Dalyvaujamąjį biudžetą inicijavęs Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pažymėjo, kad tai yra efektyvi priemonė, kuri dar labiau skatina ir įgalina gyventojus tiesiogiai dalyvauti savivaldos sprendimų priėmime, padeda realizuoti bendruomenių idėjas ir poreikius. 

„Rinkimų programoje nurodėme, kad sieksime įgyvendinti dalyvaujamąjį biudžetą – suteikti galimybę gyventojams nuspręsti, kaip panaudoti dalį rajono biudžeto lėšų. Džiaugiuosi, kad šiai priemonei taryba pritarė. Ji prisidės prie to, kad kartu su gyventojais gerinsime rajono aplinką ir gyvenimo kokybę“, – teigė R. Duchnevič.

Parengtas Vilniaus rajono savivaldybės dalyvaujamojo biudžeto priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašas nustato savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamų savivaldybės gyventojų inicijuotų projektų idėjų viešosiose erdvėse pasiūlymų teikimo, vertinimo, atrankos, lėšų skyrimo ir įgyvendinimo tvarką.

Idėjas galės teikti Vilniaus rajone gyvenantis ne jaunesnis nei 18 metų asmuo. Projekto idėja turės būti įgyvendinama šios savivaldybės teritorijoje esančiose viešosiose erdvėse, tai negalės būti komercinis projektas.

Idėjas vertins mero potvarkiu sudaryta komisija. Įvertinti ir nuasmeninti projektai bus skelbiami savivaldybės interneto svetainėje ir teikiami rajono gyventojams balsuoti.

Daugiausia balsų surinkusias projekto idėjas numatoma įgyvendinti per 1 metus, o didelės apimties, kurių finansavimas sieks nuo 50 tūkst. iki 100 tūkst. Eur, planuojama įgyvendinti per 2 metus. Už jų įvykdymą bus atsakinga Vilniaus rajono savivaldybės administracija.

Dalyvaujamasis biudžetas – ir rajono mokyklose

Vilniaus rajono savivaldybės taryba galutinai patvirtino ir Vilniaus rajono savivaldybės mokyklų dalyvaujamojo biudžeto mokinių iniciatyvos projektų atrankos ir finansavimo priemonę.

Ji leis mokiniams dalyvauti ir spręsti, kaip bus panaudojamos tam tikros jų mokyklai skirtos lėšos.

Ši iniciatyva suteiks mokiniams daugiau galių patiems priimti sprendimus, kaip panaudoti mokyklos biudžeto lėšas, savo bendruomenėse mokiniai įgyvendins idėjas, kurios jiems patiems atrodo svarbios ir reikšmingos.

Mokyklų dalyvaujamajam biudžetui šiais metais iš savivaldybės biudžeto numatoma skirti iki 20 tūkst. eurų.

„Dalyvaujamasis biudžetas – demokratinis procesas ir tie, kurie vykdėte šį projektą savo mokyklose, tai turbūt labai aiškiai supratote. Jūs drauge siūlėte, diskutavote ir balsavote, kurios idėjos naudingesnės ir svarbesnės jūsų bendruomenėms. Todėl noriu pasidžiaugti, kad esate tokie kūrybingi, aktyvūs, pilietiški ir savo įstaigose pasiekėte gražių rezultatų“, – kalbėjo vicemerė Raminta Popovienė.

Babtų gimnazijoje įrengti trys geriamojo vandens fontanai, Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijoje – paplūdimio tinklinio aikštelė, Vandžiogalos gimnazijoje – treniruočių salė ir nupirkta įvairių treniruoklių, 5-iose klasėse Neveronių gimnazijoje – kondicionieriai.

Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje atnaujintas mokyklos valgyklos patalpų interjeras, Karmėlavos Balio Buračo gimnazijoje pastatytas stacionarus teniso stalas gimnazijos parke, vestibiulyje įrengta poilsio zona ir nupirkta naujų muzikos instrumentų, Piliuonos gimnazijoje sukurta lauko poilsio zona, o Vilkijos gimnazijoje aktų salės siena padengta veidrodžiais, renginių kokybei pagerinti nupirktas sceninis prožektorius, aktyviam bendruomenės narių laisvalaikiui įsigyti du lauko teniso stalai.

Bendrojo ugdymo mokyklų mokinių dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvų projektų finansavimo tikslas – skatinti mokinių iniciatyvas, tobulinti finansinio raštingumo ir verslumo įgūdžius, gilinti žinias apie mokyklos biudžeto sudarymą, didinti mokinių įsitraukimą į mokyklos veiklas ir kurti atvirą sprendimų priėmimo kultūrą. Ši iniciatyva suteikia mokiniams daugiau galių patiems priimti sprendimus, kaip galima panaudoti mokyklos biudžeto lėšas, o savo bendruomenėse mokiniai įgyvendina tas idėjas, kurios jiems patiems atrodo svarbios ir reikšmingos.

Dalyvaujamasis biudžetas klaipėdiečiams suteikia teisę patiems spręsti, kaip išleisti dalį miesto biudžeto lėšų.

Svarbiausia buvo sugalvoti patrauklią, kitų bendruomenės narių palaikymo vertą idėją, kaip pagerinti viešą infrastruktūrą gyvenamoje aplinkoje, o laimėjusio pasiūlymo įgyvendinimu pasirūpins miesto savivaldybė.

Dalyvaujamojo biudžeto principas ir yra tam, kad žmonės įsitrauktų į procesą.

Jie turi ne tik teikti idėjas, bet ir patys aktyviai už jas balsuoti, jei nori, kad jų gyvenamojoje aplinkoje jos būtų įgyvendintos.

Klaipėdiečiai iki spalio vidurio savivaldybei teikė projektų idėjas, kaip pagerinti aplinką.

Buvo atrinkta per 20 kokybiškiausių sumanymų, balsuota iki gruodžio 1-osios ir vakar paskelbti laimėtojai, kurių idėjos per 2024-uosius turės būti įgyvendintos.

Miestiečių valia bus atnaujinta šiaurinio molo aikštelė Melnragėje, taip pat įgyvendintas klaipėdiečių sumanymas Draugystės parke, pietinėje Klaipėdos dalyje.

Dar dvi idėjos kitąmet bus įgyvendintos Tauralaukyje, beje, šiame rajone ankstesniais metais taip pat laimėti pinigai dviejų idėjų įgyvendinimui.

Taigi iš dalyvaujamojo biudžeto Tauralaukyje per trejus metus bus finansuotos jau keturios idėjos.

Patraukliausių idėjų įgyvendinimui savivaldybė skirs 100 tūkst. eurų.

„Džiaugiuosi, kad yra tokia puiki priemonė bendruomenėms realizuoti savo idėjas ir mintis. Per trejus metus mes po truputį augome, įgijome patirties, padarėme klaidų ir iš jų mokėmės. Linkiu prasmingo susitikimo, kurio metu pavyktų išsiaiškinti, kaip suvienyti bendruomenes ir skatinti, kad jos ne tik to norėtų, bet ir darytų pačios“, – susirinkusiems linkėjo Kauno rajono savivaldybės vicemeras Paulius Visockas.

Kauno rajone dalyvaujamojo biudžeto priemonė pradėta įgyvendinti 2021 m. Per šiuos trejus metus sėkmingai įgyvendintos aštuonios gyventojų pateiktos idėjos, baigiamos dar trys. Visos įgyvendintos idėjos skirtingos: nuo išmaniųjų suoliukų, lauko stalo teniso ir riedučių rampos iki menininkų idėjų įgyvendinimo.

Savo patirtimi apie gyventojų siūlomas idėjas, sėkmės istorijas ir kilusius iššūkius Kauno rajone dalijosi Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus specialistės, šiais metais įgyvendintos idėjos autorė Marytė Rastauskienė ir Vandžiogalos seniūnas Jurgis Bukauskas. Apie pirmus metus pakaunės mokyklose įgyvendinamas dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvas papasakojo Vilkijos gimnazijos mokinės.

Susitikimas yra projekto „Piliečių biudžetai Lietuvoje: nuo idėjos iki įgyvendinimo“ dalis. Pagrindinis partneris – VšĮ „Transparency International“ Lietuvos skyrius. Savivaldybės partnerės: Kauno rajono, Tauragės, Šiaulių miesto, Alytaus miesto, Klaipėdos miesto, Panevėžio raj.

Susitikimo tikslas – skatinti piliečius dalyvauti ir įtraukti į sprendimų priėmimą iri konsultacijas su vietos lygmens viešojo valdymo institucijomis per dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvas savivaldybėse, kurti geruosius pavyzdžius ir dalytis jais tarp savivaldybių.

Du trečdaliai savivaldybių tokius biudžetus rengia kasmet, skelbia TILS atlikta apžvalga.

Iš viso tokiu būdu gyventojai jau nusprendė dėl 8 mln. eurų panaudojimo, įprastai savivaldybės vienam dalyvaujamajam biudžetui skiria nuo 7 iki 350 tūkst. eurų. 

Vien pernai daugiau nei 106 tūkst. gyventojų 37 savivaldybėse balsuodami išsirinko 158 projektus, susijusius su savivaldybių infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos gerinimu. Tokiu būdu jie paskirstė 3,6 mln. eurų.

Devynios savivaldybės nurodė, jog per pastaruosius metus rengė dalyvaujamuosius biudžetus mokyklose. 

Iš viso savivaldybės per dalyvaujamuosius biudžetus sulaukė beveik 1,2 tūkst. idėjų iš gyventojų.  

Labai norėčiau, kad jos dar aiškiau apsibrėžtų savo keliamus tikslus ir ieškotų būdų, kaip tai daryti dar kokybiškiau.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovė Ingrida Kalinauskienė sako, kad savivaldybės galėtų siekti kokybiškesnio dalyvaujamojo biudžeto proceso.

„Labai norėčiau, kad jos dar aiškiau apsibrėžtų savo keliamus tikslus ir ieškotų būdų, kaip tai daryti dar kokybiškiau. Pradėti būtų galima nuo gyventojų grįžtamojo ryšio rinkimo – pavyzdžiui, dalyvaujamojo biudžeto metu tai daro vos septynios savivaldybės“, – pranešime sako I. Kalinauskienė. 

Dalyvaujamasis biudžetas – kartu su vietos bendruomene priimamas sprendimas dėl savivaldybės lėšų panaudojimo, kai gyventojai patys siūlo idėjas ir balsuodami renka labiausiai patikusias. 

TILS apžvalga parengta remiantis visų Lietuvos savivaldybių pateikta informacija pagal rugpjūtį pateiktą užklausą apie dalyvaujamojo biudžeto veiklas nuo 2022-ųjų rugpjūčio.

Klaipėdos mieste jau yra įgyvendintos keturios dalyvaujamojo biudžeto idėjos, kurios gyventojų buvo pasiūlytos 2021–2022 m.

Tauralaukyje bei I. Simonaitytės gatvėje įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, prie Vasaros estrados – daugiafunkcė ekstremalaus bėgimo treniruočių aikštelė, Tauralaukyje įrengtas šaligatvis, šalia kurio atsiras „Baltų simbolių takas“.

Šiais metais taip pat bus įrengta vieša laisvalaikio erdvė Smeltės mikrorajone, projektuojama mitologinė poilsinė ir žaidimų erdvė „Baltų saulės parkas“, kuri bus įrengta ateinančiais metais.

Projektą kuruojantis Klaipėdos savivaldybės vyriausiasis patarėjas Deividas Petrolevičius patikino, kad dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvas planuojama tęsti ir toliau.

Klaipėdiečiai iki spalio 18 d. savivaldybei vėl gali teikti projektų idėjas, kaip pagerinti jų gyvenamąją aplinką.

Dalyvaujamasis biudžetas klaipėdiečiams suteikia teisę patiems spręsti, kaip išleisti dalį miesto biudžeto lėšų.

Svarbiausia yra sugalvoti patrauklią, kitų bendruomenės narių palaikymo vertą idėją, kaip pagerinti viešą infrastruktūrą gyvenamoje aplinkoje, o laimėjusio pasiūlymo įgyvendinimu pasirūpins miesto savivaldybė.

„Dalyvaujamojo biudžeto principas ir yra tas, kad žmonės įsitrauktų į procesą, jie turi ne tik teikti idėjas, bet ir patys aktyviai už jas balsuoti, jei nori, kad jų gyvenamojoje aplinkoje jos būtų įgyvendintos“, – teigė D. Petrolevičius.

– Mere, kitą savaitę gyventojams jau bus galima pradėti siūlyti savo idėjas. Gal ir pats turite kokią nors?

– Žinote, pats dalyvaujamasis biudžetas ir buvo mano idėja. Dar 2019 m., kai tik tapau meru, pasakiau sau, kad ir mūsų rajono gyventojai turi turėti galimybę realizuoti savo idėjas. Mačiau, koks dalyvaujamasis biudžetas patrauklus kitų miestų ar rajonų gyventojams, todėl norėjosi tą patį pasiūlyti ir mūsų rajone. Kodėl? Dėl labai paprastos priežasties – daugybė žmonių turi puikių idėjų, kaip vienaip ar kitaip pagerinti ar pagražinti rajoną. Ir mes nebūtinai turime kalbėti apie didžiulius projektus, juk neretai net mažas pokytis yra reikšmingas ir reikalingas. Mes, kaip savivaldybė, dažnai susikoncentravę į didžiulius projektus – mokyklų statybą, gatvių tvarkymus, kultūros namų renovaciją, tiesiog nepastebime, kad kitur reikia visai nedaug – sutvarkyto paplūdimio, įrengtos žaidimų aikštelės, fontano ar riedlenčių parkelio, kad gyventojams būtų malonu ir smagu leisti laiką. O žmonės tą mato, jie žino, ko jiems reikia labiausiai, tad dalyvaujamasis biudžetas – puiki galimybė jų idėjoms virsti realybe. Su šiuo projektu startavome 2020 m., tam skyrėme didžiausią sumą visoje Lietuvoje – 300 tūkstančių eurų, ir jau dabar galiu drąsiai pasakyti, kad šios žmonių idėjos pakeitė Klaipėdos rajono veidą, jis tapo gražesnis, jaukesnis ir mielesnis kasdieniam gyvenimui. Ir už tai reikia dėkoti visiems, kas tikėjo šiuo projektu, kas teikė idėjas, kas balsavo ir kas kasdien dirbo, kad jos virstų realybe.

– Kaip jūs vertinate dalyvaujamojo biudžeto sėkmę Klaipėdos rajone?

– Kai startavome su dalyvaujamojo biudžeto projektu „Tavo idėja“, buvo nerimo, kaip pavyks. Ar sudominsime žmones, ar atsiras teikiančių idėjas, ar bus balsuojančių už jas? Tačiau dabar, pažvelgus atgal, tas nerimas kelia šypseną, nes rezultatas pranoko visus lūkesčius. Per šį laikotarpį į „Tavo idėją“ įsitraukė tūkstančiai Klaipėdos rajono gyventojų, kurie teikė sumanymus, balsavo už juos ir džiaugėsi, kai idėjos virto kūnu. Manau, kad drąsiai galime sakyti, jog dalyvaujamasis biudžetas – mūsų rajono sėkmės istorija. Ir ne tik dėl gyventojų įsitraukimo, bet ir pačių idėjų įgyvendinimo spartos. Per trejus metus nugalėtojais buvo paskelbti 22 žmonių sumanymai, net 15 projektų jau įgyvendinti, likusieji taip pat vykdomi ir, manau, jau šiemet dar keletas anksčiau laimėjusių idėjų bus įgyvendintos. Galvoju, kad „Tavo idėjos“ sėkmę lemia tai, kad žmonės mato, jog jų idėjos virsta realiais darbais, todėl nepraranda entuziazmo ir kasmet sulaukiame vis daugiau ir vis įvairesnių iniciatyvų.

„Tavo idėjos“ sėkmę lemia tai, kad žmonės mato, jog jų idėjos virsta realiais darbais, todėl nepraranda entuziazmo ir kasmet sulaukiame vis daugiau ir vis įvairesnių iniciatyvų.

– Kokių gyventojų idėjų laukiate šiemet?

– Mūsų žmonės kūrybiški ir tikrai originalūs. Mes visuomet laukiame kuo įdomesnių idėjų – norisi kad idėjos burtų bendruomenę, būtų orientuotos į aplinkosaugą, kurtų grožį, formuotų estetinį rajono vaizdą. Aš asmeniškai, siūlant idėjas, kviečiu nevaržyti savęs, pasvajoti, pasidairyti į kitų miestų pavyzdžius, nes jeigu ta idėja buvo įgyvendinta kitur, tai nereiškia, kad ji ir mūsų rajone nėra reikalinga.

Pavyzdžiui, Lietuvoje ir užsienyje gyventojai per dalyvaujamojo biudžeto projektus įsirengė šunų vedžiojimo aikšteles, miesto šiltnamius bendrystei, lauko klases su edukacinėmis lysvėmis, grilio ir laisvalaikio zonas, įvairius riboženklius, parkus, žaliąsias zonas, saugančias nuo oro taršos, kur pasodinama keli tūkstančiai medžių, transformavo miesto erdves, aikštes, įrengė originalius rūšiavimo taškus ir panašiai. Tad juk nebūtinai pas mus turi būti tik kasdieniniai dalykai, bet ir tikrai originalūs sprendimai, kurie priverstų ištarti „vau!“ ne vieną, pamačiusį tą idėją. Tad kviečiu nesprausti savęs į rėmus – laukiame pačių beprotiškiausių idėjų.

Ir jų laukiame iš visų Lietuvos gyventojų, kuriems brangus šis kraštas. Net neabejoju, kad Klaipėdos rajone yra apsilankę tūkstančiai Lietuvos gyventojų, nes kas nežino Olando kepurės, Drevernos ar Svencelės. Tad pasiūlykite, ką dar galime gražaus padaryti, kad mūsų rajone būtų smagu lankytis ir mėgautis poilsiu bei pramogomis. Laukiame iniciatyvų ir iš į užsienį išvykusių kraštiečių, kuriems Klaipėdos rajonas yra svarbus, kurie mato, ko reikėtų, kad jis taptų dar nuostabesnis.

– Ar šiemet kas nors keitėsi, ar idėjų teikimas bus toks pat, kaip ir ankstesniais metais?

– Po kiekvieno „Tavo idėjos“ konkurso komanda aptaria, kas pavyko, o ką galime padaryti geriau. Mes girdime gyventojų pastabas po kiekvieno konkurso. Mūsų tikslas – suteikti kuo daugiau galimybių gyventojams siūlyti idėjas bei už jas balsuoti. Tad pokyčių tikrai yra. Manau, kad jie prisidės prie projektų kokybės, suteiks daugiau galimybių realizuoti idėjas labai mažoms gyvenvietėms bei palengvins balsavimą.

Pirmiausia, idėjų teikimui šiemet skiriame du mėnesius. Visą rugpjūtį ir rugsėjį gyventojai galės teikti iniciatyvas, kurias iškart vertins specialistai, teiks siūlymus idėjų autoriams, padės jas tobulinti, kad tik idėjos patektų į kitą etapą. Atrodo, kad du mėnesiai daug, bet iš tikrųjų taip nėra. Jau pastebėjome, jog dauguma idėjų sukrenta paskutinę naktį, o mes jų sulaukiame po keliasdešimt kasmet. Tai reiškia, kad mūsų specialistai nebeturi laiko pagelbėti idėjų autoriams, kad šie pataisytų neatitikimus, o tai gali lemti, kad gera idėja gali ir nepatekti į konkursą.

Tad mano rekomendacija – jei turite idėją, nelaukite paskutinės akimirkos, teikite ją iškart, konsultuokitės su mūsų specialistais. Turime puikią komandą, kurioje – architektai, statybos ekspertai, biudžeto formuotojai, projektų rengėjai ir kt. Jie tikrai jums padės, kuo tik galės, jog jūsų sumanymas būtų kuo labiau ištobulintas. Taip mes visi – ir mes, ir jūs – būsime tikri, kad, pasibaigus rugsėjui, turėsime puikias išgrynintas idėjas, kurių paskui nereikės atmesti dėl to, kad parinkta netinkama vieta ar yra kitų kliūčių, kurios trukdytų jų įgyvendinimui.

Taip pat atsižvelgėme ir į žmonių išsakytas mintis, kad mažesnėms gyvenvietėms sudėtingiau laimėti balsavimo metu, nors tikrai turime pavyzdžių, kai idėjos įgyvendintos Venckuose, Dituvoje ar kitur. Tačiau girdime mūsų žmones ir šiemet įvedėme naują kategoriją, kuri, tikime, duos dar daugiau galimybių tokioms gyvenvietėms, kurios turi 250 ir mažiau deklaruotų gyventojų. Šiai kategorijai iš viso skiriame 30 tūkstančių eurų, o vieno projekto vertė negali viršyti 15 tūkstančių eurų. Tad mažoms gyvenvietėms atsiveria daugiau galimybių – joms nebereikės konkuruoti su didžiaisiais projektais, jos varžysis tik tarpusavyje.

Na, ir, žinoma, balsavimas. Praėjusiais metais išbandėme tik elektroninį balsavimą, tačiau dėl Registrų centro sistemos strigimo, el. bankininkystės neturėjimo dalis gyventojų neturėjo galimybės atiduoti savo balso už jiems labiausiai patikusias idėjas. Tad šiemet ne tik ilginame balsavimo laiką iki 20 darbo dienų, bet ir grąžiname popierinius biuletenius, kuriuos bus galima užpildyti seniūnijose ir kitose tam skirtose vietose.

– Kokie lūkesčiai dėl projekto sėkmės šiemet?

– Kaip ir sakiau, lūkesčiai jau išaugę po ankstesnių metų. Matome, kokį pasisekimą tarp gyventojų turi šis projektas. To tikimės ir šiemet, o taip pat ir itin originalių idėjų, kurios mūsų rajoną padarys dar patrauklesniu. Taip pat tikiuosi, kad žmonės pasikliaus mūsų administracijos komanda, kuri dirbs tam, kad jiems palengvintų darbą su idėjomis ir balsavimui bus pateikti gerai apgalvoti projektai.

Taip pat labai norėtųsi, kad pasisekimo sulauktų ir naujoji kategorija – mažieji kaimai. Tai proga jiems nustebinti visą rajoną savo idėjų originalumu, atkreipti į save dėmesį ir pagerinti savo gyvenamąją aplinką.

Na, ir, žinoma, mūsų siekis – kuo didesnis gyventojų įsitraukimas tiek teikiant idėjas, tiek už jas balsuojant, tiek agituojant. Per kelis metus jau pamatėme, kad mūsų bendruomenės yra išradingos ir, kviesdamos balsuoti už jų projektus, pasitelkia pačias įvairiausias priemones – nuo plakatų iki vaizdo įrašų.

Tad sekite informaciją Klaipėdos rajono savivaldybės interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose ir, žinoma, galvokite idėjas. Nepamirškite – Klaipėdos rajono sėkmė yra kiekvieno rankose, tad pirmyn, juk turime vos du mėnesius!

Laimėtojai didžiųjų projektų kategorijoje 

Šioje kategorijoje pirmąją vietą iškovojo projektas „Svajonių pakrantė ir metų tėkmės ratas Doviluose“. Jis sulaukė 314 balsų. Projekto autoriai pasiūlė prie Dovilų karjero įrengti saugią ir išskirtinę maudyklą vaikams, apjuostą pontoniniu lieptu. Bus sukurtas ir naujas turizmo traukos objektas – 12 skulptūrų kompozicija „Metų tėkmės ratas“.

Su 270-čia balsų antroje vietoje rikiuojasi „Minijos senslėnio apžvalgos bokštas ant Utrių kalno“. Pagal projektų autorių sumanymą, ant Utrių kalno bus įrengtas apžvalgos bokštas, iš kurio bus galima grožėtis gamta, saulėlydžiais, saulėtekiais, paukščių kelionėmis.

Laimėtojai mažųjų projektų kategorijoje

Čia laimėtojais skelbiami net keturi projektai. Pirma vieta su 225-iais balsais atiteko projektui „Pasisėdėjimo erdvė“ Gargžduose. Pagal sumanymą, erdvė tarp Melioratorių ir Cvirkos gatvių taptų patraukli ir gyva miesto gyventojų ir pedagoginės bendruomenės tarpe.

Antrai vietai atiteko 182 balsai. Ir čia tvirtai įsitaisė projektas – gatvės meno piešinys ant Klaipėdos rajono savivaldybės J. Lankučio viešosios bibliotekos vaikų ir jaunimo skyriaus pastato sienos. Projekto autoriai neabejoja, kad ant bibliotekos sienos atsiradęs piešinys pagyvins erdvę, pastatas taps labiau pastebimas ir siųs tiesioginę žinutę apie tai, kas čia įsikūrę.

Surinkęs 178 balsus, trečioje vietoje rikiuojasi projektas Veiviržėnuose. Tai – „Riedučių, riedlenčių ir BMX dviračių parko“ įrengimas Veiviržo slėnyje.

Į laimėtojų ratą įšoka ir dar vienas projektas. Ketvirtoje vietoje su 151 balsu rikiuojasi projektas „Agluonėnų sodas – visiems“. Projekto autoriai planuoja atnaujinti sodo teritoriją ir jos įrenginius, kad jais galėtų naudotis seniūnijos ir aplinkinių kaimų įvairaus amžiaus gyventojai – aktyviai leisti laisvalaikį, sportuoti, taip pat toliau vyktų įvairios šventės ir renginiai.

„Sveikinu visus laimėtojus. Ačiū visiems balsavusiems. Dabar laikas darbo imtis mums. Idėjos išrinktos, jų įgyvendinimui skirta 300 tūkstančių eurų, todėl administracija nieko nelaukdama imsis darbo, kad idėjos būtų kuo greičiau įgyvendintos. Mažuosius projektus esame suplanavę įgyvendinti per vienerius metus. Didieji užtruks ilgiau – du metus. Tačiau praeitis parodė, kad kartais netrunkama ir tiek, projektai yra įgyvendinami žymiai greičiau nei suplanuota. Tad visiems to ir linkiu, kuo greičiau džiaugtis naujomis idėjomis realybėje“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

VISI BALSAVIMO REZULTATAI:

Didelės vertės projektai

Mažos vertės projektai