Žurnalistės nužudymas sukrėtė visą šalį ir išprovokavo įvykių grandinę, lėmusią tuometinio premjero Josepho Muscato (Džozefo Muskato) atsistatydinimą.

Bausmės George‘ui ir Alfredui Degiorgio (Džordžui ir Alfredui Dedžordžams) buvo paskirtos pirmąją jų teismo proceso dieną.

Dar ryte abu broliai padarė kaltės nepripažinimo pareiškimus, tačiau praėjus kelioms valandoms šiuos savo pareiškimus pakeitė.

„Jų pareiškimas pakeistas ... jie skelbia, kad yra kalti“, – pareiškė teismui broliams atstovaujantis advokatas Simonas Micallefas Stafrace‘as (Simonas Mikalefas Stafrasas) prieš bausmės paskelbimą.

53 metų žurnalistė ir tinklaraštininkė D. Caruana Galizia, tyrusi korupciją premjero artimiausioje aplinkoje, žuvo 2017 metų spalio 16-ąją sprogus jos automobilyje padėtai bombai.

Trijų vaikų motina D. Caruana Galizia, Maltoje vadinta „vienos moters „WikiLeaks“, atskleidė įdarbinimą per pažintis ir nesąžiningumą šalies politiniame ir verslo elite. Ji žuvo netoli savo namų salos šiaurėje.

Šis nužudymas sulaukė griežto tarptautinio pasmerkimo, o pačioje Maltoje paskatino aštrias diskusijas, ar ekonominis pakilimas ir jį lydėjęs organizuoto nusikalstamumo bei pinigų plovimo suklestėjimas nepavertė šios vos 430 tūkst. gyventojų turinčios idiliškos Viduržemio jūros salos korupcijos kloaka.

„Šiandien paskelbtas nuosprendis yra dar vienas svarbus žingsnis siekiant teisingumo D. Caruana Galizios šeimai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Maltos ministras pirmininkas Robertas Abela.

Teismo šioje byloje tebelaukia turtingas Maltos verslininkas Yorgenas Fenechas (Jorgenas Fenekas), kurį prokurorai laiko nužudymo organizatoriumi.

Trečiasis nužudymo vykdytojas, Vincentas Muscatas (Vinsentas Muskatas), savo kaltę teisme pripažino pernai ir buvo nuteistas 15 metų kalėti.

Savo ankstesnius kaltės nepripažinimo pareiškimus jie pakeitė praėjus kelioms valandoms nuo teismo proceso pradžios.

„Jų pareiškimas buvo pakeistas ... jie skelbia, kad yra kalti“, – pareiškė advokatas Simonas Micallefas Stafrace‘as (Simonas Mikalefas Stafrasas), atstovaujantis George‘ui ir Alfredui Degiorgio (Džordžui ir Alfredui Dedžordžams).

53 metų žurnalistė ir tinklaraštininkė D. Caruana Galizia, tyrusi korupciją premjero artimiausioje aplinkoje, žuvo 2017 metų spalio 16-ąją sprogus jos automobilyje padėtai bombai.

Populiari žurnalistė, tinklaraštininkė, trijų vaikų motina D. Caruana Galizia, Maltoje vadinta „vienos moters „WikiLeaks“, atskleidė įdarbinimą per pažintis ir nesąžiningumą šalies politiniame ir verslo elite. Ji žuvo netoli savo namų salos šiaurėje.

Šis nužudymas sulaukė griežto tarptautinio pasmerkimo, o pačioje Maltoje paskatino aštrias diskusijas, ar ekonominis pakilimas ir jį lydėjęs organizuoto nusikalstamumo bei pinigų plovimo suklestėjimas nepavertė šios vos 430 tūkst. gyventojų turinčios idiliškos Viduržemio jūros salos korupcijos kloaka.

Europos Komisija siūlo imtis priemonių, saugančių nuo vadinamųjų strateginių ieškinių prieš visuomenės dalyvavimą (Strategic lawsuits against public participation, SLAPP). Tokius bylinėjimosi procesus ji pavadino „rimta grėsme demokratijai ir pagrindinėms laisvėms, tokioms kaip žodžio ir informacijos laisvė“. 

Prieš Maltos tiriamosios žurnalistikos atstovę Daphne Caruana Galizia (Dafnę Karuaną Galiciją), kuri žuvo 2017 metais sprogus jos automobilyje padėtai bombai, buvo iškelta daugiau nei 40 bylų, nurodė Komisija. 

Siūlomas įstatymas leistų teismams atmesti ieškinius dar teisminės procedūros pradžioje, o įrodinėjimo pareiga tektų ieškinį keliančiai šaliai, kuri turėtų „įrodyti, kad jos bylai netrūksta aiškaus pagrindo“, nurodė Komisija.

Bylą kelianti šalis turėtų padengti visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant atlygį atsakovo gynėjams, jei byla būtų atmesta dėl bandymo kaip nors piktnaudžiauti teisinėmis priemonėmis. Asmenys, nukentėję nuo SLAPP, taip pat turėtų teisę reikalauti žalos atlyginimo.

Šiandien Europos Komisijos pasiūlyta direktyva prieš SLAPP yra didelis žingsnis į priekį kovojant su tokiomis bylomis, kuriomis siekiama įbauginti ir nutildyti žurnalistus“, – nurodė organizacija „Reporteriai be sienų“ (RSF).

EK siūlomas teisės aktas įsigalios, jei jį patvirtins ES narės ir Europos Parlamento įstatymų leidėjai.

Naujoji direktyva apimtų strateginius ieškinius prieš visuomenės dalyvavimą tarptautinės privatinės teisės bylose, susijusiose su užsienio valstybėmis, nes ES negali leisti teisės aktų griežtai nacionaliniais klausimais. Tačiau Europos Komisija rekomenduoja, kad valstybės narės pritaikytų siūlomas nuostatas ir nacionaliniame lygmenyje. 

Komisijos duomenimis, praėjusiais metais 24 ES šalyse buvo registruoti 439 fiziniai arba teisiniai išpuoliai prieš žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus.

53 metų žurnalistė ir tinklaraštininkė D. Caruana Galizia žuvo 2017 metų spalio 16-ąją sprogus jos automobilyje padėtai bombai.

Kronizmą ir korupciją aukščiausiuose Maltos politikos ir verslo sluoksniuose atskleidusios žurnalistės nužudymas išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą ir protestus, privertusius atsistatydinti tuometinį ministrą pirmininką Josephą Muscatą (Džozefą Muskatą).   

Trijų teisėjų komisija savo 437 puslapių ataskaitoje rašo, kad nors nerado įrodymų, jog vyriausybė prisidėjo prie nužudymo, J. Muscatas ir visas buvęs jo ministrų kabinetas turėtų būti laikomi atsakingais.

„Valstybė turėtų prisiimti atsakomybę už nužudymą“, – rašoma ataskaitoje, kuriai parengti prireikė beveik dvejų metų.

„Ji sukūrė nebaudžiamumo atmosferą, atsiradusią aukščiausiuose administracijos sluoksniuose,.. kurios čiuptuvai pasiekė kitas institucijas, tokias kaip policija ir priežiūros institucijos, ir nulėmė teisės viršenybės griūtį“, – rašoma ataskaitoje, kurią ketvirtadienį citavo laikraštis „Times of Malta“.   

D. Caruana Galizia vadinta „vieno asmens „WikiLeaks“.

Aukštų pareigūnų korupciją tyrusi tinklaraštininkė prisidėjo prie vadinamųjų Panamos popierių nutekinimo 2016 metais.

D. Caruanos Galizios šeima sakė, kad komisijos išvados patvirtina jų įsitikinimą, kad „jos nužudymą nulėmė teisės viršenybės griūtis ir nebaudžiamumas, užtikrintas valstybės korupcijos tinklui, kurį ji tyrė“.

„Viliamės, kad šios išvados sudarys sąlygas Maltoje atkurti teisės viršenybę, užtikrinti veiksmingą žurnalistų apsaugą ir padaryti galą nebaudžiamumui, kuriuo vis dar mėgaujasi korumpuoti pareigūnai“, – sakė žurnalistės artimieji.     

Vincentas Muscatas (Vinsentas Muskatas) buvo suimtas 2017 metų gruodį drauge su dar dviem vyrais po žurnalistės nužudymo, sukrėtusio visą šalį ir išprovokavusio įvykių grandinę, lėmusią premjero Josepho Muscato (Džozefo Muskato) atsistatydinimą.

V. Muscatas ir J. Muscatas nėra susiję giminystės ryšiais.

V. Muscatas ir broliai George'as ir Alfredas Degiorgio (Džordžas ir Alfredas Dedžordžai) buvo apkaltinti įsigiję sprogmenų ir įvykdę žurnalistės gyvybę automobilyje nusinešusį sprogimą.

53 metų žurnalistė ir tinklaraštininkė D. Caruana Galizia, tyrusi korupciją premjero artimiausioje aplinkoje, žuvo 2017 metų spalio 16-ąją sprogus jos automobilyje padėtai bombai.

Dramatiškame ikiteisminiame posėdyje V. Muscato advokatas Marcas Santas (Markas Santas) informavo teismą, kad jo klientas nori padaryti pareiškimą.

Paklaustas, kokį pareiškimą jis nori padaryti, V. Muscatas pareiškė: „Kaltas.“

Teisėjai Edwinai Grimai (Edvinai Grimai) pasakius, kad „tai yra rimti kaltinimai. Nužudymas, sąmokslas... Jam (V. Muscatui) gali grėsti laisvės atėmimas iki gyvos galvos“, kaltinamasis pakartojo pripažįstantis kaltę.

Maltos pilietis Yorgenas Fenechas (Jorgenas Fenechas) buvo sulaikytas auštant savo jachtoje, kai bandė išvykti iš šalies, nurodė šaltinis.

Diena anksčiau vienam įtariamam tarpininkui buvo pasiūlyta malonė, jei jis nurodys žurnalistės nužudymo organizatorių.

„Vykdydami tyrimą dėl Daphne Caruanos Galizios nužudymo areštavome vyrą“, – sakė šaltinis – aukšto rango policijos pareigūnas.

„Arešto metu jis buvo savo jachtoje“, – nurodė šaltinis, kuris Y. Fenechą apibūdino kaip tyrėjus „dominantį asmenį“.

Y. Fenechas yra kompanijos „Electrogas“, kuri 2013 metais laimėjo daugiamilijoninį valstybės kontraktą naujai dujų jėgainei statyti, direktorius ir vienas savininkų.

Maltos Finansinės žvalgybos analizės skyrius Y. Fenechą taip pat vadina Dubajuje įsikūrusios kompanijos „17 Black“ savininku.

53 metų žurnalistė ir tinklaraštininkė D. C. Galizia, tyrusi korupciją premjero Josepho Muscato (Džozefo Muskato) artimiausioje aplinkoje, žuvo 2017 metų spalį sprogus jos automobilyje padėtai bombai.

Ji savo tinklaraštyje maždaug aštuoni mėnesiai prieš žūtį rašė apie „17 Black“ ir teigė, kad ši kompanija yra susijusi su Maltos politikais.

Maltos premjeras J. Muscatas antradienį sakė pažadėjęs įtariamam tarpininkui malonę, jei šis nurodys asmenį, užsakiusį nužudyti žurnalistę.

Premjeras Josephas Muscatas (Džozefas Muskatas) paskyrė atsistatydinusį teisėją vadovauti tyrimui dėl incidento, per kurį buvo susprogdintas žurnalistės ir tinklaraštininkės D. C. Galizios automobilis. Nužudytosios artimieji ir rėmėjai ne kartą prašė atlikti nepriklausomą tyrimą.

Premjero J. Muscato biuras teigė sutikęs pradėti tyrimą tik įsitikinęs, kad tai nepakenks baudžiamajam žmogžudystės tyrimo procesui.

Šiuo metu teismo laukia trys įtariamieji, tačiau žurnalistės nužudymo organizatoriai nenustatyti.

Tyrimui, kuris turi būti baigtas per devynis mėnesius, vadovaus atsistatydinęs teisėjas Michaelas Mallia (Maiklas Malia), bendradarbiaudamas su teisės specialistu Ianu Refalo (Ijanu Refalu) ir teismo medicinos ekspertu Anthony Abela Medici (Entoniu Abela Medičiu).

Birželio mėnesį Europos Taryba vyriausybei suteikė tris mėnesius pradėti viešą tyrimą, kurio nuo pat pradžių reikalavo visuomenė ir nužudytosios šeima.

Europos Taryba birželį Valetai skyrė trijų mėnesių terminą tokiam tyrimui pradėti. Maltos vyriausybė nurodė vedusi derybas su šia organizacija, kaip toks tyrimas galėtų būti vykdomas nepakenkiant baudžiamiesiems procesams.

Iškreipė būsto rinką

"Prieš nužudymą D.Caruana Galizia praskleidė šydą nuo šešėlinio pasaulio, kur milijonai eurų suplaukė į įtakingiausių Maltos žmonių kišenes. Tačiau, nepaisant tarptautinio pasipiktinimo ir kritikos, Malta toliau prekiauja ES pasais. Ši prekyba yra teisėta, tačiau į ją įsitraukusių rusų korumpuotumas kenkia teisinės valstybės pamatams", – konstatuoja amerikiečių laikraštis "The Daily Beast".

Mieguistose Maltos sostinės Valetos gatvelėse už kai kurių barokinių durų registruota dešimtys licencijuotų agentūrų, parduodančių šios Viduržemio jūros valstybės pilietybę tiems, kurie gali sau leisti mokėti bemaž milijoną eurų.

Mažiausios ES narės pasai – raktas nuo vartų į milžinišką ES teritoriją, tačiau jų savininkai bemaž niekada nepasirodo pačioje Maltoje, o nekilnojamasis turtas, kurį reikalaujama turėti potencialiems piliečiams, stovi tuščias. Kontrastas tarp savininkų perkamosios galios ir šių būstų – įspūdingas. Dažnu atveju tai tėra apleistas butas, turintis esminę dedamąją – Maltos pasui gauti reikalingą vietos adresą.

Nors tokiu būdu Maltos piliečių skaičius gausėja, tikrieji vietos gyventojai tai junta netiesiogiai: turtingų naujųjų maltiečių paklausa taip iškreipė nuomojamo būsto rinką, kad net prastos būklės pastogę išsinuomoti tapo prabanga.

Pasus Saudo Arabijos, Irano, Turkijos, kitų šalių piliečiams parduoda apie 200 licencijuotų Maltos agentūrų, turinčių filialus visame pasaulyje. Vis dėlto pagrindiniai agentūrų klientai susitelkę ne taip toli – Rusijoje.

Tik kainos klausimas

Malta vilioja milijonierius, įtakingus pareigūnus, privačių įmonių savininkus ir valstybinių korporacijų vadovus, – Rusijos elitą, išgąsdintą, kad, stiprėjant Vakarų sankcijoms, jis liks už naujai kylančios geležinės uždangos arba kad bet kurią dieną užsitrauks valdžios nemalonę ir atsidurs teismo suole.

Maltos pasai, kuriuos kasmet gauna dešimtys rusų šeimų, – tai tarsi atsarginis išėjimas, galimybė laisvai išvykti iš Rusijos į JAV, Izraelį ir dar daugiau kaip 150 valstybių. Nors pasais ir leidimais nuolat gyventi prekiauja toli gražu ne vienintelė Malta, pagal suteikiamas galimybes laisvai judėti Maltos pasas – pirmajame pasaulio reitingo dvidešimtuke, o pagal galimybę gauti pilietybę mainais už investicijas į šalį – šalis yra lyderė pasaulyje.

Vienos pagrindinių Maltos pasus parduodančių kompanijų "Global Information Consulting Group" atstovai su užsienio žurnalistais sutiko kalbėtis tik su sąlyga, kad nebus paviešintos jų pavardės. Pasak jų, sulaukus potencialių klientų susidomėjimo, jie kompleksiškai patikrinami – pirmiausia įvertinamos jų finansinės galimybės.

Po to užsieniečiai 10–12 dienų atvyksta į Maltą, susitinka su Individualios investuotojų programos valdininkais, kurie supažindina su standartizuotu natūralizacijos procesu, trunkančiu ne mažiau kaip dvylika mėnesių. Jei kandidatas įveikia pirminį patikrinimą, gali pateikti prašymą dėl nuolatinės gyvenamosios vietos Maltoje. Kad gautų pilietybę, užsienietis turi investuoti 880 tūkst. eurų. 70 proc. šios sumos plaukia į Nacionalinės plėtros fondą, likusi dalis – į valstybės biudžetą.

Be to, pretendentas už ne mažiau kaip 350 tūkst. eurų turi įsigyti nekilnojamojo turto Maltoje, kurį parduoti leidžiama tik po penkerių metų. Alternatyva – ilgalaikė nekilnojamojo turto nuoma.

Josephas Muscatas

Kremliaus garantijos

Verslas klesti: vien nuo 2018-ųjų sausio tokiu būdu Maltos pasus įgijo 582 Rusijos piliečiai. Bent jau tiek jų suskaičiavo organizacijos "Transparency International" Maskvos skyriaus darbuotojai.

"Atrodo, kad parlamentaras Grigorijus Anikejevas (Valstybės Dūmos narys nuo valdančiosios "Vieningos Rusijos" partijos", red.past.) nupirko Maltos pasą sūnui Artiomui. Galbūt tai dovana 17-ojo gimtadienio proga", – "The Daily Beast" žurnalistams šmaikštavo "Transparency International" Maskvos biuro vadovo pavaduotojas Ilja Šumanovas.

Mūsų valdininkų šeimos nori turėti galimybę laisvai keliauti po pasaulį. Malta turi toliau pardavinėti mums pasus, kad erzintų JAV ir Didžiąją Britaniją.

Paradoksas, tačiau tas pats G.Anikejevas oficialiai kviečia tėvynainius mylėti savo šalį ir skiepyti vaikams patriotiškumą. Į leidinio paklausimą pats rusų parlamentaras atsakyti nepanoro.

Pernai Maltos pasų pardavėjų delegacija lankėsi Maskvoje, kur susitiko su Rusijos prezidento patarėju Sergejumi Markovu. Pastarasis sakė prašęs svečių nuolat pranešti pretendentų į Maltos pasus pavardes: su Kremliaus patikrą praėjusiais asmenimis maltiečiams esą nebūsią problemų, ir tikino, kad prekyba pasais neturi liautis.

"Mūsų valdininkų šeimos nori turėti galimybę laisvai keliauti po pasaulį. Malta turi toliau pardavinėti mums pasus, kad erzintų JAV ir Didžiąją Britaniją", – JAV laikraštis citavo Kremliaus valdininką.

Prekybą pasais atkakliai gina ir Maltos vyriausybės atstovai. "Teisinis pasų pardavimas užsieniečiams yra pelningas Maltos vyriausybės verslas, – "The Daily Beast" citavo oficialų atstovą spaudai. – Be to mes būtume žlugę."

Prekyba "auksiniais" pasais yra teisėta, tačiau jau sulaukė griežtos ES institucijų kritikos. Tačiau būdo, kaip priversti šalis nares atsisakyti tokios praktikos, nėra. Metų pradžioje Europos Komisija paskelbė ataskaitą, kurioje Bendrijos narės raginamos suvaržyti praktiką suteikti užsieniečiams leidimus gyventi arba pilietybę mainais į investicijas.

Anot ES teisingumo ir vartotojų apsaugos komisarės Veros Jourovos, leidimą nuolat gyventi arba pilietybę siekiančių gauti turtingų kandidatų praeitis ir patikimumas nepakankamai kruopščiai tikrinami, kad būtų užkardytas jų potencialus pavojus saugumui, pinigų plovimas arba mokesčių slėpimas.

Mįslingi pinigų srautai

Kol EK apeliuoja į narių sąmoningumą, vietos opozicija ir žurnalistai įsitikinę: Maltoje iš prekybos pasais pasipelno aukščiausio lygio politikai ir valdininkai, už proceso paspartinimą gaunantiems solidžius kyšius. Būtent apie tai rašė ir D.Caruana Galizia, už savo darbą sumokėjusi gyvybe.

Aktyvus kovotojas su korupcija, buvęs Europos Parlamento narys Simonas Busuttilas ir dar kelios dešimtys opozicijai atstovaujančių parlamentarų reikalauja panaikinti prieš šešerius metus premjero Josepho Muscato inicijuotą prekybą pasais. Savo reikalavimus opozicija grindžia ir kyšininkavimo istorijomis, tačiau jos kol kas telieka skandalais žiniasklaidoje, o ne bylomis.

Dar 2017 m. S.Busuttilas paskelbė ataskaitą, kurioje kyšių ėmimu kaltinamas J.Muscato biuro vadovas Keithas Schembri, tačiau tyrimo rezultatų jis tebelaukia.

Nužudytoji žurnalistė buvo surinkusi įrodymų, kad K.Schembri su žmona pinigų gavo iš Azerbaidžano prezidento dukrai Leilai Alijevai priklausančios kompanijos. Paskutiniame savo tinklaraščio įraše, kurį D.Caruana Galizia padarė likus valandai iki žūties, ji teigė, kad K.Schembri buvo papirkinėjamas ne kartą.

Žurnlistės duomenimis, L.Alijevai priklausanti kompanija per Dubajuje registruotą banko sąskaitą Maltos premjero žmonai priklausančiai bendrovei "Egrant" pervedė daugiau nei milijoną dolerių. Analogiškai įspūdingos sumos pasiekusios ir Maltos energetikos ministrui Christianui Cordonai priklausančių lengvatinio apmokestinimo bendrovių sąskaitas. Pastarojo veiklos skaidrumu abejoję opozicijos politikai teigia, kad ministras palaimindavęs Maltos biudžetui nuostolingus degalų iš Azerbaidžano pirkimo sandorius.

Kaltinimai aukščiausiems Maltos politikams ypač sunkūs, todėl galima tik spėlioti, ar pernai liepą atsisakiusi pradėti tyrimą prieš premjerą šalies Generalinė prokuratūra sprendimą priėmė nepatirdama spaudimo.

Šias abejones stiprina ir tai, kad pernai lapkritį Europos Centrinis Bankas (ECB) nutraukė Maltos "Pilatus Bank" bankininkystės licenciją po to, kai bankas buvo apkaltintas plovęs aukštų Azerbaidžano ir Maltos pareigūnų pinigus. Atitinkamą rekomendaciją ECB pateikė Maltos bankus reguliuojanti institucija, tačiau tik po to, kai dėl įtarimų pinigų plovimu JAV buvo areštuotas "Pilatus Bank" valdytojas iš Irano.

Daphne's Caruanos Galizios sūnūs

Žurnalistės sūnus neabejoja: Maltos valdžia stengiasi kiekvieną šio pasikėsinimo tarpinę grandį pristatyti kaip paskutinę, tarpininkus – kaip užsakovus.

Gaudo tik pėstininkus?

Motinos pėdomis pasukęs nužudytosios žurnalistės sūnus Matthew Caruana Galizia buvo pirmasis asmuo, atsidūręs prie susprogdinto motinos automobilio. Kartu su savo broliais Andrew ir Paulu bei tėvu Peteriu jis kritikuoja Maltos valdžią ir atkakliai reikalauja išaiškinti motinos žudikus.

Policija buvo suėmusi tris nusikaltėlius, kurie kelias savaites stebėjo žurnalistę, padėjo bombą ir galiausiai ją detonavo mobiliuoju telefonu. Tačiau, anot M.Caruanos Galizios, jie yra viso labo vykdytojai, smulkūs Maltos kriminalinio pasaulio atstovai.

Žurnalistės sūnus neabejoja: Maltos valdžia stengiasi kiekvieną šio pasikėsinimo tarpinę grandį pristatyti kaip paskutinę, tarpininkus – kaip užsakovus.

"Pastaraisiais metais ji tyrė aukščiausio lygio politinę korupciją, o ne degalų kontrabandą, kaip bando pateikti vyriausybė", – interviu austrų dienraščiui "Der Standard" sakė M.Cuarana Galizia.

ES išlikimo klausimas

Publicistas ragina ES steigti supranacionalinę instituciją, kuri užsiimtų pinigų plovimo ir korupcijos atvejais. Priešingu atveju blokas, kuriame jau dabar yra puikios sąlygos nusikalstamumui suklestėti, taps panašus į Rusiją.

"Europa turi daryti išvadas, tai yra ES išlikimo klausimas. ES reikia mechanizmų tokioms toksiškoms valstybėms kaip Malta, kurios pačios negali susitvarkyti, – įsitikinęs žurnalistas. – Jei ES turėtų tokių supranacionalinių institucijų, padėtis Maltoje nebūtų pasiekusį tokį lygį, kad būtų galima nužudyti mano motiną."

M.Cuarana Galizia neabejoja, kad korupcijos keliamo pavojaus atveju šalies dydis nėra lemiantis faktorius. "ES valstybės narės dydis nėra susijęs su žala, kurią gali sukelti korumpuota politinė sistema. Tik todėl, kad įstatymų nepaiso nedidelė valstybė, likusiai ES tai nėra maža problema. Pagrindiniai pastarųjų metų finansiniai skandalai įvyko mažose valstybėse narėse: Estijoje, Latvijoje ir Maltoje. Akivaizdu, kad plauti pinigus mažose šalyse yra lengviau – lengviau įgyti politinę įtaką", – pastebi jis.

Daugiau apie D.Caruana Garcia nužudymo tyrimą turėtų paaiškėti gegužės pabaigoje, kai savo išvadas pateiks specialusis Europos Tarybos pasiuntinys, olandas Pieteris Omtzigtas. Neseniai jis griežtai sukritikavo Maltos policijos neveiklumą ir ypatingą premjero J.Muscato įtaką. "Jis skiria policijos vadovą, generalinį prokurorą ir teisėjus", – laikraštis "Die Welt" citavo iškalbingus olando žodžius.

Spalį per automobilio sprogdinimą žuvusi 53 metų tinklaraštininkė D. Caruana Galizia buvo paskelbusi išsamių žurnalistinių tyrimų apie įtariamą korupciją J. Muscato artimiausioje aplinkoje ir opozicijoje.

J. Muscat nurodė, kad šioje operacijoje, surengtoje tęsiant jau kelias savaites vykdomą tyrimą, dalyvavo policija, saugumo tarnyba ir kariuomenė.

"Per šią operaciją suimti aštuoni asmenys", - pažymėjo premjeras.

Vyriausybės vadovas pridūrė, kad iškelta "pagrįstų įtarimų, susijusių su vaidmeniu šiame nužudyme".

Visi šie įtariamieji yra Maltos piliečiai, sakoma J. Muscato pranešime.

Premjeras nurodė, kad tyrėjai turės per 48 valandas apklausti įtariamuosius ir nuspręsti, ar jiems bus pareikšti kaltinimai.

Jokių kitų detalių apie šiuos areštus arba įtariamuosius J. Muscatas neatskleidė, argumentuodamas, kad tai gali pakenkti tyrimui.

Šis dviejų dienų vizitas buvo surengtas po spalio 16-ąją įvykdyto sprogdinimo, per kurį žuvo Maltos žurnalistė, savo šalyje tyrusi pinigų plovimo schemas. Delegacija atvyko pasidomėti padėtimi šioje srityje, taip pat korupcija.

Europos Parlamento nariai griežtai kritikavo, kaip Valetos vyriausybė įgyvendina įstatymus, turinčius padėti kovoti su pinigų plovimu Maltoje, pagarsėjusioje kaip mokesčių rojus.

Jie taip pat pareiškė esantys „smarkiai susirūpinę“ dėl abejotinos schemos pardavinėti Maltos pasus turtingiems užsieniečiams ir neatskleisti šių pasų gavėjų pilietybių. Delegacijos vadovė Ana Gomes (Ana Gomiš) sako, kad ši neskaidri sistema „kelia pavojų, jog nusikaltėliai ir pinigų plovimas bus įsileidžiami į visą ES“.

„Baigusi savo vizitą delegacija pabrėžė, kad įstatymų viršenybė yra ES abipusio pasitikėjimo pagrindas ir kad nebaudžiamumo pojūtis Maltoje negali tęstis“, – sakoma Europos Parlamento pranešime.

Maltos vyriausybė atsakymo į šį griežtą įvertinimą kol kas nepateikė.

Pasitikdamas ES įstatymų leidėjus Maltos premjeras Josephas Muscatas sakė, jog „didžioji dalis jums pateiktos informacijos buvo šališka, jos analizė – vienpusiška, o išvados – klaidingos“. Jis taip pat reiškė abejones, „kiek šis vizitas yra naudingas“.

J. Muscatas kalbėjo apie jo vyriausybės įvykdytas reformas, įskaitant pranešėjų apsaugos įstatymą, anot vyriausybės vadovo, „giriamą kaip vieną geriausių Europoje“, kovos su korupcija priemones ir politinių partijų finansavimą reguliuojančius įstatymus.

Be J. Muscato, ES įstatymų leidėjai susitiko su Maltos teisingumo ministru, policijos komisaru, Finansinės žvalgybos padalinio pareigūnais ir kovos su korupcija aktyvistais.

Eurpos Parlamento pranešime sakoma, kad delegacija išsakė „rimtą susirūpinimą dėl neaiškaus valdžių atskyrimo, vertinamo kaip numanomo teismų ir policijos nepriklausomybės stygiaus priežastis, kovos su pinigų plovimu įstatymų prasto įgyvendinimo, rimtų problemų, keliamų „investicijų už pilietybę“ programos“ ir kitų reikalų.

Delegacijos nariai taip pat kaltino Maltą, kad šalie tarnybos nesistengia patraukti atsakomybėn asmenų, susijusių su nutekintais vadinamaisiais Panamos popieriais, atskleidžiančiais informacijos apie Maltos piliečius, galimai slepiančius lėšas ofšoriniuose mokesčių rojuose.

Per minėtą automobilio sprogdinimą žuvusi žurnalistė Daphne Caruana Galizia (Dafnė Karuana Galicija) daug rašė apie šiuose nutekintuose dokumentuose slypinčią informaciją. Jos nužudymas vis dar nėra išaiškintas.

A. Gomes taip pat išsakė delegacijos narių nerimą Maltoje ištiriama mažai bylų finansinių nusikaltimų srityje.

„Šis nebaudžiamumas negali tęstis“, – sakoma Europos Parlamento pareiškime.