Lietuvos krepšinio lyga (LKL) kartu su LKL teisėjų ekspertais ketvirtadienio rytą surengė posėdį, kuriame išanalizavo rungtynių epizodus bei skyrė sankcijas.

Epizodas 1

Kaip rašoma pranešime, Vilniaus „Ryto“ žaidėjas Arnas Butkevičius puldamas ant „ūselio“ atlieka verpstę. Pernešdamas kamuolį iš dešinės pusės į kairę, jis alkūne užkabina legaliai besiginančio Panevėžio „Lietkabelio“ žaidėjo Dovydo Giedraičio smakrą.

„Situaciją dvigubos atsakomybės zonoje stebintys teisėjai Tomas Jasevičius (pirminė atsakomybės zona) ir Saulius Račys šio kontakto (puolėjo pražangos puolime) nepastebi“ – situaciją aiškina LKL teisėjų direktorius Algimantas Pavilonis.

„Po A. Butkevičiaus netaiklaus metimo, kamuolį apvaldžius „Lietkabelio“ komandai, teisėjas T. Jasevičius turėjo galimybę sustabdyti žaidimą dėl susižeidusio D. Giedraičio, bet ja nepasinaudojo. „Lietkabeliui“ tęsiant puolimą, suklysta Vytenis Lipkevičius ir kamuolį apvaldo „Rytas“ – nuo šio momento žaidimas dėl susižeidusio „Lietkabelio“ žaidėjo jau nebegalėjo būti stabdomas iki „Ryto“ komandos atakos pabaigos“, – sakė A. Pavilonis.

Šis antro ketvirčio pabaigoje neteisingai įvertintas rungtynių epizodas suteikė pretekstą vėliau sekusiam rungtynių dalyvių emocijų proveržiui.

Įvertinus teisėjų veiksmus aukščiau aprašytoje situacijoje, šiandien vykusiame LKL teisėjų ekspertų posėdyje priimtas sprendimas koreguoti teisėjų paskyrimus finalo rungtynėms.

Po šio epizodo „Lietkabelio“ vyr. treneriui Nenadui Čanakui gavus dvi technines pražangas, jam teko palikti aikštelę.

Epizodas 2

Keliaudamas link rūbinės, Panevėžio komandos strategas kliudo „Ryto“ ekipos vyr. trenerį Giedrių Žibėną, taip pažeisdamas LKL nuostatų 9.2.1. punktą, kuris sako, jog „LKL dalyviams LKL rungtynių metu draudžiama naudoti agresyvius veiksmus, veiksmus, pavojingus kito LKL dalyvio sveikatai, draudžiama grasinti, įžeidinėti, smurtauti kitų LKL dalyvių (žaidėjų, trenerių, komandų atstovų, sekretoriato teisėjų, LKL darbuotojų, žiūrovų ir kitų asmenų) atžvilgiu.

Už šio LKL nuostatų punkto pažeidimą „Lietkabelio“ komandai skirta 500 eurų bauda.

Pakeliui į rūbinę „Lietkabelio“ vyr. trenerį agresyviu rėkimu užsipuola Vilniaus „Ryto“ Valdybos pirmininkas Darius Gudelis.

Tokiu savo poelgiu jis pažeidžia LKL nuostatų 9.2.2. punktą, kuris sako, jog „LKL dalyviams draudžiamas chuliganiškų, žeminančių ir/ar agresyvių veiksmų, necenzūrinių, įžeidžiančių ir/ar grasinančių žodžių ir/ar gestų ir/ar veiksmų naudojimas, neapykantos ir/ar smurto (psichologinio, fizinio) kurstymas.“

Už šio LKL nuostatų punkto pažeidimą, dėl „Ryto“ komandos Valdybos pirmininko D. Gudelio agresyvaus elgesio, komandai skirta 500 eurų bauda.

Taip pat „Ryto“ komanda sulaukė griežto įspėjimo už apsaugos tarnybos pasyvumą, neužtikrinant tvarkos įžūlaus ir agresyvaus elgesio LKL dalyvių atžvilgiu (43.1.2., 64.2, 64.14. ir 57.6.1 LKL nuostatų punktai).

Susitikimą su žurnalistais inicijavęs buvęs komandos direktorius išklojo savo patirtį pusantrų metų dirbant sostinės ekipoje.

Pasak Jaručio, klube nesibaigiančios intrigos ir skandalai yra neišvengiami dėl kontrolinį paketo valdančio Gudelio, kuris sukiršino pagrindines pareigas komandoje ėjusius asmenis – patį Jarutį, Dainių Adomaitį ir Liną Kleizą.

Tinklalapis „BasketNews.lt” pateikia esminius Jaručio pasisakymus.

„Noriu pradėti nuo padėkos savo kolektyvui, su kuriuo man teko dirbti, nė vienas žmogus nebuvo atleistas ir jie visi sėkmingai dirbo. Kokį darbą jie nuveikė, aš esu be proto dėkingas ir tuos metus, kuriuos jie išgyveno kartu su manim, petys į petį, o ne su dalininku Dariumi Gudeliu, kuris tuos metus praleido Irane ar dar kažkur keliaudamas ar atostogaudamas.

Nenormaliai esu dėkingas žaidėjams ir treneriams, su kuriais man teko dirbti. Žaidėjams, kurie turbūt tikrai per sukąstus dantis tikėjo klubu, manimi, ir tikėjo, kad skolos bus grąžintos, pinigai bus išmokėti ir kad su jais bus atsiskaityta.

Į visą kolektyvą noriu įtraukti ir Liną Kleizą, su kuriuo man teko dirbti ir su kuriuo buvo padarytas labai gražus konfliktas. Yra fenomenalu, aš noriu padėkoti tam žmogui (Dariui Gudeliui, – aut. past.), kad man niekada neteko dirbti tokioje situacijoje, būti taip manipuliuojamu ir kaip buvo žaidžiama su manimi. Aš esu toks pat, kaip ir jūs visi – avinų banda, kuria Darius Gudelis gali manipuliuoti, valdyti ir daryti, ką nori – tiek su žiniasklaida, tiek su fanais, apie save jau nekalbu.“

Apie apkarpytas „Ryto“ išlaidas: „Pradėsiu nuo visiškai vaikiškų dalykų: nuo tokių legendų kaip skrydžiai. Kodėl Jarutis uždraudė skraidyti medikui ir Juozukui? Aš norėčiau, kad gal ir trečias žmogus neskraidytų. Dėkoju Adomaičiui, kad jis sutiko, jog medikas ir Juozukas neturi skraidyti.

Toliau – paprastas apgyvendinimas. Man atėjus, butai buvo nuomojami iš savo rato žmonių, draugų. Tai yra faktas. Tas baigėsi.

„Audifinos“ audito skaičiai, patvirtinti parašais: 3 mln. eurų išlaidos mano ataskaitiniu laikotarpiu, o prieš tai buvo 4,2 mln. eurų. Visus metus mane vadinote, kad esu vagis. Man nėra skaudu, už šitą darbą atlyginimas – 3 tūkst. eurų (į rankas, 4958 Eur prieš mokesčius). Dariau visą jaunimo programą, „Ryto“ klubo reikalus, o Kleizai palikus iš dalies ėjau ir sporto direktoriaus pareigas. 3 tūkst. eurų į rankas – didelis atlyginimas?

Aš siekiu, kad audito ataskaita būtų vieša, ar tai bus įkelta Registrų centre ar Vilniaus savivaldybės portale, jūs galite užduoti klausimą. Šita ataskaita privalo būti vieša.“

Apie konfliktus su Dariumi Gudeliu: „Grįžtu prie Dariaus Gudelio kaltinimų, mestų man. Audito išvadų jau nebeliko, netgi sakiniai suformuoti Gudelio jums, kaip reikia pateikti ir kaip tarp eilučių esu atleidžiamas. Man reikia kitiems žiūrėti į akis ir bandyti sakyti, kodėl esu į tai įveltas po jūsų antraščių. Tai nėra malonu, patikėkite manimi. Nekaltinu jūsų, bet cituoju Darių Gudelį: „Vieną kartą suėdžiau Gedvydą, jį galiu suėsti ir kitą kartą, turiu daug informacijos. Už manęs stovi kur kas didesnės jėgos: tiek politinės, tiek visos kitos.“

Pagrindinis vasaros konfliktas tarp manęs ir Dariaus Gudelio buvo tas, kad aš pasikviečiau į darbą nenormaliai kompetentingą žmogų Julių Sarapiną. Man jį keičiant aš sakiau, jog vieną dieną mes vėl dirbsime. Jis tuo netikėjo. Aš labai džiaugiuosi, kad jis grįžo, ir aš pats jį asmeniškai įkalbinėjau. Jį įkalbėti po to, ką jis buvo patyręs nuo mano minėtos personos, nebuvo paprasta.

Kai aš atėjau, antrai ketvirčio pusei trūko daugiau nei 600 tūkst. eurų. Skolos didžiulės, atlyginimai neišmokėti po keletą mėnesių. Ir prasideda pats didžiausias konfliktas, kada klubas gauna pajamas iš Čempionų lygos, iš Mareko Blaževičiaus, iš Deivido Sirvydžio išpirkų. Klube atsiranda pajamos. Dar nuostabių rėmėjų dėka, kurie nenusisuko per pandemiją, žaidėjų, kurie atsisakė savo atlyginimų. Galiu kiekvienam spausti ranką ir dėkoti be proto.

Klubas turi pinigų. Ir vieną dieną man bandant prisijungti prie finansinių lentelių, aš nebeturiu priėjimo. Pasirodo, aš esu atjungtas. Kaip įmanoma, jog generalinis direktorius yra atjungtas nuo finansų? Finansus pradėjo tvarkyti Darius Gudelis, kam ir kiek reikia mokėti. Taip prasidėjo didžiausias konfliktas. Ar aš esu nekompetentingas sugeneruodamas 1,3 mln. eurų naudos klubui? Kai man parodė, kiek yra sugeneruota per praeitus metus, turbūt pirmą ir vienintelį kartą sau pasakiau: „Gal kažką nuveikei gero.“

Atjungimas nuo finansų ir jų tvarkymas tapo Gudelio (darbo) dalimi, kai visos pajamos sukrito ir laukėme, kada bus sudėlioti sutarčių nutraukimai. Tas procesas buvo be proto nelengvas. Buvo ir piktų agentų, bet, galų gale, nė su vienu agentu man nereikėjo išsiskirti piktuoju. Vienintelis žaidėjas, kuris padavė klubą į teismą dėl vieno atlyginimo, buvo Rokas Stipčevičius, kuris net neleido man eiti į derybas. Tuo metu toks žaidėjas kaip Arciomas Parachouskis, kuriam klubas buvo skolingas virš 100 tūkst., nusikėlė metams, nes tam žmogui rūpi klubas. Rūpi ir Dainiui Adomaičiui.“

Apie konfliktą su Linu Kleiza: „Niekada neturėjau konflikto su Linu Kleiza. Jis buvo avinas ir aš buvau avinas. Ir buvo sudėliota, kaip perimti klubo dalis iš Kleizos. Tokia yra istorija. Intrigų karalius stumdo šaškes – Jarutį sukiršinti su Kleiza, nes jie visai neblogai sutaria. Kleiza – labai kompetentingas krepšinyje, jis daugiau mane ramindavo, jeigu būdavau kažkuo nepatenkintas. Aš su juo neturiu konflikto.

Aš nėjau į spaudą ir nėjau duoti atsako (po Kleizos pasisakymų). Tada iš kažkur atsiranda vienas pilietis, sako „padarom laidą“. Prie viso šito mėšlo, sakiau aš žinau, kas yra tiesa, negaunu jokio atlyginimo. Audito išvadose mano agentūrai nėra sumokėtas nė vienas centas.“

Apie Dainiaus Adomaičio pakeitimą Donaldu Kairiu: „Buvau priešinamas su Linu Kleiza, su Dainiumi Adomaičiu. Dainius laimi rungtynes, kitą dieną ateina piktas. Kodėl atėjus yra pasakoma, jog „Jarutis – vagis“? Aš turiu įrašą, galiu paleisti. Bet ne jis kaltas, kad jam yra siunčiamos žinutės, kad jam yra pateikiama iškreipta informacija, jog „Jarutis nori tave atleisti“. Kiek tokių žinučių gavo? Kiek jūs (žurnalistai) žinučių gavote iš Gudelio ar per kitus jo asmenis? Jūs gaudavote tokias žinutes.

Jeigu Jarutis deklaruoja viename interviu, jog esame patenkinti trenerio darbu… Kodėl mes turėtume būti nepatenkinti? Treneris laimi, jis negavo žaidėjų ir biudžeto, ką jam prieš metus buvo Gudelis pažadėjęs. Bet jis laimi – prieš metus iškovojo taurę, liko antras LKL.

Jeigu Jarutis nori atleisti Adomaitį, visų pirma, nėra kuo jį pakeisti. Antras dalykas, tai gali patvirtinti ir Linas Kleiza. Mano frazė per susirinkimą buvo pasakyta: Dainius pradės sezoną ir jis pabaigs sezoną. Kokia žvaigždė bebūtų kuris nors žaidėjas, ar tai – Dominique'as Suttonas, ar dar koks nors, klubas visada stovės trenerio pusėje.

Konfliktus, kuriuos turėjome, gesinau aš: su Martynu Echodu, su Deividu Sirvydžiu, su Mareku Blaževičiumi. Jie – mano kartos, kai dirbau Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijoje. Esu dėkingas Adomaičiui, kad jis prisileido į pokalbį.

Grįžtant prie Dainiaus, pagal klubo įstatus trenerį tvirtina klubo dalininkai, aš net neturėjau teisės jo atleisti. Kitas dalykas – atleidimui turi būti priežastys, aš tokių nemačiau ir sėkmingai derėjausi, ką jis ir patvirtino, jog buvau susitikęs, dėl kontrakto pratęsimo.

Dainiaus galiausiai neliko, nes jau buvo vedamos derybos su Donaldu Kairiu. Aš buvau pajaco vietoje, nes to nežinojau. Gudelis sako: „Atvažiuok pas mane į sodybą.“ O ten jau sėdi Kairys. Ką man reikėjo daryti? Donaldo Kairio nebūtų buvę, jeigu Vladimiras Radionovas (Saratovo „Avtodor“ prezidentas) nebūtų pasirašęs sutarčių su 4-5 žaidėjais.

O aš tuo pat metu skambinu Dainiaus agentu, susitikinėju su Adomaičiu. Aš Dainiui nemokėjau atlyginimo (galutinai su Adomaičiui turėtų būti atsiskaityta šį mėnesį, – aut. past.), prašiau, kad palauktų, jog išmokėčiau atlyginimą jaunimo programai ir administracijos darbuotojams. Dainiaus Adomaičio dėka, kartais jam neišmokant atlyginimo, nevėluodavo atlygis kitiems.

Dainius buvo nenormaliai piktas ant manęs, aš suprantu, kodėl… Kai ateina Jarutis ir sako tiek nusileisti atlyginimą.“

Apie nesibaigiančias intrigas: „Aš, Adomaitis, Kleiza buvome avinų banda. „Jūs kalkitės, o aš pažiūrėsiu.“ Tai – aukščiausias pilotažas, niekada nebuvau susidūręs su tuo. Jis (Darius Gudelis) stumdė šaškes politikoje ir tebestumdo, taip pat stumdo ir klube. Kiršinti, pykdyti… Visi sako, kodėl ten (klube) tokia įtampa. Aš girdžiu iš savo darbuotojų, kad mes turime „ausis“, kad Darius pats nutekina informaciją. Dėl to nereikia kalti Jaručio ir darbuotojų, kurie kasdien aria.

Dar konflikto priežastis – mano noras pakelti darbuotojų atlyginimus. Nė karto Dariui neminėjau, kad būtų pakeltas mano atlyginimas. Vienintelis dalykas, ko prašiau, – pakelti atlyginimus darbuotojams nors šiek tiek, iš pagarbos, kad jie nebūtų vargšai.“

Apie Deivido Sirvydžio situaciją: „Sirvydžiui nebuvo nė vienos algos vėlavimo. Įvyko didžiulis konfliktas tarp JAV agento ir trenerio Dainiaus Adomaičio. Visą mėšlą iš to agento sugerdavau ir gal tik vieną kartą atėjau pas Dainių ir paprašiau, kad leistų Sirvydžiui žaisti daugiau, nes agentas man rašinėja naktimis. Dainius sakė, jog duoda žaisti, bet jis nepateisina lūkesčių. Visą sezoną buvo minima, kad Sirvydis nusitrauks kontraktą, nes projektas – blogas, negauna žaisti.

Gudelis pasakė, jog prisikabino prie nesumokėtų komunalinių buto mokesčių. Per tą laiką agentas atsiuntė įspėjimą, jog sumokėtume komunalinius mokesčius. Juos mokėjau ne aš prie kompiuterio, yra finansininkė, kuri kad sumokėtų mokesčius, turi turėti sąskaitas. Sirvydis nepateikė nė vienos sąskaitos. Skambinau lietuviui agentui, jog pateiktų sąskaitas. Nepateikė, mes nemokėjome. Ne Gudelis, o aš lėkiau pas teisininkus, užkūriau visą reikalą ir mes išsaugojome sutartį su Sirvydžiu. Tai yra faktas.

Sirvydžio išpirką matote – 190 tūkst. eurų. Kokie gali būti priekaištai, jog klubas neteko Sirvydžio? Ar mes turime galimybę jį išsaugoti, jeigu kažkas išperka? Gudelis apkaltino, jog Jarutis kaltas. Bet į sąskaitą įkrito 190 tūkst. eurų.

Kitų metų Sirvydžio sutarties vertė – gerokai virš 100 tūkst., šias sumas sudėjus gauname virš 300 tūkst. eurų. Vietoje Deivido paėmėme, aš tikiu, pakankamai talentingą ir įdomų vaikiną Luką Ulecką.“

100 proc. agentūros akcijų įsigijo įmonės partnerė ir vadovė Berta Čaikauskaitė.

D. Gudelis teigė norintis daugiau laiko skirti šeimai ir asmeniniam gyvenimui.

„Po 25 metų aktyvios veiklos priėmiau sprendimą verslą parduoti puikiai į komandą įsiliejusiai B. Čaikauskaitei. Neabejoju, kad Bertos profesionalumas, lyderės savybės ir asmeninė charizma leis įgyvendinti įmonės atsinaujinimo ir plėtros tikslus“, – pranešime sakė D. Gudelis.

Nuo rugsėjo bendrovei vadovaujanti B. Čaikauskaitė teigia ir toliau tęsianti agentūros veiklą bei suplanuotus pokyčius – prekės ženklo ir strategijos atnaujinimą.

Iki darbo agentūroje B. Čaikauskaitė ketverius metus dirbo prekybos tinklo „Iki“ atstove spaudai. 

VTEK nurodo, kad D. Gudelis 2017-2018 metais ėjo sostinės krepšinio klubą „Rytas“ valdančios viešosios įstaigos „Statyba“ direktoriaus pareigas. Ši viešoji įtaiga minėtu laiku gavo apie 3 mln. eurų Vilniaus miesto savivaldybės paramos, tad, anot VTEK, vadovaujantis įstatymais, D. Gudelio buvusios pareigos prilygintinos darbui valstybės tarnyboje.

„Atsižvelgiant į klubo gautą finansavimą bei jame eitas pareigas, VTEK nuomone, D. Gudelis turėjo valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens statusą, taigi – ir iš to kylančią privačių interesų deklaravimo pareigą (...). Nežinojimas, ar reikia deklaruoti privačius interesus, nepašalina asmens atsakomybės už tokios pareigos nevykdymą“, – nurodo tarnyba.

Tyrimas atliktas po dviejų Seimo konservatorių – Rasos Juknevičienės ir Arvydo Anušausko – kreipimosi.

D. Gudelis yra komunikacijos agentūros „VIP Viešosios informacijos partneriai“ savininkas ir krepšinio klubo „Rytas“ dalininkas.

Anot jos, D. Gudelio įmonė galėjo laimėti, vienam iš transliuotojų jai suteikus itin palankias sąlygas – išskirtinai mažą įkainį. VPT vadovė sako, jog šie įkainiai buvo gerokai mažesni nei kitiems konkurso dalyviams.

Tarnyba neatskleidžia šio transliuotojo pavadinimo, tačiau „VIP Viešosios informacijos partneriai“ atskleidė, jog konkurse dalyvavo su LRT ir koncerno „MG Baltic“ valdoma LNK. Abi jos BNS patvirtino pateikusios vienodus visiems dalyviams įkainius ir nedariusios niekam išimčių.

Atsižvelgus į tai, kad konkursai pasibaigę, o sutartys jau įgyvendinamos, VPT nurodė pažeidimus  ištaisyti skelbiant kitus konkursus.

Anot VPT, pasiūlymų kriterijų vertinimas neužtikrino dalyvių konkurencijos bei pažeidė skaidrumo principą – konkursų rezultatus lėmė ne naudingumo kriterijai, o dalyvio siūloma kaina. 

„Vertinimo metodika suformuluota netinkamai ir neužtikrina objektyvaus bei skaidraus pasiūlymų vertinimo, skaidraus balų skyrimo pasiūlymų vertinimo metu, suteikia perkančiajai organizacijai plačias galimybes subjektyviam pasiūlymų vertinimui, kas neužtikrina veiksmingos tiekėjų konkurencijos bei pažeidžia (...) skaidrumo principą“, – nurodė VPT.

Anot tarnybos, D. Gudelio įmonės pranašumą kitų tiekėjų atžvilgiu taip pat galėjo nulemti tai, kad ji kartu su vienu iš transliuotojų turėjo itin palankias sąlygas – išskirtinai mažą įkainį.

„VIP Viešosios informacijos partnerių“ vadovas Giedrius Galdikas nurodė, kad pagal konkurso sąlygas įmonė pasirinko visuomeninį transliuotoją LRT ir LNK grupės televizijos kanalus.

„Bendradarbiavimas su šiais partneriai pasiteisino, o jų pasiūlytos kainos leido pasiekti teigiamų rezultatų“, – nurodė G. Galdikas.

BNS paklaustas, su kuriuo iš šių transliuotojų bendrovė turėjo itin palankias sąlygas, G.Galdikas sakė to nenorintis atskleisti.

„Nesu tikras, ar galėčiau atskleisti šią informaciją, tai yra derybiniai ir konkurenciniai dalykai tarp rinkos dalyvių. Todėl būčiau linkęs susilaikyti“, – BNS sakė G. Galdikas.

VPT vadovė Diana Vilytė BNS sakė dėl konfidencialumo taip pat negalint atskleisti, kuris transliuotojas suteikė mažus įkainius D. Gudelio įmonėms. Tačiau ji pabrėžė, kad šie įkainiai buvo gerokai mažesni nei kitiems konkurso dalyviams.

„Tai yra konfidenciali informacija, todėl mes to transliuotojo ir jo įkainių neminime ir savo išvadoje. Tačiau galiu atskleisti, kad jo įkainiai kitiems pirkimo dalyviams buvo didesni kartais, palyginti su jo laimėtoju (...). Šis transliuotojas, dalyvaudamas konkursuose savarankiškai, retai duoda tokius įkainius“, – teigė D. Vilytė.

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė BNS pranešė, kad D. Gudelio bendrovei LRT pateikė viešai skelbiamus ir tokius pat įkainius, kaip ir kitiems konkurso dalyviams.

„LRT bendrovei „VIP Viešosios informacijos partneriai“ pateikė kainas pagal patvirtintus įkainius, kurie yra skelbiami mūsų svetainėje. Tą liudija ir išsaugotas susirašinėjimas su atsakingu šios įmonės žmogumi. Tokias pačias kainas pateikėme ir kitoms įmonėms, kurios teiravosi dalyvaudamos šiame viešinimo konkurse“, – BNS sakė LRT vadovė.

LNK generalinė direktorė Zita Sarakienė BNS taip pat teigė, kad įmonė pateikė visiems dalyviams vienodus įkainius.

„Mūsų sąlygos, kurios buvo duotos, visiems absoliučiai vienodos ir jokių diskriminacinių sąlygų ar ypatingų nuolaidų niekam nebuvo suteikta (...). Turime ir dokumentus (...). Agentūros turi daug būdų manipuliuoti tais dalykais. Neturiu galvoje konkrečios – visos agentūros, ir manau, kad čia buvo visai kitaip viskas. Reklama yra toks dalykas – priklausomai nuo laiko, kada, kur deda, kas deda, tai šitoj vietoj jie turi labai daug galimybių“, – BNS sakė Z. Sarakienė.

Pasak jos, LNK konkrečių įkainių viešai neskelbia. Jos teigimu, kai LNK dalyvauja konkursuose savarankiškai, įkainiai priklauso nuo prašomų paslaugų ir jų apimčių.

NMA vadovas Erikas Bėrontas BNS kol kas negalėjo pasakyti, kuris iš dviejų transliuotojų pasiūlė itin mažus įkainius, tačiau žadėjo tai padaryti kiek vėliau. Jis aiškino, jog tai, kad „VIP Viešosios informacijos partneriai“ turėjo vieno transliuotojo suteiktą išskirtinai mažą įkainį, VPT išvadoje nėra įvardijama pirkimo pažeidimu.

„Jei būtų Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytas koks nors pažeidimas, nustatytas neįprastai mažos kainos nepagrįstumas ar dar kažkas, jie būtų pasisakę. Išvadoje to dalyko nėra. Tai yra tiesiog improvizacijos, Viešųjų pirkimų tarnyba turėtų to nedaryti“, – tvirtino E. Bėrontas.

Anot NMA vadovo, jį stebina VPT išsakyti priekaištai dėl konkurso skaidrumo.

„Išvadoje parašyta, kad pirkimų baigtį bet kokiu atveju lėmė mažiausia kaina. Pati VPT konstatuota, kad vertinimas balais įtakos neturėjo, sutartys yra vykdomos tinkamai“, – BNS sakė E. Bėrontas.

Pasak jo, natūralu, kad ekspertams atliekant pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimą atsiranda tam tikro subjektyvumo.

„Labai normalu, kad ne kainos dalis yra vertinama ekspertų, jie ir yra įgalioti pateikti savo nuomonę iš patirties – subjektyvia ir objektyvia prasme. (...) Normalu, kad ekspertai vertina ir duoda balus, normalu, kad ekonominis naudingumas atneša tam tikro subjektyvumo, kai turi įsikišti vertinimą atliekantis žmogus“, – aiškino E. Bėrontas.

VPT vertino tris NMA skelbtus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos ir kitų agentūros administruojamų programų viešinimo nacionalinėje ir regionų spaudoje, televizijose konkursus. Bendra  sutarčių vertė – 1,446 mln. eurų (su PVM).

Naujienų portalas 15min.lt sausį skelbė, kad premjeras Saulius Skvernelis dažnai susitinka su viešųjų ryšių konsultantu D. Gudeliu. Pernai Vyriausybės kanceliarija jam išrašė mažiausiai 19 leidimų patekti į Vyriausybės rūmus.

D. Gudelis teigė su S. Skverneliu besidalijantis patirtimi ir žiniomis, bet to nevadina konsultacijomis.

D. Gudelis yra komunikacijos agentūros „VIP Viešosios informacijos partneriai“ savininkas ir krepšinio klubo „Rytas“ dalininkas. Per praėjusius Seimo rinkimus jo kompanija turėjo sutartį su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, bet po to jokių oficialių sutarčių nesudaryta.

Anot portalo, D. Gudelio įmonių „VIP Viešosios informacijos partneriai“ ir „MIG marketingo idėjų generatorius“ bendra pernai laimėtų sutarčių vertė siekė daugiau nei 2,5 mln. eurų. Sutartis šios bendrovės sudarė su įvairiomis valstybės institucijomis.

Stambiausią valstybės užsakymą pernai D. Gudelio verslas gavo iš NMA. 2018-ųjų vasarą vienu iš keturių šios agentūros viešųjų pirkimų ekspertu tapo premjero patarėjas Tomas Beržinskas. Po kelių mėnesių D. Gudelio įmonė laimėjo du agentūros konkursus.

Asociacijos pranešime teigiama, kad „Vip communications“ tokiu būdu sukelia sumaištį ir įtarimus dėl galimos manipuliacijos, taip pat menkina pasitikėjimą visa ryšių su visuomene rinka, agentūrų teikiamomis paslaugomis, jų kokybe.

„Tokia veikla ryšių su visuomene versle laikoma etikos pažeidimu, darančiu reputacinę ir finansinę žalą“, – rašoma pranešime.

Asociacija teigia, kad agentūra „Vip communications“ iš asociacijos išstojo, kai buvo priimtas sprendimas nariams privalomai taikyti aukščiausius etikos standartus, įskaitant ir klientų deklaravimą bei interesų konfliktų vengimą.

„Vip communications“ šio asociacijos pareiškimo kol kas nekomentuoja.

2009 metais įkurta Ryšių su visuomene agentūrų asociacija vienija Lietuvos agentūras, kurios teikia ryšių su visuomene ir konsultavimo paslaugas

Šiuo metu asociacija vienija 9 agentūras – „Ad verum“, „Fabula Hill+Knowlton Strategies“, „Gravitas Partners“, „Headline Agency“, „Idea Prima“, „Integrity PR“, „Nova media“, „PR Service / Edelman Affiliate“ ir „Trylika-dvidešimt trys“.

Praėjusią savaitę portalas 15min.lt rašė, kad premjeras Saulius Skvernelis dažnai susitinka su viešųjų ryšių konsultantu Dariumi Gudeliu. Portalo duomenimis, 2018 metais Vyriausybės kanceliarija D. Gudeliui išrašė mažiausiai 19 leidimų patekti į Vyriausybės rūmus.

D. Gudelis yra komunikacijos agentūros „Vip communications“ savininkas ir krepšinio klubo "Rytas" dalininkas. Per praėjusius Seimo rinkimus jo kompanija turėjo sutartį su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, bet po to jokių oficialių sutarčių nesudaryta.

Anot 15min.lt, D. Gudelio agentūra „Vip communications“ ir bendrovė „MIG marketingo idėjų generatorius“ laimi daug viešųjų pirkimų. Pernai bendra laimėtų sutarčių vertė siekė daugiau nei 2,5 mln. eurų. Sutartis D. Gudelio bendrovės sudarė su įvairiomis valstybės institucijomis: Nacionaline mokėjimo agentūra, Žemės ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Aplinkos ministerija ir kitomis.

Portalo duomenimis, didžiausios vertės užsakymą D. Gudelio įmonė gavo iš Nacionalinės mokėjimo agentūros netrukus po to, kai šios įstaigos viešųjų pirkimų ekspertu tapo premjero patarėjas viešųjų ryšių klausimais Tomas Beržinskas.

Pirmadienį portalas delfi.lt paviešino Seimo nario, konservatoriaus Žygimanto Pavilionio laiškus agentūrai „Vip communications“. Juose vienas iš adresatų nurodytas D. Gudelis ir agentūros direktorius Giedrius Galdikas. Laiškuose aptariamas kreipimasis į SEB banko akcininkus dėl Gitano Nausėdos planų dalyvauti prezidento rinkimuose. Pats G. Nausėda vėliau portalui komentavo, kad tokiu būdu galbūt buvo bandoma „pravalyti kelią“ prezidento rinkimuose taip pat besivaržančiam S. Skverneliui.

Atmeta kritiką

Dariaus Gudelio įmonė „vipcommunications“ („VIP Viešosios informacijos partneriai“) nepagrįsta vadina Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos kritiką ir teigia, kad ši organizacija tapo konkurencinių kovų įrankiu.

Pasak „vipcommunications“ vadovo Giedriaus Galdiko, viešai išsakytus kaltinimus „galima aiškinti tik veiksmingumo netekusios asociacijos noru priminti apie save“.

„Esame įsitikinę, kad konkurencinių kovų įrankiu tapusi asociacija savo veiksmais daro didelę reputacinę žalą viso sektoriaus įmonėms“, – BNS atsiųstame komentare teigė G. Galdikas.

Jis pabrėžė, kad „vipcommunications“ iš asociacijos pasitraukė po to, kai telekomunikacijų bendrovė „Telia“ paskelbė konkursą, kurio sąlygas atitiko tik „Fabula Hill+Knowlton Strategies“ – vienintelė konkurso dalyvė.

„Išreiškusi susirūpinimą dėl šio konkurso, RSVA, neturėdama jokio faktinio pagrindo, viešai išreiškė nepagrįstas abejones dėl dar vieno telekomunikacijų įmonės konkurso, kuriame dalyvavo devynios agentūros, o laimėjo „vipcommunications“ ir kita stambi viešųjų ryšių agentūra“, – teigė G. Galdikas.

Jo teigimu, asociacija nesugebėjo atstovauti visos rinkos interesų, dėl to iš didžiųjų komunikacijos agentūrų joje teliko „Fabula Hill+Knowlton Strategies“, priklausanti Mykolui Katkui, Žydrūnui Gaudiešiui, Linai Šliogerienei ir Mindaugui Ardišauskui.

„Esame įsitikinę, kad konkurencinių kovų įrankiu tapusi asociacija savo veiksmais daro didelę reputacinę žalą viso sektoriaus įmonėms“, – teigė G. Galdikas.

Kreipsis į STT

Seimo Antikorupcijos komisija nutarė kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), kad ši pateiktų korupcijos rizikos vertinimą dėl politinio pasitikėjimo pareigūnų dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose.

„Būtų tikslinga paklausti STT, ar politinio pasitikėjo pareigūnų dalyvavimas viešųjų pirkimų komisijos nariais ar ekspertais nesukelia rizikos“, – trečiadienį per komisijos posėdį sakė jos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius.

Taip pat nutarta į kitą komisijos posėdį pakviesti Viešųjų pirkimų tarnybos vadovę Dianą Vilytę, kad ši įvertintų, kokia korupcijos rizikos apimtis viešinimo konkursuose.

Opozicinių konservatorių atstovas Jurgis Razma trečiadienį kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį, siūlydamas kuo skubiau atšaukti Vyriausybės kanceliarijos rekomendaciją vykdant viešuosius pirkimus kreiptis į Vyriausybę dėl ekspertų delegavimo.

„Juk eidamas į komisiją, jis paklaus savo šefo nuomonės, kokiai pozicijai jam atstovauti“, – per Antikorupcijos komisijos posėdį svarstė kitas konservatorius Rimantas Dagys.

„Koks pavaldinys pasipriešins tiesioginei viršininko valiai?“ – klausė jis.

Premjero patarėjas Tomas Beržinskas trečiadienį BNS sakė, kad premjeras nežinojo apie jo kaip eksperto dalyvavimą vertinant kelių konkursų pasiūlymus dėl viešinimo paslaugų pirkimo.

„Premjeras apie tai sužinojo dabar, pasirodžius publikacijoms viešoje erdvėje“, – tvirtino Vyriausybės vadovo patarėjas.

Anot jo, problemų dėl politinio pasitikėjimo pareigūnų dalyvavimo viešųjų pirkimų komisijoje anksčiau nematė ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).

„Kolegos iš Sveikatos apsaugos ministerijos klausė VPT, ar gali politinio pasitikėjimo pareigūnai atlikti viešųjų ryšių ekspertų paslaugas. Gautame atsakyme nurodyta, kad įstatymai tokio draudimo nenumato“, – sakė T. Beržinskas.

„Žinoma, jeigu kompetentinga institucija – STT – rekomenduos kitaip, nedalyvausiu“, – pabrėžė jis.

„Įstatyme taip yra numatyta, jeigu reikėtų, tą galima ir padaryti, kad ministras pirmininkas gali turėti visuomeninių konsultantų, kuriais visais gyvenimo klausimais, tas irgi yra įstatyme numatyta (...) Jeigu reikės, tai bus tikrai taip padaryta ir bus padaryta vėlgi sudarant sutartį. Sprendimų kol kas jokių nėra. Nereikia man jokių specialiųjų ryšių konsultantų, nes aš tikrai turiu, man atrodo, stiprią komandą“, - ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė ministras pirmininkas.

Premjeras pabrėžė, kad Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėje D. Gudelio įmonė laimėjo Vyriausybės kanceliarijos konkursą, todėl jo apsilankymai yra ne tik pas premjerą.

„Mes daug bendravome Seimo rinkimuose. Jis dirbo su mumis sėkminguose Seimo rinkimuose 2016 m., ir tie kontaktai, natūralu, yra palaikomi. Šita įmonė turi veikiantį ir laimėjusį konkursą su Vyriausybės kanceliarija, kurį paskelbė Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė, tai yra ne mūsų sprendimai. Dėl to jis taip pat lankosi Vyriausybėje. (...) Tikrai tie visi kartai nebuvo pas mane, tiesiog tam laiko neturiu. Daug žmonių, su kuriais aš bendrauju, aš bendrauju ne kažkur pirtelėje, teniso kortuose bėgdamas. Jeigu man reikia, susitinku (Vyriausybėje. - ELTA)“, - sakė Vyriausybės vadovas.

Dviejuose D. Gudelio bendrovės laimėtuose viešuosiuose konkursuose Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) tarp ekspertų buvo ir premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas. Pasak S. Skvernelio, patarėjas buvo užpildęs deklaraciją, kuri buvo taip pat viešai skelbiama.

„Deklaracijos pildomos griežta tvarka, ir jų balsai nėra lemiami. Tik po rinkimų Vyriausybės kanceliarijai pradėjus dirbti, buvo pasirinktas tuomet tas modelis, kad į įvairiausius konkursus būtų skiriami atstovai iš Vyriausybės kanceliarijos. Ministerijos kvietė, norėdamos užsitikrinti tą objektyvumą, nes anksčiau patys darė tik tarp savų, tai kad tų ekspertų buvimas yra galimas ir teigiamas dalykas, svarbu, kad tie ekspertai atliktų tai, kas priklauso, tai yra specialios deklaracijos, kurios skelbiamos irgi viešai“, - teigė ministras pirmininkas.

Šią savaitę portalas 15min.lt paskelbė, kad viešųjų ryšių konsultantas D. Gudelis susitikinėja su S. Skverneliu. Portalo duomenimis, 2018 metais Vyriausybės kanceliarija D. Gudeliui išrašė mažiausiai 19 leidimų patekti į Vyriausybės rūmus.

D. Gudelis yra komunikacijos agentūros „VIP Viešosios informacijos partneriai“ savininkas ir krepšinio klubo „Rytas“ dalininkas. Per praėjusius Seimo rinkimus jo kompanija turėjo sutartį su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, bet po to jokių oficialių sutarčių nesudaryta.

„Jų pasiūlymas buvo ir pigiausias, ir ekonomiškai naudingiausias“, – trečiadienį per opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos posėdį Seime sakė jis.

NMA pirko viešinimo paslaugas nacionalinėje spaudoje, televizijos laidose, regionų žiniasklaidoje. Pirkimai, anot E. Bėronto, vyko pernai pavasarį, vasarą ir rudenį.

Vykdant du pirkimus kaip ekspertą NMA buvo pasikvietusi premjero patarėją Tomą Beržinską.

„Į pirkimus tenka kviestis savo srities žinovus. (...) mus, kaip agentūrą, nuolat apkaltina, kad blogai padarėme ar blogai nupirkome, (todėl kviečiame ekspertus – BNS) kad būtų skaidrumas“, – aiškino NMA direktorius.

Anot jo, T. Beržinsko pakvietimą lėmė jo kvalifikacija.

Konservatorių frakcijos posėdyje dalyvavusi žemės ūkio ministro patarėja viešiesiems ryšiams Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė tvirtino, kad paprastai dėl ekspertų paskyrimo kreipiamasi į Vyriausybę ir ši deleguoja žmogų.

Naujienų portalas 15min.lt šią savaitę pranešė, kad premjeras Saulius Skvernelis dažnai susitinka su viešųjų ryšių konsultantu D. Gudeliu. Pernai Vyriausybės kanceliarija jam išrašė mažiausiai 19 leidimų patekti į Vyriausybės rūmus.

D. Gudelis teigia su S. Skverneliu besidalijantis patirtimi ir žiniomis, bet to nevadina konsultacijomis.

D. Gudelis yra komunikacijos agentūros „VIP Viešosios informacijos partneriai“ savininkas ir krepšinio klubo „Rytas“ dalininkas. Per praėjusius Seimo rinkimus jo kompanija turėjo sutartį su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, bet po to jokių oficialių sutarčių nesudaryta.

Anot portalo, D. Gudelio įmonių „VIP Viešosios informacijos partneriai“ ir „MIG marketingo idėjų generatorius“ bendra pernai laimėtų sutarčių vertė siekė daugiau nei 2,5 mln. eurų. Sutartis šios bendrovės sudarė su įvairiomis valstybės institucijomis.

Stambiausią valstybės užsakymą pernai D. Gudelio verslas gavo iš NMA. 2018-ųjų vasarą šios agentūros viešųjų pirkimų ekspertu tapo premjero patarėjas T. Beržinskas. Po kelių mėnesių D. Gudelio įmonė laimėjo du agentūros konkursus. Bendra jų vertė – beveik 900 tūkst. eurų.

Premjero patarėjas, nors buvo kviestas, trečiadienį į TS-LKD frakcijos posėdį neatvyko.

Jis BNS sakė politiniuose spektakliuose nedalyvaujantis.

„Abejones – tikras, o ne tariamas ar suvaidintas - dėl viešųjų pirkimų turi sklaidyti ne politikai, o kompetentingos institucijos. Todėl jei klausimų kils Viešųjų pirkimų tarnybai ar kitoms – visada mielai į juos atsakysiu. Neturiu nei laiko, nei noro dalyvauti politiniame spektaklyje ir bendrauti su žmonėmis, kurių tikslas – „pavirpinti orą“ manipuliacijomis ar interpretacijomis, o ne išgirsti faktus. Jei faktų tikrai nori Gabrielius Landsbergis – asmeniškai kviečiu jį bet kuriuo patogiu metu užsukti į Vyriausybę. Pavaišinsiu kava, papasakosiu apie eksperto pareigas ir funkcijas“, – BNS sakė T. Beržinskas.

Seimo narys konservatorius Jurgis Razma siūlė pasidomėti ir kitais politinio pasitikėjimo pareigūnais, kurie kviečiami kaip ekspertai į kitus viešuosius pirkimus. Mat V. Jankauskaitė-Milčiuvienė papasakojo, kad ji pati yra buvusi viešųjų pirkimų komisijų nare, nes yra ne tik ministro patarėja, bet ir viešųjų ryšių specialistė.

Irena Degutienė sakė, jog politinio pasitikėjimo pareigūnai negali dalyvauti viešųjų pirkimų komisijose, nes jie privalo vykdyti tiesioginius savo vadovo nurodymus.

Seimo narys konservatorius Andrius Kubilius tame įžvelgė interesų konfliktą.

„Mes turime nuogąstavimų, kad užuot viešinus žemdirbiams reikalingą informaciją, dalis pinigų panaudojama, kad būtų propaguojama ministro ar premjero veikla. (...) Kai ateina į komisiją premjero patarėjas ar ministro politinė patarėja ir reguliuoja, kaip tas pirkimas turėtų būti realizuotas, mes tame matome didelį interesų konfliktą, nes sukeliama abejonių, kad europiniai pinigai būtų naudojami ne tam, kad būtų informuojama apie europinių projektų įgyvendinimą, o tam, kad būtų siekiama labai paprastų politinės propagandos rezultatų“, – teigė jis.