„Jelizaveta Bam“ gimė erdvėje, kuri yra itin svarbi teatre, tačiau lieka visiškai nematoma – tai erdvė po scena, tarp ten esančios scenos mašinerijos. Jau vien pasirinkta tokia keista vieta sukuria itin siurrealistinį įvaizdį. Pasak paties O. Koršunovo, tai yra ne tik keisčiausias ir siurrealistiškiausias jo spektaklis – jis taip pat yra ir labai poetiškas. „Jelizavetos Bam“ pasaulis tampa pasąmone, kupina teatro vaiduoklių, konkrečiai – neberodomų O. Koršunovo spektaklių artefaktų ir apskritai citatų iš jo kūrybos.
Jelizavetos pasaulyje – ir „Oidipo karaliaus“ Pinokis, ir „Hamleto“ pelytė, ir „Labas Sonia Nauji Metai“ auklė, ir daugybė kitų. Taigi, atsidurdami po scena mes tarsi atsiduriame teatro kapinėse, kur atrandame netikėtai daug gyvybės. Ypatingas dėmesys čia skiriamas pirmiesiems režisieriaus pastatymams pagal D. Charmso ir jo bendrininkų kūrinius. O. Koršunovo „Jelizavetos Bam“ interpretacija kupina paradoksų, baimių, bet kartu – ir nevaldomo, tik D. Charmsui būdingo juoko.
„Pajutau, jog scena tapo labai hierarchiška vieta, į kurią tempiame tai, kas yra prasmingiausia bei aktualiausia. Noras scenoje matyti tik reikšmingus dalykus, stovėti ant prasmingų koturnų ir kalbėti apie tai, kas svarbu visiems, ją paverčia apskritai nebepatrauklia. Ką jau bekalbėti apie tokią medžiagą kaip D. Charmsas. Todėl kartu su prasivėrusia charmsiška ontologine bedugne pasislinkome kažkur po. Tokie žodžiai, kaip postdrama ar pasąmonė sufleruoja, jog turime eiti į erdvę, esančią po respektabilia erdve“, – apie nusileidimą po scena pasakoja režisierius.
Beje, būtent dėl specifinės erdvės spektaklis jau neberodomas gyvai, nes po rekonstrukcijos Lietuvos nacionaliniame dramos teatre šios erdvės tiesiog neliks.
„Jelizaveta Bam“ – vienintelis D. Charmso kūrinys, parašytas pjesės žanre. Jis turi ir detektyvo, ir siaubo bruožų, tad šis O. Koršunovo spektaklis galbūt yra vienintelis pastatymas Lietuvoje, kurį galima priskirti siaubo žanrui. Pagrindinė pjesės herojė – paauglė Jelizaveta Bam (aktorė Greta Petrovskytė). Mergaitę persekioja dvi tamsios asmenybės – Piotras Nikolajevičius (aktorius Martynas Nedzinskas) ir Ivanas Ivanovičius (aktorius Marius Repšys). Jie kaltina Bam žmogžudyste, kurios ji nepadarė. Įdomybės prasideda tada, kai paaiškėja, jog nužudytasis ir yra jos persekiotojas Piotras Nikolajevičius, kuris jau yra miręs.
D. Charmsas – rusų absurdo literatūros klasikas, priklausęs rašytojams, vadinusiais save oberiutais („Objedinenije realnogo iskusstva“), kurie ėmė skelbti naują pasaulėjautą ir naują meną, tačiau sovietų valdžia literatūros reformuotojus pavadino chuliganais ir prilygino juos klasiniams priešams. D. Charmsas, Aleksandras Vvedenskis ir keli jų draugai buvo areštuoti ir ištremti į Kurską. Vėliau D. Charmsas buvo suimtas remiantis melagingais parodymais ir „apkaltintas“ beprotyste. Mirė „iš bado“ psichiatrijos klinikoje Leningrado blokados metu.
Ilgą laiką apie D. Charmsą ir jo kūrybą buvo kalbama tik epizodiškai. Lūžis įvyko „perestroikos“ metais, kai šį autorių beprotiškais kiekiais ėmė tiražuoti humoristiniai žurnalai, sudarydami pigaus cirko fokusininko ir banalaus anekdotų pasakotojo įvaizdį. Ir tik XX a. paskutinio dešimtmečio viduryje imta kalbėti apie „absurdo literatūros genijų“, „europinės absurdo literatūros pradininką“, aplenkusį tokius pripažintus rašytojus kaip Ionesco ir Beckettas. Nuosmukis, išsiderinęs pasaulis, nusistovėjusios tvarkos griūtis, žmogiškųjų ryšių irimas – šiuos reiškinius oberiutai jautė kur kas aštriau nei kiti ir pamatė jų tragiškas pasekmes žmogui.
Būtent atsispiriant nuo D. Charmso ir oberiutų gimė pirmieji O. Koršunovo spektakliai „Ten būti čia“, „Senė“, „Senė 2“ ir „Labas Sonia Nauji Metai“, dėka kurių režisierius dar studijų metais tapo žinomas visame pasaulyje. Pasak paties O. Koršunovo, jis vėl ėmėsi D. Charmso kūrinių norėdamas dar kartą į tai žvilgtelėti, tačiau jau iš šiandienos pozicijų.
„Tada, daugiau nei prieš 20 metų, nebegalėjau pakęsti meluojančio ir nebeaktualaus teatro. Negalėjau surasti jokios medžiagos, kuri būtų man nors kiek įdomi. Skaičiau daug ką, tačiau statyti to teatre ir nenorėjau, ir negalėjau. Turėjau minčių apie Beckettą ar Ionesco, tačiau jie neatitiko to, ko viduje intuityviai norėjau. Būtent su D. Charmsu prasidėjo tam tikras gilinimasis į teatrą kaip į meno nuosavybę, o ne kaip į įstaigą, atliekančią tam tikrus visuomeninius įsipareigojimus. Mano švariausi spektakliai buvo būtent pagal oberiutų kūrinius, todėl natūralu, jog po tam tikrų psichologiniu teatru paremtų eksperimentų sugrįžau prie to. Man tiesiog norėjosi“, – pasakoja O. Koršunovas.
Pirmieji O. Koršunovo spektakliai buvo neatsiejami nuo aktoriaus Remigijaus Bilinsko-Beno, buvusio kultine teatro figūra nepriklausomybės pradžioje, tačiau vėliau dingusio iš scenos. Benas sugrįžo į sceną būtent tada, kai O. Koršunovas sugrįžo prie oberiutų – „Jelizavetoje Bam“. Čia jam teko Jelizavetos tėvo vaidmuo.
„Benas yra tarsi oberiutiškasis talismanas, su kuriuo taip artimai susiję visi to meto ieškojimai. Dėl Beno rasdavosi visiškai unikalūs, neturintis jokios aiškios motyvacijos, tačiau tokie tikri ir įtikinamai teatriniai apsireiškimai. Tad jo iracionalus bei intuityvus priėjimas prie charmsiškos medžiagos buvo labai svarbus. Norėjau, jog statant „Jelizavetą Bam“ dalyvautų žmonės, turintys tam tikrą oberiutišką patirtį“, – aktoriaus sugrįžimą prisimena O. Koršunovas.
Kartu su R. Bilinsku-Benu „Jelizavetoje Bam“ vaidmenis kūrė Martynas Nedzinskas, Marius Repšys, Vitalija Mockevičiūtė, Remigijus Bučius, Arūnas Sakalauskas, Vesta Grabštaitė. Pagrindinį Jelizavetos vaidmenį režisierius patikėjo tuo metu dar studentei, savo mokinei Gretai Petrovskytei. Spektaklyje taip pat vaidino visas tuometinis O. Koršunovo studentų aktorių kursas. Spektaklio kompozitorius – pirmųjų O. Koršunovo spektaklių pagal oberiutus muzikos autorius Gintaras Sodeika, kostiumų dailininkė – Lauryna Liepaitė, choreografė – Vesta Grabštaitė. „Jelizavetos Bam“ prodiuseriai – OKT/Vilniaus miesto teatras ir Lietuvos nacionalinis dramos teatras.
D. Charmso „Jelizaveta Bam“ (rež. O. Koršunovas) virtualioje erdvėje – jau nuo šio penktadienio, kovo 5 d., 19 val., tiketa.lt platformoje. Žiūrovai spektaklį galės pamatyti iki kovo 8 d. imtinai.
