Niūrios prognozės
„Tyrimai rodo, kad dabar 3,5 dirbančiojo finansuoja vieną pensininką, o jau netrukus, 2035 metais, vienam pensininkui jau teks tik 1,7 dirbančiojo. Turime suprasti, kad našta tikrai bus didelė – finansuoti „Sodrą“, mokėti visus mokesčius. Juk reikia išlaikyti ir viešąjį sektorių, visą infrastruktūrą. Regionai juk tuštėja, gyventojų vis mažiau, bet išlaikyti tą infrastruktūrą vis vien reikia“, – sakė Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.
Esą vis atsiranda sakančių, kad mažiau dirbančiųjų reikš didesnes algas. E. Leontjeva paneigė tokias mintis: „Nėra taip viskas paprasta, negali algų pareikalauti iš dangaus, reikia jas uždirbti. Kaip tik kiti tyrimai rodo, kad darbo našumas Lietuvoje labai atsilieka nuo atlyginimų augimo. Perpus mažiau auga mūsų našumas. Tam, kad labai daug uždirbtume, reikia labai daug investuoti. Matome visą ekonominių problemų kompleksą, jas reikia spręsti. Vien pašalpom ir palankia valstybės politika šitų dalykų neišspręstume“.
„Jeigu žmonės susirūpinę ateitimi, tai tikrai reikia gimdyti daugiau vaikų. Bet reikia galvoti ir apie kitus būdus – neprarasti tų žmonių, kurie šiandien yra Lietuvoje, juk mes per dešimtmetį praradome šimtus tūkstančių gyventojų“, – teigė ji.
Padėtų intensyvesnė imigracija
Jeigu žmonės susirūpinę ateitimi, tai tikrai reikia gimdyti daugiau vaikų.
„Iš tiesų pasaulyje vyksta arši kova dėl talentų ir dėl darbo rankų. Jeigu konvejeriui trūksta fasuotojų, tai tas fasuotojas tampa didžiausiu talentu, brangesniu negu technologas ar inžinierius. Mes, deja, vėluojame toje konkurencinėje kovoje. Turime palankią situaciją – tiek baltarusiai, tiek ukrainiečiai labai mielai nori atvykti į Lietuvą ir darbuotis. Dalis žmonių norėtų įsikurti ir su šeimomis. Tačiau nustatėme, kad mūsų legali imigracijos politika yra labai biurokratizuota. Ką reikėtų padaryti? Visą tą nereikalingą biurokratiją likviduoti, nes tai irgi yra kaštai visuomenei, kaštai valstybei“, – kalbėjo E. Leontjeva.
Anot Laisvosios rinkos instituto prezidentės, Lietuvai šiuo metu trūksta įvairių sričių darbo jėgos: „Trūksta technologų, ypač trūksta inžinierių, nes turime tikrai puikių gamyklų, bet reikia žmonių, kurie tikrai profesionaliai pasirengę ten dirbti. Turime paradoksalią situaciją, kad net suradus inžinierių ar technologą Ukrainoje, gali iki pusės metų užtrukti visas tas jo atsivežimas. Per tą laiką žmogus įsidarbina Lenkijoje. Žmonės jau ir bijo pradėti tas legalias procedūras. Kita vertus, matome, kad kai legalios procedūros yra tokios apsunkintos, vyksta nelegali imigracija – žmonės „komandiruojami“ per Lenkiją, per kitas valstybes. Tada žmogus tampa labai priklausomas, pažeidžiamos jo teisės. Reikia suprasti, kad tai yra tiesioginė išdava to, kad žmonės negali atvažiuoti legaliai“.
„Iš tiesų regionų tuštėjimas yra viena iš opiausių problemų. Galvojant apie tai, kad atvyktų šeimos gyventi į Lietuvą, kadangi didmiesčiuose būsto kainos yra pakankamai didelės, galbūt būtų galimybė toms šeimoms įsikurti regionuose. Yra žmonių, kurie mielai užsiimtų ir žemės ūkiu. Yra vilties, kad mūsų regionai gali vėl prisipildyti žmonių. Galimybių veikti yra daug, bet pirmiausia, prieš pradedant skatinti, reikia nuimti kliūtis, nes dažniausiai paaiškėja, kad pati valstybė savo biurokratinėmis kliūtimis stabdo procesus, kurie jau yra pribrendę, ir kurie yra reikalingi ne tik mūsų ekonomikai, bet galvojant apie mūsų ilgalaikes perspektyvas kiekvienam Lietuvos gyventojui“, – šnekėjo E. Leontjeva.
„Pirmiausia reikėtų panaikinti visas nereikalingas procedūras Užimtumo tarnyboje, ir tuomet Užimtumo tarnyba galės susitelkti į duos darbus, kurie tikrai turi kažkokią prasmę. Kalbama apie tai, kad mūsų bedarbius reikia įdarbinti, jiems reikia padėti išeiti iš tų nedarbo spąstų. Jiems reikia ir perkvalifikavimo pagalbos, ir viskių kitokių dalykų. Būtent pašalpomis negali padėti žmogui tam tikrose situacijose. Tam, kad Užimtumo tarnyba galėtų susitelkti į tuos darbus ir aprūpinti darbo rinkos poreikius, reikia nuimti nereikalingą biurokratiją, o tuomet ir migracijos problema pradės spręstis savaime“, – komentavo ji.
