Įtarimų nesukėlė
Prieš keletą metų vaizdingoje Panemunės vietoje bendrovė „Panemunės projektai“ pradėjo nedidelio privačių namų kvartalo statybą. Kai darbai jau buvo beveik baigti, čia pasirodė bendrovės „Elito grupės“ vadovas Darius Morkūnas. Jis pasakė, kad „Elito grupė“ norėtų nusipirkti namą gražiausioje vietoje – su vaizdu į Nemuną. Be to, „Panemunės projektams“ jis pasiūlė bendradarbiavimą – „Elito grupė“ mielai imtųsi pardavinėti jau pastatytus namus.
Pretenzingas D.Morkūno bendrovės pavadinimas namų kvartalo statytojams įtarimų nesukėlė. Pro akis nelemtai prasprūdo ir viešai prieinama informacija, kad „Elito grupėje“ dirba tik keli darbuotojai ir jų atlyginimas – visiškai neelitinis.
„Jis pasireklamavo mums, kaip vėliau supratome, išpūstu nekilnojamojo turto guru autoritetu, puikia patirtimi, „ok“ reputacija. Netrukus supratome, kad nėra nieko „ok“...“, – pasakojo „Panemunės projektų“ vadovas Edmundas Rekevičius.
Sandoris – nesklandus
Pradinėje stadijoje santykiai su „Elito grupe“ atrodė pusėtini. Kaip ir žadėta, „Elito grupė“ nusipirko vieną namą. Tačiau tai nebuvo sklandus sandoris. „Iš aštuonių namų „Elito grupės“ vadovui ir savininkui labiausiai patiko namas su vaizdu į Nemuną. Paliko nedidelį avansą. Sakė tuo momentu „Elito grupė“ neturinti reikiamų lėšų, nes kažkokie pinigai „nesuvaikščiojo“. Sutarėme, kad namą nupirks 2019 m. rudenį“, – apie nekilnojamojo turto pirkimo aplinkybes pasakojo E.Rekevičius.
Pašnekovo tvirtinimu, atėjus metui visiškai atsiskaityti, visų reikiamų pinigų pirkėjas dar neturėjo.
Pirkimo–pardavimo sandorį nuspręsta pasirašyti su priedu, pagal kurį kiekvieną mėnesį, kol bus atsiskaityta iki galo, pirkėjas „Panemunės projektams“ turės mokėti nuomą – 1 tūkst. eurų (plius PVM).
Pasitikėjimo neliko
Pasak E.Rekevičiaus, tuo metu pasitikėjimas „Elito grupe“ jau buvo beveik nulinis. Dar didesnį nerimą sukėlė žinia, kad su „Elito grupe“ bendradarbiaujančioms brokerėms nemokami komisiniai, o pati „Elito grupė“ ruošiasi bankrutuoti.
„Dvidešimt tris dienas nesulaukę žadėtų nuompinigių ir įtardami, kad galimai artėja „Elito grupės“ bankrotas, dėl nesumokėtų nuompinigių kreipėmės į teismą“, – pabrėžė E.Rekevičius.
Teismas ieškinį patenkino, tačiau nuompinigių atgauti taip ir nepavyko – 2020 m. spalio 9 d. D. Morkūno iniciatyva „Elito grupei“ buvo iškelta bankroto byla, o planuotas „Panemunės projektų“ ir „Elito grupės“ bendradarbiavimas virto kovomis teismuose. Buvo įtraukta net ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VTAT).
Trauka: Panemunėje pastatytas patrauklus gyvenamųjų namų kvartalas sukėlė nekilnojamojo turto pardavėjų susidomėjimą. / Justinos Lasauskaitės nuotr.
Skundas dėl dėmių
„Kai teismas mums priteisė nesumokėtus nuompinigius, sulaukėme netikėtumo iš „Elito grupės“. D.Morkūnas kreipėsi į VTAT dėl ant „Elito grupės“ nupirkto namo esančių kelių dėmių“, – pasakojo E.Rekevičius.
Anot pašnekovo, statybos metu pjaunant medžius ant fasado užtiško kelios dėmės ir statytojas įsipareigojo jas pašalinti.
„Ignoruodamas faktą, kad dėmės pašalintos, D.Morkūnas kreipėsi į VTAT – surašė skundą, kad dėmės yra nepašalintos, kad jis yra skriaudžiamas kaip vartotojas. Statytojui jis pasiūlė ekstravagantišką būdą išspręsti problemas, t.y. nepašalinus trūkumų, kurių nėra, sumokėti jam 5 tūkst. eurų, kad, kaip mums buvo pasakyta, nekiltų tolimesnių problemų“, – tvirtino E.Rekevičius.
Įtaria tyčiniu bankrotu
Skolos už nuompinigius neatgaunanti bendrovė „Panemunės projektai“ įtaria, kad „Elito grupės“ bankrotas buvo tyčinis – prieš jį paskelbiant neva pasistengta nuo kreditorių reikalavimų apsaugoti D.Morkūną dominantį nekilnojamąjį ir kitokį turtą: dalį jo nupirko pats D.Morkūnas, dalį – jo tėvai, o atliekant sandorius galimai vyko fiktyvūs atsiskaitymai, buvo manipuliuojama pridėtinės vertės mokesčiu (PVM).
Tokius „Panemunės bendrovės“ įtarimus patvirtino „Elito grupės“ mokestinį tyrimą atlikusi Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), kurios išvadas gavo ir „Kauno diena“.
„Akivaizdu, kad VMI šiame ginče yra objektyvi, neturinti jokių nusistatymų. Jos išvados yra vienareikšmės. Mokestinio tyrimo ataskaitoje konstatuojamos tyčinį bankrotą liudijančios aplinkybės ir reziumuojama, kad „Elito grupės“ vadovas D.Morkūnas kryptingai ir sąmoningai gilino įmonės finansines problemas, slėpė savo nemokumą nuo visuomenės ir kreditorių ir taip padarė tolimesnį skolų išieškojimą praktiškai neįmanomą“, – kalbėdamas apie VMI ataskaitą sakė E.Rekevičius.
Jis stebėjosi, kad tyčinio bankroto požymių nenori pastebėti teismai. „Negaliu to suprasti. Net ėmiau galvoti, gal gyvenu kažkokiame savo futliare ir nieko nesuprantu. Tačiau VMI išvados patvirtina, kad mano įtarimai dėl galimai tyčinio „Elito grupės“ bankroto yra pagrįsti“, – pabrėžė E.Rekevičius.
Pamalonino tėvus
Pasinaudojant kreditoriaus teise ginčyti skolininko sudarytus sandorius buvo kreiptasi į teismą.
„Panemunės projektų“ interesams atstovaujančio advokato Kauno apygardos teismui pateiktame ieškinyje akcentuojami galimai fiktyvūs sandoriai, kurie sukelia žalą skolų iš „Elito grupės“ neatgaunantiems kreditoriams.
Įtarimų keliantys pirkimai ir pardavimai akcentuojami ir VMI atlikto „Elito grupės“ mokestinio tyrimo ataskaitoje. Joje, pavyzdžiui, atkreipiamas dėmesys į tai, kad manipuliuodamas PVM pats D.Morkūnas iš „Elito grupės“ lengvatinėmis sąlygomis pirko nekilnojamąjį turtą.
VMI akcentuoja, kad „Elito grupei“ priklausantis nekilnojamasis turtas lengvatinėmis sąlygomis atiteko ir D.Morkūno tėvams.
Pirko daug prekių
Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad „Elito grupė“ pirko daug prekių, kurios buvo panaudotos ne sunkioje finansinėje situacijoje atsidūrusios bendrovės veiklai, bet, anot VMI ataskaitos, galimai D.Morkūno įsigyto buto įrengimui ir aplinkotvarkai. Be to, į įmonės sąnaudas įtraukta ir įsigytų prekių ir medžiagų apmokestinamoji vertė, nors tos prekės nebuvo panaudotos jokioje įmonės „Elito grupė“ veikloje.
VMI ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad iki bankroto „Elito grupė“ bendrovei „Vinvesta“, kurios vadovas ir vienintelis akcininkas yra pats D.Morkūnas, pardavė automobilį BMW 428 ir daugiafunkcį įrenginį „Konic Minolta“.
VMI ataskaitoje minimi ir kiti su galimais fiktyviais mokėjimais susiję sandoriai ir daroma prielaida, kad tokiu būdu sąmoningai buvo gilinamos įmonės finansinės problemos ir iš kreditorių atimama galimybė išieškoti skolas.
„Panemunės projektų“ interesams atstovaujančio advokato ieškinys, kuriame išdėstomos VMI ataskaitoje akcentuotos aplinkybės, teismo buvo atmestas.
D.Morkūno veiksmus pateisinančiose Kauno apygardos teismo išvadose sprendime dėstoma: „Nagrinėjamojoje byloje ieškovai teigia, kad šalys, sudariusios ginčo sandorius, buvo nesąžiningos, nes Sutartį Nr. 1, veikdamas bendrovės vardu, Darius Morkūnas sudarė su savo tėvais, o Sutartį Nr. 2 – su pačiu savimi. Tačiau teismas ieškovų argumentą dėl šalių nesąžiningumo atmeta ir sutinka su atsakovų motyvais, kad, atsižvelgiant į ginčo sandorių metu buvusią situaciją ir nežinant, kokios bus pandemijos ekonominės pasekmės, atsakovo Dariaus Morkūno giminaičiai sutiko nupirkti ginčo turtą. Iš aptartų aplinkybių teismas daro išvadą, kad sandoriai jų sudarymo metu buvo naudingi trečiajam asmeniui, jų sudarymą nulėmė susiklosčiusios Lietuvoje aplinkybės – karantino režimo paskelbimas, todėl, nesant kreditorių teisių pažeidimo ginčo sandorių sudarymo metu, yra pagrindas išvadai dėl sandorių sudarymo privalomumo.“
Įtarimų keliantys pirkimai ir pardavimai akcentuojami ir VMI atlikto „Elito grupės“ mokestinio tyrimo ataskaitoje.
„Kauno diena“ kreipėsi į D.Morkūną, prašydama išdėstyti savo argumentus ir požiūrį į susidariusią situaciją. Susisiekėmė keletą kartų, D.Morkūnas prašė atsiųsti papildomos medžiagos, ją nusiuntėme, tačiau atsakymų į klausimus nesulaukėme.
Brokerių pretenzijos
Su bankrutuojančia „Elito grupe“ teisiasi ir kelios su šia bendrove bendradarbiavusios moterys, kaltinančios „Elito grupę“ neatsiskaičius už sudarytus NT pardavimo sandorius.
Brokerės Rūtos Žiaukienės ieškinį „Elito grupei“ teismas patenkino, tačiau, anot brokerės, su ja iki šiol neatsiskaityta.
R.Žiaukienė sutiko papasakoti apie savo darbo „Elito grupėje“ aplinkybes ir nesutarimų priežastis.
„Į UAB „Elito grupė“ atėjau 2018 m. rugpjūčio paskutinėmis dienomis. Greitai buvo surengti mokymai apie nekilnojamojo turto pardavimą, įvertinimo subtilybes. Po kelių dienų sulaukiau skambučio su klausimu, ar darbas domina. Atsakiau teigiamai. Atvykus į biurą buvo paruošta jungtinės veiklos sutartis. Paaiškinta, kad darbuotojų neįdarbina, kad reikalingas nuosavas automobilis, kad kuras nekompensuojamas, kad reikia mokėti už biuro nuomą. Tai nuskambėjo tikrai keistai. Taip pat buvo paruošta sąskaita už mokymus – apie 100 eurų. Vėl pasirodė keista, kad dar nepradėjusi dirbti jau patiriu išlaidų. Tačiau neturėdama patirties tokiame versle nusprendžiau darbuotis. Teko imti nuosavą automobilį, savo kompiuterį. Jokių darbo priemonių negavau, išskyrus galimybę prisijungti prie D.Morkūno galimai sukurtos platformos ir SIM kortelę, kuri buvo susieta su ta platforma. Bet koks skambutis platformoje buvo fiksuojamas kaip pirkėjo kreipimasis dėl brokerio paslaugų. Po pokalbio telefone atsidarydavo lentelė, kur galėjau suvesti pastabas: pavyzdžiui, ar paskambinusį potencialų klientą domina nekilnojamasis turtas – nori parduoti, išnuomoti arba pirkti. D.Morkūnas matė ir galėjo kontroliuoti kiekvieną atliktą mano veiksmą.
Kiekvieną pirmadienį vykdavo susirinkimas, aptarimas, kiek skambučių sulaukėme, kodėl tiek mažai, kodėl nerandame pirkėjų ar pardavėjų, kurie pageidautų pasinaudoti D.Morkūno paslaugomis. Per kiekvieną susirinkimą akcentuodavo, kad už paslaugas galima atsiskaityti be PVM, nerašant įmonei sąskaitų, matydavau, kaip buvo atnešami gryni pinigai. Taip „besidarbuojant“ atsirado nerimas, kad ne tik neuždirbu, bet kas mėnesį dar ir patiriu apie apie 200 eurų išlaidų. Vis rečiau pradėjau lankytis biure, nes nemačiau tikslo. Dirbau iš namų. Kartais nuvažiuodavau į biurą, bet naujų projektų man neskyrė. Nebemačiau tikslo darbuotis be uždarbio. Mano sutartyje buvo numatyta nuo uždirbtų komisinių atiduoti 5O proc. Vis dažniau su dviem kolegėmis, kurios vėliau taip pat beveik vienu kartu paliko D.Morkūną, svarstėme apie kompanijos palikimą. 2019 m. vasaros pabaigoje sulaukiau D.Morkūno skambučio. Klausė, ar ketinu išeiti iš „Elito“. Atsakiau, kad taip, ir per tris minutes nuo pokalbio pabaigos buvau atjungta nuo mobilaus ryšio ir elektroninio pašto. Sulaukiau administratorės raginimų pristatyti visas sutartis ir atnešti SIM kortelę ir raktus. Surinkusi visus dokumentus 2019 m. spalio mėnesį viską nunešiau ir atidaviau. Išeidama paraginau, kad apmokėtų mano sąskaitas. Su D.Morkūnu pasirašėme susitarimą, kad neturime vienas kitam pretenzijų. Kartu su manimi išėjo dar kelios brokerės, su kuriomis taip pat nebuvo atsiskaityta. Baigiantis 2019 m. susitarėme su D.Morkūnu susitikti ir taikiai nuspręsti, kada apmokės mūsų sąskaitas. Sutikimo metu D.Morkūnas pasiūlė apmokėti 5O proc. sąskaitų, mes sutikome, surašėme susitarimą ant lapo ir išsiskirstėme. Tikėjomės, kad susitarimas nebus tik tušti žodžiai. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad mūsų sąskaitų net nesiruošiama apmokėti.
Nesulaukusios susitarimo vykdymo pateikėme ieškinius teismui, jis ieškinius patenkino. Mano ieškinį „Elitas“ apskundė – pateikė apeliaciją, bet 2021 m. sausio 7 d. Kauno apygardos teismas patvirtino, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, ištyrė bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą išvadą, kad mano reikalavimas yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas“, – pabrėžė R.Žiaukienė.
Į klausimus, susijusius su R.Žiaukienės pasakojimu, D.Morkūnas redakcijai taip pat neatsakė.
