Draudimų iniciatoriai sako, kad taip norima ne tik sudaryti sąlygas prekybos tinklų darbuotojams pabūti su šeima, bet ir valdyti koronaviruso plitimą. Prekybininkai tikina, kad tai pakenktų darbuotojams ir pažeistų pirkėjų interesus.     

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Remigijus Žemaitaitis siūlo drausti prekybininkams dirbti paskutinį mėnesio sekmadienį ir švenčių dienomis, Algirdas Butkevičius siūlo drausti dirbti sekmadieniais ir per šventes dideliems prekybos centrams, o socialdemokratė Rasa Budbergytė mano, kad parduotuvės sekmadieniais galėtų dirbti iki 15 val.

Už tas pačias algas mažose parduotuvėse kasininkės dirba ne tik kasose, bet ir išsivalo sales, krauna ir tvarko prekes.

R. Žemaitaitis sako, kad per šventes dirbantys žmonės netenka galimybės paminėti švenčių, dalyvauti renginiuose, minėjimuose ar praleisti laiką kartu su šeima. Jis pabrėžia, kad prekybininkų darbo ribojimai padėtų valdyti koronaviruso krizę. 

Pasak jo, draudimas siūlomas ir atsižvelgiant į darbuotojų priekaištus, kad už darbą jiems tinkamai neapmokama. BNS jis tvirtino, kad per pastaruosius dvejus metus jų algos „nekilo tiek, kiek galėjo kilti“.

Parlamentaro teigimu, prekybininkų teiginiai, kad pardavėjos savaitgaliais dirba, nes nori papildomai užsidirbti, neatitinka tiesos. 

„Kiek dirbo žmonių pirmadieniais-šeštadieniais, o kiek sekmadieniais? Dalis prekybos centrų dirba slenkančiu grafiku, išnaudoja darbuotojus mokėdami jiems minimumus ar tik šiek tiek daugiau. Už tas pačias algas mažose parduotuvėse kasininkės dirba ne tik kasose, bet ir išsivalo sales, krauna ir tvarko prekes“, – BNS pasakojo parlamentaras. 

Jis taip pat pasigenda viešos informacijos apie prekybos centrų darbuotojų atlyginimus: „Koks plikas atlyginimas, o ne kiek priklauso nuo suprekiavimų kasoje ir gautų bonusų ir kiek dirba valandų per savaitę“.  

Darbo dienomis išaugtų pirkėjų srautai

Vienos didelės Vilniaus avalynės parduotuvės darbuotoja Rosvita Kaziūnienė BNS teigė, kad uždraudus dirbti savaitgalį, per kai kurias šventes arba trumpinant parduotuvių darbo laiką, srautai gali padidėti paprastomis dienomis, ypač vakarais.  

„Jei uždarytų savaitgaliais, kitomis dienomis sueitų dar daugiau žmonių. Juk nuolat didžiausi srautai plaukia iškart po darbo, ypač prieš šventes“, – tvirtino ji.

„Kodėl per Jonines neapsipirkus? Ne visi jonai ar janinos, ne visi turi ką tądien švęsti“, – kalbėjo moteris. 

R. Kaziūnienė siūlo įsivaizduoti, kas būtų, jeigu prekybininkai nedirbtų dvi Vėlinių dienas.

Jei uždarytų savaitgaliais, kitomis dienomis sueitų dar daugiau žmonių. Juk nuolat didžiausi srautai plaukia iškart po darbo, ypač prieš šventes.

„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis sako, kad bet kokie apribojimai turėtų būti priimti atsižvelgiant į visuomenės interesus. Pasak jo, nedirbant dvi dienas per Velykas, nukentėtų pirkėjai.

„Pasiūlymas nedirbti per visas šventes, 16 darbo dienų, neaptartas su visuomene, neatitinkantis visuomenės – prekybininkų, parduotuvių darbuotojų, pirkėjų – interesų“, – BNS sakė jis.

Jau kelerius metus per Velykas, pirmąją Kalėdų, taip pat Naujųjų metų dieną „Norfos“ parduotuvės nedirba.

Pasak S. Ryliškio, „Norfos“ vadovai yra įsitikinę, kad iš pradžių sekmadieniais darbo laikas galėtų būti sutrumpintas, pavyzdžiui, iki 15 val.

„Išleidžiame įstatymą ir žiūrime, kas toliau. Jei matysime, kad blogai – atsitraukiame, ir nieko čia baisaus. Jei žmonėms tai tinka – galima žengti žingsnį į priekį ir pabandyti apskritai uždrausti prekybą sekmadieniais, ir, vėlgi, žiūrėti, ar tai tinka žmonėms“,  – tvirtino jis.

„Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė atkreipė dėmesį, kad koronaviruso krizės metu nėra trumpinamas parduotuvių darbo laikas. Taip pirkėjams sudaromos sąlygas saugiai apsipirkti, nes srautai pasiskirsto visą dieną.  

„Jie patys nėra linkę pirktis tik darbo dienomis. Daugelis apsiperka kaip tik savaitgaliais, švenčių dienomis“, – teigė ji.

V. Budrienės teigimu, savaitgaliais pageidauja dirbti studentai. 

Pritartų išimtims

R. Žemaitaitis neatmeta, kad galima sugalvoti tvarką, pagal kurią visos parduotuvės nebūtų uždarytos, tereikia, kad Vyriausybė nustatytų sąlygas.

„Nustatyti pagal plotą, pagal kitus parametrus, nes Darbo kodekse kvadratūrų, laiko įtraukti nėra logikos. Galėtų dirbti mažos, šeimos parduotuvės. Jeigu kaime turime kokią vietinę parduotuvėlę, jai nebūtų uždrausta dirbti“, – kalbėjo parlamentaras.   

Jeigu kaime turime kokią vietinę parduotuvėlę, jai nebūtų uždrausta dirbti.

Jis pripažįsta, kad uždraudus prekybos centrų darbą, negalėtų dirbti ir juose veikiančioms  picerijos, kavinės, ledo arenos ar kino teatrai: „Bet sekmadieniais žmonės turi sau leisti pailsėti“.

Profesinių sąjungų atstovai teigiamai vertina užmojus riboti prekybos centrų darbą sekmadieniais ir per šventes. Konkurencijos sargai yra pareiškę, kad ribojimai sukeltų neigiamų pasekmių vartotojams ir apribotų jų galimybę rinktis. 

Jeigu Seimas siūlomas pataisas priimtų, prekybos centrai neveiktų sausio 1-ąją, vasario 16-ąją, kovo 11-ąją, per Velykas, gegužės 1-ąją, Motinos ir Tėvo dienomis,  birželio 24-ąją, liepos 6-ąją, rugpjūčio 15-ąją, lapkričio 1 ir 2-ąją bei per Kūčias ir Kalėdas.

„Iš tikrųjų reikia pagalvoti apie Lietuvos gyventojus, ar jiems bus patogu ir priimtina suspausti savo apsipirkimo laiką į šešias dienas, nes jei jie neitų sekmadieniais, tai sekmadieniais prekybininkai tiesiog nedirbtų. O tai, kad jie dirba, rodo, kad Lietuvos vartotojas nori ten lankytis sekmadieniais. Tai apribotų vartotojų pasirinkimo galimybę“, – sakė portalo žurnalistų kalbinta Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vadovė Rūta Vainienė.

Pašnekovė akcentavo, kad mažmeninės prekybos įmonių sektoriuje dirba apie 110 tūkst. darbuotojų. Tad vienu septintadaliu sutrumpinus visų parduotuvių darbo laiką esą natūralu, kad tiek darbuotojų nereikėtų.

„Ir jei darbuotojai dabar gali galvoti, kad: „O, gerai, aš gausiu laisvą sekmadienį – išeiginę dieną“, tai lygiai taip pat gali reikšti, kad jie gali netekti darbo, nes vienu septintadaliu sutrumpinus darbo laiką, tiek darbuotojų tiesiog nereikės“, – teigė R. Vainienė.

Vienu septintadaliu sutrumpinus darbo laiką, tiek darbuotojų tiesiog nereikės.

LPĮA vadovė pridūrė, kad nors atliktos apklausos duomenys ir rodo, kad sekmadieniais darbuotojai norėtų nedirbti, tačiau esą kai suprantama, kad tokiu atveju jie negautų priedo, kuris mokamas už darbą sekmadieniais ir švenčių dienomis, dirbti jie nori.

„Tokių asmenų, kurie nori dirbti sekmadieniais, pas prekybininkus yra, nes mokama daugiau. Galbūt, pavyzdžiui, tai yra asmenys, kurie prižiūri vaikus, vyresnio amžiaus žmonės ar studentai, nes prekybos sektoriuje dirba daug jaunimo. Jiems yra patogu dirbti tuo metu, kai nevyksta paskaitos, taip prisiduriant prie pragyvenimo. Tokių asmenų prekyboje yra nemažai. Kai kurie būtent ir renkasi šitą profesiją, eina į šitą darbą dėl to, kad yra galimybė pasirinkti lankstesnį grafiką ir dirbti tada, kada žmogui patogu“, – teigė pašnekovė.

Pasak R. Vainienės, jei Seimo narių grupės nario Remigijaus Žemaitaičio pasiūlymui uždrausti mažmeninėms prekybos įmonėms dirbti teikiant prekybos paslaugas kiekvieną sekmadienį ir švenčių dienomis būtų pritarta, tai paveiktų Lietuvos ekonomiką – smuktų Bendrasis vidaus produktas (BVP). Jos teigimu, gal žmonės prekes pirktų ir kitu laiku, tačiau esą nėra garantijos, kad apimtys išliktų tokios pačios. Taip pat tikėtina, kad išaugtų bedarbystė. O atsižvelgiant ir į pandemijos situaciją šalyje, akcentavo pašnekovė, pirkėjų srauto išsiskaidymas per ilgesnį laiką epidemiologiškai yra saugesnis nei srauto sukoncentravimas į ribotą laiką.

Redakcijos archyvo nuotr.

„Tai būtų meškos paslauga vartotojui, darbuotojui ir ekonomikai bei pasitarnavimas blogėjančiai epidemiologijai, nes situacija dėl bedarbystės ir (lėtesnio, – „Kauno diena“) ekonomikos augimo taps grėsmingesne. Tokios prabangos tokiems reikalavimais tikrai negalima sau leisti“, – įsitikinusi R. Vainienė.

LPĮA vadovės teigimu, kitų šalių patirtis rodo, kad reguliavimai, kurie buvo įvesti, yra mažinami, o ne didinami, o Lietuvoje, nuostabos neslėpė ji, – atvirkščiai.

Primename, kad R. Žemaitaitis dar 2018 metų kovo mėnesį teikė šiek tiek švelnesnį variantą, siūlydamas uždrausti mažmeninėms prekybos įmonėms teikti prekybos paslaugas ne kiekvieną sekmadienį, o „kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį ir švenčių dienomis“.

Šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse mažmeninės prekybos įmonėms nėra numatyta galimybė nedirbti paskutinį mėnesio sekmadienį ir švenčių dienomis.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos užsakymu atlikta apklausa rodo, kad dabar sekmadieniais parduotuvėse lankosi 72 proc. pirkėjų, o 23 proc. jų apsipirkimui sekmadienį teikia prioritetą, palyginti su kitomis dienomis.

„Matome, kad turintys didelę perkamąją galią parduotuvėse sekmadieniais lankosi dažniau. Šią žmonių grupę parduotuvių laiko ribojimas paleistų žymiau daugiau“, – šią savaitę pristatydamas apklausos rezultatus, sakė konsultacijų įmonės „Estep“ analitikas Titas Budreika.

Dažnai – 2–4 sekmadienius per mėnesį parduotuvėse lankosi 46 proc. pirkėjų, tačiau jaunimo iki 29 metų ir pirkėjų su aukštuoju išsilavinimu grupėse ši dalis siekia atitinkamai 58 proc. ir 55 procentus. Dažnai sekmadieniais apsiperka ir didesnes kaip 600 eurų pajamas gaunantys pirkėjai (58 proc.) bei Vilniaus gyventojai (67 proc.).

Dažniausiai sekmadieniais neapsiperka pensininkai (45 proc.), bedarbiai (33 proc.), namų šeimininkės (27 proc.), taip pat kaimo žmonės (38 proc.) ir gaunantieji iki 200 eurų pajamų (35 proc.).

65 proc. apklausos dalyvių teigia, kad parduotuvės sekmadieniais ir švenčių dienomis turėtų dirbti – su nedideliais apribojimais ar be jų. 25 proc. apklaustųjų pritaria, kad šiomis dienomis parduotuvės nedirbtų. Didžioji dauguma (80 proc. ir daugiau) žmonių mano, kad parduotuvės turėtų nedirbti per Naujuosius metus, Kalėdas ir Velykas.

Dvi projekto problemos, į kurias niekas nekreipia dėmesio

Pirma, Seime po pateikimo buvo pritarta daug radikalesniam projektui. Juo siekiama įtvirtinti tokį draudimą: „Mažmeninėms prekybos įmonėms draudžiama dirbti teikiant prekybos paslaugas kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį ir švenčių dienomis <...>.“

Tai reiškia, kad Seimo nariai birželio 21 dieną po pateikimo pritarė ne didžiųjų prekybos centrų darbo laiko ribojimui, o draudimui dirbti visoms mažmeninėms prekybos įmonėms. Nesvarbu – ar jos didelės, ar mažos, hypermarketai ar kioskai, maisto, drabužių, statybos ar sporto prekių – visa tai nesvarbu. Jeigu užsiimi mažmenine prekyba – tau kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį draudžiama dirbti, o klientui – pirkti.

Antra problema yra teisinė ir gali nuskambėti šiek tiek painiai. Seime pasiūlytas projektas yra Darbo kodekso pakeitimas. Darbo kodeksas reguliuoja darbo santykius tarp darbuotojo ir darbdavio, tai reiškia, reguliuoja įmonės, kaip darbdavio, veiklą. Tuo tarpu laiko ribojimas yra įmonės, kaip ūkio subjekto, verslo, veiklos reguliavimas. Kitaip tariant, jeigu norima drausti „įmonėms dirbti“, reikia keisti ne Darbo kodeksą.

Nepadės nei darbuotojams, nei smulkiam verslui

Dabar apie esmę. Akivaizdu, kad nepaisant tų dviejų aukščiau įvardintų problemų, auga politinis palaikymas pačiai idėjai – uždrausti dirbti didiesiems prekybos centrams sekmadienį.

Iš esmės tai yra imperatyvus valdžios „iš viršaus į apačią“ nuleistas nurodymas ne tik verslui, bet pirmiausiai klientams – kada apsipirkinėti, ir darbuotojams – kada dirbti.

Suprantu, kad darbuotojams reikia laiko poilsiui ir tam turi būti skirtas laikas. Tam yra iš anksto planuojami darbo grafikai ir yra žinoma, kurią dieną dirbama, kurią ne. Taip nutinka, kad daliai žmonių tenka dirbti sekmadieniais. Ir ne tik prekybos centruose – sekmadieniais Lietuvoje dirba daugybė kitų paslaugų ir pramonės įmonių, net nekalbu apie tarnybas. Nejaugi dabar imsime drausti darbą visiems? Dar daugiau, draudimas sukels nepatogumų jauniems darbuotojams, kurie galbūt gali skirti laiko darbui savaitgaliais, nes kitomis dienomis studijuoja. Bet argi apie juos kas galvoja?

Suprantu ir norą padėti smulkiems verslininkams. Ir turiu pasiūlymą. Tai draugiška,  nekorumpuota, konsultacijomis, o ne baudomis grįsta verslo priežiūra. Priežiūros institucijų yra kelios dešimtys ir jų skaičius nemažėja. Nuo priešgaisrinės saugos ir maisto laikymo reikalavimų iki prekystalio paviršiaus lygumo – smulkus verslininkas turi žinoti visus biurokratinius niuansus. Tai iš jo atima laiką, o kai kurių verslo priežiūros darbuotojų elgesys kerta ir per motyvaciją. Būtent smulkiesiems reikalingas pokytis verslo priežiūroje. Didieji turi resursus samdytis konsultantus, pirkti ir keisti įrangą, taigi gali atitikti ir sudėtingus reikalavimus. Smulkiam verslininkui, nesvarbu – prekybininkui, kavinės savininkui ar bet kuriam kitam – reikia viską daryti pačiam. Proveržį šioje srityje pasiekti sunku, bet pastaruoju metu negirdime net kalbų apie draugiškesnę verslo priežiūrą.

Užsienis kaip įkvėpimas

Dažnas, kuriam patinka toks draudimas, pirštu parodo į Vokietiją ar Prancūziją, kuriose veikia įvairūs prekybos laiko ribojimai. Tačiau niekas nekalba apie tai, kad ten vis plečiamos išimtys, pavyzdžiui, tam tikrą skaičių sekmadienių per metus leidžiama veikti visoms parduotuvėms, taip pat leidžiama joms dirbti labiausiai turistų lankomuose rajonuose ir kt.

Dar vienas mėgstamas  pavyzdys – Lietuvos „valstiečių“ valdymo įkvėpimu tapusi kaimynė Lenkija. Čia sekmadieniais uždraudus dirbti prekybos centrams labiausiai laimėjo degalinės – augo ne tik maisto prekių apyvarta, bet ir kainos (tik priminsiu, kad jeigu bus toliau pritarta Seime jau esančiam projektui, Lietuvoje negalės dirbti ir degalinės).

Tačiau aš savo ruožtu galiu atkreipti dėmesį į kitas kaimynes, kurias dažnai laikome pavyzdžiais Lietuvai. Tai – Danija, Suomija, Švedija. Tokių draudimų buvo atsisakyta, nes jie nepasiteisino Danijoje 2012-aisiais, Suomijoje 2016-aisiais. Šiose šalyse nėra įstatymų, kurie reguliuoja mažmeninių prekybos centrų darbo laiką. Dirbti ar nedirbti renkasi įmonė, pirkti ar nepirkti – renkasi žmogus.

Teksto pabaigoje – grafikas iš Europos Komisijos komunikato apie mažmeninę prekybą Europoje. Lietuvių kalba grafiko nepavyko rasti, todėl čia trumpas paaiškinimas: šviesai žalia spalva pažymėtos šalys, kuriose nėra ribojimų darbo laikui, tamsiai žalia spalva žymimos šalys, kuriose ribojimų nėra, bet parduotuvės kartais neveikia per tam tikras šventines dienas. Oranžine ir raudona spalva žymimos šalys, kuriose darbo laikas yra ribojimas. Išvada viena – Europoje yra įvairių praktikų, o mūsų Šiaurės Baltijos regionas reguliavimų netaiko, kaip ir netaiko jų dar nemaža dalis kitų valstybių.

Pasak parlamentinio Ekonomikos komiteto vadovo Rimanto Sinkevičiaus, priimant sprendimą, būtina įvertinti tokio žingsnio ekonomines ir finansines pasekmes, taip pat atsižvelgti į prekybos centrų darbuotojų interesus.

„Aiškinsimės, kokią naudą iš to turėsime ir kokios bus sąnaudos. Prašysime ekonominės analizės, kokią tai turės įtaką biudžeto pajamų surinkimui – kiek bus nesurinkta akcizo ir kitų mokesčių įplaukų, ką išlošime socialine prasme, kiek neteks prekybos tinklai“, – BNS sakė socialdemokratų darbo frakcijai priklausantis R. Sinkevičius.  

Jis pripažino, kad ketinimas riboti prekybos centrų darbą yra nevienareikšmiškas ir „jautrus socialine prasme“.

„Dabar pardavėjai gauna atlyginimą už darbą sekmadieniais, o jei prekybos centras nebedirbs sekmadienį, jų atlyginimas sumažėtų. Jei (priėmus draudimą – BNS) būtų padidintas atlyginimas už valandinį pardavėjo darbą, tada suprantu, bet jeigu atlyginimas mažėja, matyt, nėra labai gerai“, – svarstė R. Sinkevičius.

„Gal atsiras darbuotojų, kurie sakys – norime dirbti ir užsidirbti. Todėl reikalingas ir prekybos darbuotojų profesinių sąjungų požiūris“, – pridūrė jis.

Parlamentinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovė socialdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė taip pat pabrėžia, kad pradėjus riboti prekybos centrų darbą sekmadieniais ir švenčių dienomis, žmonių atlyginimai turi nemažėti. Anot jos, prekybos centrai turėtų padidinti darbuotojų valandinį atlygį.

„Tikslinga būtų, kad žmonėms valandinis atlyginimas būtų toks, jog jie neprarastų atlyginimo dalies. Turi būti išlaikytos minimalaus atlyginimo ribos. Jei sumažėjus darbo valandų skaičių valandinis atlyginimas išliks toks pats, atlyginimas sumažės ir taps mažesnis nei minimali alga, tai yra blogai“, – BNS tvirtino R. Šalaševičiūtė.

Ji atmetė teiginius, kad apribojus prekybos centrų darbą nukentės dalis pirkėjų, kurie negalės sekmadieniais ir švenčių dienomis įsigyti būtiniausių prekių. Pasak parlamentarės, daugelyje valstybių parduotuvės nedirba sekmadieniais ir žmonės viskuo apsirūpina kitomis dienomis.

„Tai nėra svarus argumentas, kad bus pažeisti jų interesai, nes negalės sekmadieniais apsipirkti“, – reziumavo R. Šalaševičiūtė.

Seimas birželį po pateikimo pritarė „tvarkiečių“ parengtai Darbo kodekso pataisai, siūlančiai nuo 2019-ųjų uždaryti parduotuves per šventes ir paskutinį mėnesio sekmadienį. Darbo kodekse įrašyta 13 šventinių dienų: Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai, Velykos, valstybingumo datos, Rasos, Žolinė, Motinos ir Tėvo dienos bei kitos.

Pataisos svarstymui Ekonomikos komitetas yra paskirtas papildomu komitetu – tik jam pateikus išvadą, dėl pataisos spręs pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pasak R. Sinkevičiaus, Ekonomikos komitetas į posėdį rinksis kitą savaitę ir „šiuo klausimu praves įžanginį diskusinį posėdį – pasiruoš svarstymui“.

Lietuvoje diskusijos dėl prekybos centrų darbo laiko kyla nuo 2002 metų, kai didieji prekybininkai susitarė nedirbti per šventes, tačiau susitarimo laikėsi vos kartą – per tų metų Kalėdas. Seime dėl to buvo diskutuojama 2007 ir 2010 metais, bet prekybos centrų darbą ribojančios pataisos palaikymo nesulaukė.

Kaimyninėje Lenkijoje nuo šių metų kovo iki metų pabaigos parduotuvėms leista dirbti tik du sekmadienius per mėnesį, 2019 metais – vieną, o nuo 2020 metų darbas sekmadieniais bus uždraustas.