FNTT atstovė spaudai Modesta Zdanauskaitė antradienį informavo BNS, kad D. Kuliešius atsisakė jam pasiūlytų „lygiaverčių ar žemesnių“ pareigų tarnyboje nei anksčiau buvusios ir, jam sutikus, buvo atleistas iš vidaus tarnybos FNTT.

Jis anksčiau buvo Specialiųjų užduočių valdybos viršininkas.

Vidaus reikalų ministrės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė BNS teigė, kad D. Kuliešius į FNTT buvo grąžintas ir atšauktas iš Vidaus reikalų ministerijos (VRM) kadrų rezervo jo paties prašymu nuo vasario 22 dienos.

Tai, pasak atstovės, padaryta, nes 2017 metų kovą D. Kuliešius perkeltas iš FNTT eitų statutinių pareigų į nestatutines pareigas kitoje įstaigoje ir įtrauktas į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą iki šių metų vasario 28 dienos.

D. Kuliešius antradienį BNS savo tolesnių karjeros planų nekomentavo.

Pagal išsilavinimą teisininkas D. Kuliešius prezidento komandoje dirbo nuo 2019-ųjų rugpjūčio, prieš tai jis ėjo vyriausiojo patarėjo pareigas Susisiekimo ministerijoje ir buvo atsakingas už antikorupcinę sistemą ir nacionalinio saugumo klausimus.

D. Kuliešius anksčiau taip pat yra buvęs „Registrų centro“, „Kelių priežiūros“, „Lietuvos pašto“ ir „Lietuvos transporto saugos administracijos“ valdybų nariu.

„Dėkoju Dariui Kuliešiui, kurio pastangomis buvo parengtas ir priimtas Korupcijos prevencijos įstatymas, svarbūs Valstybės gynimo tarybos sprendimai. Kęstučio Budrio patirtis esant sudėtingai geopolitinei padėčiai regione, yra labai reikalinga sprendžiant Lietuvos nacionalinio saugumo klausimus“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

Prezidentūra pažymi, kad D. Kuliešius į Prezidentūrą buvo deleguotas pagal vidaus tarnybos statutą ir pareigas palieka vasarį pasibaigiant maksimaliam tarnybos laikui.

„Šį mėnesį sueina įstatyme numatytas maksimalus galimo buvimo vidaus reikalų rezerve terminas, todėl pagal galiojančią tvarką VRM informavo apie delegavimo pabaigą. Šiuo pagrindu D. Kuliešius priėmė sprendimą trauktis iš pareigų Prezidentūroje“, – teigiama pranešime.

Dėkoju Dariui Kuliešiui, kurio pastangomis buvo parengtas ir priimtas Korupcijos prevencijos įstatymas, svarbūs Valstybės gynimo tarybos sprendimai.

Naujasis patarėjas K. Budrys karjerą žvalgybos tarnyboje pradėjo 2002 metais, nuo 2015 metų dirba VSD direktoriaus pavaduotoju, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute jis yra įgijęs politikos mokslų magistro laipsnį.

Pareigūnas taip pat yra dirbęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėju Nacionalinio saugumo grupėje.

Pagal išsilavinimą teisininkas D. Kuliešius prezidento komandoje dirbo nuo 2019-ųjų rugpjūčio, prieš tai jis ėjo vyriausiojo patarėjo pareigas Susisiekimo ministerijoje, buvo atsakingas už antikorupcinę sistemą ir nacionalinio saugumo klausimus.

D. Kuliešius anksčiau yra dirbęs teisėsaugoje, taip pat yra buvęs „Registrų centro“, „Kelių priežiūros“, „Lietuvos pašto“ ir „Lietuvos transporto saugos administracijos“ valdybų nariu.

Kitą savaitę iš pareigų traukiasi ir G. Nausėdos vyriausioji patarėja komunikacijai Raminta Stanaitytė-Česnulienė, prie komandos nuo sausio prisijungė buvęs premjero Sauliaus Skvernelio atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Prieš beveik metus iš pareigų pasitraukė Prezidentūros kanclerė Algė Budrytė, taip pat šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis, anksčiau pareigas paliko vyriausieji patarėjai Jonas Vytautas Žukas, Sonata Šulcė ir Aistis Zabarauskas, Teisės grupėje dirbusios patarėjos Ieva Saudargaitė bei Vida Petrylaitė.

Anot D. Kuliešiaus, Rusija siekia ilgalaikių tikslų, todėl negalima pasiduoti Maskvos primetamoms žaidimo taisyklėms.

„Rusija siekia ne trumpalaikių, o ilgalaikių tikslų. Dabartinės karinio spaudimo priemonės Ukrainos atžvilgiu galėtų pasiekti nedidelę dalį, o Rusija nori daug daugiau. Grėsmę reikėtų vertinti ne savaičių, o ilgalaikėje perspektyvoje. Gąsdinimo tikrai nereikia, reikia adekvataus vertinimo“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė D. Kuliešius.

Anot prezidento vyriausiojo patarėjo, nors Vakarų valstybės privalo siekti diplomatinio konflikto sprendimo, visgi vertėtų ir toliau laikytis atgrasymo politikos.

„NATO, JAV, Europos Sąjungos šalys supranta, kad jos turi padaryti viską, kad neleistų atsitikti ne tik tyčiniam, bet ir atsitiktiniam kariniam konfliktui, todėl politinis diplomatinis kelias yra reikalingas, bet kartu reikalingas ir toks realus praktinis atgrasymas“, – kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas kartu pridurdamas, kad Vakarai turi nepasiduoti Rusijos žaidimo taisyklėms.

Kur ta pabaiga Rusijos vykdomo žaidimo, labai tiksliai pasakyti yra sunku, bet turime būti be galo budrūs.

„Kur ta pabaiga Rusijos vykdomo žaidimo, labai tiksliai pasakyti yra sunku, bet turime būti be galo budrūs dėl Rusijai duodamų rašytinių įsipareigojimų, formuluočių, pažadų, nes būtent čia gali būti svarbios Rusijos laimėjimo detalės.

Toks kariuomenės mastas, koks šiuo metu sutelktas prie Ukrainos ir Baltarusijos sienų, negali būti sutelktas ilgą laiką. Yra tam tikri laiko ribojimai, išnaudojus laiko ribojimus, turėtų būti sprendimas pajėgas atitraukti ir jas atitraukus vėlgi tai galėtų būti vertinama ne kaip Rusijos pralaimėjimas, bet kaip tam tikras labai gero pratybų scenarijaus realizavimas, Vakarų vienybės pozicijų patikrinimas, tai tokius scenarijus Rusija galėtų kartoti vėl ir vėl, jeigu Vakarai pasiduos Rusijos žaidimo taisyklėms“, – pridūrė D. Kuliešius.

ELTA primena, kad Rusijai prie Ukrainos sienų praėjusių metų pabaigoje sutelkus milžiniškas karines pajėgas, pradėta nerimauti, kad Maskva gali inicijuoti puolimą. Nors Rusija tikina neturinti planų įsiveržti į Ukrainą, šalis mainais į padėties deeskalaciją reikalauja saugumo garantijų.

Nekomentuoja paviešinto JAV ir NATO laiško Rusijai

Prezidentūra nekomentuoja žiniasklaidos paviešintų NATO ir JAV atsakymų į Rusijos pasiūlymus saugumo klausimais. Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas D. Kuliešius teigia galintis tik patikinti, kad Kremliui pateikti atsakymai buvo parengti Aljanso partneriams glaudžiai konsultuojantis tarpusavyje ir kad čia jokių prieštaravimų nėra.

„Prezidentūra nekomentuoja informacijos, kurios autentiškumas nebuvo patvirtintas. Tikroji pozicija tiek JAV, tiek NATO buvo neviešinti atsakymų Rusijai turinio. Galėčiau pakomentuoti tiek, kad atsakymai buvo rengiami sąjungininkams glaudžiai konsultuojantis tarpusavyje ir dėl jų turinio prieštaravimų neturime“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė D. Kuliešius.

NATO ir JAV atsakymus į Rusijos pasiūlymus dėl saugumo susitarimų paskelbė Ispanijos dienraštis „El País“.

D. Kuliešius teigė, kad Aljanso partneriams derinant poziciją dėl agresyviai šalia Ukrainos pasienio besielgiančios Rusijos, Lietuva nuosekliai akcentavo savo nacionalinius  interesus.

Prezidentūra nekomentuoja informacijos, kurios autentiškumas nebuvo patvirtintas.

„Per daugelį skirtingų susitikimų, pokalbių Lietuva išsakė svarbiausius savo interesus ir jie yra tokie, kad Rusijos grasinimai, reikalavimai yra nepriimtini, kad negalime pasiduoti šantažui, kariniam spaudimui, kad negali būti diskutuotini NATO valstybių saugumo, gynybos ribojimai. Todėl atskirų valstybių apsisprendimai, būti ar nebūti NATO nariu, negali būti diskutuotini“, – teigė patarėjas.

„Rusijos grasinimai vienija sąjungininkus, ir tai yra gera žinia, kad vis daugiau valstybių prisideda prie praktinės paramos Ukrainai ir saugumui, derina pozicijas dėl beprecedenčių sankcijų įvedimo. NATO stiprina savo atgrasymo ir gynybos priemones ir visa tai atitinka nacionalinio saugumo interesus“, – pridūrė jis.

Remiantis „El País“paskelbtais dokumentais, Vašingtonas ir karinis aljansas aiškiai parodo, kad didelė dalis Rusijos pasiūlymų jiems nepriimtini. Kartu NATO ir JAV yra atviros konkrečioms deryboms ir naujiems susitarimams.

Atsakyme Rusijai teigiama, kad JAV yra pasirengusios atsisakyti nuolatinio karių ir antžeminių raketų sistemų dislokavimo Ukrainoje, jei Maskva taip pat prisiims atitinkamus įsipareigojimus.

NATO ir JAV paragino nutraukti dabartinį Rusijos karių telkimą prie Ukrainos sienų, nes tai yra būtina sėkmingų derybų sąlyga. Pasak NATO, tai yra esminės pažangos pagrindas.

Dokumentų autentiškumą naujienų agentūrai „dpa“ patvirtino NATO šaltiniai.

Atsižvelgiant į tai, kad šalia Ukrainos Rusija dislokuoja daugiau nei 100 tūkst. karių, Vakaruose vis labiau baiminamasi, kad Kremlius planuoja invaziją į kaimyninę šalį.

Tačiau taip pat svarstoma versija, kad baimė kurstoma tik siekiant įtikinti NATO valstybes daryti nuolaidas atsakant į naujų saugumo garantijų reikalavimus.

Maskva nori įtikinti NATO atsisakyti tolesnės plėtros į Rytus, o ypač Ukrainos priėmimo. Ji taip pat reikalauja išvesti NATO karius iš savo valstybių narių Rytų Europoje.

„Matote, čia ne tik Prezidentūrai apsispręsti reikia, bet ir visai visuomenei, ir visiems politikams, turi būti platus požiūris, viso scenarijaus įvertinimas“, – Žinių radijui antradienį teigė šalies vadovo patarėjas, klausiamas ar Prezidentūra palaiko galimą visuotinį merginų šaukimą.

„Šiai dienai, kol šitas darbas nėra padarytas, tikrai negalėčiau vienareikšmiškos pozicijos pasakyti“, – pridūrė jis.

Ir vaikinų, ir vaikinų bei merginų visuotinis šaukimas buvo išnagrinėtas neseniai atliktoje Krašto apsaugos ministerijos galimybių studijoje. Anot dokumento, visuotinio šaukimo modelio su merginomis įvedimas užimtų daugiau laiko ir pareikalautų kelis kartus daugiau investicijų.

D. Kuliešius sakė, kad šis dokumentas dar turi būti aptartas Valstybės gynimo taryboje.

Studijoje teigiama, kad dokumentas turėtų būti traktuojamas kaip „analitinis pagrindas sprendimų priėmėjų ir politinio proceso dalyvių diskusijai“.

KAM sausį ruošiasi šią analizę pristatyti institucijoms ir visuomeninėms organizacijoms bei su jomis aptarti galimybes įvesti visuotinį šaukimą.

Dalinis šaukimas į Lietuvos kariuomenę grąžintas 2015 metais, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje.

„Tikimasi vieningo veikimo, tam, kad būtų NATO įsipareigojimas užtikrinti visų NATO narių saugumą. Svarbiausias tikslais šiandien yra neleisti, atgrasyti nuo blogiausio scenarijaus“, – pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio sakė D. Kuliešius.

JAV ir Rusijos aukšto rango diplomatai pirmadienį pradėjo svarbias derybas Ženevoje, tvyrant didelei įtampai dėl Ukrainos, prie kurios sienos sutelktos didelės Rusijos karinės pajėgos. Kilusią įtampą pirmadienį svarstė Lietuvos Valstybės gynimo taryba.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad VGT posėdyje buvo apsvarstytos „galimos diplomatinės ir kitos priemonės, kurių Lietuva turėtų imtis“.

Svarbiausias tikslais šiandien yra neleisti, atgrasyti nuo blogiausio scenarijaus.

„Aš patenkintas ta diskusija, kuri įvyko taryboje, nes čia skirtingos valdžios institucijos susitiko ir aptarė bendrus klausimus. Valstybės gynimas yra mūsų bendras interesas, ar tai būtų diplomatinės, ar tai būtų karinės priemonės“, – pažymėjo A. Anušauskas.

Ministras taip pat dezinformacija pavadino JAV žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad Amerikos administracija yra pasiruošusi aptarti galimybę sumažinti karinį dalyvavimą Vidurio ir Rytų Europoje, jei Rusija imsis atitinkamų veiksmų.

„Šią žinią, dezinformaciją visų pirma pasigavo Rusijos žiniasklaida ir manau, kad turime labai aiškiai pasakyti ir deklaruoti pačių amerikiečių, mūsų sąjungininkų, poziciją – kalbos apie tai nėra, ir jos tiesiog nebuvo, tai yra spekuliacijos ir aš tai įvardinčiau dabartinėj stadijoj kaip dezinformaciją“, – sakė A. Anušauskas.

Taip pat VGT buvo sutarta kurti tarpinstitucinį veiksmų koordinavimo centrą, pranešė prezidento patarėjas.

„VGT nariai sutarė dėl koordinuoto veikimo NATO, ES, tarptautiniuose dvišaliuose formatuose, su tikslu siekti Lietuvai prioritetinių saugumo priemonių“, – sakė D. Kuliešius.

„Valstybės kanceliarijoje bus sukurtas tarpinstitucinis veiksmų koordinavimo centras, tai svarbu ne tik dėl įvykių Ukrainoje, augančių grėsmių ir įtampų, tačiau taip pat svarbu čia Lietuvoje stebėti grėsmes ir rizikas, vertinti parengtį gyvybiškai svarbiose valstybės srityse: energetikos, valstybės saugumo, elektroninėje erdvėje ir kitose svarbiose sferose“, – pridūrė jis.

Vakarų šalys baiminasi dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų ir kaltina Maskvą planuojant šią žiemą įsiveržti į savo kaimynę. Pasak Vakarų, prie Ukrainos sienos sutelkta iki 100 tūkst. rusų karių.

Derybos tarp JAV ir Rusijso vyksta Vakarams spaudžiant Rusiją atitraukti pajėgas nuo Ukrainos sienų ir grasinant sankcijomis įsiveržimo atveju, o Maskvai reikalaujant plataus masto saugumo garantijų.

Šią savaitę Rusijos atstovai taip pat susitiks su NATO ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareigūnais.

Į Lietuvos Valstybės gynimo tarybą įeina prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. VGT vadovauja prezidentas.

Taryba svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės saugumo užtikrinimo ir gynybos klausimus.

Prezidento vyriausiojo patarėjo Dariaus Kuliešiaus teigimu, dėl Baltarusijoje vis dar tebesančių tūkstančių migrantų eskalacija pasienyje gali bet kada kilti. Be to, akcentuoja jis, pats Aliaksandro Lukašenkos režimas veikiausiai neturi intereso išspręsti kilusią krizę.

„Situacija stabili, bet išlieka įtempta. Žinome skaičius, kiek šiandien Baltarusijoje gali būti migrantų. Tik nedidelis skaičius buvo evakuotas per Minską. Visi kiti migrantai vis dar yra Baltarusijoje. Jie sumokėję didelius pinigus tam, kad atvyktų (į Baltarusiją – ELTA), turi tikslą neteisėtai kirsti sieną ir patekti į Europos Sąjungą“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė D. Kuliešius.

Baltarusijos režimas turi savus tikslus. Jiems nenaudinga išspręsti šią problemą, nes tai yra būdas daryti poveikį, manipuliuoti.

„Baltarusijos režimas turi savus tikslus. Jiems nenaudinga išspręsti šią problemą, nes tai yra būdas daryti poveikį, manipuliuoti ir nukreipti dėmesį nuo Baltarusijoje esančių vidaus problemų, žmogaus teisių pažeidimų, nuo politinių kalinių ir kitų klausimų“, – teigė jis, pažymėdamas, kad esama situacija sudėtinga išliks dar ilgą laiką.

„Ši situacija nesisprendžia ir išliks sudėtinga ilgą laiką žiūrint į visumą“, – svarstė D. Kuliešius.

Jo teigimu, šiek tiek sumažėję nelegalių migrantų srautai gali būti susiję su pasikeitusia režimo taktika.

„Gali būti, kad keičiasi taktika. Gali būti, jog yra iniciatyva pradėti technines derybas, techninius pokalbius dėl pasienyje buvusios didelės grupės žmonių. Laikinai gali būti pasikeitusi taktika. Tačiau eskalacija bet kada gali grįžti ir tokiems scenarijams mūsų tarnybos yra pasiruošusios“, – apibendrino prezidento patarėjas.

Šalies vadovo patarėjas priminė ir antradienį įvykusį incidentą, kai dvylika Baltarusijos pasieniečių įžengė į Lietuvos teritoriją.

„Visi matėme, visi žinome ir vakar dienos incidentą ir vėlgi situacija yra akylai stebima. Yra ženklų, kad iš Baltarusijos pusės yra galimi ir didesni pajėgų įsitraukimai ir atitinkamai yra reikalinga ir mūsų parengtis. Tai mūsų parengtis yra atitinkamai padidinta“, – žurnalistams trečiadienį, po prezidento ir krašto apsaugos ministro susitikimo, sakė patarėjas D. Kuliešius.

ELTA primena, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) informavo, jog antradienį po vidurdienio riaušių malšinimo ekipuotę dėvėję Baltarusijos pareigūnai Šalčininkų rajone, vadinamojoje Dieveniškių kilpoje, įstūmė 35 migrantų grupę į Lietuvą ir patys neteisėtai peržengė valstybės sieną.

VSAT teigimu, fiksuota, jog Lietuvos pusėje atsidūrė 12 Baltarusijos pasienio komiteto pareigūnų. Po pakartotinių Lietuvos pasieniečių įspėjimų visi pažeidėjai grįžo į kaimyninės valstybės teritoriją. VSAT pareigūnai padėtį deeskalavo be prievartos panaudojimo.

„Tos tendencijos, kurios yra šiandieną, jos, be abejo, keičiasi ir keisis į blogesniąją pusę“, – LRT radijui sakė D. Kuliešius.

„A. Lukašenka, neturėdamas savo arsenale priemonių užsienio ir vidaus politikoje, naudoja būtent tokius būdus, kad darytų įtaką paskelbtoms sankcijoms ir vykdomai politikai. Tai pati pradžia, kadangi migracijos kelias susikūrė labai staiga ir jis turi tendenciją augti, jeigu mes neišspręsime arba prevenciškai neveiksime, kad tą migracijos kelią stabdytume“, – taip pat akcentavo jis.

Tai pati pradžia, kadangi migracijos kelias susikūrė labai staiga ir jis turi tendenciją augti, jeigu mes neišspręsime arba prevenciškai neveiksime, kad tą migracijos kelią stabdytume.

Kalbėdamas apie Vyriausybės Seimui teikiamas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, prezidento patarėjas akcentuoja, kad labai svarbu, jog jos būtų orientuotos į galimai blogėti galinčią situaciją.

„Seimas turi visus šiuos dalykus apsvarstyti ir priimti sprendimą, kad jis būtų subalansuotas ir proporcingas esamai situacijai ir žmogaus teisėms. Yra svarbu ne tik žiūrėti į šiandieną, bet ir labai labai pasižiūrėti į priekį, kadangi mes šiandieną turime iki 2 tūkst. sieną kirtusių migrantų ir mūsų atsakingos institucijos susiduria su dideliais krūviais, dideliais iššūkiais“, – teigė D. Kuliešius.

„Bet pasižiūrėkime, kas bus liepos pabaigoje, rugpjūčio pradžioje – tie skaičiai gali išaugti iki 4-5 tūkst., gali išaugti iki 15 tūkst., ką mes tada darysime“, – pridūrė jis.

Prezidento patarėjas taip pat akcentuoja pasienyje su Baltarusija statomos tvoros svarbą. Jo teigimu, fizinė siena pasienyje su Baltarusija yra jau seniai reikalinga ne tik dėl migracijos, bet ir dėl kitų kylančių rizikų.

„Tai yra vienas iš būdų, kuris realiai saugo Lietuvos ir Europos Sąjungos išorinę sieną. Ir mes labai susikoncentruojame į migraciją, bet migracija – tik viena iš rizikų, kuri yra, ir siena saugo nuo kontrabandos, saugo nuo kitų nusikaltimų ir siena yra seniai reikalinga, kad ji būtų. Ir tiesiog šiuo metu taip sutampa, kad šios krizės akivaizdoje mes turime skubėti ją pasistatyti“, – pabrėžė jis.

Kaip skelbia portalas 15min.lt, tarpusavio ryšį privačių interesų deklaracijose jie nurodė po vestuvių.

Jųdviejų pavardės nurodytos prie punkto „Sutuoktinis, sugyventinis ar partneris“.

Pora apie savo santykius viešai neatvirauja.

Jo teigimu, režimo taikiniu galėjo būti bet kuris kitas opozicijos atstovas.

„Klausimas, ar vakarykštėje istorijoje buvo taikinys asmeniškai R. Pratasevičius. Mes galėtume kelti hipotezę, kad galbūt režimui apskritai reikėjo padaryti tokią operaciją – nesvarbu, kas būtų buvęs tuo taikiniu. Juo galėjo būti gerbiama Sviatlana, kuri prieš savaitę skrido, tuo taikiniu galėtų būti kiti opozicijos veikėjai“, – pirmadienį „LRT forume“ sakė D. Kuliešius.

„Be abejo, žmonės yra svarbūs režimui, kurių atžvilgiu norima suvesti sąskaitas, bet tikriausiai pagrindinė žinia ir pagrindinis tikslas, kodėl buvo surežisuota ir Lukašenkos sankcionuota operacija, buvo tiesiog parodyti Europos Sąjungai, parodyti visoms demokratinėms valstybėms, kad prieš režimą kovojantys asmenys yra nesaugūs, kad su jais gali būti susidorota – nesvarbu, kur jie yra“, – pridūrė jis.

Jis svarstė, kad galbūt taikiniu galėjo būti ir opozicijos lyderė Sviatlana Cihanouskaja, tačiau tuo metu, kai ji skrido tuo pačiu reisu kaip ir R. Pratasevičius, Baltarusijos tarnybos dar galėjo būti nepasiruošusios.

„Tikslas buvo pati operacija ir būtent tada, kai atskrido S. Cichanouskaja, gal iki galo buvo nepasiruošta, pasirinktas kitas taikinys. Tais taikiniais gali būti bet kuris žmogus, todėl svarbi yra greita reakcija, kuri padaryta, kad Baltarusijos oro erdvė yra nesaugi ir ja skristi civiliniai orlaiviai neturėtų“, – teigė prezidento patarėjas.

Naikintuvas – per 40 km nuo „Ryanair“ lėktuvo

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas „LRT forume“ teigė, kad Baltarusijos karinis naikintuvas nuo „Ryanair“ lėktuvo sekmadienį buvo nutolęs per 40 km.

„Naikintuvas buvo ore 13 minučių, tačiau dideliu atstumu nuo lėktuvo – apie 40 km, man atrodo, arčiausiai buvo, tačiau Baltarusijos pusė ir neneigia, kad naikintuvas tuo metu ir buvo pakeltas į orą. Pagal visą laiko skalę matosi, kad sprendimas priimtas tuo metu, kai pilotas dar abejojo, ar jam sukti, ar paklausyti, ar nepaklausyti“, – sakė A. Anušauskas.

Jis taip pat teigė, kad „keistas elgesys“, jog lėktuvą tas pats naikintuvas lydėjo ir skrendant nuo Minsko iki Vilniaus.

„Labai keistas elgesys, kai lėktuvą paleido, MiG-29 jį vėl lydėjo iki sienos“, – teigė krašto apsaugos ministras.

A. Anušauskas taip pat sakė, kad Lietuvos teisėsauga identifikavo į Vilnių negrįžusių, bet iš Atėnų skridusių keleivių tapatybes, be kita ko, yra galimybė juos apklausti.

„Atskrido penkiais mažiau. Be dviejų žinomų ir jau įvardintų kiti taip pat žinomi, tapatybės nustatytos, žmonės identifikuoti ir aš įsivaizduoju, kad prokuratūra irgi stengsis juos surasti ir apklausti – tos galimybės egzistuoja“, – kalbėjo ministerijos vadovas.

Sekmadienio popietę Minsko oro uoste buvo nutupdytas keleivinis bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę.

Aviakompanija „Ryanair“ pranešė, kad lėktuvas su daugiau kaip šimtu keleivių nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Ši informacija vėliau nepasitvirtino.

Be to, Baltarusija buvo pakėlusi naikintuvą MiG-29 ir karinį sraigtasparnį Mi-24 priversti nutupdyti civilinį orlaivį.

Šiuo lėktuvu skrido Baltarusijos opozicijos aktyvistas, žurnalistas Ramanas Pratasevičius. Lėktuvui nusileidus Minske, jis sulaikytas, taip pat sulaikyta jo mergina, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studentė, Rusijos pilietė Sofija Sapega.

Pernai „Nexta“ įkūrėjus 22 metų Sciapaną Pucilą ir 26 metų R. Pratasevičių Baltarusija įtraukė į „asmenų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje“, sąrašą, o patį kanalą paskelbė „ekstremistiniu“ ir nurodė jį blokuoti.