„Delfi TV“ laidoje jis perspėjo, kad kovai su įsilaužimais reikės vis daugiau išteklių.

„Viskas aišku. Išsiaiškintas ir įsilaužimo būdas, ir kas tai padarė, – tai yra rusiška, prokremlinė grupuotė, kuri dažnai šitame regione daro įvairias atakas“, – trečiadienį laidoje „Delfi interviu“ sakė D. Maikštėnas.

Sekmadienį programišiai nutekino apie 20 tūkst. „Ignitis ON“ klientų duomenis – vardus, pavardes, el. pašto adresus, vartotojo autentifikavimo (RFID) žetonų sąrašą, dalį vartotojų elektromobilių valstybinių numerių.

Bendrovė ragina „Ignitis ON“ klientus programėlėje pasikeisti prisijungimo slaptažodį.

„Ką mes matome su dujomis, jeigu kalbėtume apie buitinius vartotojus, tai tą kainą, kokią jie moka dabar, labai tikėtina, kad tokia stabilizuosis ir kitų metų pirmą ketvirtį“, – Žinių radijui pirmadienį sakė D. Maikštėnas.

„Matome, kad kažkokio drastiško kilimo net atėjus žiemos periodui neturėtų būti“, – pridūrė jis.

Pasak D. Maikštėno, kitų metų gamtinių dujų kainas „Ignitis grupės“ elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ fiksuoja lėtesniu tempu, užfiksuodama mažesnės portfelio dalies kainas.

„Dabar jau nėra tokių milžiniškų rinkos išbandymų ir tam tikra dalis vėl fiksuojama, bet daug lėtesniu tempu. Kadangi turime laiko, fiksuojame mažesnę dalį, ji vėlgi yra patvirtinta pagal tam tikras kvotas, tai yra jau to tokio taikos meto geroji praktika“, – kalbėjo „Ignitis grupės“ vadovas.

Matome, kad kažkokio drastiško kilimo net atėjus žiemos periodui neturėtų būti.

 

Anksčiau grupė BNS informavo, jog siekdama sumažinti gamtinių dujų kainas buitiniams vartotojams iš anksto užfiksavo penktadalio kitų metų pirmąjį ketvirtį buitiniams vartotojams planuojamo patiekti dujų kiekio kainą.

„Ignitis grupės“ teigimu, 0,2 teravatvalandės (TWh) dujų kiekiui užfiksuota 52 eurų už megavatvalandę (MWh) kaina, tuo metu dabar, „Igničio“ teigimu, vartotojų mokami tarifai su valstybės kompensacija atitinka apie 53 eurų didmeninę kainą.

Bendrovės teigimu, dujų kaina užfiksuota finansinėmis išvestinėmis priemonėmis apdraudžiant ateities sandoriais pagal Nyderlandų TTF biržos indekso vertę įsigytą ir kitų metų pradžioje numatomą pristatyti dujų kiekį, taip pat dalį rinkoje įsigytų dujų saugant Latvijos Inčukalnio dujų saugykloje.

Nepaisant rinkoje pastaruoju metu smarkiai sumažėjusių dujų kainų, Lietuvos gyventojai už jas vis dar moka didelę kainą, o Vyriausybė antrąjį pusmetį ir toliau mokės milijonines kompensacijas. Taip atsitiko, nes 71 proc. jiems skirtų dujų antrajam šių metų pusmečiui „Ignitis“ įsigijo po 125,2 euro už MWh vidutinę kainą.

D. Maikštėnas sako, jog už tokią kainą įsigyti dujų nuspręsta tuomet, kai 120 eurų už MWh siekusi jų kaina pernai lapkritį ir gruodį vėl pradėjo kilti. Tuo metu valstybės biudžete, jo teigimu, 2023 metams buvo numatytos 130 eurų už MWh dujų kainos.

„Matydami tendenciją, kad vėl ateina antra banga, turėdami valstybės biudžetą 130 (2023-iems paskaičiuota dujų kaina – BNS) susiderinome su reguliuotoju – tai buvo ne „Igničio“ sprendimas, o tai buvo bendras reguliuotojo patvirtintas sprendimas, kad vėl reikia tam tikro saugos diržo“, – teigė D. Maikštėnas.

„Praeitų metų gruodį, kai (...) vėl pradėjo kasdien augti po 10–15 procentų, buvo visiška nežinomybė, kokio šaltumo bus žiema, kas vyks su pramone ir galėjo būti taip, kad dujų kaina iškils į tokias aukštumas, kad valstybės biudžete neužteks valstybės kompensacijoms numatyto kiekio“, – pridūrė jis.

„Jeigu būtų tokia situacija, kokia buvo lapkričio-gruodžio mėnesiais, idealiai taip pat mes elgtumėmės ir tai būtų idealiai teisingas sprendimas“, – kalbėjo „Ignitis grupės“ vadovas.

Nyderlandų TTF prekybos taške ICE biržoje spalio ateities dujų sandorių kaina pirmadienio rytą buvo 34,8 euro už MWh, tuo metu 2023–2024 metų žiemos mėnesių sandorių kainos svyravo nuo 48,9 iki 51 euro.

Tarp turtingiausių vadovų – ir energetikos grupės „Ignitis grupė“ vadovo Dariaus Maikštėno šeima – jos turto vertė pernai siekė 548,7 tūkst. eurų, pasiskolintų lėšų suma – 202,8 tūkst. eurų. Per metus turto vertė sumažėjo 41,5 tūkst. eurų, o skolos – 12 tūkst. eurų.

Energetikos grupės „Epso-G“ vadovas Mindaugas Keizeris ir jo sutuoktinė deklaravo turto už 497,8 tūkst. eurų, taip pat 162 tūkst. eurų skolų. Turto vertė per metus išaugo 66,8 tūkst. eurų, o skolos sumažėjo 7 tūkst. eurų.

Valstybinių miškų urėdijos vadovo Valdo Kaubrės šeima deklaravo turto už 449,2 tūkst. eurų (2021 metais – 363,3 tūkst. eurų). Skolų nei pernai, nei užpernai ji neturėjo.

„Oro navigacijos“ vadovas Saulius Batavičius ir jo sutuoktinė turėjo 456,5 tūkst. eurų vertės turto, ji per metus išaugo 15 tūkst. eurų. Tuo metu skolos sumenko 5 tūkst. iki 163 tūkst. eurų.

„Klaipėdos naftos“ vadovo Dariaus Šilenskio šeimos turtas pernai siekė 380,6 tūkst. eurų, skolos – 42,5 tūkst. eurų. Jis taip pat deklaravo paskolinęs 468 tūkst. eurų. Per metus turto vertė sumažėjo 45,2 tūkst. eurų, skolos – 3,4 tūkst. eurų, o paskolintų lėšų suma išaugo 105 tūkst. eurų.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Egidijus Lazauskas su sutuoktine deklaravo turto už 227 tūkst. eurų bei 67,4 tūkst. eurų skolų.

„Kelių priežiūros“ vadovo Rolando Rutėno šeimos turto vertė pernai siekė 167,4 tūkst. eurų, skolos – 102,9 tūkst. eurų. Per metus turtas išaugo 6 tūkst. eurų, o skolos sumažėjo 9,9 tūkst. eurų.

Lietuvos pašto vadovo Rolando Zuko, kuris pernai nedirbo jokioje valstybės įmonėje, šeimos turto deklaracija neviešinama. 2021 metais ji deklaravo turto už 423,1 tūkst. eurų bei 20,3 tūkst. eurų skolų.

„Mūsų tikslai Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro bloko energijos gamybą bandomuoju režimu pradėti apie 2023 metų pirmąjį ketvirtį ir pilną komercinę veiklą – kitą šildymo sezoną, lieka nepasikeitę“, – 2022 metų veiklos rezultatų pristatyme antradienį sakė D. Maikštėnas.

„Vis dėlto dėl sutrikimų tiekimo grandinėje ir statybų rinkose šiek tiek vėluoja projekto komercinės veiklos pradžia, kuri nukeliama trims mėnesiams į 2023 metų trečiąjį ketvirtį“, – pridūrė jis.

Iki šiol bloko komercinės veiklos pradžia buvo numatyt birželį–liepą.

Pasak D. Maikštėno, vadinamieji „karštieji“ bandymai VKJ biokuro bloke turėtų prasidėti iki kovo pabaigos.

„Ignitis grupės“ vadovas taip pat pakartojo, jog dėl sutrikimų tiekimo grandinėje ir oro sąlygų iššūkių Lenkijoje grupės statomo pirmojo Silezijos vėjo parko biudžetas didėja nuo 70 mln. iki 75 mln. eurų, o parko komercinės veiklos pradžia iš šių metų paskutiniojo ketvirčio atidėta į 2024 metų pirmąjį ketvirtį.

Pasak jo, parke pagamintą energiją į tinklą planuojama pradėti tiekti šių metų paskutinį ketvirtį. 

Tuo metu, anot jo, ar grupė dalyvaus antrajame, su valstybės parama statomo parko vystytojo aukcione, lems pirmojo aukciono rezultatas bei finansinės grupės galimybės. Antrą aukcioną ketinama skelbti rugsėjį.

„Kalbant apie jūrinio vėjo parko projektą Lietuvoje, kurio aukcionas bus paskelbtas pavasarį, mes aktyviai jam ruošiamės ir dalyvausime jame kartu su mūsų partneriu „Ocean Winds“, – 2022 metų veiklos rezultatų pristatyme antradienį sakė D. Maikštėnas.

„Kalbant apie jūrinio vėjo parko projektą Lietuvoje, kurio konkursas bus paskelbtas rudenį, mūsų dalyvavimas priklausys nuo pavasarį vyksiančio konkurso rezultatų“, – pridūrė jis.

Pasak „Ignitis grupės“ vadovo, jei bendrovė laimės pirmąjį aukcioną, priimant sprendimą dėl dalyvavimo antrajame bus vertinamos finansinės galimybės.

„Jeigu mums nepasiseks pavasarį vyksiančiame konkurse, mes dalyvausime rudens aukcione. Kita vertus, jeigu mums pasiseks pavasarį, mes jau būsime pasiekę savo tikslą, tačiau įvertinsime savo finansines galimybes dalyvauti konkurse rudenį“, – teigė D. Maikštėnas.  

Pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parko vystymo be valstybės paramos konkursą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) turėtų skelbti kovo 30 dieną.

Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė anksčiau teigė, jog pirmuoju konkursu aktyviai domisi tiek Lietuvos, tiek užsienio bendrovės, o jį laimės vystytojas, kuris pasiūlys didžiausią mokestį valstybei.

Energetikos ministras Dainius Kreivys yra sakęs, kad valstybės lūkestis rengiant vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje aukcionus yra valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis“ sėkmė.

„Ignitis grupė“ dar 2020 metų rugsėjį paskelbė pasirinkusi strateginę partnerę jūros vėjo parkų projektams – vieną didžiausių jų vystytojų pasaulyje „Ocean Winds“, kurią taip pat metais įkūrė Europos energetikos lyderės „Engie“ bei EDPR, tuo metu valdžiusios apie 30 GW galios atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) pajėgumus visame pasaulyje. „Ocean Winds“ būstinė yra Madride, Ispanijoje. 

Pirmajame konkurse galės dalyvauti bendrovės, kurių vidutinės paskutinių trejų metų pajamos sieks bent 250 mln. eurų, o nuosavas kapitalas – bent 20 proc. projekto vertės. Konkurse dalyvaujant įmonių konsorciumui bus vertinamos bendros jų metinės pajamos bei kapitalas.

Be to, konkurso dalyviai turi būti išvystę bent vieną didesnę nei 150 MW galios jūrinę elektrinę arba turėti leidimą joje gaminti elektrą. Vystytojai taip pat turės remti su parko jūrine teritorija besiribojančių savivaldybių vietos bendruomenes, skirti bent 5 mln. eurų aplinkos apsaugai. 

Antrąjį 700 MW galios su valstybės parama statomo parko vystytojo aukcioną numatoma paskelbti rugsėjį, o laimėtoją atrinkti 2024 metų pradžioje. Abu jūrinio vėjo parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio, juos Baltijos jūroje tikimasi pastatyti iki 2028 metų.

„Tai, ką mes turime su dujomis, nepasibaigs šią žiemą ar šį rudenį. Galutinai užsuktas rusiškas tiekimas, nebereikia jokių sankcijų, rusai užsuka dujas vakariečiams. Šiuo metu Vakaruose saugyklos gana neblogai pripildytos, tos pagrindinės, didžiosios apie 70–75 proc. Taupydami vakariečiai išgyvens, bet kas įvyks per šią žiemą, tai visi šie resursai jau bus sunaudoti“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė D. Maikštėnas.

„Ignitis grupės“ vadovas tvirtina, kad dujų saugyklos buvo pripildytos dar metų pradžioje, Rusijai dar neužsukus vamzdžio ir didžioji dalis saugyklų Vokietijoje ir kitose Europos šalyse dar buvo pildomos rusiškomis dujomis. Tai, anot jo, yra dar vienas įrodymas, kad turėsime ypatingai sunkų laikotarpį.

„Po ateinančios žiemos, per ateinančią vasarą iki kito sezono, labai tikėtina, nebent įvyks kažkokie didžiuliai perversmai, pergalės ir bus galima rusams įjungti dujas, kuo aš netikiu, kad reikės pripildyti Vakarų saugyklas jau be rusiško vamzdžio 100 proc“, – sakė D. Maikštėnas.

„Reikės priimti dujas iš Norvegijos ir per visus terminalus, vieni jau pastatyti, kiti nepastatyti, reiškia ta realybė, 200–300 eurų per MWh ar daugiau, kur mes dabar matome dujų kainas, ji gali laikytis gana ilgai, iki kito sezono ir dar kito sezono metu. Tai mes turėsime ypatingai sunkų periodą ne tik šią žiemą, bet dar ir visus kitus metus“, – pridūrė jis.

D. Maikštėno manymu, šioje situacijoje vyks ne sprintas, o maratonas ir visi verslai, gyventojai ir Vyriausybės turi galvoti, kaip taupyti, optimizuoti, amortizuoti kainas labiausiai pažeidžiamiems asmenims, nes bus labai sunkus periodas.

„Galbūt pas mus nebuvo suvokimo, kad karas atėjo ir pas mus, jis bus sunkus. Kainos dar yra užšaldytos ir žmonės to nemato. Verslai mato, „Achema“ stoja, kiti verslai stoja, nes jie jau mato tas tikras kainas, kurių niekas iki šiol neamortizavo. Tikrai bus sunkus periodas ir reikia gero susitelkimo, išminties, greito veikimo ir taupymo kur įmanoma, ypač dujose“, – aiškino „Ignitis grupės“ vadovas.

ELTA primena, kad rugpjūčio viduryje, baigiantis prekybai Europos dujų kainos pasiekė naują rekordą, kai Rusijos „Gazprom“ paskelbė, kad mėnesio pabaigoje „Nord Stream“ dujotiekis bus uždarytas techninės priežiūros darbams. Nyderlandų TTF dujų ateities sandorių (TTF Gas Futures) kaina šoktelėjo iki 257,40 euro (258,30 JAV dolerio) už 1 MWh baiminantis, kad žiemą gali pritrūkti energijos, po to, kai „Gazprom“ pranešė, kad nuo rugpjūčio 31 iki rugsėjo 2 dienos dėl techninės priežiūros darbų bus sustabdytas tiekimas „Nord Stream“ dujotiekiu.

„Situacija ypatingai įtempta, bet pilnai stabili ir suvaldoma, kadangi mes ne dabar bėgame paskui traukinį, o ruošėmės įvairiems dalykams labai iš anksto“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė D. Maikštėnas.

Jis kalbėjo, kad „Ignitis grupė turi „labai stiprią finansinę bazę“, net ir sparčiai augant energijos kainoms išlaiko aukštą (BBB+) kredito reitingą.

„Tikrai galime ir toliau skolintis ir tas rodiklis, kurį dabar pasiekėme, dar yra sveika situacija“, – pabrėžė D. Maikštėnas, pridūręs, kad krizei grupė pasiruošė prieš maždaug dvejus metus.

„Prieš turbūt daugiau nei 2 metus sustiprinome savo akcinį kapitalą 0,5 mlrd. eurų, listinguodami įmonę ir ją pritraukdami. Labai gerai atsimenu diskusijas su vyriausybės nariais ir su kitais ekspertais, kam reikėjo tos emisijos ir kodėl reikėjo iš užsienio pritraukti 0,5 mlrd. eurų“, – savo poziciją argumentavo jis.

„Ignitis grupė“ vadovo teigimu, papildomos lėšos buvo pritrauktos vietiniams elektros gamybos pajėgumams plėtoti siekiant sumažinti energetinę Lietuvos priklausomybę nuo importo. Jis akcentavo, kad be šių lėšų, atlaikyti dabartinės krizės šoką būtų buvę gerokai sunkiau.

„Ar galime viską daryti tik skolos sąskaita? Per plauką, bet jei per šimtmetį, dešimtmetį, kai mes plėtosime tuos investicinius projektus, įvyks nors viena krizė – per 10 metų, tikėtina, bus nors viena – mes be sustiprinto kapitalo negalėsime gyventi“, – aiškino D.Maikštėnas.

„Jei nebūtume pritraukę to 0,5 mlrd. eurų, dabar būtume labai, labai blogoje situacijoje“, – tikino didžiausio nepriklausomo ir visuomeninio energijos tiekėjo vadovas.

Praėjusią savaitę „Ignitis grupė“ paskelbė savo finansinius rezultatus: įmonės apyvartinis kapitalas per pirmąjį šių metų pusmetį nuo 326,1 mln. eurų pakilo iki 812,5 mln. eurų, skola išaugo iki 1,2 mlrd. eurų.

Kaip tuomet teigė D. Maikštėnas, dėl išaugusio apyvartinio kapitalo, grupėje fiksuotas „rekordinis“ neigiamas laisvųjų pinigų srautas (-247,2 mln. eurų).

Bendrovė taip pat pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo gegužės 3 d. prokurorų prašymu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis sustabdyta grupės darbuotojų ir pagrindinių vadovų skatinimo opcionais programa, per "Nasdaq" Vilniaus biržą pranešė "Ignitis grupė" .

"Noriu užtikrinti, kad programa yra visiškai teisinga, teisiškai nenuginčijama, bet norime panaikinti bet kokį matomumą, net teorinę galimybę, kad yra kažkoks asmeninis suinteresuotumas tiems devyniems vadovams laikytis įsikibus opcionų. Manome, kad reikia koncentruotis į pačią opcionų programą, jos teisėtumą, o ne į tų devynių vadovų sutartis", – sakė D.Maikštėnas.

Pasak jo, nepaisant, kad opcionų sutartys nutrauktos, visi vadovai pareiškė, jog opcionų programa buvo parengta nepriekaištingai ir naudinga tiek pačiai bendrovei, tiek jos darbuotojams.

"Tai yra labai svarbu, nes mes dėl žmonių turime konkuruoti ne su biudžetiniu sektoriumi, o su privačiu ir tarptautiniu verslu", – akcentavo grupės vadovas.

Jo teigimu, būtent opcionų programa suteikia galimybę mažiausiomis išlaidomis užsitikrinti stiprų vadovų ir darbuotojų įsipareigojimą ilgalaikiams bendrovės tikslams, nes bandymas analogišką efektą pasiekti grynaisiais pinigais kainuotų kur kas brangiau.

– Kieno iniciatyva nutrauktos opcionų sutartys? Vadovų, stebėtojų tarybos, o gal pagrindinio akcininko? – BNS paklausė D.Maikštėno.

– Visi vadovai trečiadienį (gegužės 12-ąją) kreipėsi į stebėtojų tarybą ir ji tokiam sprendimui pritarė. Mes patys, vadovai, pradėjome diskutuoti, supratome, kad norime panaikinti tas abejones. Nei iš pagrindinio, nei iš kitų akcininkų, nei iš kažko kito negavome nei idėjų, nei prašymų. Tai yra tikrai nuoširdi mūsų pačių iniciatyva, kuri turi padėti koncentruotis į pačią opcionų programą, išsklaidyti ją supančius mitus ir manipuliacijas.

– Ką turite omenyje?

Tai yra tikrai nuoširdi mūsų pačių iniciatyva, kuri turi padėti koncentruotis į pačią opcionų programą, išsklaidyti ją supančius mitus ir manipuliacijas.

– Visų pirma, reikia paneigti tam tikras manipuliacijas ir primestus tris pagrindinius mitus apie opcionus. Pirmas, kad darbuotojams atiduodamas valstybės turtas ar valstybės akcijos. Antras, kad tam bus naudojami mokesčių mokėtojų pinigai. Trečias, kad galima akcijų kursą auginti tarifo sąskaita. Visi šie mitai yra giliai klaidingi, bet sukurti taip, kad jais būtų lengva patikėti, ypač prisimenant ankstesnės "Lietuvos energijos" laikus.

Tai yra labai išmanus veikimas, didelį melą pateikiant kaip labai įtikinamą argumentą. Manau, kad dalis tų mitų atsiranda dėl elementaraus nežinojimo, tačiau dalis yra akivaizdžiai paskatinama išmanaus manipuliatoriaus. Puikiai žinau, kad nei finansų ministrė, nei energetikos ministras, nei Vyriausybė tikrai tais mitais netiki, todėl esu tikras, kad per tam tikrą laiką ramiai dirbant bus išgrynintas tikrasis valstybės ir visuomenės interesas.

– Minite manipuliacijas ir manipuliatorių. Gal galite atskleisti, ką turite omenyje?

– Mes nujaučiame ir žinome, bet tikrai nelįsime giliau. Tai, kad yra ganėtinai organizuotas veiksmas, kuris vyksta jau maždaug pusantrų metų, kartkartėmis paskleidžiant tokių keistų naujienų apie bendrovę, mes matome ir nujaučiame. Manipuliatorius yra linkęs gyventi šešėliuose, tai nebūtinai yra tik vienas konkretus asmuo, bet, sudėjus visus įvykius, visą chronologiją, viskas ir taip gana aiškiai matosi.

– Ar turite galvoje buvusį bendrovės vadovą Dalių Misiūną, kuris ne kartą kritikavo tiek "Ignitis grupės" opcionų programą, tiek pernai vykusį pirminį viešą akcijų platinimą (IPO)?

– Kaip ir minėjau, nenoriu sakyti, kad tai yra vienas žmogus. Dažnai būna ir taip, kad kai tas tame procese dalyvauja ir pats nesuprasdamas, kad juo yra manipuliuojama.

– Jūsų vertinimu, ko yra siekiama tokiais veiksmais, nes abejotina, kad pagrindinis tikslas būtų tik opcionų programa?

– Čia paliksiu dirvos žurnalistams ir jūsų tyrimams, daugiau šiuo klausimu spekuliuoti nenorėčiau.

– Kas jums žinoma apie skundą prokurorams pateikusį fizinį asmenį. Ar jis yra "Ignitis grupės" smulkusis akcininkas?

– Mums tas asmuo nežinomas. Nežinau, tačiau abejoju, kad jis būtų mūsų akcininku.

– Opcionų klausimas aktyviai svarstomas Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Kaip sekasi bendrauti su jo vadovu Mykolu Majausku?

– Aš labai pagarbiai žiūriu ir į Seimą, ir į Vyriausybę, reikia suprasti, kad jiems tenka svarstyti labai daug klausimų. Tikrai nebūtinai jų motyvacijos, pareiškimai ir keliami klausimai yra inicijuoti kažkokių blogų kėslų. Kartais išeina geriau, kartais blogiau. Vieną kartą buvome iškviesti (į Seimo Biudžeto ir finansų komitetą), vieną kartą apsvarstyti, gavome rekomendacijų ir patarimų.

Labai gerbiame tas nuomones ir manome, kad tikrai visi tautos atstovai siekia kuo geriausių tikslų. Mūsų darbas yra kantriai ir nuosekliai aiškinti, kas yra opcionų programa ir kas yra tikrasis visuomenės interesas.

– Vis dėlto, jūsų vertinimu, kodėl šis klausimas Seime iškilo būtent Biudžeto ir finansų komitete, o ne, tarkime, Ekonomikos komitete ar Energetikos komisijoje?

– Nenorėčiau spekuliuoti šiomis temomis. Aš galiu turėti įvairių minčių, bet niekada nekalbu apie tai, ko nežinau iki galo.

– Pernai vadovų pasirašytos sutartys buvo skirtos 2024 m. Ar tai reiškia, kad net palankaus teismo sprendimo atveju artimiausio vadovų skatinimo akcijomis galima tikėtis ne anksčiau kaip 2025 m?

– Kai baigsis visos teisminės procedūros, atnaujinus opcionų programą ji įsigaliotų tiek darbuotojams, tiek vadovams ir jau būtų susieta ne su 2023 m., o anksčiausiai su 2024 m. keliamais tikslais, todėl artimiausios akcijas galėtų būti skirtos 2025-aisiais. Kada bus galutinis teismo sprendimas, man atsakyti sunku, tačiau kylantys klausimai yra labai paprasti ir net vidutinio išprusimo teisės studentas, pervertęs visus dokumentus, labai greitai įsitikintų, kad nėra ten jokių klausimų.

Nuo teismo noro pažiūrėti į tikrąjį visuomenės interesą ir noro veikti greitai viskas priklausys, tačiau to mes prognozuoti negalime. Mums svarbiausia įtvirtinti tvarią programą, dėl kurios nekiltų jokių abejonių, kuri veiktų ilgai ir mes galėtume pritraukti stiprių žmonių.

– Vis dėlto Akcinių bendrovių įstatymas, kaip pripažino ir premjerė, apie valstybės kontroliuojamų įmonių akcijų dalybas kalba dviprasmiškai. Nemanote, kad situaciją pataisytų įstatymo pataisa?

– Žinoma, gali atsirasti iniciatyvų padaryti elementarią pataisą, kuria būtų galima įtvirtinti ir taip akivaizdų dalyką, kad opcionų programose negalima naudoti valstybės ir savivaldybių nuosavybėje esančių akcijų. To pakaktų dabar įstatyme esančiam dviprasmiškam saugikliui panaikinti. Sutvarkyti tą įstatymą kažkada tikrai reikėtų, kad jame nebeliktų to teisinio broko, bet čia viskas priklauso nuo įstatymų leidyboje dalyvaujančių žmonių noro turėti modernų ir klausimų nekeliantį dokumentą.

– Ar pati bendrovė negali paskatinti šio proceso?

– Ne, jokiu būdu. Kartu noriu pabrėžti, kad mes ir dabar elgiamės pagal įstatymo raidę ir esame visiškai įsitikinę, kad ir be pataisų mūsų opcionų programos yra teisingos ir teisėtos. Tų teisinių kliūčių mes ir dabar nematome.

– Koks likimas laukia opcionų programoje vadovams numatytų tikslų, kurie turėjo būti pasiekti 2023 m.?

– Tie tikslai yra tiesiogiai įrašyti bendrovės strateginiuose planuose ir išlieka nepakitę, tiesiog šiuo metu negalioja motyvacinis mechanizmas. Tačiau tiek darbuotojai, tiek vadovai yra tikrai motyvuoti ir pasiruošę visus tuos tikslus įgyvendinti.

– Jūsų vertinimu, prieš "Ignitis grupę" nukreipti veiksmai gali sumažinti kitų valstybės įmonių norą aktyviau dalyvauti kapitalo rinkoje?

– Į "Ignitis grupę", kuri tapo savotišku ledlaužiu, tikrai visi labai įdėmiai žiūri, stebi, kaip seksis tiek pačiam ledlaužiui, tiek jo įgulai. Todėl kažkiek įtakos tikrai turi, tačiau, iš kitos pusės, viską reikia daryti tinkamu laiku, subrendus visoms institucijoms, todėl didelės tragedijos aš nedaryčiau.

Nemalonu tai, kad opcionų programos paprašė ne vadovai, tai buvo primygtinis IPO dalyvavusių investuotojų prašymas, nes jie nori tvarios bendrovės veiklos, vadovų ir darbuotojų ilgalaikio suinteresuotumo ir kompetencijų. Manau, kad dabar valstybė, o ne bendrovė, investuotojų turėtų atsiprašyti. Kita vertus, dauguma tų investuotojų yra ilgalaikiai ir jie puikiai supranta, kad mūsų šalis progresuoja ir tik laiko klausimas, kada opcionų programa įsigalios visa apimtimi ir tie pažadai bus įgyvendinti.

„Gruodžio 4 dieną, kai turėjome tūkstančius naujų COVID–19 atvejų, kai neturėjome patvirtintos nei naujos Vyriausybės, nei Vyriausybės programos, penktadienio vakarą „Ignitis grupė“ paskelbė apie vadovų premijavimą akcijomis. Man atrodo, kad toks veiksmas ne tik neprisideda prie visuomenės pasitikėjimo „Ignitis“ vadovais, bet ir kelia pagrįstų klausimų dėl priimto sprendimo“, – posėdyje sakė Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas.

Pasak jo, įtarimų kelia, kad „yra vengiama atskleisti, kokius rodiklius įmonės vadovai turės pasiekti norėdami gauti premijas akcijomis.“

Tuo metu „Ignitis grupės“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Darius Maikštėnas sakė, kad vykdant pirminį viešąjį akcijų siūlymą (IPO), natūrali praktika yra kelti ilgalaikius tikslus įmonės vadovams ir užsitikrinti, kad kompensaciniame mechanizme nedominuotų tik trumpalaikiai tikslai.

„Iki 2020 metų pradėjome intensyviai vystyti gamybą Lietuvoje, 2020 metais pasiekėme tą vietą, kai turėjome stiprinti kapitalo bazę ir čia turėjome situaciją, kai turėjome apsispręsti, arba kapitalo bazę stiprinti iš biudžeto, arba pritraukti tarptautines ir vietines investicijas į Lietuvą“, – sakė D. Maikštėnas.

„Jas pritraukinėjant buvo padarytas IPO procesas. IPO procese natūrali praktika yra kelti ilgalaikius tikslus įmonės vadovams užsitikrinti, kad nedominuotų kompensacijos pakete tik trumpalaikiai tikslai. Jei įmonės kompensavimo sistemoje buvo vos ne pusė kintamo atlygio dalies, šiuo metu dalis sumažinta iki 20 proc. ir įvesta ilgalaikė 4 metų periodo schema, kuri įvykdo pilną suvienodinimą ilgalaikių tikslų, visų pirma valstybės ir investuotojų su vadovybės tikslais“, – pridūrė „Ignitis grupės“ vadovas.

M. Majauskas klausė, kodėl grupė neskelbia koreguoto EBITDA rodiklio (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją), kurį reikia pasiekti vadovams norint gauti premijas akcijomis.

D. Maikštėnas patikino, kad tai bus atskleista laikantis Lietuvos banko ir „Nasdaq“ biržos reikalavimų.

„Koreguotos EBITDA tikslas, kuris yra įdėtas į ilgalaikius 2023 metų tikslus, bus atskleistas pristatant metinius rezultatus. Kadangi įmonė vykdė IPO procesą, vykdant IPO procesą yra labai griežtas biržų reguliavimas. Po IPO nuo šių metų visi šie rodikliai ir toliau bus ir yra atskleidžiami nuosekliai kiekvienais metais“, – sakė D. Maikštėnas.

Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sakė, kad, jo nuomone, tai sukuria viešųjų ir privačių interesų konfliktą.  

„Įmonė priklauso Lietuvos valstybei ir parlamentarai arba Seimas turi teisę pasisakyti, ar įmonės vadovams yra pakankama motyvacinė sistema, kai nustatoma kintama darbo užmokesčio dalis už pasiektus rezultatus, ar reikėtų privatizuoti įmonę – tai yra tam tikros akcijų dalies perleidimas akcijomis. Gal tai būtų kai kam priimtinas dalykas, bet ne man. Tokia skatinimo sistema įveda labai didelį viešųjų ir privačių interesų konfliktą“, – sakė G. Paluckas.

Jo teigimu, abu komitetai gali kreiptis į finansų ministrę atšaukti sprendimą.

Tuo metu „Ignitis grupės“ stebėtojų tarybos pirmininkas Darius Daubaras sakė, kad tokią praktiką taiko dauguma linstinguojamų įmonių, į kurias lygiuojasi „Ignitis grupė, ir teigė, kad tai yra geroji praktika.

„Sprendimas nebuvo priimtas per savaitę, per dvi ar per mėnesį. Jis gimė IPO proceso metu. Buvo labai aiškiai išsakyta, kad kiekviena listinguojama įmonė, nesvarbu ar Londone, ar kitur, turi skatinimo programą vadovams, nes tai suderina vadovų ir bendrovės akcininkų rezultatų siekimo tikslus. Tai yra geroji praktika. Tai faktiškai turi visos listinguojamos įmonės, į kurias mes aspiruojame. Kai kurios iš jų yra valstybės arba valstybė turi akcijų dalį“, – sakė D. Daubaras.

Ketvirtadienį į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkus siūlomas Renatas Pocius Seime kritikavo vadovų premijavimą akcijomis.

„Turime reguliacinį mechanizmą tokį, kuris generuoja įmonėms pelną arba pajamas nuo reguliuojamos vertės turto, kuris yra investuotas į reguliuojamas paslaugas. Mano vertinimu, tokia schema, kuri skatina premijuoti akcijomis, suteikia tam tikrą viešųjų ir privačių interesų problematiką, nes įmonių vadovai, turėdami akcijų, yra suinteresuoti kiek įmanoma pūsti įmonės turtą su tikslu, kad turėtų didesnį akcijų pajamingumą. Tokios schemos neturėtų būti taikomos“, – sakė R. Pocius.

Kaip pranešė ministerija, tai reiškia, kad gyventojai savarankiškai ir pagal savo poreikius turės pasirinkti vieną iš daugelio nepriklausomų elektros energijos tiekėjų, iš kurio įsigis elektrą. Šiais pakeitimais, kaip teigiama, yra siekiama sukurti labiau gyventojų ekonominius interesus atitinkančią mažmeninę elektros energijos tiekimo rinką.

Šiuo metu beveik visi buitiniai vartotojai elektrą perka naudodamiesi visuomeninių tiekėjų (daugiausia „Lietuvos energijos tiekimo“) paslaugomis, o elektros energijos kaina ne dažniau kaip kas pusę metų yra nustatoma Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) sprendimu.

Energetikos ministerija siūlo mažmeninės elektros energijos tiekimo rinkos namų ūkių vartotojams liberalizavimą įgyvendinti trimis etapais.

Pirmuoju etapu – nuo 2021 metų sausio 1 dienos būtų atsisakyta galutinės elektros energijos kainos reguliavimo tiems buitiniams vartotojams, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas nuo 2019 metų birželio 1 dienos iki 2020 metų gegužės 31 dienos bus didesnis nei 5 tūkst. kilovatvalandžių (kWh), taip pat visiems buitiniams vartotojams, kurių objektai prijungti prie vidutinės įtampos elektros tinklų, ir atitinkamoms bendrijoms bei bendruomeninėms organizacijoms ir asociacijoms. Tai negaliotų pažeidžiamiems vartotojams, tai yra tiems gyventojams, kurie gauna socialinę paramą.

Antruoju etapu – nuo 2022 metų sausio 1 dienos būtų atsisakyta galutinių elektros energijos kainų reguliavimo visiems buitiniams vartotojams, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas nuo 2020 metų birželio 1 dienos iki 2021 metų gegužės 31 dienos bus daugiau nei 1 000 kWh, išskyrus pažeidžiamus vartotojus, nurodo Energetikos ministerija.

Trečiuoju etapu – nuo 2023 metų sausio 1 dienos galutinės elektros energijos kainos būtų nebereguliuojamos visiems buitiniams vartotojams, ir jie turėtų pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją.

„Visi šie pakeitimai sudarys sąlygas laipsniškai atsisakyti visuomeninio elektros energijos tiekimo ir sukurti aktyvią ir konkurencingą mažmeninę elektros energijos tiekimo rinką, kurioje buitiniai vartotojai galėtų efektyviai pasinaudoti nepriklausomų elektros energijos tiekėjų paslaugomis“, – teigia Energetikos ministerija.

Taip pat yra numatoma nustatyti vartotojų informavimo bei tiekėjų nediskriminavimo priemones, kurios, kaip teigiama, sudarys sąlygas nuosekliam ir skaidriam perėjimui prie mažmeninės elektros energijos tiekimo buitiniams vartotojams rinkos sąlygomis.

„Lietuvos energijos“ vadovas Darius Maikštėnas sako, kad grupė siūlymą palaiko.

„Mes pritariame Energetikos ministerijos siūlymui, ir patys siekiame, kad elektros energijos tiekimo monopolis būtų sulaužytas. (…) „Lietuvos energija“ nebenori būti monopolistu, kuris gyvena šiltnamio sąlygomis”, – komentare žiniasklaidai cituojamas D. Maikštėnas.