Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigia, kad Tarptautinę darbo dieną dieną organizuojamu renginiu yra siekiama priminti tiek valdžios struktūroms, tiek šalies gyventojams apie darbuotojų teises.

„Mes naudojamės šia diena priminti apie darbuotojų teises. Mes ypatingai norime atkreipti dėmesį ne tik Vyriausybės, Seimo, bet ir visų gyventojų į tai, kad šiandieną darbo žmogus uždirba ypač mažai, jis dirba padidintu krūviu, neretai yra neapskaitomi viršvalandžiai ir jam tenka dirbti ir antrą, trečią darbą, kad uždirbtų bent kiek“, – Eltai teigė I. Ruginienė.

Todėl Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė akcentuoja, kad organizuojamo pikniko pagrindinis šūkis – „Kad ir kiek bedirbtų žmogus, jis vis tiek užsidirba tik „baronkai“.

I. Ruginienės teigimu, dėl šios priežasties simboliniai riestainiai dalinami ir renginio dalyviams.

„Simbolis mūsų – riestainis, kuris ir simbolizuoja, kad, deja, šiandieną žmonės, kad ir kokiu krūviu bedirbdami, jie vis dėlto uždirba tik riestainiui“, – paaiškino ji.

Vykstančio pikniko metu, pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės, visi norintys galės gauti nemokamas teisines konsultacijas.

Taip pat Vinco Kudirkos aikštėje iškabinti plakatai, kuriais siekiama atkreipti dėmesį į profesijų atstovus, kurie Tarptautinę darbo dieną mini dirbdami. Ant plakatų užrašai skelbia: „Padavėjas Aušrius (18 m.): dirbu už arbatpinigius ir maistą, piknikai man – per brangu“, „Ugniagesė Laima (32 m.): būčiau čia, bet dabar nuolat kas nors dega, o mūsų – nedaug“, „Slaugytojas Jonas (25 m.): būčiau čia, bet budžiu antrą parą iš eilės“, „Fūristas Saulius (51 m.): aš iš viso pusę metų nebuvau namie“.

„Mes teiksime nemokamas teisines konsultacijas visiems be išimtiems, tiems, kam reikės. Taip pat mes turime tokią vizualinę akciją. Norime parodyti, kokios profesijos ir kiek žmonių iš tiesų šiandien dirba. Ir, deja, negali ateiti pailsėti kartu su mumis“, – atkreipė dėmesį renginio organizatorė.

Ji akcentuoja, kad renginiu taip pat siekiama atkreipti ir pačių darbuotojų dėmesį į savo teises.

„Mes norime atkreipti dėmesį ne tik Vyriausybės, bet ir pačių darbuotojų, kad jie irgi suprastų, kad mes juos palaikome. Kad darbuotojai atkreiptų dėmesį: nenormalu dirbti nenormuotą darbo valandų skaičių ir kad už darbą turi būti oriai atlyginta. Minimalus, deja, atlyginimas Lietuvoje negarantuoja normalaus gyvenimo“, – teigė I. Ruginienė.

„Mes sakome, kad mes norime gyventi, bet neišgyventi. Mes norime džiaugtis gyvenimu, bet ne dirbti iki iškritimo“, – pabrėžė ji.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) – didžiausias nacionalinis profesinių sąjungų centras Lietuvoje, šiuo metu vienijantis 25 šakines organizacijas ir daugiau nei 50 tūkst. narių.

Lietuvos profsąjunga „Solidarumas“ organizuoja automobilių koloną, rengia piketus

Tuo tarpu Lietuvos profsąjunga „Solidarumas“ Tarptautinę darbo dieną rengia Gegužės 1-osios „važiuotynes“. Profsąjungos nariai juda automobilių kolona per Vilnių ir rengia piketus prie Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros.

Profsąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė teigia, kad tarp pagrindinių profsąjungos reikalavimų – teisingas atlyginimas už 8 valandų dienos darbą. Taip pat reikalaujama dvigubinti apmokėjimą už viršvalandžius, pritarti Europos Komisijos teikiamai direktyvai dėl minimalios algos, nustatant, kad minimali alga negali būti mažesnė nei 50 proc. šalies vidutinės algos arba 60 proc. šalies atlyginimų medianos dydžio. Profsąjunga taip pat reikalauja remti socialinį dialogą įmonių, regionų ir valstybės lygiu, nepriimti įstatymų, kurie nebuvo aptarti Trišalėje taryboje, steigti Trišales tarybas regionuose ir pan.

„Prieš 100 metų žmonės kovojo už aštuonių valandų darbo dieną. O dabar 8 valandų darbo diena pradingo, visur įvestas lankstus darbo grafikas ir suminė darbo laiko apskaita. Viską, ką leidžia daryti kodeksas, visos formos pritaikytos tam, kad kuo galima geriau išnaudoti žmogų, nemokant jam viršvalandžių“, – Eltai teigė K. Krupavičienė.

Jos teigimu, pagrindinis organizuojamo renginio šūkis – „Daugiau demokratijos darbo vietoje“.

Lietuvos profsąjunga „Solidarumas“ atstovauja apie 20 tūkst. narių iš įvairių sektorių.

„Prezidentas ir Vyriausybė turi bendrą siekį, kad bylos teismuose – tiek civilinės, tiek baudžiamosios, tiek administracinės, būtų nagrinėjamos žymiai greičiau, ypač svarbu paminėti ir didžiųjų rezonansinių bylų nagrinėjimą“, – BNS antradienį sakė E. Jankevičius.

„Šiandien teisingumo vykdymas užtrunka per ilgai (...) Iš esmės, mes perskirstysime krūvius tarp apygardų, tarp apylinkių teismų, kai kurias funkcijas siūlysime nuimti nuo apylinkės teismų“, – pridūrė jis.

Antradienį ministras kartu su prezidentu Gitanu Nausėda aptarė teismų darbo krūvius.

„Pristačiau prezidentui įvairias iniciatyvas, kaip padaryti, kad teismuose bylos būtų nagrinėjamos greičiau“, – teigė teisingumo ministras.

Jis teigė, kad artimiausiu metu bus siūloma kai kurias apylinkės teismuose nagrinėjamas bylas ir tam tikrų administracinių ginčų nagrinėjimą perduoti kitoms institucijoms

„Mes atkreipiame dėmesį, kad apylinkės teismuose kai kurios nagrinėjamos bylos nėra ginčų sprendimai, o teismas turi nagrinėti tik ginčo sprendimus, todėl siūlysime tas bylas, kuriose nėra ginčo sprendimo, perduoti kitoms institucijoms“, – kalbėjo E. Jankevičius.

„Matome, kad apylinkių teismai yra labai apkrauti, teisėjai 33 bylas turi išnagrinėti per mėnesį, tai yra per vieną darbo dieną – daugiau nei viena byla, todėl siūlysime ir tam tikrus administracinius nusižengimus perduoti nagrinėti institucijoms“, – teigė jis.

Teisingumo ministras taip pat teigė, kad apygardos teismuose bus siūloma civilinius ginčus iki 100 tūkst. eurų perduoti nagrinėti apylinkės teismams.

E. Jankevičius sako, kad teisės aktų pakeitimus ruošiamasi artimiausiu metu pateikti svarstyti Vyriausybei, jis tikisi, kad pakeitimai galėtų būti priimti Seimo rudens sesijoje.

Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, pernai didžiausias bylų krūvis teko apylinkių teismų teisėjams. Anot statistikos, apylinkės teisme dirbantis teisėjas per dieną išnagrinėja 1,58 bylos.

2019 metais apylinkių teismuose vidutiniškai per metus vienas teisėjas išnagrinėjo 398 bylas, apygardų teismuose – 138, apygardų administracinių teismuose – 318.