergamumas kovidu registruojamas didesnis, nes paprastai, jiems susirgus, į gydymo įstaigą vis dėlto kreipiamasi.

Daiva Razmuvienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Nauji potipiai – ir Lietuvoje

Nauja COVID-19 banga – su dviem Europoje jau cirkuliuojančiais naujais COVID-19 ligą sukeliančių virusų variantais – BA.2.86 ir EG.5. „Lietuvoje EG.5 viruso linija yra nustatyta. BA.2.86 yra tarp stebimų linijų, bet mūsų šalyje dar nepatvirtinta“, – sako Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Molekulinių biologinių tyrimų poskyrio vedėja Jelena Razmuk.

Specialistė aiškina, kad pasaulyje pirmas mėginys su BA.2.86 viruso variantu buvo paimtas šių metų liepos 1-ąją ir ši linija pasaulyje išplitusi gana plačiai, daugiausia atvejų – Jungtinėje Karalystėje. „Tikėtina, ši viruso linija artimiausiu metu bus nustatyta ir Lietuvoje. Tačiau duomenų, kad ligos progresija jos atveju būtų sunkesnė, nėra. Ši linija priskiriama prie stebimų“, – sako J. Razmuk.

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė aiškina, kad kol kas daug žinių apie BA.2.86 ir EG.5 nėra. „Tai omikrono potipiai, jų sukeltos infekcijos atvejai fiksuojami jau daugelyje šalių. Kadangi jie nauji, yra priskiriami prie stebimų variantų, bet ne prie keliančių susirūpinimą. Kad būtų priskirti prie tokių, turi būti tam požymių, pavyzdžiui, kad greičiau plinta, pavojingesnis ar išvengia imuninio atsako“, – aiškina imunologė.

Jos prognozėmis, BA.2.86 variantas tikriausiai bus toks, kuriam imuninis atsakas nebus toks sėkmingas, nes jo S baltymo struktūra nuo dabar dominuojančio XBB.1.5 potipio labai skiriasi – per 30 mutacijų. „Tačiau kiti baltymai nesiskiria, tad skiepytiems, persirgusiems COVID-19 asmenims imunitetas tikrai veikia, kaip kad buvo ir su kitomis atmainomis. Pavyzdžiui, omikronas smarkiai skyrėsi nuo pradinio COVID-19 ligą sukeliančio koronaviruso varianto, bet nesukėlė didelių katastrofų. Tad kol kas nauji potipiai stebimi, bet turbūt labai nerimauti nereikėtų, nes yra daug skiepytų, persirgusių asmenų, o žmogaus organizmas tai prisimena, imunitetas veikia“, – pabrėžia A. Žvirblienė.

Žinia: duomenų, kad COVID-19 ligos progresija ją sukėlus naujam viruso variantui BA.2.86 būtų sunkesnė, nėra. / Vilmanto Raupelio asociatyvi nuotr.

Pokyčių matyti nuotekose

Masinis testavimas dėl COVID-19 dabar nebeatliekamas, tad skelbiami skaičiai atskleidžia tik dalį viruso paplitimo masto. Tačiau identifikuoti galimą užsikrėtimo SARS-CoV-2 virusu dinamiką, atmainų plitimą ir prognozuoti prasidedančio viruso paplitimo bangas padeda jo buvimo nuotekose stebėjimo sistema.

„Stebimas nežymus viruso padidėjamas nuotekose“, – pastarųjų kelių savaičių pokyčius komentuoja J. Razmuk.

Nuo pernai lapkričio Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos nuotekų valyklose kartą per savaitę paimami mėginiai, kuriuos tiria NVSPL. Lyginant gyventojų sergamumo ir nuotekų stebėsenos rodiklius galima nustatyti, ar nuotekų valyklos aptarnaujamoje teritorijoje yra ir žmonių, jaučiančių simptomų ir nejaučiančių. Tyrime gauta informacija gali padėti pasirengti būsimoms pandemijoms ir taikyti infekcijos plitimą ribojančias priemones. Iki šiol Lietuvoje nuotekų stebėsena pagrįstas epidemiologinis metodas taikytas narkotikų ar farmacinių medžiagų vartojimui vertinti.

Lietuvoje vykdoma ir koronaviruso ligos sekoskaita – viruso genetinio kodo (DNR arba RNR) nuskaitymas. Tai vieni reikšmingiausių tyrimų aptinkant naujas pavojingas atmainas ir kontroliuojant epidemiologinę situaciją. Pasak J. Razmuk, sekoskaitos tyrimų apimtis priklauso nuo žmonių sergamumo: vasarą mėginių nebuvo daug, nes žmonių sergamumas nebuvo didelis, o prasidėjus rudens sezonui tyrimų skaičius auga. Jei sergamumas ir toliau didės, atitinkamai didės ir atliekamų tyrimų skaičius.

Sekoskaitos tyrimai paprastai atliekami iš nosiaryklės paimtų mėginių, bet viruso genomo sekos stebėjimas nuotekose taip pat gali būti ankstyvas signalas apie pavojingų variantų plitimą ar naujų atsiradimą.

Pasaulyje vykdomas ir lėktuvų nuotekų stebėsenos būdas COVID-19 ligos paplitimui nustatyti. Lietuvoje šiuo metu tokie tyrimai neatliekami.

Prognozės: pasak A. Žvirblienės, aukštas mūsų visuomenės imunizacijos lygis leidžia tikėtis, kad didelės ir pavojingos COVID-19 bangos pavyks išvengti. / L. Balandžio / BNS nuotr.

Imunizacijos lygis aukštas

Pagrindo neimti per daug nerimauti dėl kylančių COVID-19 susirgusių asmenų skaičiaus teikia ir VU Gyvybės mokslų centro ir Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto atliktame tyrime atskleistas aukštas mūsų visuomenės imunizacijos lygis.

A.Žvirblienė pasakoja, kad balandžio–gegužės mėnesiais ištirta per 0,5 tūkst. žmonių. Buvo nustatomi dviejų tipų antikūnai – susidarantys tik persirgus arba ir po vakcinos, ir persirgus, taip pat tiriamieji atsakė į daug klausimų, ar sirgdami jautė simptomų, ar turėjo kontaktą su sergančiu asmeniu ir kt. „Antikūnų tyrimai ir atsakymai į anketos klausimus parodė, kad mūsų visuomenės imunizacijos lygis labai aukštas – apie 99 proc. žmonių turi antikūnų. Didelė dalis turi hibridinį variantą – ir persirgę, ir skiepyti. Apie penktadalis tiriamųjų nenurodė, kad jautė ligos simptomų ar jų COVID-19 testas buvo teigiamas, bet pagal antikūnų testą matyti, kad jie persirgę, nors to ir nepajuto“, – pasakoja A. Žvirblienė.

Tad, pasak jos, tyrime gauta informacija leidžia gana optimistiškai žiūrėti į artėjantį šaltąjį sezoną, nes nors imunitetas laikui bėgant blėsta, bet vis tiek persirgęs ar skiepytas, ar ir skiepytas, ir persirgęs žmogus turi imuninės atminties ląstelių, tad kitas jo susidūrimas su virusu būna švelnesnis ar visai be simptomų. Kadangi visuomenė smarkiai imunizuota, tai ir nulemia, kad pandemija užgeso.

Skiepytis ar ne?

Į Lietuvą ką tik atkeliavo ir dabar dominuojančiam XBB.1.5 potipiui adaptuota vakcina. Tačiau, pasak A. Žvirblienės, ir jos gamintojai akcentuoja, kad pirmiausia skiepai reikalingi atnaujinti imuninį atsaką rizikos grupėms – vyresniems nei 60–65 metų žmonėms, taip pat sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis (diabetu, širdies ir kraujagyslių ir kt.), imunosupresuotiems asmenims.

„Žinoma, skiepytis gali visi, bet klausimas, kiek tai tikslinga. Juk susidaręs imunitetas kažkiek apsaugo, o virusas nėra tiek pasikeitęs, kad sukeltų grėsmingą ligos formą. Jei asmuo nepriklauso rizikos grupei, tikėtina, jei užsikrės virusu, liga nebus mirtinai pavojinga“, – sako A. Žvirblienė.

Laukiama ir dvigubos vakcinos ir nuo gripo, ir nuo COVID-19, tačiau ji kol kas dar kūrimo stadijoje, tikriausiai tokios sulauksime nebent kitam šaltajam sezonui. Tačiau, atkreipia dėmesį A. Žvirblienė, nauja tai, kad anksčiau buvo abejonių, ar galima tą pačią dieną pasiskiepyti ir nuo gripo, ir nuo kovido, tad gydytojai dažnai patardavo, kad reikia palaukti porą trejetą savaičių, o dabar jau yra rekomendacija, kad norintys abiem vakcinomis gali skiepytis tą pačią dieną.

A. Žvirblienė sako nematanti didelės būtinybės, kad vėl būtų privalomos apsauginės kaukės: „Manau, nė viena šalis tokių rekomendacijų nėra įsivedusi. Lietuvoje situacija ne tokia grėsminga, kad šiuo metu reikėtų rekomenduoti privalomai dėvėti kaukes. Bus matyti, kiek intensyviai plintantys bus nauji viruso potipiai, gal situacija pasikeis. Žmonės pavargę nuo pandemijos ir, kol nėra būtinybės, neturėtų būti griežtų reikalavimų ir apribojimų.“

Ji pastebi, kad, pavyzdžiui, viešajame transporte vienas kitas žmogus būna su kauke, ir tai gerai, jei jis bijo užsikrėsti ar juo labiau jei pats jaučia simptomų ir nori kitus apsaugoti. Tačiau, jos nuomone, masiškai dėvėti kaukes kol kas nėra būtinybės.

Vieta: Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos nuotekų valyklose kartą per savaitę paimami mėginiai, atliekami COVID-19 pėdsakų tyrimai – panašūs nuotekų tyrimai taikomi narkotikų ar farmacinių medžiagų vartojimui vertinti. / Tomo Raginos asociatyvi nuotr.

Vaistai – tik iškart susirgus

Nuo gegužės vidurio gyventojai gali kreiptis į savo šeimos gydytojus dėl valstybės biudžeto lėšomis apmokėto ir neatlygintinai išduodamo registruoto vaisto nuo COVID-19 skyrimo. Tačiau girdėti nusiskundimų, kad gydytojai jų neskiria.

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad šis vaistas, kurio veikliosios medžiagos – nirmatrelviras ir ritonaviras, skirtas koronaviruso sukeltai ligai gydyti suaugusiesiems, kuriems nereikia papildomos deguonies terapijos ir kuriems kyla didesnė progresavimo į sunkios eigos COVID-19 rizika. Vaistą reikia pradėti vartoti kuo greičiau po COVID-19 diagnozės nustatymo ir per 5 paras nuo simptomų pradžios.

Vaistai skiriami įprasta tvarka išrašant receptą. Gydytojas, prieš išrašydamas receptą, turi įvertinti, kada pacientui pasireiškė COVID-19 ligos simptomai, ir, atsižvelgiant į tai, kad pacientas turi pradėti vartoti vaistą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo minėtos ligos simptomų atsiradimo pradžios, nurodyti ne ilgesnį nei 5 dienų recepto galiojimo terminą.

Pasak A. Žvirblienės, nors vaistas užregistruotas ir prieinamas, bet jo vartojimas ir paskyrimas iš tiesų nelabai paprastas: „Gydytojams tenka nelengvas uždavinys, nes reikia numatyti, kad žmogui gresia sunki  COVID-19 ligos forma, nuo kurios vaistas skirtas, ir jis turi būti paskiriamas ne vėliau nei penkios paros po ligos simptomų ir patvirtinus, kad tai COVID-19. Jei žmogus į gydytoją kreipiasi su šios ligos simptomais, kurie tęsiasi ilgiau (dažnai būna, kad sunkesnė ligos forma išsivysto ne iš karto), to vaisto skirti jau negalima. Pagal jo aprašą, jei tai ilgiau trunkanti infekcija, jo nebegalima vartoti.“

Nors COVID-19 atvejų daugėja, vis dėlto Lietuva vykdo modernius tyrimus, leidžiančius prognozuoti šios ligos paplitimo mastą, prieinami ne tik skiepai, bet ir vaistas nuo jos, o, svarbiausia – aukštas mūsų visuomenės imunizacijos lygis, pasak A. Žvirblienės, leidžia tikėtis, kad didelės ir pavojingos ligos bangos artėjantį šaltąjį sezoną pavyks išvengti.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė pabrėžia, kad šiuo metu klastingų ligų atvejų sparčiai daugėja, todėl privalu remtis statistika, mokslu ir oficialių šaltinių pateikiama informacija.

Skiepijimo mastai mažėja

Pandeminiu laikotarpiu daugelis pasaulio šalių buvo susikoncentravusios į koronaviruso infekcijos suvaldymą. Kai kurios šalys laikinai net sustabdė skiepijimą nuo kitų infekcijų, kad greičiau ir efektyviau sumažintų pandemijos padarinius.

Anot D. Razmuvienės, dabar, laikotarpiu po pandemijos, Pasaulio sveikatos organizacija ir kitos tarptautinės sveikatos priežiūros organizacijos skelbia, kad būtina planuoti išlyginamuosius skiepijimus vaikams, kurie buvo atidėti ar nebaigti pandeminiu laikotarpiu. Labai svarbu padidinti skiepijimo aprėptį ar pasiekti bent jau tokią, kuri buvo iki pandemijos.

„Pagal vaikų skiepijimo kalendorių vaikai skiepijami nuo 14 infekcijų. Remiantis praeitų metų statistika, matome, kad skiepijimo nuo 12 infekcijų aprėptis sumažėjo, tik nuo 2 – padidėjo nedideliu procentu. Taigi situacija Lietuvoje blogėja“, – pažymėjo specialistė.

Grįžta seniai pamirštos ligos

Dabar didžiausią grėsmę dėl sumažėjusios skiepijimo aprėpties kelia tymai, epideminis parotitas ir raudonukė.

„Tik 86,5 proc. dvejų ir septynerių metų vaikų yra paskiepyta nuo šių ligų. Tai maži rodikliai Lietuvos mastu, kadangi, norint suvaldyti grėsmę, pavyzdžiui, tymų infekcijos, reikia pasiekti 95 proc.“, – apie sumažėjusius skiepijimo rodiklius kalbėjo specialistė. Ji pabrėžė, kad kiekvienai infekcijai suvaldyti reikalinga skirtinga skiepijimo aprėptis. Tačiau mažiausiai turėtų būti bent 90 proc.

D. Razmuvienės teigimu, kai garsiai nešnekame apie tokias rimtas infekcijas kaip, pavyzdžiui, raudonukė, – suteikiame tėvams impulsą neskiepyti savo vaikų, nes jie nebeįžvelgia jokios grėsmės.

„Nuo 2008 m. iki 2018 m. Lietuvoje buvo registruoti tik 5 raudonukės atvejai. Remiantis 2022 m. gruodžio mėnesio duomenimis, registruotas raudonukės atvejis nėščiai moteriai, kuriai nėštumas baigėsi nesėkmingai. Kitas atvejis registruotas šių metų vasarį. Tad jau įžvelgiame tendenciją, kad raudonukės atvejų atsiranda kas kelis mėnesius, nors anksčiau per dešimtmetį būdavo tik 5. Tai kelia didžiulį nerimą“, – kalbėjo specialistė.

Kyla invazinių infekcijų grėsmė

Lietuvoje per kelerius metus stipriai padidėjo ir invazinių – meningokokinės, pneumokokinės ir haemopfilus influenzae B – infekcijų užsikrėtimų skaičiai. „Anksčiau buvo fiksuojama po keletą atvejų per metus, o praėjusiais metais – 13 meningokokinės infekcijos atvejų, iš kurių 2 baigėsi mirtimi, pneumokokinės – 88 atvejai, iš jų – 6 mirtys, ir haemopfilus influenzae B – 58 atvejai ir 1 mirtis“, – teigė D. Razmuvienė.

Invazinių infekcijų sukėlėjai į žmogaus organizmą patenka lašeliniu būdu per orą, tačiau vėliau išplinta per kraują ir gali sukelti pačių sunkiausių ligų, tokių kaip plaučių ar smegenų uždegimas, kraujo užkrėtimas.

„Kai Lietuvoje vaikai dar nebuvo skiepijami nuo meningokokinės B infekcijos, tėvai rinko parašus ir kreipėsi į valdžią prašydami, kad šis skiepas būtų finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis. Tai pasiekus iš pradžių skiepijimo aprėptis leido valdyti šią infekciją. Tačiau praeitais metais nuo meningokokinės infekcijos liko nepaskiepyta net 5 tūkst. kūdikių“, – statistiką pristatė specialistė.

Laisvas pasaulis didina riziką

Pamirštų infekcijų atvejai registruojami ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, todėl D. Razmuvienė ragino itin atsakingai įvertinti šiandienę laisvo pasaulio situaciją: „Mūsų šalis neužsidariusi nuo kitų ir ypač pastaraisiais metais dėl vykstančio karo sulaukiame nemažai pabėgėlių. Tarptautinės organizacijos skelbia, kad šiais metais Europoje jau užfiksuota beveik 400 difterijos, įvežtos iš kitų šalių, atvejų.“

Anot specialistės, difterijai – lašeliniu būdu per orą plintančiai infekcijai – išplisti visuomenėje, kurioje nėra pakankamos skiepijimo aprėpties, yra labai paprasta.

„Noriu priminti, kad nesame izoliuoti aukštomis tvoromis, kad pas mus iš kitų šalių nepatektų bakterinės ar virusinės infekcijos. Dėl to turime stebėti ir vertinti ne tik tai, kas vyksta mūsų šalyje, bet ir Europoje – visai netoli mūsų“, – sakė ji.

Neįkliūkite į dezinformacijos pinkles

Specialistė akcentavo, kad šiais technologijų laikais informacijos gausa sunkina tėvų ir globėjų gebėjimą atsirinkti teisingą ir patikimą informaciją.

„Net jei matote, kad straipsnyje yra kalbinamas medikas, atkreipkite dėmesį, ar jis kalba apie tai, ką išmano, pagal savo kompetenciją, kas yra straipsnio autorius“, – patarė ji.

D. Razmuvienė pastebėjo, kad dezinformacija apie vakcinaciją dažnai būna orientuota į nepageidaujamus šalutinius poveikius, dėl kurių tėvai ir globėjai atsisako skiepyti vaikus: „Supraskime, kad bet kuri vakcina yra vaistas, todėl normalu, kad tai gali sukelti tam tikrų nepageidaujamų reakcijų: vietinių, kai dūrio vietoje atsiranda paraudimas, sukietėjimas, niežulys, arba bendro pobūdžio, kai pakyla temperatūra, padidėja limfmazgiai, jaučiamas silpnumas, atsiranda bėrimų. Visa tai visiškai normalu ir neturėtų kelti baimės.“

Užs. 1857657

– Ar stebite tendenciją, kas vis daugiau tėvų iš tiesų atsisako skiepyti savo vaikus ir nuo kokių ligų?

– Pagal vaikų profilaktinio skiepijimo kalendorių, vaikai yra skiepijami nuo keturiolikos infekcijų. Praėjusieji metai parodė, kad tik nuo dviejų infekcijų skiepijimo apimtys truputėlį išaugo. Tačiau nuo kitų dvylikos arba liko tame pačiame lygmenyje, arba sumažėjo iki 2 proc. Tai rodo labai nekokią situaciją, nes tiems vaikams lieka nemaža grėsmė susirgti viena ar kita užkrečiamąja liga. Ir tėvai kartais sako, kad geriau tegul vaikas perserga, nesuvokdami, kad tai yra didelė rizika ir didelis tėvų egoizmas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jeigu skiepijimo tempai neišaugs arba ir toliau su metais mažės, kokios prognozės, kokios grėsmės kyla?

– Kadangi per visas Lietuvos savivaldybes neskiepytų vaikų lieka labai nemaži skaičiai, reikia suprasti, kad bet koks sukėlėjas – virusas ar bakterija – per pandeminį laikotarpį truputėlį buvo atsitraukę, bet dabar tiems virusams reikia išgyventi. Tai reiškia, kad infekcinių ligų sukėlėjai „ieško“ tų asmenų, kurie, nepriklausomai nuo amžiaus, neturi jokio imuniteto.

Šiuo metu tymų, parotito ir raudonukės skiepijimo apimtys – tik 86 proc. Norint suvaldyti labai lakų, tarkim, tymų virusą, reikia pasiekti 95 proc.

 

– Kaip paskatinti, ko reikėtų imtis, kad tėvai aktyviau skiepytų vaikus?

– Nors sakoma, kad visuomenėje trūksta informacijos, nesinori tuo tikėti. Manau, šiuolaikiniai, jauni tėvai tikrai geba rasti mokslu pagrįstos informacijos. Tačiau, deja, dažniausiai pasiremia draugų, kaimynių, mamyčių klubų nuomonėmis. Vis dėlto kiekvienam tėvui, kiekvienam globėjui autoritetas turėtų būti šeimos gydytojas. Dabar, kai tas skiepijimas sumažėjęs, turėtų būti aktyvesnis bendravimas tarp šeimos gydytojų ir jo pacientų.

– Dėl kokių priežasčių dažniausiai tėvai atsisako skiepyti vaiką?

– Viena iš priežasčių ta, kad tėvai sako, jog nebėra šios ligos, aš nežinau, kas ta raudonukė ar kita infekcija, tai kodėl jūs verčiate skiepyti vaiką. Reikia suprasti, kad tie virusai gyvena, jie yra gyvo organizmai ir, be abejonės, nukritus skiepijimo apimtims, kaip yra dabar, jie ims aktyviai ieškoti palankios terpės. Šiuo metu tymų, parotito ir raudonukės skiepijimo apimtys – tik 86 proc. Norint suvaldyti labai lakų, tarkim, tymų virusą, reikia pasiekti 95 proc. Tad kai turime tokią imlių virusams žmonių aplinką, gali prasidėti protrūkiai, atskiri susirgimo atvejai. Ir pasekmės gali būti liūdnokos.

– Kurios savivaldybės išsiskiria galbūt labai aukštu arba, priešingai, labai žemu skiepijimo rodikliu?

– Vakarų Lietuvos apskrityse skiepijimo apimtys mažesnės. O rytų ir pietryčių Lietuvoje (Utena, Alytus, Marijampolė) tie rodikliai yra gerokai aukštesni. Bet didžiosiose apskrityse – Vilnius, Kaunas, Klaipėda – ten kai kuriose savivaldybėse skiepijimo apimtys ypač mažos, nesiekia ir 80 proc.

„Situacija šiuo metu, gruodžio mėnesį, nėra labai išskirtinė lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu“, – antradienį žurnalistams sakė gydytoja.

Jei dabar sergamumo skaičiai glumina – mūsų nestebina. Skaičiai bus už šią savaitę aukštesni.

„Jei dabar sergamumo skaičiai glumina – mūsų nestebina. Skaičiai bus už šią savaitę aukštesni“, – teigė NVSC atstovė.

NVSC duomenimis, per savaitę sergamumas naujų užsikrėtimų gripu skaičius padvigubėjo, nuo šios ligos mirė du žmonės. Praėjusią savaitę fiksuoti 6 697 užsikrėtimai gripu, kai savaitę anksčiau jų buvo 3 399. Taip pat ūgtelėjo ir bendras sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), koronaviruso infekcija.

Pasak D. Razmuvienės, gripo sergamumo rodikliai auga trečią savaitę iš eilės. Didesnis augimas buvo stebimas pastarąsias dvi savaites.

Daiva Razmuvienė. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr. 

„Paprastai sergamumo sezonu, kai kyla sergančiųjų skaičius, būna kilimas tris, keturias savaites, toliau stabilizuojasi. Kai nemažėja, nei didėja, laikosi – dar apie pora savaičių ir pradeda sergančiųjų skaičius mažėti. Kiek laiko didėjo, tris, keturias savaites, tiek pat sergamumas mažės“, – kalbėjo gydytoja.

Pasak medikės, šį sezoną gripas ėmė plisti kiek anksčiau nei įprasta, tačiau tokių tendencijų yra pastebėta ir anksčiau.

„Stebimos kitos pozicijos – kokia situacija gydymo įstaigose, kiek hospitalizuotų asmenų, kokio amžiaus, kiek gydoma intensyvios terapijos skyriuje“, – sakė specialistė.

Praėjusią savaitę ligoninėse dėl gripo buvo gydomi 97 asmenys, šiuo metu – apie 150, iš jų du trečdaliai vaikai iki 17 metų. Keletas asmenų gydomi reanimacijoje, tarp jų esama ir vaikų bei viena nėščioji.

D. Razmuvienės teigimu, praėjusią savaitę buvo fiksuotos dvi garbaus amžiaus asmenų mirtys. Vienas jų buvo skiepytas nuo gripo, kitas ne, abu senjorai turėjo lėtinių ligų. Per 10 metų, anot medikės, nuo gripo komplikacijų Lietuvoje mirė 123 žmonės.

Gydytojos teigimu, sergamumo situaciją leidžia įvertinti ir duomenys slaugos namuose bei ugdymo įstaigose. Didesnis sergamumas fiksuotas vienuose globos namuose. Trys mokyklos praėjusią savaitę pranešė dirbsiančios nuotoliniu būdu – iš Tauragės, Vilniaus bei Kazlų Rūdos.

Nė viena savivaldybė nemato reikalo, kad būtų skelbiama epidemija vietiniu lygiu. Didžiausias sergamumas – Kaune, Kėdainiuose.

„Nė viena savivaldybė nemato reikalo, kad būtų skelbiama epidemija vietiniu lygiu. Didžiausias sergamumas – Kaune, Kėdainiuose. Kadangi tik sergamumo skaičiai didėjantys, jie stebimi, bet visos kitos pozicijos – tiek asmens priežiūros įstaigos, tiek globos namai – nėra sutrikusios institucijos, kurios aprūpina vandeniu, maistu, nėra didelio susirgimų skaičiaus“, – teigė D. Razmuvienė.

Savivaldybėms nematant reikalo skelbti epidemijų, anot gydytojos, nesiruošiama skelbti epidemijos ir Lietuvos mastu. 

NVSC duomenimis, per rudenį iki gruodžio 1 dienos panaudota 84 proc. gripo vakcinų, iš viso įsigyta 200 tūkstančių skiepų dozių. Skaičiuojama, jog paskiepytas kas penktas senjoras.

Kartu su darbdavių pastangomis, skaičiuojama, jog paskiepytųjų visuomenės narių skaičius sudaro apie dešimt procentų.

D. Razmuvienės teigimu, šiųmetės vakcinos sudėtis atitinka cirkuliuojančio A ir B tipo viruso štamus.

Medikė patarė nepamiršti COVID-19 metu naudotų apsaugos priemonių – kaukių, rankų higienos, taip pat patarė mažiau lankytis sambūriuose, maldos namuose, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.

Praėjusią savaitę bendras sergamumo rodiklis Lietuvoje siekė 1843,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, dar savaitę anksčiau šis rodiklis buvo 1577,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Didžiausi sergamumo rodikliai yra Kėdainių rajone – 2949,72 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Kaune – 2832,13 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Panevėžyje – 2774,99 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Šilutės rajone – 2731,42 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Marijampolėje – 2692,60 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Jonavos rajone – 2660,12 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

„Nuo 2011 m. vyravo, sakyčiau, ramybė, bet reikia nepamiršti, kad difterija – tai toks mikroorganizmas, kuriuo galima užsikrėsti ne tik nuo sergančio žmogaus, bet ir to, kuris nešioja ligą neturėdamas simptomų“, – aiškino D. Razmuvienė.

Pasak pašnekovės, žmonės, keliaudami po neramias šalis, kurios paveiktos ekonomine ar karine prasme, gali susirgti.

„Vienuolikoje Europos šalių fiksuojami susirgimo difterija atvejai. Sergančiųjų skaičius šiais metais dvigubai viršija vidutines kiekvienų metų normas“, – pastebėjo D. Razmuvienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Lietuvoje paskutinis difterijos atvejis fiksuotas 2011 m., tačiau epidemiologė įspėja, kad tai nereiškia, jog ligos neįvežė iš kitos šalies.

„Tai gali būti iš endeminės šalies, kur paplitęs sukėlėjas, ar net iš Europos šalies, kur, sakykime, daug atvykusių žmonių, kurie likę ten gyventi laiku nepasiskiepijo“, – tvirtino D. Razmuvienė.

Naujų atvejų Lietuvoje kol kas nefiksuota, tačiau 2008 m. fiksuoti du difterijos atvejai, vienu iš jų ligonis mirė.

Kas yra difterija?

Difterijos infekcija sudėtinga, nes bakterija turi savybę išskirti egzotoksiną, kitaip sakant nuodus.

„Žmogus, užsikrėtęs ta bakterija, suserga. Nuodai kartu su krauju išplinta po visą organizmą, didžiausi pažeidimai tenka širdies raumeniui, inkstams, nervų sistemai. Be abejonės, paveikiami ir kiti vidaus organai“, – konstatavo D. Razmuvienė.

Difterijos simptomai tikrai labai panašūs į kitas ligas.

Šiuo metų laiku, kai dažnai sergama peršalimo ligomis, kritiškai svarbu suprasti, kuomet tai eilinė sezoninė liga, o kada reiktų susirūpinti.

„Difterijos simptomai tikrai labai panašūs į kitas ligas. Temperatūra, skauda gerklę, sausas kosulys, patinsta limfmazgiai, žmogus jaučiasi prastai. Tik gydytojas, apžiūrėjęs ir įvertinęs paciento būklę, difteriją atskiria dėl susidarančių plėvių būtent kvėpavimo takuose“, – aiškino D. Razmuvienė.

Tokios plėvės susidaro ir ryklės lankuose, ir nosies gleivinėje, nosiaryklėje. Šios plėvės susidaro dėl po kūną pasklidusio egzotoksino.

„Tos plėvės, tokios pilkos apnašos, susidaro salelėmis, kurios susilieja. Jas nuimti nuo gleivinės praktiškai neįmanoma, o aplink esantys audiniai labai patinsta. Žmogui darosi sunku kvėpuoti, sunku ryti bet kokį maistą. Liga – difterija – ir pavadinta pagal susidarančias dėmes, nes graikiškai difta reiškia dėmė“, – tikino D. Razmuvienė.

Kaip apsisaugoti?

Vaikai skiepijami pagal profilaktinį skiepų kalendorių. Difterijos bakterija reikia skiepytis kas šešerius ar dešimt metų.

„Bet kokia imuninė sistema, vaiko ar suaugusiojo, tiesiog išblėsta. Todėl vaikų kalendorius toks ir yra. Profilaktiškai iki dvejų metų gauna keturis skiepus, po to šešerių ar septynerių metų, vėliau penkiolikos, šešiolikos metų“, – kalbėjo D. Razmuvienė.

Suaugęs žmogus turi galimybę skiepytis nemokamai, valstybė suteikia galimybę gauti skiepus kas penkerius ar dešimt metų.

„Žmogus turi atlikti sustiprinamąją dozę jau pradedant nuo 26 m. O keliautojai, vykstantys į bet kokias šalis, gali pasižiūrėti Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, ar šalis endeminė“, – patarė D. Razmuvienė.

COVID-19 pandemija išaugino didelę skeptikų auditoriją, kuri vengia skiepytis. Socialinių tinklų erdvėje jau galima pamatyti įvairių komentarų, neva žmonės vėl gąsdinami.

„Tikrai, pandeminis laikotarpis davė ir gerų dalykų, daug ko išmokome. Bet visa informacijos sklaida kartais nepasiekdavo visuomenės. Informacija suprasta visiškai iškreiptai, tai davė labai prastus rezultatus. Nukrito skiepijimo apimtys visų pozicijų – tiek vaikų, tiek suaugusių. Priimta negatyvi informacija, jos pasitaikė labai įvairios. Reiktų žmonių nuomones pakeisti“, – pripažino D. Razmuvienė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, palyginti 2020 m. ir 2021 m., vienerių metų skiepijimo nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir Haemophilus influenzae B tipo apimtys nukrito nuo 91,35 iki 90,05 procentų. Paskiepytų nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės dvimečių sumažėjo nuo 90,11 iki 88,41 proc., o septynmečių – nuo 90,53 iki 88,37 proc. Mažiau paskiepyta naujagimių nuo hepatito B – nuo 95,22 iki 92,52 proc. Pakilimas fiksuotas tik paskiepytų nuo meningokokinės B infekcijos (1 m.) gretose – nuo 74,97 iki 76,09 proc.

„Viena iš šios neigiamos tendencijos priežasčių – mažėjantis pasitikėjimas skiepais, atitinkamai ir patikimos informacijos stoka. Viešojoje erdvėje yra gausu kontrastingos informacijos apie skiepus bei klaidinančios informacijos kurstomų ginčų apie vakcinų saugumą, kas ypač trikdo visuomenę ir sukelia nepagrįstų abejonių dėl skiepijimosi naudos“, – komentuoja NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Anot jos, vakcinacijos apimtys pirmiausiai ėmė mažėti dėl pandemijos – tėvai nebevedė vaikų skiepytis pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių, mat baiminosi užsikrėsti COVID-19. Taip pat trūko informacijos dėl galimybės tęsti rutininius skiepus karantino metu, o dėl koronavirusu sergančių medikų bei apsunkintos galimybės patekti pas šeimos gydytojus sutriko sveikatos priežiūros paslaugos.

Kyla grėsmė grįžti užkrečiamosioms ligoms

NVSC duomenimis, 2020 metais kokliušu sirgo 67 žmonės, iš kurių 52 vaikai, 2021 m. susirgimų šia infekcija nefiksuota. Užpernai tymais sirgo du gyventojai, pernai užsikrėtusiųjų nebuvo. Epideminiu parotitu 2020 m. sirgo devyni, iš kurių septyni – vaikai, 2021 m. – du suaugusieji ir vienas vaikas. 2020 metais hepatitu B susirgo dešimt gyventojų, iš kurių vienas – vaikas, o 2021 m. – devyni suaugusieji. Užpernai meningokokine infekcija užsikrėtė dvylika žmonių, iš kurių septyni – vaikai, o pernai – vienuolika gyventojų, iš kurių keturi – vaikai. Galiausiai užpernai sirgusiųjų stablige nebuvo, bet pernai fiksuotas vienas ligos atvejis. 

„Kol kas augimo užkrečiamosiomis ligomis nefiksuojame, tačiau tai nereiškia, jog tai negresia artimiausioje ateityje. Kaip žinia, priemonės, naudotos sustabdyti COVID-19 pandemijos plitimą, sustabdė ir kitų infekcijų cirkuliaciją visuomenėje. Tačiau atsisakius šių priemonių ir toliau negrįžtant prie rutininių skiepų, kyla grėsmė išaugti sergamumui užkrečiamomis ligomis, kurios valdomos skiepais. Mažėjant skiepijimo apimtimis, mažėja ir kolektyvinis imunitetas visuomenėje“, – aiškina D. Razmuvienė.

Pasak ekspertės, profilaktinių skiepijimų atidėjimas ir pertrūkiai gali sukelti užkrečiamųjų ligų protrūkius, sunkius ligų atvejus bei komplikacijas, to rezultatas – padidėjusi našta sveikatos priežiūros sistemai. Negana to, išaugęs antibiotikų poreikis gydant užkrečiamąsias ligas spartina visuomenės atsparumą antibiotikams.

„Užkrečiamųjų ligų kontrolės tikslas – mažinti naštą sveikatos sistemai ir visuomenei. Privalome visomis išgalėmis mažinti sergamumą užkrečiamosiomis ligomis, jų paplitimą, sukeliamą neįgalumą bei mirtingumą“, – pažymi D. Razmuvienė.

Vakcinacijos nuo stabligės apimtys – nepakankamos

Epidemiologė ragina atkreipti dėmesį į 1-erių, 6-7-erių, 15-16-ikos metų nepaskiepytųjų nuo kokliušo, difterijos ir stabligės vaikų grupes, mat skiepijimo apimtys yra nepakankamos.

„Nors valstybė finansuoja vakciną nuo difterijos ir stabligės, vis mažiau žmonių tuo pasinaudoja. Dar mažiau yra žinančių, kad nuo šių infekcijų reikia revakcinuotis kas dešimt metų. Nepaisant to, kad gydymas nuo stabligės yra, efektyviausia priemonė nuo šios infekcijos vienareikšmiškai yra skiepai. Ši vakcina sumažina tikimybę susirgti stablige net iki 95 proc., net jei sukėlėjas ir patenka į audinius“, – pabrėžia ji.

D. Razmuvienė primena, kad stablige galima užsikrėsti per žemėmis užterštas žaizdas, nes šios ligos sukėlėjo sporos gali išbūti dirvoje iki trejų metų, jos yra atsparios temperatūros ir ultravioletinių spindulių poveikiui. Stablige susergama sukėlėjui patekus į žaizdą, o šia infekcija gali susirgti visi nepasiskiepijusieji, sunkiausiai serga vyresnio amžiaus žmonės.

„Didžiausia grėsmė užsikrėsti kyla dirbantiems žemės ūkio darbus, soduose prie namų, todėl stabligės atvejai dažniausiai fiksuojami šiltuoju metų laiku. Pagrindinis stabligės simptomas yra raumenų spazmai, o jei tai kvėpavimo raumenys – pacientui gresia mirtis“, – sako ji.

„Pirmą balandžio savaitę, arba pirmas dešimt dienų, pozityviai stebimos mažėjimo tendencijos visuose epidemiologiniuose rodikliuose. Jei mes palyginsime balandžio pradžią su kovo pradžia, tai visi rodikliai šiuo laikotarpiu yra dvigubai mažesni: ir kovidinių lovų užpildymas ligoninėse nebesiekia tūkstančio, mirties atvejų skaičius yra mažėjantis ir vėlgi yra fiksuojami mažesni sergamumo skaičiai“, – pirmadienį Eltai teigė D. Razmuvienė.

Epidemiolgės teigimu, situacija pagerėjo ir ugdymo įstaigose, kur kovo pradžioje buvo fiksuojami didžiausi užsikrėtimų skaičiai.

„Jei sugrįšime į kovo pradžią, tai savaitę buvo išaugęs sergančių moksleivių skaičius. Kalbant apie dabartinę situaciją, paskutinių septynių dienų vidutinis sergamumo vidurkis siekia iki pusantro tūkstančio atvejų. Jei mes grįšime į kovo mėnesį, tai rodiklis tokiu laiku buvo trigubai didesnis“, – teigė epidemiologė.

Nors epidemiologinė situacija gerėja, D. Razmuvienė įspėja, kad šalyje vis dar fiksuojami aktyvūs židiniai.

Virusas dar plačiai išplitęs ir kaukių nešiojimas visiškai neatleidžia mūsų nuo atsakomybės.

„Šiuo metu ugdymo įstaigose yra 364 aktyvių protrūkių, socialinės globos namuose yra dvylika, asmens sveikatos priežiūros yra 90. Vadinasi, protrūkiai vis dar fiksuojami, sergamumo skaičiai registruojami dar tūkstančiais ir virusas tarp mūsų yra dar gyvybingas“, – pažymėjo epidemiologė.

Be to, anot D. Razmuvienės, ketvirtadalis besitestuojančių gauna teigiamus COVID-19 atsakymus.

„Tai patvirtina, kad virusas dar plačiai išplitęs ir kaukių nešiojimas visiškai neatleidžia mūsų nuo atsakomybės. Rekomendacija yra išlikusi ir kiekvienas asmuo turėtų įsivertinti situaciją. Tikrai kaukė nepakenks, bet padėti ji tikrai gali padėti“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją ir stebint mažėjančią sveikatos sektoriaus apkrovą, nuo balandžio 4 dienos pakeista kaukių dėvėjimo ir izoliavimo tvarka - atsisakyta privalomo reikalavimo dėvėti kaukes uždarose erdvėse, išskyrus sveikatos, slaugos ir globos įstaigas bei viešąjį transportą.

Nors kaukių dėvėjimas nėra privalomas, jis išlieka rekomenduojamas uždarose erdvėse, kur nepavyksta išlaikyti saugaus atstumo, bloga ventiliacija ar didesnis žmonių susibūrimas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė teigia, kad sušvelninti apribojimus dėl apsauginių kaukių paskatino sumažėjęs užsikrėtusiųjų skaičius.

„Kadangi epidemiologinė situacija, sergamumo rodikliai po truputį pradėjo gerėti jau kovo mėnesį, tai dabartiniu metu jau tie pokyčiai žymiai geresni – netgi 30 proc. mažiau registruojama naujų atvejų, bet tie atvejai, kurie yra registruojami kiekvieną dieną, yra skaičiuojami tūkstančiais ir teigiamų atvejų nustatymas laboratorijose išlieka 30 proc., reiškia, virusas tarp mūsų gyvena, bet ta našta sveikatos priežiūrai: hospitalizacijos, reanimacijos lovų skaičius po truputį mažėjo ir dabartiniu metu jis nėra tokia didelė našta ligoninėms. Toks sprendimas priimtas ne vien mūsų šalyje, kitos šalys taip pat vienose vietose paliko rekomendaciją, kitose – privalomumą“, – kalbėjo D. Razmuvienė. 

Visgi epidemiologė skatina išlikti sąmoningiems ir kaukę vis tiek dėvėti žmonių susibūrimuose bei ten, kur nepavyksta išlaikyti saugaus atstumo.

„Jeigu asmuo lankosi renginyje, kuriame nebus galima išlaikyti atstumo, nebus vėdinimo arba jis bus prastas, tai jam tikrai ta kaukė ar respiratorius nepakenks. Kiekvienas asmuo turėtų žinoti, kad virusas tarp mūsų dar yra gyvybingas ir tikrai jį galime sutikti bet kokioje uždaroje aplinkoje ir nesinaudojant tomis apsaugos priemonėmis, kurias esame įpratę naudotis“, – sakė epidemiologė.

Sunku pasakyti, ar toks sprendimas nebuvo priimtas per anksti, tačiau taip pat apsisprendė ir kitos Europos Sąjungos šalys.

„Labai sunku pasakyti, kada turėjome padaryti vieną ar kitą žingsnį, nes tikrai nei viena šalis nėra priėmusi bendro sprendimo. Mūsų kolegos latviai padarė tokį sprendimą, kaip ir mes, Prancūzija, Belgija, Nyderlandai taip pat priėmė tokį pat sprendimą kaip Lietuva, tačiau yra šalių, kurios paliko griežtus reikalavimus, pavyzdžiui, Estija“, – teigė D. Razmuvienė.

„Mes jau turime patirtį per tuos pandeminius metus, kad žodis rekomendacija daliai visuomenės atrodo visai netikęs ir jis nieko nereiškia, bet tikrai manau, kad žmonės išmoko, suprato. Virusas ir toliau yra tarp mūsų: šeimose, ligoninėse, parduotuvėse, tad turime likti budrūs – nors lengvata yra duota, bet kiekvienas turėtų įvertinti savo sveikatos būklę ir spręsti, kaip reikėtų elgtis“, – aiškino epidemiologė.

Epidemiologė pabrėžia, kad kaukė apsaugo ne tik nuo COVID-19, bet ir nuo kitų virusų, taip pat nuo alergijos žiedadulkėms.

„Per tuos du pandeminius metus gripo viruso plitimą ir kitas viršutinių kvėpavimo takų infekcijas pavyko suvaldyti, ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui, būtent dėl to, kad buvo taikomos ir naudojamos šios nespecifinės priemonės“, – sakė D. Razmuvienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kaukes ir toliau reikės dėvėti viešajame transporte. Anot pašnekovės, taip nuspręsta todėl, kad viešojo transporto keleiviai dažniausiai negali laikytis saugaus atstumo.

Jeigu žmogus važiuoja iš taško A į tašką B, į kitą miestą, tai jis valgymo, gėrimo metu gali tos kaukės nedėvėti.

„Viešasis transportas yra uždara erdvė, kur sėdėjimas nėra išdalintas šachmatine tvarka – žmonės sėdi šalia vienas kito ir tą virusą pasigauti labai lengva, nes ne būtinai žmogus jaučia simptomus, jis persiduoda tiesiog kvėpuojant“, – kalbėjo epidemiologė.

Į viešojo transporto sąvoką taip pat įeina ir taksi. Tiesa, važiuojant ilgesnį atstumą, valgant ar geriant kaukės bus galima nedėvėti ir viešajame transporte.

„Jeigu žmogus važiuoja iš taško A į tašką B, į kitą miestą, tai jis valgymo, gėrimo metu gali tos kaukės nedėvėti. Kalbant apie oro transportą: oro linijos dažnai pačios nusistato tvarką, nepriklausomai nuo šalies, į kurią žmogus skrenda“, – paaiškino D. Razmuvienė.

Epidemiologė pabrėžia, kad atsipalaiduoti dar nereikėtų, nes virusas niekur nedingo, o ir apsaugoti save nieko nekainuoja.