Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas antradienį pateikė  parlamentui Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo pasiūlė atmintinų dienų sąrašą papildyti Mecenatystės diena. Ją siūloma minėti lapkričio 15 d.

Tikimasi, kad įteisinus šią dieną Lietuvoje, bus formuojama pagarbos mecenatams tradicija.

Planuojama, kad lapkričio 15 d. nuolat vyktų nacionalinių, savivaldybės ir bendruomenės mecenatų pagerbimo renginys.

Tarptautinė Mecenatystės diena lapkričio 15 d. minima daugelyje šalių, įskaitant JAV ir Kanadą.

Seimo narė Dalia Asanavičiūtė pasiūlė į atmintinų dienų sąrašą įtraukti Lituanistinės mokyklos dieną, kurią siūloma minėti rugpjūčio 10-ąją.

Tai numatantis Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektas parengtas siekiant įprasminti lituanistinių mokyklų misiją – kurti ir saugoti lietuvišką tapatybę pasaulio lietuvių bendruomenėse, ugdyti atsakingą, aktyvią jaunąją lietuvių kartą emigracijoje.

Pasak D. Asanavičiūtės, daugelyje šalių lituanistinė mokykla yra lietuvių bendruomenės židinys.

Rugpjūčio 10-ąją pasirinkta minėti Lituanistinės mokyklos dieną, nes 2012 metų rugpjūčio 10 dieną Pasaulio lietuvių bendruomenė XIV Seime priėmė rezoliuciją „Dėl užsienio lietuvių neformaliojo švietimo koordinavimo perdavimo Švietimo ir mokslo ministerijai“. Joje teigiama, kad „užsienio lietuvių lituanistinis švietimas yra prioritetinė Lietuvos valstybės ryšių su užsienio lietuviais sritis“.

Švietimo ir mokslo institucijų registro duomenimis, šiuo metu užsienyje veikia daugiau nei 240 lituanistinio švietimo įstaigų, kuriose mokosi apie 11 tūkst. mokinių, dirba apie 1 200 mokytojų.

Sulaukę Seimo pritarimo po pateikimo Atmintinų dienų įstatymo pataisos keliaus į Seimo komitetus, o plenarinėje salėje atsiras balandžio mėnesį.

Galiojančiame Atmintinų dienų įstatyme nėra mecenatystei  ir lituanistinėms mokykloms užsienyje atminti skirtų dienų.

Ketvirtadienį parlamentarės Dalios Asanavičiūtės pateiktos Statuto pataisos numato, kad Seimo narių padėjėjais būtų galima dirbti ir pagal darbo sutartį. Tokia nuostata, anot Seimo narės, leistų įdarbinti, pvz. studentus, kurie yra tinkami šiam darbui, tačiau neturi aukštojo išsilavinimo.

„Seimo narys turėtų galimybę pats apsisprendęs priimti į darbą padėjėją pagal darbo sutartį ir neturintį aukštojo išsilavinimo. Už dabartinį atlyginimą labai sudėtinga susirasti  darbuotoją, atitinkantį visus reikalavimus ir su aukštuoju išsilavinimu”, – iš Seimo tribūnos sakė D. Asanavičiūtė.

Jos pastebėjimais, pvz. paskutinių kursų studentai pilni entuziazmo ir noro dirbti, tačiau įsidarbinti Seimo narių padėjėjais jie negalėtų.

Aš nežinau, ar galima rasti labai aukštos kvalifikacijos patarėją už 1000 eurų?

Seimo narys Stasys Tumėnas pagyrė rūpestį jaunimu, tačiau  svarstė, ar nebus menkinamas pats Seimo institutas. “Dažnai mus kaltina, kad mūsų parengti įstatymai nekokybiški, o dabar mums padės padėjėjai, kurie neturi aukštojo išsilavinimo? Man tai nelabai suprantama,”– sakė jis.

Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotojos Ritos Tamašunienės nuomone, tokia iniciatyva “norima padžiazuoti su Seimo Statutu”.

„Manyčiau, kad Seimas yra ta institucija, kuri turėtų būti pavyzdžiu kitoms institucijoms, kad mes laukiame išsilavinusių žmonių. (…) Mano vertinimu, tai yra netinkamas žingsnis atgal, diskredituojantis šiek tiek šiuo metu dirbančių Seimo narių padėjėjų kompetencijas. Ar tikrai viską gerai apgalvojote, ar tiesiog reikia įdarbinti visus kolegų vaikus Seime?, – svarstė parlamentarė R. Tamašunienė.

Seimo narę „darbietę” Ievą Kačinskaitę-Urbonienę nustebino kai kurie Seimo narių pasisakymai, nes, jos teigimu, net ne visi Seimo nariai turi aukštąjį išsilavinimą.

„Šiuo atveju siūloma sudaryti galimybę dirbti pagal darbo sutartį ir tokiu būdu priimti galbūt žemesnės kvalifikacijos žmones atlikti paprastesnius darbus, ne patarėjo. Aš nežinau, ar galima rasti labai aukštos kvalifikacijos patarėją už 1000 eurų?” – svarstė Seimo narė I.Kačinskaitė-Urbonienė.

Diskusijoje dalyvavę parlamentarai pastebėjo, kad daugelis Seimo narių padėjėjų dėl padoresnės algos dirba po 1,5 etato. 

„Manau, kad klausimas vertas diskusijos, reikėtų pasvarstyti, įvertinti visas rizikas ir rasti sprendimą”,–siūlė I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Seimo nariai išgirdo šį raginimą ir perdavė Statuto pataisas svarstyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Po pateikimo šią iniciatyvą palaikė 39 parlamentarai, prieš  buvo 13, susilaikė 16 tautos atstovų. Į Seimo plenarinę salę projektas sugrįš gruodžio 14 d.

Šiuo metu Statutas numato, kad kiekvienam Seimo nariui įsteigiamos 3 politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybės.

„Siūlau daryti pauzę, kol stabilizuosis situacija ir bus aišku, ar einame į pirmalaikius rinkimus, ar Vyriausybė traukiasi, o gal situacija liks tokia, kokia yra dabar, ir bus galima grįžti prie galutinio tvirtinimo Seime“, – pirmadienį BNS sakė Seimo narė.

Antradienį Seimas planavo tvirtinti referendumo datą, bet šis Seimo nutarimo projektas išbrauktas iš darbotvarkės.

Pasak D. Asanavičiūtės, tai nereiškia, kad nebus referendumo, tik reikia aiškumo jį organizuojant. Mat šiuo metu referendumo darbo grupė yra sudaryta iš Seimo narių, Vyriausybės kanceliarijos, Užsienio reikalų ministerijos (URM), Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovų.

„Jeigu bus išankstiniai Seimo rinkimai, jeigu Vyriausybės sudėtis keisis, keisis atsakingi užsienio reikalų viceministrai, kurie labai žymiai prisideda prie referendumo įgyvendinimo (...), jeigu keisis ir visa komanda, keisis Seimo sudėtis, nebeliks mūsų darbo grupės Seime, kuri skirta pasirengti referendumui, nesu tikra, kad tas visas noras liks toks pats ir referendumas bus nuoširdžiai, su tinkamu finansavimu ir pasiruošimu įgyvendintas“, – teigė D. Asanavičiūtė.

Norisi palaukti, būti užtikrintiems, kad yra valia įgyvendinti referendumą ir įgyvendinti tinkamai, tik tuomet galima tikėtis sėkmės.

„Norisi palaukti, būti užtikrintiems, kad yra valia įgyvendinti referendumą ir įgyvendinti tinkamai, tik tuomet galima tikėtis sėkmės, tada mes galime grįžti prie to klausimo. Pagal įstatymą turime dar tam laiko“, – pridūrė ji.

Įstatyme numatyta, kad referendumo data skiriama ne vėliau kaip po 12 mėnesių ir ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo dienos.

„Galime ramiai grįžti rudens sesijoje ir toliau ruoštis referendumui“, – sakė politikė.

„Darbai nesustoja, užduotas tonas ir tempas, bet galutinis sprendimas turėtų būti priimtas tuomet, kai bus stabili situacija ir bus aišku, kad asmenybės lieka tos pačios, kurios padeda įgyvendinti referendumą iš techninės pusės“, – pridūrė ji.

Seimo narė pabrėžė, kad 2019 metais būtent netinkamas pasirengimas lėmė pilietybės referendumo nesėkmę.

„2019 metais finansavimas buvo skirtas likus kiek daugiau nei mėnesiui iki referendumo ir komunikacija prasidėjo tik tuo metu. Jeigu pasikartos tas pats, jeigu nebus einama pagal mūsų darbo grupės, URM ir VRK planą, nebus tinkamos priežiūros, turėsime rezultatą kaip 2019 metais“, – sakė D. Asanavičiūtė.

Privalomąjį referendumą dėl daugybinės pilietybės įteisinimo planuojama surengti 2024 metų gegužės 12 dieną. Dėl to Seime liko dar vienas balsavimas.

Planuojama, kad referendumas vyktų drauge su prezidento rinkimų pirmuoju turu.

Siūloma referendume balsuoti dėl tokios Konstitucijos nuostatos: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.“

Tokiu būdu iš pagrindinio šalies įstatymo būtų išbraukiamas draudimas turėti dvigubą pilietybę.

Detalias dvigubos pilietybės įgijimo ir netekimo sąlygas, tvarką, kitus dalykus nustatytų konstitucinis įstatymas. Jo projektas jau yra parengtas ir registruotas teisės aktų projektų bazėje.

Konstitucijos pakeitimas dėl pilietybės laikomas priimtu, jeigu jam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.

D. Asanavičiūtė yra sakiusi, kad šiuo metu tai būtų per 1,1 mln. Lietuvos piliečių.

2019 metais su prezidento rinkimais jau vyko referendumas, kuriuo siekta išplėsti dvigubos pilietybės galimybes, tačiau tuomet neužteko balsų tokiai nuostatai priimti.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo kitų šalių pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams.

Ginklą savo rankose dalis Seimo narių laiko jau ne pirmą kartą. Tiesa, jei prasidėtų karas, Seimo nariui pirmiausiai reikėtų griebtis ne ginklo.

„Daugelis Seimo narių nežino, ką reikėtų daryti. Aš asmeniškai, galbūt žinau, nes mano praktika kita. Aš ir karinėje misijoje dalyvavau, bet tai nereiškia, kad žinau, ką turėčiau daryti kaip Seimo narys“, – teigė Seimo narys Dainius Gaižauskas.

„Parlamentarais amžinai gi nebūsi. Yra gerai mokėti ir kitus dalykus“, –  kalbėjo Seimo narys Aurelijus Veryga.

„Ką mums daryti, kokios mūsų pareigos, jei esame ir  šauliai, ir Seimo nariai“, – retoriškai klausė Dalia Asanavičiūtė.

„Žinau, ką daryti karo atveju – tiesiu taikymu į darbą“, – trumpai drūtai atsakė kitas kalbintas Seimo narys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Valdžią neseniai kritikavo už tai, kad per vienuolika mėnesių pastaroji nesugebėjo patvirtinti pilietinio pasipriešinimo įgyvendinimo plano. O specialius kursus pernai išklausė viso labo trys tūkstančiai žmonių. Tačiau kai laikas atėjo pavyzdį rodyti parlamentarams, į mokymus nesusirinko nei pusė Seimo narių.

Daugelis Seimo narių nežino, ką reikėtų daryti.

 

„Keturiasdešimt. O, visai skaitlingai“, – nesuprasi, ar rimtai, ar  juokais sakė Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

„Gaila, žinoma, nedaug susirinko“, – apgailestavo D. Asanavičiūtė.

„Nežinau, kur kiti Seimo nariai, kodėl nebuvo. Bet šių mokymų nepavadinčiau pratybomis“, – kritikos pažėrė D. Gaižasuaks.

„Sunku vertinti, ar pasiruošę. Tie, kurie yra šauliai, už juos galiu atsakyti. Bet yra dalis Seimo narių, kurie nesusiję su karyba. Tai jie galėtų padėti dalyvaudami pilietiniame pasipriešinime“, – komentavo Šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis.

Kad iš 141 Seimo nario atėjo tik 40, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko nestebina.

„Žiūrėkite, – beveik tris kartus daugiau nei paskutinėje Vyriausbės valandoje. Visai neblogai, nors visada norisi daugiau“, – sakė L. Kasčiūnas. 

„Netgi viršijo lūkesčius, nes ryte L. Kasčiūnas sakė, kad laukiame trečdalio“, – teigė L. Idzelis.

O kai kurie skundėsi, kad pilietinio pasipriešinimo mokymai jų lūkesčių nepateisino. Esą parlamentarams reikia praktikos, o ne teorijos.

„Visiems tiems, kurie dabar peikia ir turi priekaištų, noriu palinkėti tik geros nuotaikos ir paklausti, ką jie darė, kad kažkas panašaus vyktų Seime“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Tiesa. L. Kasčiūnas žadėjo, kad ateityje ir praktinių pratybų Seime bus daugiau. 

„Vyriausioji rinkimų komisija yra paskaičiavusi, kad reikėtų virš 1,1 mln. pasisakiusiųjų „taip“, kad atsakymas būtų teigiamas ir galėtume pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį, tikrai didelis skaičius“, – per spaudos konferenciją penktadienį Seime sakė D. Asanavičiūtė.

Komisijos pirmininkas nuo Pasaulio lietuvių bendruomenės Jonas Bružas sakė, jog būtina užtikrinti, kad rinkėjų sąrašai būtų tikslūs ir jame neliktų mirusių ar balso teisės nebeturinčių žmonių.

„Komisijos vienas iš prašymų VRK yra užtikrinti, kad rinkėjų skaičiaus bazė arba rinkimų teisę turinčių piliečių bazė būtų teisinga ir būtų skaičiuojami tie balsai ir kartelė referendumui, kad jis būtų įvykęs (nuo tikslaus rinkėjų skaičiaus – BNS), čia labai svarbus elementas referendumo sėkmei“, – pažymėjo J. Bružas.

Vyriausioji rinkimų komisija yra paskaičiavusi, kad reikėtų virš 1,1 mln. pasisakiusiųjų „taip“, kad atsakymas būtų teigiamas ir galėtume pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį, tikrai didelis skaičius.

Referendumą dėl daugybinės pilietybės įteisinimo planuojama surengti 2024 metų gegužės 12 dieną, kad jis vyktų drauge su prezidento rinkimų pirmuoju turu. Seimas jau ėmėsi svarstyti nutarimo projektą dėl referendumo paskelbimo, jį priimti planuojama gegužę.

2019 metais su prezidento rinkimais jau vyko referendumas, kuriuo siekta išplėsti daugybinės pilietybės galimybes, tačiau tuomet pritrūko mažiau nei 300 tūkst. balsų tokiai nuostatai priimti. 

Už daugybinės pilietybės įteisinimą balsavo daugiau kaip 956,5 tūkst. rinkėjų, bet priimti Konstitucijos pataisai reikėjo ne mažiau kaip 1 mln. 236 tūkst. balsų, t. y. daugiau nei pusės balso teisę turinčių piliečių paramos.

Naujajame referendume būtų siūloma balsuoti dėl tokios Konstitucijos nuostatos: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.“

Tokiu būdu iš pagrindinio šalies įstatymo būtų išbraukiamas draudimas turėti dvigubą pilietybę.

Detalias dvigubos pilietybės įgijimo ir netekimo sąlygas, tvarką, kitus dalykus nustatytų konstitucinis įstatymas.

Jau parengtame Pilietybės konstitucinio įstatymo projekte numatyta, kad Lietuvos pilietis pilietybės neprarastų, jeigu įgytų europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios šalies pilietybę, tai yra Europos Sąjungos, NATO, Europos ekonominės erdvės susitarimo valstybių narių, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančių šalių pilietybę.

Projekte išskiriama, kad Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų neatitinka valstybės, kurios kartu yra Baltarusijos ir Rusijos sąjunginės valstybės, Eurazijos ekonominės sąjungos, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos, Nepriklausomų valstybių sandraugos, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos, kitų buvusios SSRS pagrindu sukurtų politinių, karinių, ekonominių ar kitokių valstybių sąjungų ar sandraugų narės.

Be to, dvigubą pilietybę galėtų turėti lietuvių kilmės asmenys ir išvykusieji iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos bei jų palikuonys, susituokę su užsieniečiais ir dėl to įgiję sutuoktinio pilietybę, Lietuvoje gavę pabėgėlio statusą asmenys.

Lietuvos pilietybė būtų suteikiama ir už nuopelnus.

Konstitucijos pakeitimas dėl pilietybės laikomas priimtu, jeigu jam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo kitų šalių pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams.

Pakeitimo projekte numatyta, kad išimties tvarka Lietuvos pilietybę gavęs kitos valstybės pilietis lietuviško paso netektų, jeigu jo veiksmai keltų grėsmę Lietuvos valstybės saugumui ir interesams, jeigu jie palaikytų valstybę, keliančią grėsmę Lietuvos ir kitų regiono šalių, sąjungininkių saugumui, taip pat pažeminus Lietuvos valstybės vardą.

Šį projektą parengė Seimo nariai Dalia Asanavičiūtė, Stasys Šedbaras ir Andrius Vyšniauskas.

Jį Seimo teisės aktų bazėje ketinama registruoti ketvirtadienį.

Anot autorių, pakeitimai inicijuoti „atsižvelgiant į esamą Rusijos karo Ukrainoje situaciją ir grėsmę Lietuvai, taip pat visam regionui“.

Konservatorių teigimu, dabartinė įstatymo norma, apibrėžianti pilietybės netekimo pagrindus, neatliepia geopolitinės situacijos.

„Pagal įstatymo 24 straipsnį numatyti šeši atvejai, kada yra netenkama Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau nenumatomas atvejis, kuris sukurtų mechanizmą pilietybės netekimui, ją įgijus išimties tvarka, esant ir kitos valstybės piliečiu, jeigu asmuo palaiko valstybes agresores ir tokiu būdu kelia grėsmę Lietuvos, regiono ir sąjungininkių saugumui“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Apie būtinybę taisyti Pilietybės įstatymą imta kalbėti, kai Lietuvos pilietybę išimties tvarka gavusi ledo šokėja Margarita Drobiazko su vyru Povilu Vanagu Sočyje, Rusijoje, dalyvavo šou programoje, kurią surengė Rusijos prezidento atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žmona Tatjana Navka.

Dėl to trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda iš jų atėmė Lietuvos valstybės apdovanojimus, anksčiau suteiktus už nuopelnus Lietuvai.

M. Drobiazko ir P. Vanagas gyvena Rusijoje.

Šios komisijos pirmininkų pavaduotojais tapo Seimo narys Remigijus Žemaitaitis ir Jūratė Caspersen iš Šveicarijos.

Šios komisijos vadovus ketvirtadienį patvirtino Seimas, už balsavus 93 Seimo nariams, balsavusiųjų prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijoje dirbs 10 Seimo narių ir 10 Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovų.

Komisijos pagrindinis tikslas – puoselėti Lietuvoje ir užsienio valstybėse gyvenančių lietuvių bendradarbiavimą, rūpintis pagalba ir parama vieni kitiems, tobulinti Lietuvos piliečių užsienyje teisių gynimo ir kitas valstybės pagalbos priemones, skatinti užsienyje gyvenančius lietuvius grįžti gyventi į Lietuvą ir siekti, kad tam būtų sudarytos palankios sąlygos.

Šioje apygardoje kandidatavęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius liko trečias, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys.

Suskaičiavus visus užsienio balsus, A. Armonaitė sulaukė 34,31 proc., buvusi Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė D. Asanavičiūtė – 25,85 proc. rinkėjų palaikymo.

Už L. Linkevičių balsavo 13,02 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių.

„Valstietė“ Rūta Miliūtė liko ketvirta su 6,48 proc. balsų, o kiti kandidatai nesurinko 5 proc. balsų.

Balsuoti Seimo rinkimuose užsienyje buvo užsiregistravę 43 tūkst. 411 rinkėjų, iš jų savo valią pareiškė 30 tūkstančių.

Šiuose Seimo rinkimuose pirmą kartą sudaryta atskira apygarda užsienio lietuviams – Pasaulio lietuvių, atsižvelgus į didelį skaičių užsienyje dalyvavusių rinkėjų per ankstesnius rinkimus.

„Praėję rinkimai pasižymėjo ypatingu užsienyje gyvenančių mūsų bendrapiliečių aktyvumu. Tai paskatino ir atskiros vienmandatės atsiradimą, dėl kurios buvo seniai diskutuojama. Tikiu, kad tai dar labiau motyvuos užsienyje gyvenančiuosius dalyvauti šalies politiniame gyvenime ir sprendimuose. Dalia Asanavičiūtė ne vienerius metus gyvena užsienyje ir kartu aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, susijusioje su Pasaulio lietuvių interesų atstovavimu, įgarsino užsienyje gyvenančių lietuvių balsą ir rūpesčius. Todėl ji tarsi išaugo į politiką toje bendruomenėje, kuriai atstovauti ir skirta ši apygarda“, – sako TS-LKD sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė.

„Dalią Asanavičiūtę nuo seno žinome kaip stiprią, profesionalią ir energingą išeivijos lietuvių interesų gynėją. Ji turi ilgametę patirtį atstovaujant Jungtinės Karalystės ir viso pasaulio lietuviams, žino pagrindinius bendruomenės skaudulius, problemas, bet svarbiausia – turi išeivių pasitikėjimą. Kai pradėjome galvoti, ką kelti naujoje Pasaulio lietuvių vienmandatėje apygardoje būtent minėtos savybės pasirodė pačiomis svarbiausiomis. Todėl Dalia Asanavičiūtė yra natūralus mūsų pasirinkimas ir, neabejoju, būsima, gera lietuvių diasporos atstovė Seime“, – teigia TS-LKD Pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Todėl ji tarsi išaugo į politiką toje bendruomenėje, kuriai atstovauti ir skirta ši apygarda.

Pasak D. Asanavičiūtės, nauja Pasaulio lietuvių apygarda bus ne tik įrankis, bet praktinis pavyzdys, kaip galima tikslingai ir prasmingai atstovauti bendruomenės interesams ir stiprinti Pasaulio lietuvių balsą Seime.

„Tikiuosi, kad ir pasaulio lietuviai patikės man tvirtą savo mandatą, kad galėčiau būti jų atstove Seime, kaip ir iki šiol nuoširdžiai ir visomis pajėgomis dirbau, kad užsienio lietuvių balsas būtų girdimas.

Tikiu, kad būdama šios bendruomenės nare, galėsiu deramai atstovauti pasaulio lietuviams kad ir kur jie gyventų. Juk esame viena Tauta“, – sako D. Asanavičiūtė.

Princas Harry svarbiau?

Vis dėlto klysta tie, kurie mano, kad paskutinėmis dienomis  ES gerdami savo mėgstamą stiprią arbatą ar važiuodami dviaukščiais ryškiai raudonais autobusais britai diskutuoja apie gyvenimą prieš "Brexit" ir po jo. Per tuos pusketvirtų metų, arba 1 317 dienų, nuo 2016-ųjų birželio 23 d. referendumo žmones labai išvargino užsitęsęs skyrybų procesas – valdžios kaita, ne vieni priešlaikiniai rinkimai, trečia išstojimo data.

Tad, pasakoja D.Asanavičiūtė, kai gruodį vykusiuose priešlaikiniuose parlamento rinkimuose už išstojimą kovojantys konservatoriai užsitikrino daugumą, visi nurimo, nes tapo aišku, kad šįsyk britai tikrai paliks ES.

"Net žiniasklaida apie "Brexit" daug neberašo – šią temą nustelbė žinia, kad princas Harry ir jo žmona atsisako karališkųjų pareigų, o iš Kinijos plinta koronavirusas. Žiniasklaidos, o kartu ir visuomenės, dėmesį prikaustė kitos temos", – pastebi D.Asanavičiūtė.

Ji priduria, kad net jei diskutuojama apie "Brexit", tai neretai dėl 50 pensų monetos, skirtos JK pasitraukti iš ES. Išstojimo priešininkai piktinasi tokia progine moneta ir užrašu ant jos, sako tikrai jos nenaudosiantys. Ant monetų nutarta iškaldinti užrašą "Taika, klestėjimas ir draugystė su visomis tautomis" ir išstojimo datą. Tik kad toji data vis keitėsi: buvo 2019 m. kovo 29-oji, paskui – spalio 31-oji, dabar pagaliau 2020-ųjų sausio 31-oji. Tad dalį jau nukaldintų monetų teko išlydyti.

Net žiniasklaida apie "Brexit" daug neberašo – šią temą nustelbė žinia, kad princas Harry ir jo žmona atsisako karališkųjų pareigų, o iš Kinijos plinta koronavirusas.

Nuolatinio gyventojo statusas

Nors vasario 1-ąją britai pabus gyvendami nebe ES, kažkokių didelių permainų jų gyvenime nutikti kol kas neturėtų. Bet tai nereiškia, kad to nebus po vienuolikos mėnesių – nuo 2021-ųjų sausio. Dabar vyksiančiu pereinamuoju laikotarpiu derybose bus sprendžiami klausimai dėl laisvo žmonių judėjimo, muitų, įvairių kitų dalykų.

Kol kas nesikeis ir Britanijoje gyvenančių ES piliečių kasdienybė: pagal ES ir JK pasirašytą susitarimą jie išsaugos ligi šiol turėtas teises. O tokių, JK statistikos biuro duomenimis, čia net 2,9 mln., maždaug 4,6 proc. visų gyventojų. Tarp jų – apie 207 tūkst. lietuvių.

Pasak D.Asanavičiūtės, kol kas viskas daugmaž aišku: reikia kreiptis dėl nuolatinio gyventojo statuso suteikimo ir tai jau iki pernai metų pabaigos padarė beveik 140 tūkst. Lietuvos piliečių. Jei JK Vidaus reikalų ministerija statusą patvirtina, tokiam žmogui prieinamos visos viešosios paslaugos, jo gyvenimas, bent jau artimiausiu metu, nesikeis – jis galės toliau ramiai dirbti, mokėti mokesčius, naudotis sveikatos paslaugomis, gauti pensiją ar pašalpas. Tie, kurie gyvena JK trumpiau nei penkerius metus, turi kreiptis dėl preliminaraus nuolatinio gyventojo statuso, o sukakus penkeriems metams, galės prašyti jau nuolatinio gyventojo statuso.

Kiti gal sieks tapti šios šalies piliečiais. Tokių kasmet daugėja: 2018 m. į JK Vidaus reikalų ministeriją kreipėsi per 700 Lietuvos piliečių, norinčių gauti JK pasą, anksčiau kreipdavosi 250–300.

"Tai nėra masinis reiškinys, bet tendencija akivaizdi – tokių asmenų daugėja. Žinoma, užsienyje gyvenančius lietuvius labai nuliūdino, kad pernai referendumas nesuteikė galimybės išsaugoti Lietuvos pilietybę, jei įgyji ir kitos valstybės pasą", – pabrėžia D.Asanavičiūtė.

Tad neatmestina, kad dar daugiau lietuvių iškeis lietuvišką pasą į britišką. Bet, pasak JK lietuvių bendruomenės pirmininkės, dauguma kol kas laukia, ar bus skirtumų, jei gyvendamas JK nebūsi jos pilietis.

Kokia bus JK migracijos politika nuo 2021 m., kol kas neaišku, bet politikai ne kartą yra pakartoję, kad tikrai nebus kaip dabar. Prieš kelias dienas premjeras Borisas Johnsonas pareiškė, kad talentams, mokslininkams, aukštą pridėtinę vertę kuriantiems darbuotojams durys į JK bus plačiai atvertos, palengvinti visi imigracijos procesai. "Labai aiškiai pasakyta, ko šalis laukia – žmonių, kurie reikalingi ekonomikos, mokslo pažangai", – sako D.Asanavičiūtė.

Antra vertus, jau dabar britai juodadarbiais nebedirba – tam užtenka imigrantų. Verslas taip pat neišsiverstų vien esama darbo jėga. Tad "Brexit" neabejotinai pakeis migrantų srautus, tačiau visiškai jų neužtvenks.

Dalia Asanavičiūtė. Feisbuko asmeninio profilio nuotr.

Paaiškės vėliau

"Dabar nebėra panikos, išvarys mus iš čia ar neišvarys, kaip kad buvo iš karto po referendumo. Tokiam klausimui nėra pagrindo. Bet antroje šių metų pusėje vėl stiprės nerimas, kas bus pasibaigus pereinamajam laikotarpiui. Net kreipiantis į valdžios institucijas atsakymo į kokį nors konkretų klausimą, atsakymas vienas – vyksta derybos, tik žinome, kaip bus artimuoju laikotarpiu", – pasakoja D.Asanavičiūtė.

Po referendumo Britanijoje verslaujantys lietuviai buvo užsimoję perkelti savo verslus į Norvegiją ar Ispaniją. Bet, pasak D.Asanavičiūtės, panika praėjo, o dabar laukiama derybų sprendimų, kokia bus muitų prekėms ir paslaugoms politika, ar bus kokie papildomi mokesčiai, kvotos produktams iš ES.

Gali būti sunkiau smulkiesiems verslininkams. Britanijoje yra nemažai lietuviško maisto parduotuvėlių, kuriose šiek tiek brangiau nei dideliuose prekybos centruose, tad, jei sąlygos blogės, dėl nekonkurencingos kainos išsilaikyti taps dar sunkiau.

D.Asanavičiūtė džiaugiasi, kad Lietuvoje planuojama steigti Lietuvos–JK forumą, į kurį jungiasi ir politikai, ir verslo atstovai tiek iš Lietuvos, tiek ir iš JK, taip pat JK ambasada Lietuvoje. Rengiama konferencija, kokios verslo sąlygos gali būti nuo 2021 m., kokius žingsnius gali daryti Lietuva, kad palengvintų ES šalių ir Britanijos tolesnį bendradarbiavimą.

Nors vis dar naudojamas "Brexit" išpopuliarintas šūkis – nevietiniai, eikite lauk, išpuolių pasitaiko tik pavienių.

Kainos gręžiasi į Lietuvą

Vis dėlto, nors "Brexit" Britanijoje gyvenantiems lietuviams buvo sukėlęs baimių dėl ateities, prognozės, kad jie masiškai grįš į tėvynę ar kelsis į Norvegiją, Ispaniją, neišsipildė. Išsklaidyti nuogąstavimai, kad jie bus išvaryti ar bus pablogintos jų gyvenimo sąlygos, sumažėjo ksenofobinių išpuolių.

"Nors vis dar naudojamas "Brexit" išpopuliarintas šūkis – nevietiniai, eikite lauk, išpuolių pasitaiko tik pavienių. Žinoma, daug kas priklauso nuo aplinkos, kurioje dirbi, kokiame rajone gyveni. Bet britai – tikrai labai tolerantiška tauta. To įrodymas – čia gyvena labai daug skirtingų tautų, religijų, kalbų žmonės ir tolerancija išlaikoma. O lietuviai – iš Europos, mūsų mentalitetas panašus", – sako JK lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Ji pastebi, kad nors prognozės dėl masinio lietuvių grįžimo neišsipildė, vis dėlto vis daugiau jų apie tai svarsto, jau grįžo ar migruoja tarp dviejų šalių. Ji prisimena, kad prieš šešerius metus, kai čia atvažiavo, apie grįžimą į Lietuvą apskritai mažai kas kalbėjo – daugelis matė ateitį sau ir savo vaikams Britanijoje.

Tiesa, grįžimo priežastimi dažniau nurodomas ne "Brexit", o brangstantis gyvenimas JK. Tačiau, atkreipia dėmesį D.Asanavičiūtė, tai susiję dalykai, nes be "Brexit" ekonominis stabilumas juk būtų didesnis. Dabar viskas brangsta, nemaža infliacija, svaro kursas nuolat svyruoja, jis nebe toks, koks buvo prieš ketverius metus. Maisto, paslaugų brangimas veikia kasdienį gyvenimą. Jei šeimai nepavyko įsigyti būsto, tai dabar nelabai lengva padaryti, nes jo kainos pakilusios.

Tačiau apie grįžimą skatina galvoti ir kitos priežastys: artimųjų ilgesys, noras, kad vaikai gautų lietuvišką išsilavinimą, gerai išmoktų lietuvių kalbą, išsaugotų lietuviškas tradicijas. Be to, Lietuvoje gerėja gyvenimo kokybė, auga atlyginimai.

Dar 2017-ųjų vasarį JK lietuvių bendruomenė surengė diskusiją "Sugrįžtanti Lietuva: utopija ar realybė", pakvietė ir Seimo narių, ir verslo, ir JK lietuvių organizacijų atstovų. "Sukėlėme nemažą šurmulį, patraukėme žiniasklaidos ir valdžios dėmesį, šalia sakymo, kad Lietuva laukia grįžtančiųjų, imtasi tam tikrų žingsnių, yra daugiau informacijos. Lietuva tikrai šiuo atžvilgiu pasikeitusi", – džiaugiasi Britanijoje gyvenanti lietuvė.

Kiek jai tenka bendrauti su grįžusiaisiais į Lietuvą ar skaityti socialiniuose tinkluose, daug kam pavyksta ir neblogai įsidarbinti, ir vaikų integracija vyksta sklandžiau. Jos manymu, Lietuvoje keičiasi ir požiūris į užsienio lietuvius – tam matyt turėjo įtakos, kad ir užsienio lietuviai kiek gali padeda Lietuvai – savo kvalifikacija, patirtimi, išsilavinimu, pinigais – teikia nemažai labdaros.

D.Asanavičiūtė sakosi pati tikrai neketinanti atsisakyti Lietuvos pilietybės. "Man tai ne tik mano identiteto, bet ir emocijų, širdies dalis. O ilgainiui rengiuosi grįžti į Lietuvą", – žada JK lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Jeigu referendumas vyktų šiandien

2016-aisiais referendume už išstojimą iš ES balsavo tik kiek daugiau nei pusė britų – 51,89 proc. Kaip išsidėstytų balsai, jei referendumas vyktų šiandien?

"Sunku pasakyti. Iki neeilinių parlamento rinkimų pernai gruodį apklausos rodė, kad, jei vyktų antras referendumas, balsuojančiųjų už pasilikimą ES būtų keliais procentais daugiau nei prieš. Bet patys rinkimai ir kovojančių už išstojimą iš ES konservatorių laimėta dauguma rodo, kad, matyt, žmonės nebematė kito kelio – tik pabaigti "Brexit" ir lipti iš politinės krizės", – mano D.Asanavičiūtė.

Tad šeštadienį britai ir JK gyvenantys ES piliečiai pabus jau nebe ES. Pirmą kartą istorijoje iš ES pasitrauks jos narė ir dar viena didžiausių ir turtingiausių. Teisybės dėlei, per visą savo narystę britai išlaikė savo "atskirąją nuomonę" – neįsivedė euro, nepriklausė Šengeno erdvei. Laikas parodys, kas dėl šių skyrybų daugiau praras – JK ar ES, bet neabejojama – praradimų patirs abi pusės.

"Įdomiais laikais gyvename. Lietuvoje išgyvenome istorinį momentą, kai stojome į ES, o dabar Britanijos lietuviai išgyvens, kai šalis, kurioje jie gyvena, išstoja iš ES. Man asmeniškai tai liūdnas momentas ir liūdnas bus vasario 1-osios rytas", – sako JK lietuvių bendruomenės pirmininkė.