– Kodėl staiga nusikaltėliai nusitaikė į darbo ieškančius gyventojus?

– Išskirčiau dvi priežastis. Viena yra ta, kad apskritai „LinkedIn“, jei lygintume 2018 m., kai aš pradėjau su juo dirbti, ir dabar, šis tinklas labai išpopuliarėjo. Lietuvoje juo naudojasi bent 600 tūkst. žmonių. Bendrai pasaulyje – 900 milijonų. Antra priežastis – pandemija, kuri paskatino žmones dirbti nuotoliniu būdu. Tad darbo skelbimai yra gera niša priimti darbuotojus dirbti nuotoliniu būdu. O „LinkedIn“ tapo labai gera kombinacija. Pirmiausiai todėl, kad čia gali rasti labai gerą darbo skelbimą, antra – darbo skelbimai tapo nuotoliniai ir įprasta praktika.

Dažniausiai sukčiavimo atveju skelbimas atrodo lyg „Teleloto“ bilietas, siūlantis kur kas didesnį atlyginimą už darbą nei įprastai.

 

– Koks tokio pobūdžio sukčiavimo mechanizmas, kaip tai vyksta?

– Įsivaizduokime, kad ieškau žinių vedėjo darbo ir „LinkedIn“ pamatau tokį pasiūlymą. Dažniausiai sukčiavimo atveju skelbimas atrodo lyg „Teleloto“ bilietas, siūlantis kur kas didesnį atlyginimą už darbą nei įprastai. Antra – siūlo daug papildomų naudų, pavyzdžiui, visiems šeimos nariams, net jūsų šuniukui, sveikatos draudimą. Trečias dalykas, jei biuras yra ne Lietuvoje, tai neva gausite galimybę kartą per mėnesį nemokamai nuskristi pas juos į įmonę. Toks neįprastas skelbimas patraukia daugelio dėmesį ir paskatina aplikuoti. Kai aplikuoji, dažniausiai gauni laišką. Čia  reikėtų atkreipti į pašto dėžutės adresą. Pavyzdžiui, jei man LNK siųstų laišką, kad esu priimtas, ir jeigu tas laiškas būtų, tarkim, lnkzinios@gmail.com, reikėtų suklusti. Tai jau – „raudona vėliava“, nes įmonė, kuri siūlo gerą poziciją arba kuri yra žinoma tarptautiniu mastu, manau, gali sau leisti investuoti į normalios pašto dėžutės adresą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Į ką dar reikėtų atkreipti dėmesį?

– Trečias dalykas, kai su tavimi pradeda bendrauti sukčiai, jie stengiasi išgauti juos dominančią informaciją. Tiksliau, jie nori, kad žmogus paspaustų ant tam tikros nuorodos, kuri sugeneruotų virusą ir tu gauni „dovaną“ į savo kompiuterį. Kaip toliau viskas atrodytų? Mano atveju, pavyzdžiui, parašytų: „Sveikiname, Robertai, tu priimtas į darbą“ arba „Tu esi antrame etape ir mes norėtume su tavimi pakalbėti per „Teams“. Jie prašo paspausti ant tam tikros nuorodos. Jeigu paspaudi, tikėtina, kad gali atsisveikinti su savo kompiuteriu.

– Ar kas nors bandė aiškintis, kiek nuostolių gyventojai dėl to yra patyrę?

– Lietuvoje – ne, nes čia „LinkedIn“ dar tik įsivažiuoja. Pasaulyje taip pat nėra suskaičiuota, bet tokių skelbimų kasmet daugėja. 2021 metais tokių buvo trys tūkstančiai, o 2022-aisiais – jau septyni tūkstančiai. „LinkedIn“ fiksuoja, kad apskritai melagingų naujienų, nebūtinai susijusių su darbo skelbimais, pernai per pirmą pusmetį buvo apie 85 milijonai. Sukčiai labiausiai taikosi ne į pačias įmones, o į kandidatą, kad išgautų kuo daugiau asmeninės informacijos, kuri gali paskui nuvesti sukčius net į jūsų banko sąskaitą.

„Pastaruoju metu stebime padažnėjimą atvejų, kai asmenys kreipiasi dėl lyties ir amžiaus pagrindais diskriminuojančių darbo skelbimų arba darbdavių komentarų įsidarbinimo metu“, – teigia Birutė Sabatauskaitė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenimis, per pirmuosius šių metų mėnesius dėl darbo skelbimų į tarnybą kreiptasi 16 kartų. Pusė šių kreipimųsi buvo susijusi  diskriminacija dėl amžiaus, taip pat dažnai pasitaikė skundė dėl diskriminacijos lyties pagrindu.

„Susisiekus su darbdaviais, pasigirsta įvairios stereotipinės nuostatos. Komentuodami savo skelbimų reikalavimus, darbdaviai amžiaus limitus bando pagrįsti įvairiai. Pavyzdžiui, teigia, kad ieško jauno darbuotojo, nes jis geriau pritaps jauname kolektyve. Ieško moters kasininkės, nes moterys neva kruopštesnės, o vyrų ieško fizinės jėgos reikalaujantiems darbams“, – tarnybos pranešime pasakojo B. Sabatauskaitė.

Anot jos, teko susidurti su sušių restoranu, ieškančiu vyro sušių šefo, nes šio patiekalo gaminimas moterims neva gali būti per sunkus.

„Įstatyminė apsauga nuo diskriminacijos dėl lyties darbo santykių srityje galioja jau 24 metus, o nuo diskriminacijos dėl amžiaus – 18. Tačiau net ir prabėgus ne vienam dešimtmečiui, su tuo dar susiduria darbo ieškantys žmonės“, – sakė kontrolierė.

Kaip diskriminacinį pavyzdį, tarnybą nurodė darbo skelbimą, kad ieškoma jaunų darbuotojų: „Jei esi jaunas, drąsus ir atsakingas – siūlome tau darbą mūsų įmonėje“.

Lygių galimybių įstatymas draudžia diskriminaciją lyties, amžiaus, negalios, šeiminės padėties ir kitais įstatyme numatytais pagrindais darbo santykių srityje. Į darbo santykių sritį patenka ir darbo skelbimai, ir darbdavio veiksmai, komentarai, klausimai darbo pokalbių metu.

Pasak B. Sabatauskaitės, tačiau esama profesijų ar darbo vietų, kuriose amžiaus ribos yra numatytos įstatymuose, o lytis kartais yra lemiamas faktorius – tai gali būti aktoriai (-ės), modeliai, solistai (-ės) ir pan.

„Pastaruoju metu stebime padažnėjimą atvejų, kai asmenys kreipiasi dėl lyties ir amžiaus pagrindais diskriminuojančių darbo skelbimų arba darbdavių komentarų įsidarbinimo metu“, – teigia Birutė Sabatauskaitė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenimis, per pirmuosius šių metų mėnesius dėl darbo skelbimų į tarnybą kreiptasi 16 kartų. Pusė šių kreipimųsi buvo susijusi  diskriminacija dėl amžiaus, taip pat dažnai pasitaikė skundė dėl diskriminacijos lyties pagrindu.

„Susisiekus su darbdaviais, pasigirsta įvairios stereotipinės nuostatos. Komentuodami savo skelbimų reikalavimus, darbdaviai amžiaus limitus bando pagrįsti įvairiai. Pavyzdžiui, teigia, kad ieško jauno darbuotojo, nes jis geriau pritaps jauname kolektyve. Ieško moters kasininkės, nes moterys neva kruopštesnės, o vyrų ieško fizinės jėgos reikalaujantiems darbams“, – tarnybos pranešime pasakojo B. Sabatauskaitė.

Pavyzdžiui, teigia, kad ieško jauno darbuotojo, nes jis geriau pritaps jauname kolektyve. Ieško moters kasininkės, nes moterys neva kruopštesnės.

Anot jos, teko susidurti su sušių restoranu, ieškančiu vyro sušių šefo, nes šio patiekalo gaminimas moterims neva gali būti per sunkus.

„Įstatyminė apsauga nuo diskriminacijos dėl lyties darbo santykių srityje galioja jau 24 metus, o nuo diskriminacijos dėl amžiaus – 18. Tačiau net ir prabėgus ne vienam dešimtmečiui, su tuo dar susiduria darbo ieškantys žmonės“, – sakė kontrolierė.

Kaip diskriminacinį pavyzdį, tarnybą nurodė darbo skelbimą, kad ieškoma jaunų darbuotojų: „Jei esi jaunas, drąsus ir atsakingas – siūlome tau darbą mūsų įmonėje“.

Lygių galimybių įstatymas draudžia diskriminaciją lyties, amžiaus, negalios, šeiminės padėties ir kitais įstatyme numatytais pagrindais darbo santykių srityje. Į darbo santykių sritį patenka ir darbo skelbimai, ir darbdavio veiksmai, komentarai, klausimai darbo pokalbių metu.

Pasak B. Sabatauskaitės, tačiau esama profesijų ar darbo vietų, kuriose amžiaus ribos yra numatytos įstatymuose, o lytis kartais yra lemiamas faktorius – tai gali būti aktoriai (-ės), modeliai, solistai (-ės) ir pan. 

„Reikalavimas skelbti siūlomą darbo užmokestį darbo skelbimuose įsigaliojo beveik prieš 2,5 metų. Nors pradžioje girdėjosi nepatenkintų darbdavių skundų, kad tai pažeidžia vienokius ar kitokius jų interesus, tačiau šiuo metu, galima sakyti, šio reikalavimo laikomasi pavyzdingai“, – statistiką apžvelgė VDI Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius.

Po 2019 m. liepos 27 d., kai įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimai, reikalaujantys darbo skelbimuose nurodyti darbo užmokestį, fiksuoti aštuoni pažeidimai, 2020-aisiais – 22, o šiemet iki gruodžio – vos trys pažeidimai.

„Iš pradžių, kai tik įsigaliojo pakeitimai, siuntėme prevencinius laiškus, perspėdami, kad įmonės pasitaisytų, nes tai buvo naujovė. Suprantame, kad kartais tokie pažeidimai padaromi nepiktybiškai, tad, fiksavę šio Darbo kodekso reikalavimo nevykdymą, pradžioje leidome pataisyti skelbimą. Baudos šiemet dėl reikalavimo nesilaikymo dar neteko skirti“, – pasakojo Š.Orlavičius.

Kai atlyginimas paskelbiamas viešai, darbo skelbime, piktnaudžiauti daug sudėtingiau.

Pasak darbo teisės specialisto, nors kai kam reikalavimas skelbti darbo užmokestį gali pasirodyti perteklinis, VDI specialistai, jam įsigaliojus, pastebėjo ne vieną teigiamą tendenciją.

„Kalbant apie plačiąją visuomenę, darbo rinkos sistema tapo aiškesnė, darbo ieškantis žmogus nesusidomės įmonėmis, kurios siūlo lūkesčius neatitinkančio užmokesčio. Kiek teko girdėti iš darbdavių, siekiant sulaukti daugiau susidomėjusių skelbimu ir pačiu darbu, jie net pradėjo labiau konkuruoti darbo užmokesčio dydžiais. Ir ne tik skelbime, bet ir jau dirbantiems žmonėms, siekiant lygiateisiškumo“, – aiškino Š.Orlavičius.

Tačiau, specialisto teigimu, didžiausią įtaką šis Darbo kodekso pakeitimas turėjo prevencijai prieš diskriminaciją darbe.

„Vieša paslaptis, kad tam tikroms grupėms anksčiau būdavo siūlomas mažesnis darbo užmokestis. Kai atlyginimas paskelbiamas viešai, darbo skelbime, piktnaudžiauti daug sudėtingiau“, – teigė Š.Orlavičius.

Teisė

2019 m. liepos 27-ąją įsigaliojęs Darbo kodekso 25 straipsnio pakeitimas nurodo, kad „Darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus“.

Yra dar viena nauja teorija, kad kai kuriuos "žmogas" rado Briuselio kopūstuose, bet čia nauja, dar nevisiškai susiformavusi teorija.

Kai dėl švento darbo, tai geriau į tas šventas dirbtuves nosies nekišti, o tai meistras išlups šonkaulį ir padarys man antrą žmoną. Vargas bus, neišlaikysiu dviejų.

Ir dėl kopūstinukų laikas parodys, koks bus jų evoliucinės raidos kelias, tikiuosi, jis ilgai nesitęs.

Manau, kad daugeliui iš mūsų suprantamiausia ir realiausia Ch.Darwino teorija. Smagiau gyventi, kai tiki, kad pats save savarankiškai evoliucionavai iš beždžionės į žmogų, o ne šventas senelis sumeistravo.

Kad darbas yra svarbiausia veikla žmogaus gyvenime, supratau anksti. Giliai atmintin įstrigo, kaip tėvukas po 1967 m. uragano pasiraitojęs kelnes brido į darbą per apsemtą Klaipėdos senamiestį. Mama bandė atkalbėti, siūlė pasilikti namuose, o jis: "Kaip tai galima neiti į darbą? O kas žmones vežios?" Jis dirbo autobuso vairuotoju.

Tėvų genai ir mums su broliu persidavė. Brolis anksti pradėjo uždarbiauti iš muzikos, aš – ravėdamas kolūkio laukus, o už uždirbtus pinigus pirkome pirmo būtinumo daiktus.

Pirmą atlyginimą už kolūkio laukų ravėjimą gavau būdamas 14 metų ir iki šių dienų nė vienos dienos nebuvau bedarbiu. Net sirgdamas važiuodavau į reisą. Žmona kartais sakydavo: "Pailsėk, pasirk, pagulėk namie", o aš jai pusiau rimtai, pusiau juokais atsakydavau: "Jei tikri vyrai dėl tokių menkniekių gulės ant "pečiaus", kas tėvynę gins?" Ir važiuodavau į trasą, nes duoną kasdienę laiku nori gauti ir tie neva bedarbiai.

Man keista ir nesuprantama, kai dabar žmonės vis dažniau naudojasi teise būti bedarbiu, tiksliau – veltėdžiu, o ne dirbančiu žmogumi. Taip ir norisi prisiminti mano buvusios mokytojos auksinę frazę: "Jaučiasi tėvų "nedadarbas". Nuo savęs norisi pridurti – "ir valdžios įstatymų "nedadarbas".

Būtų mano valia, bedarbio išmokas mokėčiau tik tada, kai nebeliktų laikraščiuose nė vieno skelbimo "Reikalingi darbuotojai".

Pilna darbo skelbimų, o pas mus – dešimtys tūkstančių bedarbių, tiksliau – veltėdžių, sėdinčių ant dirbančiųjų sprando.

Visus tokius piktybinius bedarbius būtų galima prilyginti tyliesiems mūsų priešų agentams, nes jie savo veiksmais kenkia Lietuvos ekonomikai. Bedarbio išmokas būtų galima skirti COVID-19 testams apmokėti arba kitiems dalykams, bet, deja, reikia maitinti tinginį, gulintį ant krosnies. Vienu žodžiu, jei esi bedarbis, kai yra darbo, vadinasi, esi priešo trolis.

Baisu ir nemalonu, kai tokie neatsakingi piliečiai kaip erkės siurbia dirbančios tautos kraują, tarnauja priešams kenkdami ekonomikai, bet už visa tai baisiau, kad tie piktybiniai bedarbiai ir veltėdžiai ima virsti į tą pradinę žmogaus evoliucijos būseną, kokią nurodo Ch.Darwino teorija. Tokios mintys kyla pažiūrėjus į kai kuriuos profesionalius Lietuvos bedarbius. Tokius, mano manymu, reikia bizūnu atgal į džiungles išvaryti ir tegul pradeda kelionę į Žmogų nuo savarankiškai nusiskinto banano.

Kauno mieste spalio 1-ąją per Užimtumo tarnybą darbo ieškančiųjų buvo 12,3 proc. visų darbingų tos savivaldybės gyventojų, Raseinių rajone – 12,1 proc.

Buvo įdarbinti 5476 (iš jų Kauno mieste – 3021) gyventojai. Kauno rajone įdarbintas 861 asmuo, ir spalio mėnuo pradėtas rajono savivaldybei turint 11,2 proc. darbo ieškančių darbingų gyventojų.

Labiausiai nedarbo lygmuo per pirmąjį rudens mėnesį, lyginant visas Kauno apskrities savivaldybes, sumažėjo Kėdainių rajone (1,7 proc.), kiek mažiau Birštone (1,3 proc.) bei Prienų rajono savivaldybėje (1,2 proc.) Didžiausias santykinis nedarbo rodiklis spalio 1-ąją registruotas Jonavos rajone (14 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų), mažiausias – Birštone (7,7 proc.).

Aktyviosios darbo rinkos politikos priemonėse praėjusį mėnesį pradėjo dalyvauti 481 Kauno apskrities gyventojas, iš jų – 188 kauniečiai.

Pasak Užimtumo tarnybos atstovų, spalio 1 d. šalyje buvo registruota 195,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų, – 7,6 proc., arba 16 tūkst. mažiau nei buvo prieš mėnesį. Palyginus su 2020 metų spalio 1-osios duomenimis, bedarbių skaičius mažėjo 19,8 proc., arba 48,1 tūkst. žmonių.

Darbo jėgos poreikis visoje Lietuvoje išlieka aukštas, – rugsėjo mėnesį darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 66,1 tūkst. darbo pasiūlymų, tai – 2 proc. daugiau nei rugpjūtį. Užimtumas rugsėjį suteiktas 40,9 tūkst. darbo ieškančių asmenų, tai yra 2 tūkst., arba 5,1 proc. daugiau nei rugpjūtį.

Rugsėjo pabaigoje buvo apie 22 tūkst. registruotų laisvų darbo vietų. Daugiausia darbo pasiūlymų registruota sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, krovikams, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojams, kambarinėms ir pagalbininkams, pardavėjams, virėjams, pakuotojams, dailidėms ir staliams.

Po vasaros paaugo apsaugos darbuotojų, betonuotojų, grindų ir plytelių klojėjų, statybininkų montuotojų, dailidžių ir stalių, medienos apdirbimo staklių derintojų ir operatorių poreikis.

Pinigų mulais (angl. money mules) vadinami asmenys, pasamdyti atlikti piniginių pervedimų, siekiant nuslėpti neteisėtai įgytų lėšų kilmę, kitaip tariant – plaunant pinigus. Dažnai mulai nežino tikrojo savo veiksmų tikslo. Susivilioję atlygiu, jie pervedinėja į asmeninę sąskaitą atkeliavusius pinigus kitiems gavėjams, nesusimąstydami, kad šitaip tampa nusikalstamos veiklos grandimi.

„Sukčiavimai virtualiojoje erdvėje turi daug scenarijų. Jie skaudžiai atsiliepia ne tik aukų finansinei situacijai, bet ir psichologinei būklei. Pinigų mulų veiklos schemos išsiskiria tuo, kad tikrosios jų esmės nežinojimas neapsaugo aukos nuo atsakomybės. Žmogui tapus mulų grandinės dalimi, tai gali paveikti visą tolesnį jo gyvenimą. Be teisinės atsakomybės, toks asmuo gali netekti galimybės ateityje atsidaryti banko sąskaitą bei gauti paskolą“, – akcentavo Audrius Šapola, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininkas.

Žmogui tapus mulų grandinės dalimi, tai gali paveikti visą tolesnį jo gyvenimą.

Aktyviau taikosi į jaunimą

Pinigų mulų veiklai kurį laiką buvo įprasta pasitelkti imigrantus, bedarbius, kitus socialinės rizikos grupių atstovus. Šiuo metu vis labiau matoma tendencija šiai neteisėtai veiklai verbuoti jaunimą.

Potencialių mulų ieškoma įvairiais būdais, pavyzdžiui, užmezgant kontaktą tiesiogiai arba elektroniniu paštu. Pastebima, kad nusikaltėliai taip pat vis dažniau pasitelkia socialinius tinklus (pvz., „Facebook“, „Instagram), netikrų darbo skelbimų reklamą ir pokalbių programėlės (pvz., „WhatsApp“, „Viber“).

LBA primena, kad darbo skelbimams, susijusiems su pinigų mulų veiklos schemomis, įprastai būdinga skurdi sakinių struktūra su gramatikos ir rašybos klaidomis. Išsilavinimo ar patirties reikalavimai nenurodomi, o darbo pobūdis visada numato naudojimąsi savo asmenine banko sąskaita piniginiams pavedimams atlikti. Siuntėjo naudojama el. pašto dėžutė įprastai yra sukurta nemokamoje interneto platformoje („Gmail“, „Yahoo!“, „Hotmail“ ir kt.), neatitinka organizacijos pavadinimo.

Pagrindiniai patarimai, kaip išvengti skaudžios patirties – visada pasitikrinti informaciją apie įmonę ar asmenį, kuris siūlo jums darbą, niekada nesidalinti savo banko sąskaitos duomenimis, išskyrus gerai pažįstamus ir patikimus asmenis, bei nesusivilioti pernelyg skambiais pasiūlymais.

Sustabdė tūkstančius operacijų

Atsiradus pagrindo manyti, kad buvote įpainioti į pinigų mulų veiklos schemą, reikėtų tuoj pat nustoti pervedinėti pinigus ir apie situaciją informuoti savo banką ar kitą finansinių paslaugų teikėją bei šalies policiją.

Europos teisėsaugos institucijos, bankai ir kitos finansų sektoriaus įmonės nuolat bendradarbiauja, siekdamos stabdyti pinigų mulų veiklą.

Šiandien 26-ių valstybių teisėsaugos institucijos ir Europos policijos biuras Europolas skelbia akcijos „EMMA 6“, skirtos pinigų mulų veiklos schemoms pažaboti, rezultatus. Šių metų rudenį, pasitelkus Europos bankų federacijos ir kitų organizacijų pagalbą, ji surengta jau šeštus metus iš eilės.

Operacijos metu visame pasaulyje nustatyta 4 031 pinigų mulo bei 227 jų verbavimą vykdžiusių asmenų tapatybė, 422 asmenys buvo suimti, pradėti iš viso 1 529 ikiteisminiai tyrimai. Padedant 500 bankų ir finansų įstaigų bei kitų privačiojo sektoriaus įmonių, sustabdytos 4 942 neteisėtos piniginės operacijos, dėl kurių galėjo būti patirta 33,5 mln. eurų nuostolių.

Siekiant didinti supratimą apie šio tipo sukčiavimą, šiuo metu Europoje vykdoma informacinė kampanija #DontBeAMule (angl. „Nebūk mulas“).

Peržvelgus viešojoje erdvėje publikuojamus darbo skelbimus, VDI pastebi, kad didesnė dalis darbdavių, ieškodami darbuotojų, skelbimuose jau nurodo siūlomą atlyginimą. Tačiau tai darydami vis tiek nepaiso Darbo kodekso nuostatos reikalavimų.

Anot VDI, siūlomas darbo užmokestis darbo skelbimuose nurodomas įvairiai: suma prieš mokesčius ar atskaičius mokesčius, kai kur į atlygį įskaičiuojami ir priedai už pasiektus darbo rezultatus ir pan.

Liepos pabaigoje įsigaliojusi Darbo kodekso nuostata numato darbdavio pareigą darbo skelbime nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą.

„Darbdaviai ne visuomet įsigilina, kokį siūlomą atlyginimą jie privalo nurodyti. Turi būti skelbiamas siūlomas bazinis darbo užmokesčio dydis arba pareiginės algos pastoviosios dalies dydis ir (arba) dydžio intervalas. Žinoma, darbdaviams nedraudžiama skelbime nurodyti ir mokamų priedų dydį, tačiau priedai turėtų būti aiškiai atskirti nuo bazinio darbo užmokesčio“, – pranešime cituojamas Lietuvos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Pavyzdžiui, darbo skelbime gali būti siūlomas bazinio darbo užmokesčio dydžio intervalas nuo 650 iki 850 eurų (bruto/neto), priedai už pasiektus rezultatus – nuo 200 iki 300 eurų (bruto/neto).

Kaip praneša VDI, nurodant bendrą darbo užmokesčio intervalą su mokamais priedais, potencialūs darbuotojai gali būti klaidinami.

Taip pat darbo skelbimuose turi būti nurodomas visas siūlomo darbo užmokesčio intervalas.

Tuo atveju, jeigu darbdavys nevykdo reikalavimo skelbti darbo užmokestį darbo skelbimuose ar vykdo jį netinkamai, VDI, nustačiusi šį pažeidimą, gali taikyti administracinio poveikio priemones – nuo 80 iki 880 eurų.

Darbo kodeksas numato, kad darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomą darbo užmokestį. Kur skelbimas yra skelbiamas – darbdavio pasirinkimas.

Pasak jos, nustačius tokią siūlomo atlygio intervalo ribą darbo skelbimuose pateikiama informacija būtų tikslesnė ir labiau atspindėtų žmonių poreikius gauti adekvačią informaciją apie būsimą darbo užmokestį.

„Matydamas, koks gali būti atlyginimas darbuotojas apsispręstų, ar jam verta rašyti motyvacinius laiškus, gyvenimo aprašymą, dalyvauti pokalbiuose. Apsispręstų, ar ta darbo vieta apskritai gali būti įdomi“, – BNS tvirtino G. Skaistė.

Jos duomenimis, mažiau negu pusė darbdavių nurodo konkretų siūlomą darbo užmokestį, kiti – tik intervalą, kurio diapazonas labai platus.

„Buvo skelbimų kur apatinė intervalo riba yra daugiau nei 10 kartų mažesnė nei viršutinė. Pavyzdžiui, nuo 700 iki 10 tūkst. eurų. Tokia informacija darbo ieškančiam gyventojui nėra nei tiksli, nei naudinga“, – aiškino parlamentarė.

Darbo kodekso nuostata, kuri įpareigoja darbo skelbime nurodyti informaciją apie siūlomo atlyginimo dydį ar jo intervalą įsigaliojo nuo šių metų liepos pabaigos.

Anot jo, bet kokiai rinkai efektyviai funkcionuoti viena pagrindinių sąlygų – pakankamas informacijos kiekis.

„Tarkime, žmogus atėjęs į parduotuvę, iš karto mato produkto kainą, sudėtį, kilmę, kuo daugiau informacijos turi pirkėjas, tuo jam lengviau priimti sprendimą. Tai taikoma ir darbo rinkai. Be abejones, tai padidins darbo rinkos efektyvumą. Dažnai būdavo, kad atėjęs į darbo pokalbį asmuo turėdavo visiškai kitokius darbo užmokesčio lūkesčius nei būdavo pasiūloma“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.

Ekonomisto vertinimu, įpareigojimas skelbti darbo užmokestį leis sugaišti mažiau laiko, skiriamo darbo pokalbiams, tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.

Dažnai būdavo, kad atėjęs į darbo pokalbį asmuo turėdavo visiškai kitokius darbo užmokesčio lūkesčius nei būdavo pasiūloma.

„Manau, kad tai teisingas žingsnis, nes tai didina darbo rinkos efektyvumą. Nesakau, kad būtent nurodytas atlyginimas ir bus sumokėtas, bet tai paspartins darbo paieškos procesą tiek darbuotojams, tiek darbdaviams“, – teigė ekonomistas.

Jo manymu, dalis darbo ieškančių žmonių tiesiog neatvyks į pokalbį, pamatę, kad darbo užmokestis neatitinka jų lūkesčių ir darbdaviui bus lengviau ieškotis darbuotojų.

„Paskelbęs orientacinį darbo užmokestį darbdavys automatiškai galės tikėtis, kad žmonės, kurie ateina į darbo pokalbį, informaciją jau yra gavę, todėl kažkokių siurprizų kalbant apie darbo užmokestį, nebus“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.

Anot ekonomisto, darbo užmokesčio skelbimas – įprasta praktika tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė, JAV, Australija, Naujoji Zelandija.

ELTA primena, kad Seimas ketvirtadienį nusprendė įpareigoti darbdavius darbo skelbimuose informuoti, koks atlyginimas darbuotojui siūlomas.

Už tai, kad Darbo kodekso pataisos būtų priimtos, balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo 5 parlamentarai, susilaikė 30 Seimo narių.

Skelbimuose turės būti nurodomas siūlomo atlyginimo intervalas nuo mažiausio iki didžiausio.