Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas pranešė, kad valdantieji turbūt nepritars gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo mažinimui, bet siūlys sparčiau didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).

„Vaikai abejonių nekelia, taškas. Čia prezidento ir mūsų nuomonės sutampa tikriausiai absoliučiai. Klausimas – vienintelis – dėl GPM ir NPD, čia yra nuomonių skirtumas“, – BNS penktadienį sakė R. Karbauskis.

Prezidentas penktadienį pasiūlė, kad vaikams iš nepasiturinčių ir gausių šeimų, taip pat vaikams su negalia ne vėliau kaip liepos mėnesį būtų išmokėta vienkartinė 200 eurų išmoka, o visiems kitiems vaikams – vienkartinė 120 eurų išmoka.

G. Nausėda taip pat siūlo sumažinti GPM tarifą nuo 20 iki 15 proc. darbuotojų pajamoms iki trijų vidutinių darbo užmokesčių lygio – 4 tūkst. eurų prieš mokesčius. Sumažintas tarifas galiotų nuo liepos iki metų pabaigos.

Prezidentas taip pat pasiūlė ankstinti numatytą NPD padidinimą ir pradėti taikyti 50 eurų didesnį NPD jau šiais metais.

R. Karbauskis siūlo nemažinti GPM, o NPD didinti 100 eurų.

„Mūsų siūlymas tikriausiai bus nemažinti GPM ir ne 50, o 100 eurų didinti NPD. Tokiu būdu mes turėtume efektą, kad būtų nauda turintiems mažiausias pajamas“, – teigė „valstiečių“ lyderis.

„Seime bus diskusija“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, NPD būtų galima padidinti atgaline data – nuo šių metų sausio pirmos. Pasak R. Karbauskio, tokiu atveju gyventojams būtų grąžintos permokos.

„Atgal priimti sprendimą – tą galima teisiškai padaryti. Gautųsi, kad būtų grąžintos permokos“, – sakė R. Karbauskis.

Jis taip pat teigė, kad valdančiųjų siūlymas yra socialiai teisingesnis, nes būtų orientuotas į mažiausias pajamas šiuo metu gaunančius žmones.

„Tai yra ne prieštaravimas prezidentui, o tiesiog ieškojimas geriausio sprendimo“, – tvirtino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas.

R. Karbauskio teigimu, Seimas prezidento pasiūlymus turėtų pradėti svarstyti kitą savaitę.

„Sodros“ duomenimis, nuo liepos 1 d., kai įsigaliojo Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymas, teisę kreiptis dėl ilgalaikio darbo išmokos įgijo apie 500 apdraustųjų.

„Apie tai, kad vienoje darbovietėje nepertraukiamai praleidus daugiau nei penkerius metus ir darbo sutartį nutraukus darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės galima kreiptis dėl ilgalaikio darbo išmokos, pranešame visiems darbuotojams, kurie per 3 mėnesius po atleidimo nesikreipia dėl šios išmokos skyrimo“, - sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis. Iki šiol prašymus pateikė kiek daugiau nei 200 apdraustųjų.

Gyventojai, pretenduojantys gauti ilgalaikio darbo išmoką, dėl jos gali kreiptis pusę metų. Tačiau svarstyti jų prašymus pradedama ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo atleidimo dienos, nes išmokos skiriamos tik tiems darbuotojams, kurie per tris mėnesius neįsidarbino pas tą patį darbdavį. Tai reiškia, kad rugsėjį atleisto darbuotojo prašymas gali būti svarstomas gruodį.

Ilgalaikio darbo išmokos gali būti skiriamos tik tiems darbuotojams, kurie buvo atleisti po šių metų liepos 1 dienos. Jei darbuotojas, atleistas iš einamų pareigų darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, ir įmonėje nepertraukiamai praleido nuo 5 iki 10 metų, jam skiriama vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Išdirbus nuo 10 iki 20 metų - dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmoka, o daugiau nei 20 metų - trijų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmoka.

Mėnesio darbo užmokesčio dydis apskaičiuojamas pagal tam darbuotojui už praėjusių dvylika mėnesių priskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, vidurkį. Taip pat svarbu, kad ilgalaikio darbo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar žmogus gauna kitų išmokų.

Iki pavasario sesijos pabaigos Seimą turėtų pasiekti Vidaus reikalų ministerijos parengtos Darbo kodekso pataisos, kurios vienu mostu nubrauktų dešimtmečius galiojusią nuostatą, kad dirbantiems įvairiose sferose asmenims didelis darbo stažas – ir garantija gauti didesnes išmokas atleidimo iš darbo atveju, ir tarsi pripažinimas profesinėje srityje. Dėl to jau šiuo metu Seime kyla daug nesutarimų, o patyrę vadybininkai įspėja, jog tokios įstatymų pataisos gali sukelti nemenką dirbančiųjų nepasitenkinimą.

„Būtų socialiai neteisinga, jei iš Darbo kodekso išnyktų nuostata, kad darbo stažas nėra svarus argumentas, vertinant dirbančiųjų patirtį ar išmokas atleidimo atveju. Pagaliau, didelis darbo stažas įrodo ir įvairių institucijų ar įmonių darbuotojų lojalumą. Tokia praktika Lietuvoje galioja daugelį dešimtmečių, ir sprendimas jos atsisakyti būtų prieštaringas“, – teigė Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto vadovas Algis Krupavičius.

Be to, pasak jo, didelis darbo stažas įvairiose organizacijose, ypač statutinėse, vertinamas dar ir kaip profesionalumo įrodymas, nes darbo patirtis vienoje organizacijoje žmonėms leidžia sukaupti kompetenciją, žinias.

„Jeigu atsirastų naujas griežtas darbo santykių reguliavimas, tai reikštų, jog apskritai darbuotojai nėra skatinami būti lojalūs ir dirbti vienai organizacijai ne kelerius metus, bet daug metų, todėl žmonės būtų linkę dažniau keisti darbovietes“, – svarstė A. Krupavičius.

Mokslininkas pastebėjo, kad, jeigu nebebūtų vertinama darbo stažo trukmė vienoje organizacijoje ir būtų atsisakyta skatinimų už didelį darbo stažą, dirbantieji prarastų motyvaciją ilgiau dirbti vienoje organizacijoje, siekti joje karjeros.

Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas kol kas atsargiai vertina Darbo kodekso pataisas, kurios suteiktų galimybę darbdaviams nebeatsižvelgti į ilgametį darbo stažą, atleidžiant darbuotojus: „Tai – tik pasiūlymas. Ar jam bus pritarta Seime, ar ne, dar – ilga istorija. Jeigu didelio darbo stažo vienoje organizacijoje būtų nutarta nebepaisyti, tuomet tektų keisti ne vieną įstatymą, nes Lietuvoje daugelyje teisės aktų darbo stažas laikomas vienu iš rodiklių, nuo kurio priklauso atlyginimų, pensijų dydžiai. Ypač – valstybės tarnyboje.“

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Tomas Davulis, padėjęs Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams rengti Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, tvirtino, jog pirmiausia buvo bandyta susitarti su visuomene ir socialiniais partneriais, kokia yra išeitinės išmokos paskirtis: „Jei išmokos, išeinant iš darbo, paskirtis yra prarandamų lėšų kompensavimas, tuomet reikėtų pateikti įrodymus, kad tos pajamos iš tikrųjų yra prarandamos. Kai tos išmokos susiejamos su darbo stažu, kartu susiejama ir su dirbančiojo amžiumi. Todėl atsiranda netiesioginė diskriminacija dėl amžiaus, ir ją reikia pateisinti tam tikru socialinės politikos tikslu. To tikslo reikėtų siekti tinkamomis ir proporcingomis priemonėmis.“

T. Davulis įsitikinęs, kad, kai Lietuvoje pagal darbo stažo dydį diferencijuojamos skirtingo amžiaus asmenų grupės, labai sunku identifikuoti socialinės politikos tikslą, o tai prasilenkia su Europos Sąjungos (ES) teisės direktyvomis.

„Kita vertus, yra ES šalių, kuriose iš viso nėra tokio dalyko, kaip išeitinės išmokos, o tik nustatyti ilgesni įspėjimų dėl atleidimo laikotarpiai. Yra šalių, kur išeitinės išmokos priklauso nuo darbo stažo, bet yra ir šalių, kur šios išmokos iš viso neturi nieko bendro su darbo stažu. Mums reikėtų apsispręsti, kokios išmokos ir kokiu tikslu turėtų būti Lietuvoje,“ – aiškino T. Davulis.

Pasak jo, mokslininkai, talkinę  Vidaus reikalų ministerijai, rengiant Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, laikėsi nuostatos, kad išeitines išmokas privalėtų mokėti ir darbdavys.

„Tikrai nesiekėme įteisinti to, kad darbdaviai noriai ir pakankamai lengvai galėtų atleisti savo darbuotojus iš darbo. Tam tikros išeitinės išmokos juos turėtų sudrausminti“, – teigė T. Davulis.

Paklaustas, kaip būtų elgiamasi su statutiniais pareigūnais, kuriems darbo stažas prilygo užtarnautiems antpečiams, mokslininkas patikslino: „Statutinių pareigūnų darbo santykiai Darbo kodeksu neapibrėžiami. Ar valstybė statutinius pareigūnus, valstybės tarnautojus ir teisėjus pasiliks savo reguliavimo sferoje, negalėčiau atsakyti. Tačiau valstybė, remdamasi jų darbo stažu, galėtų nustatyti aukštesnę kvalifikaciją bei atsakomybę. Tuomet darbo stažas galėtų būti ir kaip atlyginimo dedamoji.“

Ar siūlomos Darbo kodekso pataisos sulauks Seimo pritarimo, T. Davulis nesiėmė prognozuoti. Anot jo, mokslininkai atliko savo darbą, o politikai privalės nuspręsti, ar verta jam pritarti.