Kaip Eltai teigė Vilniaus apygardos teismo atstovė spaudai Lina Nemeikaitė, pirmadienį teismo posėdyje buvo peržiūrėti ir išklausyti vaizdo ir garso įrašai, paskelbta rašytinė bylos medžiaga.

„Kitame teismo posėdyje numatytos baigiamosios kalbos“, – sakė L. Nemeikaitė.

Kitas teismo posėdis byloje planuojamas gruodžio 18 d.

Per baigiamąsias kalbas dėl kaltės ir bausmės pasisako prokuroras, savo poziciją pateikia kaltinamieji, jų gynėjai ir nukentėjusiųjų advokatai.

Anksčiau šioje byloje jau buvo apklaustas ir pats kaltinamasis D. Šerpytis, ir kartu su juo įvykio vietoje Vilniaus rajone buvę medikai, kuriuos agresyvi moteris buvo užpuolusi.

Į agresyvią moterį šovęs ir ją mirtinai sužeidęs D. Šerpytis neigia savo kaltę. Jis tvirtino, kad išnaudojus visas priemones ir įvertinus tai, kad su peiliu pareigūnus puolusi moteris kelia grėsmę, buvo panaudotas šaunamasis ginklas. D. Šerpytis pabrėžė nenorėjęs moters sužeisti mirtinai.

ELTA primena, kad pernai gruodį agresyvią moterį Vilniaus rajone nušovusiam policijos pareigūnui D. Šerpyčiui pareikšti kaltinimai dėl jos nužudymo viršijus įgaliojimus ir piktnaudžiavimo tarnyba.

2023 m. gruodžio 12 d. Vilniaus rajone agresyvi, psichikos sutrikimų turėjusi 1972-aisiais gimusi moteris su kastuvu puolė ir aptalžė pas ją atvykusius medikus bei greitosios medicinos pagalbos automobilį, po to su peiliu puolė atvykusius policijos pareigūnus. Pareigūnai įvairiais būdais bandė ją raminti, malšinti, bet moteris su peiliu puolė juos. Į moterį pareigūnas paleido kelis šūvius.

Medicininė pagalba nukentėjusiajai buvo pradėta teikti nedelsiant, tačiau dėl patirtų sužalojimų sunkumo ji mirė įvykio vietoje.

Siekiant sutramdyti agresyvią moterį, naudotos dujos, elektros impulsinis prietaisas „Taser“. Tačiau, kaip teigė policija, moteris nereagavo, specialiosiomis priemonėmis jos sutramdyti nepavyko.

Kaip anksčiau informavo prokratūra, kaltinamajame akte nurodoma, kad siekdamas sulaikyti asmenį pareigūnas neišnaudojo visų jo turėtų galimybių veikti kitaip, klaidingai įvertino būtinosios ginties situaciją ir panaudojo šaunamąjį ginklą nesant neišvengiamo pavojaus jo ar kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, todėl moters žūtis kvalifikuotina kaip nužudymas.

Vilniaus rajone pareigūno nušautos moters sūnūs iš policininko ir Lietuvos valstybės prašo jiems priteisti 100 tūkst. eurų, tai yra kiekvienam po 50 tūkst. eurų.

Paramedikas Jurijus Kaziulis papasakojo, kad praėjusių metų gruodžio 12-ąją gavo iškvietimą pas agresyvią psichikos ligonę.

Atvykę į Vilniaus rajone esantį Baraškių kaimą jie sustojo prie namo, kuris jiems ir buvo reikalingas, tačiau tuo metu medikai to dar nežinojo. Paklausė į lauką išėjusios moters, ar ne ji kvietė greitąją, moteris ramiai pasakė, kad ne ji, gal kaimynai kvietė.

Medikai sėdėjo automobilyje ir laukė atvykstant policijos, o moteris tuo metu žvalgėsi pro langą. Pasak J. Kaziulio, staiga moteris išlėkė į lauką vienoje rankoje laikydama kastuvą, kitoje – didoką peilį. Pribėgusi prie greitosios pagalbos automobilio ėmė daužyti jį kastuvu.

J. Kaziulis išlipo iš mašinos, moteris puolė jį. Vyras paslydęs suklupo ir rankomis užsidengė galvą, moteris smogė jam kastuvo kotu (metalinė dalis nulūžo daužant automobilį), pataikė į ranką.

Liudytojas tvirtino, kad moteris nepaleido peilio iš rankos, ne kartą šaukė: „Aš tave užmušiu, papjausiu!“.

Paramedikas papurškė į ją ašarinių dujų, tačiau tai nepadėjo. Moteris, anot jo, pasakė: „Gali purkšt kiek nori, manęs neveikia“.

Po to ji užsidarė name.

Bandė pradurti GMP padangą, daužė automobilį kastuvu

Greitosios pagalbos gydytoja Jelena Jaševskaja teisme taip pat papasakojo, kaip ją ir kolegą puldinėjo ligonė.

Pradžioje ji bandė pradurti greitosios pagalbos automobilio padangą, paskui ėmė mašiną daužyti kastuvu bei sudaužė langą ties ta vieta, kur sėdėjo gydytoja.

Liudytoja nurodė, kad kai ji ir paramedikas išlipo iš automobilio, moteris juos užpuolė – peilis buvo per sprindį nuo medikės kaklo, bet tada kolega nukreipė ligonės dėmesį ją pašaukdamas.

Aš tave užmušiu, papjausiu!

J. Jaševskaja teisme sakė mačiusi daug psichikos ligonių, todėl atsakydama į teisėjos klausimą, ar ilgesnis verbalinis kontaktas nebūtų apraminęs moters, nurodė, kad tai nebūtų padėję.

Pasak jos, galbūt būtų padėtis būtų pasikeitusi, jei būtų atvykę kas nors iš moters artimųjų. Medikės teigimu, gerai pažįstamų žmonių buvimas dažnai padeda apraminti tokius žmones. Todėl J. Jaševskaja ir nurodė skambinusi moters sūnui, bet jis negalėjo atvažiuoti.

Greitosios medicinos pagalbos gydytoja tvirtino, kad moteris daug keikėsi, kalbėjo su situacija nesusijusius dalykus. Pavyzdžiui, gausiai keikdamasi rusiškai šaukė, kad moterys šiais laikais yra kekšės ir negimdo vaikų.

Paliudijo daugybinius pareigūnų įspėjimus apie šūvius

Pasak J. Kaziulio, atvykę policijos pareigūnai moteriai, buvusiai prie lango, prisistatė, o ji liepė jiems važiuoti iš čia ir mojavo peiliu.

Policininkai išlaužė namo duris, moteris juos puolė. Dujos jos neveikė, gavusi elektros iškrovą iš „Taser“ ji suklupo porai sekundžių ir vėl puolė.

Moteriai išėjus į lauką, medikai pasitraukė į saugesnę vietą už greitosios pagalbos automobilio. Pasak paramediko, netrukus pasigirdo policininko šūksnis „Stok, šausiu!“, paskui pasigirdo šūviai. J. Jašinskaja teisme paliudijo, kad pirmieji šūviai buvo į orą ir į sniegą, paskui į agresyvią moterį.

Išėję iš už automobilio medikai pamatė, kad moteris guli ant žemės. Ji buvo kelis kartus peršauta. Medikai puolė ją gelbėti, bet nesėkmingai.

Į klausimus ar, J. Kaziulio manymu, moteris suvokė, kas vyksta, ar buvo šansų su ja susikalbėti, nuraminti, paramedikas atsakė, kad, jo manymu, ji nesuvokė, kas vyksta, o susikalbėti, nuraminti ją nebuvo galimybių.

Anksčiau liudijusių pareigūnų teigimu, moters nepaveikė dujos, o elektroimpulsinis prietaisas „Taser“ apramino tik labai trumpam. Moteris vėl užsidarė namuose, tačiau netrukus rėkdama išpuolė į lauką. Šįkart „Taser“ jos išvis nepaveikė. Iš viso iš „Taser“ į ją šauta keturis kartus. Vieną policininką ji sužalojo peiliu.

Pareigūnai tvirtina, kad jiems nuo moters nebuvo kur trauktis – kliudė tvora ir pusnys.

Tada D. Šerpytis išsitraukė ginklą, daug kartų įspėjo, kad ginklas bus panaudotas, bet moteris į tai nekreipė dėmesio. Tada policininkas ėmė šaudyti. Pataikė į rankas ir kojas, bet tai ligonės nesustabdė, rėkdama „Aš jus papjausiu!“, puolė toliau. Ją sustabdė tik šūvis į pilvą.

Tragiškus pernai metų gruodžio 12 dienos įvykius teko prisiminti ir trims moterį nušovusio policininko kolegoms. Visi keturi bandė tramdyti moterį, kai pagalbos numeriu 112 paskambinęs sūnus pranešė, kad mamai paūmėjo psichikos liga ir jai reikia medikų pagalbos. 

Medikai atvyko, tačiau buvo užpulti, vienas paramedikas sužalotas, apdaužytas ir greitosios pagalbos automobilis. Tada atvyko du policijos ekipažai, keturi pareigūnai. Moteris tuo metu buvo užsidariusi namuose ir, pasak jos vaikų advokato ir prokuroro, grėsmės niekam nekėlė. Ji esą net nesuprato, kad čia atvyko tikri pareigūnai. Be to, policininkai su ja kalbėjo labai nepagarbiai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Girdėjote mano cituojamas frazes, kad tegul pasinervuoja, tegul išgyvena moteris. Tik pradėjus laužti duris, moteris paėmė peilį į rankas. Viskas pagal bylos duomenis, aš jų neiškraipau“, – tikino nukentėjusiųjų advokatas Dainius Dargevičius.

Pasak advokato, nebuvo reikalo į namą veržtis ir moters provokuoti, tačiau policininkai kalba kitaip. Esą prieš tai buvo užpulti medikai, peilį turinti moteris galėjo kelti pavojų ir sau, ir name galimai esantiems kitiems asmenims.

Kaip galima nuspėti, ką psichiškai nesveikas asmuo darys.

„Kaip galima nuspėti, ką psichiškai nesveikas asmuo darys. Jie sakė, kad galbūt ten buvo kitas žmogus ir dėl to mūsų neįleido, o jeigu būtų iš tikrųjų kitas žmogus, kurį ji sužalotų, o jie dvi valandas šoktų ir visaip jos dėmesį nukreipinėtų. Tada už pareigų neatlikimą jie vėl būtų baudžiami“, – teigė pareigūno advokatas Romualdas Drakšas.

Pareigūnai teisme liudijo, kad prieš moterį buvo panaudotos dujos, tačiau jos nesuveikė. Elektroimpulsinis prietaisas „Tazer“ privertė moterį suklupti, bet ji vis tiek švaistėsi peiliu, porai pareigūnų sužeidė į ranką ir į koją. Per grumtynes buvo numuštas net jos perukas.

Moters vaikų advokatas nesupranta, kaip keturi treniruoti pareigūnai nesugebėjo per grumtynes sutramdyti vienos moters. 

„Labai stebina, kad pagal bylos duomenis, kažkur 20 sekundžių moteris gulėjo ant žemės. Ir ranką prispaudė su peiliu, ir daužė. Viską pamatysite, kai bus vaizdo peržiūra“, – akcentavo nukentėjusiųjų advokatas.

Vėliau įvykiai persikėlė į lauką, kur su peiliu einančią link pareigūno moterį policininkas nušovė.

„Būtinoji gintis nesusijusi su tuo, kas buvo, kai ji buvo viduje. Būtinoji gintis prasideda nuo tada, kada ji puolė, kai kilo realus pavojus jo gyvybei, tai reiškia nuo tada, kada ji buvo šalia jo ir atstačiusi peilį bėgo“, – aiškino pareigūno advokatas.

Pareigūno advokatas sako, kad nušauti moters policininkas nenorėjo, taikėsi į kojas, bet buvo slidu ir viena kulka pataikė į pilvą.

Tiek mano kolega, tiek kaltinamasis nurodo, kad paslydo, tai čia tiesiog yra neteisinga informacija, nes šūviai buvo taiklūs, netgi labai taiklūs.

„Tiek mano kolega, tiek kaltinamasis nurodo, kad paslydo, tai čia tiesiog yra neteisinga informacija, nes šūviai buvo taiklūs, netgi labai taiklūs“, – pabrėžė D. Dargevičius.

Pareigūnai teismui liudijo, kad moteris eidama su peiliu link kolegos net po dviejų šūvių į kojas nesuklupo. 

„Eiga buvo tokia: du į kojas, vienas į pilvą ir tada du į plaštakas – čia yra paties pareigūno užfiksuoti duomenys, pranešant į operatyvaus valdymo centrą dėl ginklo panaudojimo“, – kalbėjo nukentėjusiųjų advokatas.

Tradiciškai teisme kolegą palaikė gausios policijos pareigūnų pajėgos.

„Kuriamas tam tikras precedentas, dėl specialiųjų priemonių – šaunamojo ginklo panaudojimo policijos veikloje. Natūralu, kad ši byla svarbi mums, todėl ir pilna salė“, – sakė Vilniaus apskr. Vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Renaldas Žekonis.

Du žuvusios moters sūnūs prašo atlyginti 11 tūkst. eurų turtinę ir kiekvienam po 50 tūkst. eurų neturtinės žalos.

Kitame posėdyje teismas ketina apklausti įvykyje dalyvavusius medikus.

Teismas apklausė tris policininkus, kaltinamojo kolegas, dirbančius Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialios parengties skyriuje. Policininkai pasakojo, kad moteris kėlė pavojų sau ir aplinkiniams, o tarnybinio ginklo griebtasi, kai jau buvo išnaudotos visos kitos jų turėtos priemonės. Vienu metu moteris buvo pargriauta 20-čiai sekundžių, tačiau ir tada policininkams nepavyko jos sulaikyti.

Pirmasis buvo apklausas specialistas Ernestas Rimovičius.

„Asmuo laksto po kiemą su kastuvu ir peiliu, prašo paskubėti“, – sakė pareigūnas, pasakodamas, kokį pranešimą iš budėtojo gavo ir kodėl  buvo iškviestas pernai gruodį į kaimą Vilniaus rajone.

Atvykę į Baraškių kaimą Vilniaus rajone Specialiosios parengties policininkai rado stipraus šoko ištiktus medikus, iki atvykstant policijai, moteris jau buvo užpuolusi ir sužalojusi medikus, kastuvu apdaužiusi jų automobilį. Greitosios medikai nuo agresyvios pacientės bandė gintis ašarinėmis dujomis, ji ne tik sužalojo medikus, bet ir kastuvu išdaužė priekinį greitosios automobilio langą.

Atvykus policininkams, moteris buvo užsidariusi namuose, kadangi ji jau buvo užpuolusi medikus, policininkai nusprendė išlaužti namo duris.

Policininkams patekus į vidų, moteris ėjo link jų su peiliu, vienas policininkų panaudojo elektroimpulsinį prietaisą „Tasser“. Moteris suklupo tarpduryje, tačiau toliau elgėsi agresyviai, specialiosios priemonės nepadėjo, atimti peilio iš moters pareigūnams nepavyko.

E. Rimovičius ir kiti policininkai pasakojo, kad agresyvi moteris toliau agresyviai elgėsi, buvo naudoti du „Tasser“ iš keturių turimų, ašarinės dujos, tačiau moters tai nestabdė.

Po pirmųjų grumtynių moteris atsistojo ir vėl grįžo į savo namus. Policininkai vėl pabandė ją sulaikyti.

Po ketvirto elektros impulsinio prietaiso ji suklupo, tačiau vienam policininkų, bandžiusių išmušti peilį jai iš rankų, taikėsi pjauti per rankas.

„Aš bandžiau išmušti peilį, bet nesėkmingai. Ji dūrė man peiliu į kairę ranką, tada stodamasi užsimojo su peiliu, man pavyko išvengti, bet peilis praėjo pro pat mano kaklą“, – teismui pasakojo vienas įvykyje su D. Šerpyčiu buvusių policininkų, teismo salėje demonstruodamas, kaip peilis pavojingai buvo priartėjęs prie jo kaklo.

Peilis praėjo pro pat mano kaklą.

Abu D. Šerpyčio kolegos liudijo, kad kaltinamasis ginklo griebėsi, kai jau buvo išnaudotos visos priemonės ir jų sveikata ir gyvybei kilo realus pavojus, vienas policininkų jau buvo sužalotas peiliu.

„Visos priemonės buvo išnaudotos, ji pradėjo vytis Rimovičių, Darius išsitraukė ginklą, paruošė naudojimui, ji atsisuko į Darių. Jis sakė: „padėkit peilį, naudosim ginklą“. Ji net nesuklupo, kai pataikė į kojas, ėjo atstačiusi peilį“, – pasakojo vienas policininkų, taip pat buvusių įvykio vietoje.

Į moterį buvo iššauti penki šūviai – du pataikė į kojas, du – į plaštaką ir vienas į pilvą.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė policininkų teiravosi, kas leido tikėtis, kad pavyks sulaikyti moterį, jeigu jos neveikė „Tasser“, dujos, apsauginių skydų policininkai neturėjo, pareigūnai teigė, kad jie tiesiog bandė sulaikyti agresyvią moterį, ji kėlė pavojų aplinkiniams, taip pat sau.

Kaip ir anksčiau, stebėti proceso į teismą atvyko būrys Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

ELTA primena, kad pernai gruodį agresyvią moterį Vilniaus rajone nušovusiam policijos pareigūnui pareikšti kaltinimai dėl jos nužudymo viršijus įgaliojimus ir piktnaudžiavimo tarnyba.

Agresyvi 1972-aisiais gimusi moteris su kastuvu puolė ir aptalžė medikus bei greitosios medicinos pagalbos automobilį, po to su peiliu puolė atvykusius policijos pareigūnus. Pareigūnai įvairiais būdais bandė ją raminti, malšinti, bet moteris su peiliu puolė juos. Į moterį pareigūnas paleido kelis šūvius, nuo vieno jų moteris mirė.

Siekiant sutramdyti agresyvią moterį, naudotos dujos, elektros impulsinis prietaisas „Taser“. Tačiau, kaip teigė policija, moteris nereagavo, specialiosiomis priemonėmis jos sutramdyti nepavyko.

„Kaltinamajame akte nurodoma, kad, siekdamas sulaikyti asmenį pareigūnas neišnaudojo visų jo turėtų galimybių veikti kitaip, klaidingai įvertino būtinosios ginties situaciją ir panaudojo šaunamąjį ginklą nesant neišvengiamo pavojaus jo ar kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, todėl moters žūtis kvalifikuotina kaip nužudymas“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai 2023 m. gruodžio 12 d. policijos pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, panaudojo tarnybinį šaunamąjį ginklą, dėl ko žuvo įvykio vietoje buvusi moteris.

Per tyrimą nustatyta, kad tą dieną Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų ekipažas gavo Operatyvaus valdymo skyriaus pranešimą apie moters keliamą grėsmę greitosios medicininės pagalbos brigados medikams.

Apie 14.50 val. atvykę į privataus gyvenamojo namo kiemą Vilniaus rajone, policijos pareigūnai sutiko ten jų laukusią greitosios medicininės pagalbos brigadą, kuri informavo apie moters elgesį ir jos sveikatos būklę. Į iškvietimo vietą atvyko ir antras policijos ekipažas. Maždaug po 10 min. nuo atvykimo buvo panaudotas tarnybinis šaunamasis ginklas. Medicininė pagalba nukentėjusiajai buvo pradėta teikti nedelsiant, tačiau dėl patirtų sužalojimų sunkumo ji mirė įvykio vietoje.

Tuo metu policijos generalinis komisaras išreiškė palaikymą kaltinimų sulaukusiam pareigūnui.

„Esu įsitikinęs, kad pareigūnas vykdė duotą priesaiką – ginti kiekvieną pilietį, kuriam gresia realus pavojus ir šaunamasis ginklas buvo paskutinė priemonė, saugant save ir medikus nuo realios grėsmės. Pareigūnas nebus paliktas vienas – ir toliau užtikrinsime tiek teisinę, tiek kitą pareigūnui reikalingą pagalbą, siekdami apginti jo teisėtus interesus, užtikrinti kokybišką gynybą Vidaus tarnybos statuto ir kitų teisės aktų nustatytais pagrindais“, – perdavus teismui bylą komentavo tuometinis policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

Nušautos moters sūnums teisme atstovaujantis advokatas mano, kad policininkai išprovokavo konfliktą ir atvykę elgėsi netinkamai – neprisistatė, keikėsi, šiurkščiai ragino išeiti.

„Pareigūnai paprastai atvykę prisistato, paaiškina dėl ko atvyko, įveda žmogų į situaciją. Šiuo atveju to nebuvo, galimai ji nesuprato, kas pas ją yra atvykę, pati skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, nurodė, kad atvyko banditai ir prašė, kad iškviestų normalų policijos ekipažą. Šiandien teisme patys policininkai patvirtino, kad moteris nesuprato, kad yra atvykę policijos pareigūnai. Pagal bylos duomenis, moteris peilį paėmė, kai buvo pradėtos laužti durys. Neatlikus visų veiksmų, kuriuos numato policijos veikla, dėl to tokia ir pabaiga“, – sakė nukentėjusiųjų advokatas Dainius Dargevičius.

Jis mano, kad policininkams gražiai bendraujant moteris galbūt būtų išėjusi pati iš namo, psichikos ligoniui galėjo būti sunku identifikuoti pareigūnus ir juos palaikė priešais.

„Tyčia tie šūviai šauti ir labai taiklūs, galėjo šūvius šauti ne į pilvą, ne į gyvybiškai svarbius organus. Dar kartą pabrėžiu, kad pareigūnas labai tiksliai ir labai taikliai šaudė“, – sako advokatas.

Tuo metu D. Šerpyčiui atstovaujantis advokatas Romualdas Drakšas sako, kad jo klientas ir jo kolegos elgėsi tinkamai.

Būtinoji gintis prasidėjo tada, kada ji puolė, kai kilo realus pavojus jo gyvybei, kai buvo šalia jo ir ėjo atstačiusi peilį.

„Būtinoji gintis prasidėjo tada, kada ji puolė, kai kilo realus pavojus jo gyvybei, kai buvo šalia jo ir ėjo atstačiusi peilį. Kas kalbama daugiau, tai daugiau moraliniai dalykai – kaip galima nuspėti, ką psichiškai nesveikas žmogus darys“, – po teismo posėdžio žurnalistams sakė R. Drakšas.

Pasak jo, policininkai atvyko į „akivaizdžiai pavojingą situaciją“, asmuo puldinėjo kitus ir pats galėjo susižeisti.

„Buvo užpulti medikai ir jie turėjo reaguoti, čia jų pareiga. Kaip susitarti? Schemą nubraižyti – tu esi ten, tu – ten. Galima kabinėtis, kad buvo per mažai mandagūs. Bet ar tas buvimas per mažai mandagiu priežastiniu ryšiu susiję su tuo, kas įvyko pabaigoje?“, – sakė advokatas, komentuodamas kitos pusės argumentus.

Nušautos moters sūnūs iš policininko ir Lietuvos valstybės prašo jiems priteisti 100 tūkst. eurų, tai yra kiekvienam po 50 tūkst. eurų.

Vienas iš nušautos moters sūnų Igoris Tolkačiovas anksčiau teismui pasakojo, kad jo motinai psichozės priepuoliai ištikdavo maždaug kas tris mėnesius, trukdavo kelias dienas. Vyras pasakojo, kad motina priepuolių metu tapdavo agresyvi, šaukdavo ant žmonių, juos įžeidinėdavo.

„Buvo akmenį metusi į kaimynus“, – prisiminė I. Tolkačiovas.

Per kitą posėdį lapkričio 8 dieną kaip liudytojai bus apklausti greitosios medikai.

Byla turėjo būti pradėta nagrinėti dar liepos mėnesį, bet prieš pirmąjį teismo posėdį nušautosios Vilniaus rajono gyventojos sūnus pareiškė norintys pateikti civilinį ieškinį, o tai padaryti privalu iki įrodymų tyrimo. Todėl nagrinėjimą teko atidėti.

Penktadienį teismo salėje susirinko būrys uniformuotų policijos pareigūnų, atėjusių palaikyti savo kolegos.

Posėdžio pradžioje teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė pranešė, kad du žuvusiosios sūnūs pateikė civilinį ieškinį. Neturtinei žalai atlyginti jie nori gauti iš Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato po 50 tūkst. eurų.

Pareigūnas D. Šerpytis teisiamas dėl praėjusių metų gruodžio 12-osios įvykių Vilniaus rajone. Tądien policijos pagalbos paprašė greitosios pagalbos brigada, atvykusi pas agresyvią 51 metų ligonę, turinčią psichikos sutrikimų.

Atvykus policininkams moteris nenurimo: ji kastuvu apdaužė medikus ir greitosios pagalbos automobilį. Paskui, apsiginklavusi peiliu, puolė pareigūnus.

Grasino papjauti

Teisme D. Šerpytis detaliai pasakojo, kaip elgėsi moteris.

Anot pareigūno, ji ilgokai nėjo iš namo, švaistėsi peiliu, grasino visus nužudyti. Policininkai bandė moterį raminti, tramdė ją dujomis ir elektros impulsiniu prietaisu „Taser“. Po šūvio iš šio prietaiso ji, užuot nugriuvusi, išėjo į kiemą.

D. Šerpytis sakė, kad minimos priemonės prieš moterį buvo neveiksmingos, ji puolė abiem rankom laikydama peilį ir šaukdama „Aš jus papjausiu!“.

Tada D. Šerpytis, šaukdamas „Policija! Šausiu!“, kelis kartus iššovė iš tarnybinio pistoleto. Prireikė keturių šūvių, kad moteris pakeistų ėjimo kryptį. Pareigūnas tvirtino, kad kulkos, pataikiusios į kojas ir rankas, jos nesustabdė. Dar viena kulka, pataikiusi į pilvą, buvo mirtina.

Teisme prokuroras Rolandas Imbrasas D. Šerpyčio klausė, ar buvo būtina sulaikyti ligonę, kuri buvo grįžusi į namą ir žiūrėjo pro langą. Teisiamasis paaiškino, jog moteris buvo ką tik padariusi nusikaltimą – sužalojo medikus ir apgadino greitosios pagalbos automobilį –, o medikai sakė, kad ją būtina pristatyti į psichiatrinę ligoninę, nes moteris kelia pavojų sau ir aplinkiniams.

Prokuratūros manymu, pareigūnas panaudojo šaunamąjį ginklą nesant neišvengiamo pavojaus jo ar kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, todėl tai kvalifikuotina kaip nužudymas.

D. Šerpytis ir jo advokatas Romualdas Drakšas tvirtina, kad tai buvo akivaizdi būtinoji gintis, policininkas gelbėjo savo ir kolegų gyvybes.

Į nušautos moters sūnų advokato klausimą, kodėl nenaudojo skydo, D. Šerpytis atsakė, kad tuo metu policijos automobiliuose esančios įrangos komplekte skydai nebuvo numatyti. Advokatą taip pat domino, kodėl uniformuoti policininkai, lauždamiesi į namą, neprisistatė ir nepasisveikino.

Tuo metu teisiamasis paaiškino, kad šaudamas moteriai į pilvą pataikė paslydęs, sniego buvo iki kelių.

„Buvo žiema, mes visi ten slidinėjom“, – sakė pareigūnas.

Ją reikdavo išvežti kuo greičiau, nes kuo toliau, tuo blogiau būdavo.

Sūnus po motinos žūties patyrė išgyvenimus

Teisme penktadienį apklaustas moters sūnus I. T. pasakojo, kad gruodžio 12 dieną jam paskambino motinos bendradarbiai, pasakė, kad jai negerai, elgiasi labai agresyviai. Vyras teigia supratęs, kad motinai prasideda psichozės priepuolis ir kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą.

Anot jo, priepuoliai motinai užeidavo ir seniau. Į psichiatrinę ligoninę ją išveždavo ne tik iš namų, sykį išvežė iš parduotuvės, kur ji siautėjo.

Apklausos metu I. T. pasakojo, kad iš motinos buvo atimtos motinystės teisės, jis su broliu augo globos namuose, o tėvai girtaudavo.

Į motinos namus jiedu grįžo sulaukę pilnametystės. Su jais motina nesielgdavusi labai agresyviai, ji konfliktuodavo su kaimynais ir bendradarbiais, kaimynus buvo apmėčiusi akmenimis.

Teisėjos paklaustas, kodėl pateikė civilinį ieškinį ir neturtinę žalą įvertino būtent 50 tūkst. eurų, I.T. atsakė, kad motinos gyvybę sunku įvertinti, o ieškinį pateikė dėl dvasinių išgyvenimų, dėl kurių kelis kartus lankėsi pas psichologą.

Žuvusiosios sūnus taip pat prašo atlyginti laidojimo išlaidas bei kapo sutvarkymą ir paminklo iš Karelijos granito pagaminimą bei pastatymą. Tai jis ir jo brolis įvertino beveik 10 tūkst. eurų.

Teigia, jog dėl motinos mirties tapo narkomanu

Kitas žuvusiosios sūnus A. T. negalėjo aiškiai atsakyti, kodėl neturtinę žalą įvertino 50 tūkst. eurų, sakė, kad sumą nustatė advokatas ir tvirtino, kad motina buvo jam mylimiausias žmogus.

Vyras tvirtino, kad žūtis jį taip paveikė, jog ėmė vartoti narkotikus, dėl to teko atlikti reabilitaciją. Visgi vėliau klausiamas teisėjos jis prisipažino, kad narkotikus vartojo ir prieš mirtį.

A. T. pripažino, kad motina ir anksčiau griebdavosi peilio ir kirvio, grasindavo nužudyti. Jam pačiam yra tekę gintis nuo motinos ašarinėmis dujomis.

Moteris, pasak sūnaus, daug kartų buvo gydoma psichiatrinėse ligoninėse – kartais ją išveždavo greitoji pagalba, kartais prireikdavo policijos pagalbos, nes ji neklausydavo.

„Ją reikdavo išvežti kuo greičiau, nes kuo toliau, tuo blogiau būdavo“, – sakė sūnus.

Nukentėjusiųjų advokatas Dainius Dargevičius po teismo posėdžio paklaustas, kodėl neturtinė žala įvertinta 100 tūkst. eurų, žurnalistams atsakė: „Patirti dvasiniai išgyvenimai“.

Teisiamo pareigūno advokatas R. Drakšas žurnalistams sakė, kad policininkai viską padarė teisingai

„Jie turėjo teisę taip elgtis. (...) Žūtį sukėlė jos agresija, jos puolimas“, – teigė jis.

Pasak gynėjo, policininkas neturėjo, kur trauktis, nes už jo buvo pusnis ir tvora, agresyvi moteris su peiliu buvo už pustrečio metro nuo jo.

Toliau bylos nagrinėjimas bus tęsiamas spalio 28 dieną.

Penktadienį į Vilniaus apygardos teisme vykusį posėdį susirinko būrys policijos pareigūnų, kurie neslėpė tokiu būdu norintys palaikyti teisiamą kolegą D. Šerpytį. Į teismo posėdį taip pat atvyko ir Vilniaus apskrities policijos viršininkas Renaldas Žekonis.

Teismo posėdžio pradžioje buvo pagarsintas kaltinamasis aktas. Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, pernai gruodį agresyvią moterį Vilniaus rajone nušovusiam policijos pareigūnui D. Šerpyčiui pareikšti kaltinimai dėl jos nužudymo viršijus įgaliojimus ir piktnaudžiavimo tarnyba.

„Kaltinamajame akte nurodoma, kad, siekdamas sulaikyti asmenį pareigūnas neišnaudojo visų jo turėtų galimybių veikti kitaip, klaidingai įvertino būtinosios ginties situaciją ir panaudojo šaunamąjį ginklą nesant neišvengiamo pavojaus jo ar kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, todėl moters žūtis kvalifikuotina kaip nužudymas“, – anksčiau skelbė prokuratūra.

Kaip nurodė kaltinamąjį aktą pagarsinęs prokuroras Rolandas Imbrasas, prieš agresyvią moterį šaunamąjį ginklą panaudojęs D. Šerpytis nesilaikė policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintų reikalavimų užmegzti kontaktą su grėsmę keliančiu, agresyviu asmeniu.

„Tokiais veiksmais pareigūnas sukėlė konfliktinę situaciją ir nulėmė agresyvų moters elgesį“, – dėstė prokuroras R. Imbrasas.

„D. Šerpytis, viršydamas įgaliojimus, pažeisdamas pareigą gerbti žmogaus orumą, nepaisydamas to, kad šaunamieji ginklai gali būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, (...) peržengė būtinosios ginties ribas ir panaudojo ginklą, šovė į moterį penkis kartus. (...) Pareigūnas, peržengdamas būtinosios ginties ribas, nužudė moterį ir taip pažemino pareigūno vardą“, – dėstė prokuroras.

Bet moteris lyg niekur nieko atsistojo.

Pareigūnas su kaltinimais nesutinka

Kaltinamasis D. Šerpytis penktadienį sutiko būti apklaustas teisme. Jis pareiškė neigiantis savo kaltę.

„Visiškai nesutinku (su kaltinimais – ELTA)“, – teisme teigė vyras.

D. Šerpytis teisme pasakojo, kad 2023 m. gruodžio 12 d. atvykęs į Vilniaus rajone esantį namo kiemą, sutiko ten laukusią greitosios medicininės pagalbos brigadą. Medikai, pareigūno teigimu, jam papasakojo, kad juos užpuolė galimai psichikos problemų turinti, neadekvati, agresyviai besielgianti moteris.

„Medikai pasakojo, kad moteris iš namų išėjo su kastuvu ir kirviu rankose. Daužė automobilį dešinėje pusėje. Ten sėdėjo moteris medikė. (...) Agresyvi moteris kastuvu trenkė medikui per ranką, apdaužė automobilį“, – prisiminė D. Šerpytis.

Pareigūnas teigė, kad jam su kolegomis priėjus prie namo, kuriame buvo moteris, buvo pasibelsta į duris.

„Ji pradėjo rėkti: „tik pabandykite, aš jus papjausiu“. Sakiau: „ponia, policija, atidarykite, duris“, – pasakojo D. Šerpytis.

Galiausiai, anot jo, moteriai neatidarant durų, nutarta duris laužti. Pasak D. Šerpyčio, toks sprendimas priimtas, nutarus, kad moteris kelia pavojų tiek aplinkiniams, tiek ir sau. Be to, pareigūno teigimu, įvertinta ir tai, kad agresyvi moteris jau buvo užpuolusi medikus, apgadinusi jų tarnybinį automobilį.

Išlaužus duris, pasak kaltinamojo, jis pamatė, kad moteris buvo pasiėmusi didelį peilį ir šaukė „užmušiu“. D. Šerpytis tvirtino bandęs iš moters atimti peilį, tačiau jam nepavyko.

„Šoviau iš „tazerio“. Ji suklupo, kažkas iš kolegų prispaudė jos rankas. Bandžiau ištraukti „tazerį“. Ji pradėjo stotis, mes atsitraukėme. Buvau vėl užsitaisęs „tazerį“, šoviau. Nepataikiau, moteris užsidarė duris. Dar kartą garsiai ir aiškiai sakėme „policija, išeikite“. Ji šaukė „užmušiu“, – pasakojo kaltinamasis.

Vėliau, anot D. Šerpyčio, bandant sutramdyti moterį, buvo panaudotos dujos.

„Bet moteris lyg niekur nieko atsistojo“, – sakė D. Šerpytis.

Pareigūno teigimu, moteriai toliau nepaklusus, buvo panaudota ir teleskopinė lazda, kuria moteriai trenkta per nugarą.

Pasak D. Šerpyčio, lauke agresyviai moteriai toliau nepaklusus pareigūnų reikalavimams, ji policininkus puolė peiliu. Anot pareigūno, išnaudojus įvairias priemones ir galiausiai įvertinus, kad moteris toliau kelia grėsmę, buvo panaudotas šaunamasis ginklas.

„Išsitraukiau ginklą, kolegos tai pamatė. Ji ėjo į mane paklaikusiomis akimis. Kolegos užėjo už manęs, buvo labai slidu. Viso sulaikymo metu tiek aš, tiek kolegos slidinėjo. Jai artėjant, jai pasakiau „policija, šausiu“. Ji nereagavo, aš šoviau. Ji vis tiek nereagavo, tada aš iššoviau dar keturis šūvius“, – pasakojo D. Šerpytis.

Kaltinamasis tvirtino pirmą šūvį paleidęs į moters kojų sritį. Pasak D. Šerpyčio, paleidus daugiau šūvių, moteris galiausiai nustojo artintis prie jo.

Pastiprinimo nekvietė

D. Šerpytis, atsakinėdamas į klausimus teisme, teigė, kad įvykio vietoje buvo keturi policijos pareigūnai.

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė klausė kaltinamojo, kodėl susigrūmus su moterimi pirmą kartą ir nepavykus jos sutramdyti, nebuvo iškviestas pastiprinimas. 

Koks grėsė pavojus, jei moteris buvo atsitraukusi į namą?

Kaltinamasis replikavo, kad tuomet pareigūnams grėsė pavojus.

„Koks grėsė pavojus, jei moteris buvo atsitraukusi į namą?“ – klausė J. Dabulskytė-Raizgienė.

D. Šerpytis sakė iš patirties žinantis, kad, jei ir būtų pasikvietęs pastiprinimą, jis greitai nebūtų atvykęs.

„Bet moteris buvo namo viduje, o jūs buvote lauke keturiese? Kodėl laiko nebuvo?“ – stebėjosi teisėja.

„Moteris bet kada galėjo išeiti į lauką, mums grėsė pavojus“, – atsakė D. Šerpytis.

J. Dabulskytė-Raizgienė tvirtino, kad sprendžiant iš bylos duomenų, tarp kurių yra ir vaizdo įrašas, fiksuotas pareigūnų ant kūno nešiojamomis kameromis, į įvykio vietą atvykę pareigūnai neprisistatė moteriai ir iš karto sakė: „daryk duris“.

Prašo 100 tūkst. eurų neturtinės žalos

Vilniaus rajone pareigūno nušautos moters sūnūs iš policininko ir Lietuvos valstybės prašo jiems priteisti 100 tūkst. eurų, tai yra kiekvienam po 50 tūkst. eurų.

Vienas iš nušautos moters sūnų I. T. pasakojo, kad jo motinai psichozės priepuoliai ištikdavo maždaug kas tris mėnesius, trukdavo kelias dienas. Vyras pasakojo, kad motina priepuolių metu tapdavo agresyvi, šaukdavo ant žmonių, juos įžeidinėdavo.

„Buvo akmenį metusi į kaimynus“, – prisiminė I. T. 

Buvo akmenį metusi į kaimynus.

Tą dieną, anot jo, kai mama buvo nušauta, jos darbdavys paskambino ir pranešė, kad ji elgiasi agresyviai.

„Paskambinau Bendrajam pagalbos centrui, paklausiau, ką daryti. Man atsakė, kad jos negali išvežti, jei ji nenorės pati“, – sakė I. T.

Jis nurodė paprašęs, kad medikai atvyktų pas jo motiną ir įvertintų jos būklę. Tik vėliau vyras nurodė važiavęs pats pas mamą, tačiau pamatęs įvairių tarnybų automobilius ne iš pradžių nesuprato, kas įvyko. Vėliau I. T. teigė, kad jam buvo pranešta apie tai, kad jo motina buvo nušauta.

I. T., paklaustas, kodėl teikia 50 tūkst. eurų ieškinį, pabrėžė, kad tai dėl dvasinių išgyvenimų, kuriuos patyrė po mamos mirties. Jis nurodė lankęsis pas psichologą.

Nukentėjusysis taip pat teismo prašo atlyginti išlaidas, patirtas už motinos laidotuves, kapo sutvarkymą ir granitinio paminklo pagaminimą bei pastatymą.

Kitas nušautos moters sūnus teisme pasakojo, kad motinai psichinės problemos prasidėjo po to, kai sudegė jų šeimos namai. Anot jo, vaikai po minėto įvykio atsidūrė globos namuose. Jis pats nurodė vėliau apsigyvenęs pas mamą ir matydavo jos priepuolius.

Vyras, aiškindamas, kodėl teikia teismui 50 tūkst. eurų ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad po mamos mirties jis pradėjo vartoti narkotikus – kristalus. Vėliau jis nurodė, kad gydėsi nuo priklausomybės. Nukentėjusysis nurodė narkotikus vartojęs ir prieš mamos mirtį.

Teismas kitame posėdyje byloje ketina pradėti liudytojų apklausas.

Nukentėjusiųjų advokatas: moteriai pasirodė, kad tai buvo priešai

Nušautos moters sūnų advokatas Dainius Dargevičius po teismo posėdžio žurnalistams sakė, kad bylos medžiaga rodo, jog pas moterį atvykę policijos pareigūnai nesielgė taip, kaip numatyta policijos instrukcijose.

„Atvykę pareigūnai nepasisveikino, neįvedė į situaciją ir moteriai pasirodė, kad čia kažkokie priešai. (…) Dažniausiai, kai atvyksta policijos pareigūnai, jie prisistato, pasisveikina, paaiškina, dėl ko atvyko, ir bando išspręsti situaciją. Šiuo atveju to nebuvo“, – sakė D. Dargevičius.

Advokatas tvirtino, kad susipažinus su vaizdo įrašu byloje, esą taps aišku, kad pareigūnai elgėsi netinkamai.

„Atvykę pareigūnai privalo prisistatyti, užmegzti pokalbį su konfliktuojančiu asmeniu“, – kartojo D. Dargevičius.

Advokatas pabrėžė, kad moteris sėdėjo užsirakinusi namie, ji esą pareigūnų atžvilgiu agresyviai nesielgė, o pareigūnai elgėsi netaktiškai.

„Buvo iš karto tam tikri sakiniai, įvelta į konfliktinę situaciją, pradėtos laužti durys. (...) Yra byloje duomenų apie tai, kad pareigūnai elgėsi chaotiškai, netaktiškai, nebuvo suplanavę jokių veiksmų“, – nurodė D. Dargevičius.

Jis teigė nenorintis komentuoti tai, kad nušauta moteris buvo užpuolusi medikus, mat, anot advokato, tai nėra bylos medžiaga.

„Pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, pagal byloje esančią medžiagą, turėjo medikus pašalinti iš tos vietos ir užtikrinti jų saugumą. To irgi nebuvo padaryta, bet čia ne apie tai kalba“, – užsiminė advokatas.

D. Dargevičius, paklaustas, kodėl vienas iš sūnų, kai jam mamos darbdavys pranešė, jog moteris elgiasi agresyviai, nevažiavo pas motiną iš karto, teigė, kad sūnus tiesiog turėjo dirbti, negalėjo mesti darbų iš karto.

„Tam ir kreipėmės į medicinos pagalbą, į policijos pareigūnus, kad situacija būtų suvaldyta“, – sakė D. Dargevičius.

Kaltinamo pareigūno gynėjas teigia, kad šūvis į pilvą paleistas slystant

Kaltinamo pareigūno D. Šerpyčio advokatas Romualdas Drakšas po teismo posėdžio žurnalistams sakė, kad visiškai nėra svarbu, kaip pareigūnai elgėsi iki lemtingų šūvių. Jis pabrėžė, kad jo ginamasis kaltinamas peržengęs būtinosios ginties ribas. Advokatas pabrėžia su tuo nesutinkantis.

„Pats kaltinimas yra dėl būtinosios ginties ribų peržengimo. Būtinosios ginties situacija prasideda nuo to momento, kada jį (D. Šerpytį – ELTA) puolė. Viskas, kas buvo iki tol, buvo „kas būtų, jeigu būtų“. Dabar buvo trys pasakymai iš skirtingų policininkų, kad „ponia, policija, atidarykite“. Tai, ar ketvirtas pasakymas kažką lemtų? Jeigu jie lauktų pastiprinimo, kurio jie negalėjo sulaukti, ar tai kažką lemtų? Esmė, kad jie turėjo teisę taip elgtis, jie turėjo pagrindą galvoti, kad ji kelia pavojų aplinkiniams ir jie galėjo bandyti ją sulaikyti, ką ir darė. Kas įvyko gale? Visi jų veiksmai – sulaikymas, durų išlaužimas – patys savaime pasekmių nesukėlė, nesukėlė moters žūties, jie sukėlė jos agresiją, kuri ir buvo prieš tai, kuri galėjo būti prieš tai, kuri, kiek girdėjome iš parodymų, labai dažnas dalykas būdavo, jei ji su kirviu, peiliu paskui vaikus bėgiodavo. Tai ta agresija nebuvo kažkas neįprasto. Pasekmę sukėlė jos puolimas, tai, kad ji atstačiusi peilį puolė konkretų pareigūną, kuris nebeturėjo, kur trauktis“, – dėstė R. Drakšas.

Ji nurodė, kad D. Šerpytis nesiekė nužudyti moters. Pasak advokato, pirmi keturi šūviai į moterį buvo paleisti į kojas ir rankas ir tik penktasis, kuris buvo lemtingas, buvo paleistas į pilvą, tačiau netyčia, nes jo ginamasis šovė slysdamas.

„Jis naudojo ginklą tik tada, kada kilo labai realus pavojus jo gyvybei“, – apie savo ginamojo veiksmus kalbėjo advokatas.

R. Drakšas teigė nemanantis, kad bylos eigą iš esmės pakeis vaizdo įrašas, kurį ketinama peržiūrėti teisme.

„Atėjo ir sako; „ponia, atidarykite duris“. Žmogui, pas kurį agresyvi psichozė... Kas nors pasakys, kad tai turi įtakos? Žmogus gainiojasi visus iš eilės, kuris darbe turbūt ne be reikalo buvo pašalintas“, – svarstė advokatas.

R. Drakšas teigė pastebėjęs, kad nukentėjusieji byloje nušautos moters sūnūs neskubėjo pas motiną, nors jos darbdavys jiems pranešė, jog moteris yra agresyvi.

„Nelabai jie skubėjo pas tą mamą. Sužinojo, susitiko po daugiau nei valandos, atvažiavo, kartu neskubėdami nuvažiavo. Taip nebūna, kai būna artimi santykiai. Pas ką nors artimasis nukentėtų, tai tu viską meti ir leki, kai sužinai, o ne važinėji po miestą, sustoji sulčių nusipirkti, pasiimti pakeliui brolį ir tada svarstai, ar važiuoti verta, ar neverta“, – dėstė jis ir pridūrė nesutinkantis su 100 tūkst. ieškiniu, pateiktu nušautos moters sūnų.

Kaltinimai nužudymu viršijus įgaliojimus

ELTA primena, kad pernai gruodį agresyvią moterį Vilniaus rajone nušovusiam policijos pareigūnui pareikšti kaltinimai dėl jos nužudymo viršijus įgaliojimus ir piktnaudžiavimo tarnyba.

Agresyvi 1972-aisiais gimusi moteris su kastuvu puolė ir aptalžė medikus bei greitosios medicinos pagalbos automobilį, po to su peiliu puolė atvykusius policijos pareigūnus. Pareigūnai įvairiais būdais bandė ją raminti, malšinti, bet moteris su peiliu puolė juos. Į moterį pareigūnas paleido kelis šūvius, nuo vieno jų moteris mirė.

Siekiant sutramdyti agresyvią moterį, naudotos dujos, elektros impulsinis prietaisas „Taser“. Tačiau, kaip teigė policija, moteris nereagavo, specialiosiomis priemonėmis jos sutramdyti nepavyko.

„Kaltinamajame akte nurodoma, kad, siekdamas sulaikyti asmenį pareigūnas neišnaudojo visų jo turėtų galimybių veikti kitaip, klaidingai įvertino būtinosios ginties situaciją ir panaudojo šaunamąjį ginklą nesant neišvengiamo pavojaus jo ar kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, todėl moters žūtis kvalifikuotina kaip nužudymas“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai 2023 m. gruodžio 12 d. policijos pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, panaudojo tarnybinį šaunamąjį ginklą, dėl ko žuvo įvykio vietoje buvusi moteris.

Per tyrimą nustatyta, kad tą dieną Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų ekipažas gavo Operatyvaus valdymo skyriaus pranešimą apie moters keliamą grėsmę greitosios medicininės pagalbos brigados medikams.

Apie 14.50 val. atvykę į privataus gyvenamojo namo kiemą Vilniaus rajone, policijos pareigūnai sutiko ten jų laukusią greitosios medicininės pagalbos brigadą, kuri informavo apie moters elgesį ir jos sveikatos būklę. Į iškvietimo vietą atvyko ir antras policijos ekipažas. Maždaug po 10 min. nuo atvykimo buvo panaudotas tarnybinis šaunamasis ginklas. Medicininė pagalba nukentėjusiajai buvo pradėta teikti nedelsiant, tačiau dėl patirtų sužalojimų sunkumo ji mirė įvykio vietoje.

Tuo metu policijos generalinis komisaras išreiškė palaikymą kaltinimų sulaukusiam pareigūnui.

„Esu įsitikinęs, kad pareigūnas vykdė duotą priesaiką – ginti kiekvieną pilietį, kuriam gresia realus pavojus ir šaunamasis ginklas buvo paskutinė priemonė, saugant save ir medikus nuo realios grėsmės. Pareigūnas nebus paliktas vienas – ir toliau užtikrinsime tiek teisinę, tiek kitą pareigūnui reikalingą pagalbą, siekdami apginti jo teisėtus interesus, užtikrinti kokybišką gynybą Vidaus tarnybos statuto ir kitų teisės aktų nustatytais pagrindais“, – perdavus teismui bylą komentavo policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

Du sūnūs kiekvienam prašo priteisti po 50 tūkst. eurų, per posėdį penktadienį pranešė Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė.

Teisėja paskelbė, kad ieškinys priimamas, jis bus nagrinėjamas kartu su byla.

Nukentėjusieji taip pat prašė priteisti laidotuvių ir advokato išlaidas, ieškinyje minima daugiau nei 11 tūkst. eurų turtinė žala, taip pat kitos sumos.

„Tai neatitinka teismų praktikai nustatytai, tai yra didesnės sumos, nei teismų praktika. 20-30 tūkst. eurų tokiais atvejais“, – žurnalistams po posėdžio sakė kaltinimų sulaukusio policininko advokatas Romualdas Drakšas. Jis sakė, kad jo ginamas policininkas nesutinka nei su kalte, nei su ieškiniu.

Penktadienį Vilniaus apygardos teisme buvo rengiamas antrasis šios baudžiamosios bylos posėdis. Posėdžio pradžioje paaiškėjo, kad vėl susiduriama su bylos nagrinėjimo kliūtimis – nukentėjusieji pasirinko kitą advokatą, jis į posėdį neatvyko dėl užimtumo kitoje byloje. Bylą bus bandoma pradėti spalį.

„Nėra gerai, mes pasiruošę buvom praeitą kartą, pasiruošę buvom dabar, ne dėl mūsų kaltės stringa, čia jau kolegos sąžinės reikalas, kaip darbas vyksta“, – žurnalistams sakė teisiamo policininko Dariaus Šerpyčio advokatas R. Drakšas. Bylos teismui nepavyksta atversti jau antrą kartą iš eilės.

„Kiekvienas žmogus, kuris yra teisiamas, nori, kad kuo greičiau pasibaigtų (jo byla – ELTA), nes tai yra labai daug nervų. Netgi jeigu tu jautiesi teisus, jauti, kad nieko kito negalėjai padaryti ir negalėjai išvengti, vis tiek visa tai, kas vyksta, yra stresas didelis“, – sakė advokatas R. Drakšas. Jis teigė, kad jo klientas visada yra pasiruošęs duodi parodymus, kad tik greičiau baigtųsi procesas.

Asociatyvi I. Gelūno/BNS, freepik.com nuotr.

ELTA primena, kad liepos pradžioje Vilniaus apygardos teismui nepavyko pradėti nagrinėti Vilniaus apskrities vyriausiojo viešosios tvarkos valdybos Specialios parengties skyriaus policininko D. Šerpyčio baudžiamosios bylos dėl tarnybos metu nušautos agresyvios moters.

Tik prasidėjus pirmajam posėdžiui, paaiškėjo, kad nušautos moters sūnūs nori pateikti civilinį ieškinį, tačiau tai turi padaryti iki įrodymų tyrimo. Jau pirmajame posėdyje D. Šerpytis ketino duoti parodymus iškart po kaltinamojo akto paskelbimo, tačiau teismas bylos nagrinėjimą atidėjo ir suteikė galimybę nukentėjusiems pareikšti civilinį ieškinį.

Jeigu teismas būtų nusprendęs jau tada nagrinėti bylą, nukentėjusieji būtų praradę teisę pareikšti ieškinį.

Liepą į teismą atvyko D. Šerpytis su advokatu, jo palaikyti į teismą taip pat atvyko daugiau nei 50 uniformuotų policijos pareigūnų, tarp jų – ir Vilniaus apskrities policijos viršininkas Renaldas Žekonis. Penktadienį teismo salėje irgi buvo daugybė uniformuotų pareigūnų, palaikyti teisiamo kolegos atvyko ir Vilniaus apskrities policijos vadovas R. Žekonis.

„Matyt, nieko naujo nepasakysiu, kaip ir sakiau prieš pirmą posėdį – kolegos palaikymo akcija. Policijos bendruomenė nori išreikšti palaikymą savo kolegai. Bet nei bylos aplinkybių vertinimo, nei kaltinimo vertinimo tikrai šiandien nebus iš mūsų. Mes labai tikim, kad teismas objektyviai išnagrinės bylą ir komentarai po to“, – penktadienį žurnalistams prieš posėdį sakė R. Žekonis. Jis sakė, kas palaikyti kolegos pareigūnai eis į kiekvieną jo posėdį.

Į posėdį su savo advokatu liepą buvo atvykę du nušautos moters sūnūs ir jų advokatas Virgilijus Kvedaras. Advokatas sako, kad birželio 28 dieną, per savo atostogas, gavo pranešimą, kad bus teismo posėdis. Jis sakė, kad dar nepasitaręs su savo klientais, kokio dydžio civilinį ieškinį teiks.

Prokuratūra mano, kad kaltinimas policininkui yra pagrįstas.

„Manome, kad vis dėl to, viršijo įgaliojimus (...). Tiesiog nebuvo neišvengiamos būtinybės tuo metu naudoti ginklą“, – žurnalistams po posėdžio tada sakė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Rolandas Imbrasas.

„Jis nekaltas, tai buvo akivaizdi būtinoji gintis. Visos priemonės buvo išnaudotos – tazeriai, dujos, teleskopinė lazda, viskas buvo išnaudota. Ir dabar įsivaizduokit situaciją – į tave bėga agresyvus psichinis ligonis, paklaikusiom akim, atstatęs į priekį peilį, lieka keli metrai, trauktis nėra kur, už tavęs kolega, už tavęs sniego pusnis. Ką žmogui daryti? Stovėti ir laukti, kol jam gerklę perpjaus?“ – žurnalistams po posėdžio sakė policininko advokatas Romualdas Drakšas.

Pasak jo, policininkas iš pradžių šovė moteriai į kojas.

Jis nekaltas, tai buvo akivaizdi būtinoji gintis. Visos priemonės buvo išnaudotos – tazeriai, dujos, teleskopinė lazda, viskas buvo išnaudota.

„Jis gi ne į pilvą šovė, ne į kaktą, ne į krūtinę. Jis bandė šauti į kojas, šauti į rankas. Iš pradžių pataikė. Tai, kad į pilvą pataikė, jis paslydo žmogus, buvo žiema, sniegas. Jis netyčia ją nušovė, tai yra akivaizdi būtinoji gintis. Jos niekas nesustabdė, net šūviai į kojas, kai ji nustojo eiti, jis nustojo šaudyti “, – sakė R. Drakšas.

Jis teigė, kad, jeigu policininkas bus nuteistas, tai bus didelis smūgis policijai.

„Tai būtų labai blogas precedentas, visai policijai tai būtų smūgis, matote, ne be reikalo renkasi jo kolegos. Jie puikiai supranta, kad kiekvienas kitas, atsidūręs tokioje pat situacijoje, kai tave puola, turės dešimt kartų pagalvoti: ar ginti pilietį, ar ginti save, ar kažką dar su ginklu? Nes gali chuliganą, kuris su peiliu puola, ar tą patį, psichiškai nesveiką, kuris puola tave, netyčia nušauti, nepataikęs, kur norėjai, ir paskui būsi tąsomas. Policijai, kaip sistemai, bus smūgis“, – kalbėjo advokatas.

R. Drakšo manymu, jo klientas nepiktnaudžiavo tarnyba, viskas buvo atlikta teisėtai, o prokuratūros kaltinimai nepagrįsti.

Kaltinimai nužudymu viršijus įgaliojimus

ELTA primena, kad pernai gruodį agresyvią moterį Vilniaus rajone nušovusiam policijos pareigūnui pareikšti kaltinimai dėl jos nužudymo viršijus įgaliojimus ir piktnaudžiavimo tarnyba.

Agresyvi 1972-aisiais gimusi moteris su kastuvu puolė ir aptalžė medikus bei greitosios medicinos pagalbos automobilį, po to su peiliu puolė atvykusius policijos pareigūnus. Pareigūnai įvairiais būdais bandė ją raminti, malšinti, bet moteris su peiliu puolė juos. Į moterį pareigūnas paleido kelis šūvius, nuo vieno jų moteris mirė.

Siekiant sutramdyti agresyvią moterį, naudotos dujos, elektros impulsinis prietaisas „Taser“. Tačiau, kaip teigė policija, moteris nereagavo, specialiosiomis priemonėmis jos sutramdyti nepavyko.

„Kaltinamajame akte nurodoma, kad, siekdamas sulaikyti asmenį pareigūnas neišnaudojo visų jo turėtų galimybių veikti kitaip, klaidingai įvertino būtinosios ginties situaciją ir panaudojo šaunamąjį ginklą nesant neišvengiamo pavojaus jo ar kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, todėl moters žūtis kvalifikuotina kaip nužudymas“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai 2023 m. gruodžio 12 d. policijos pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, panaudojo tarnybinį šaunamąjį ginklą, dėl ko žuvo įvykio vietoje buvusi moteris.

Per tyrimą nustatyta, kad tą dieną Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų ekipažas gavo Operatyvaus valdymo skyriaus pranešimą apie moters keliamą grėsmę greitosios medicininės pagalbos brigados medikams.

Apie 14.50 val. atvykę į privataus gyvenamojo namo kiemą Vilniaus rajone, policijos pareigūnai sutiko ten jų laukusią greitosios medicininės pagalbos brigadą, kuri informavo apie moters elgesį ir jos sveikatos būklę. Į iškvietimo vietą atvyko ir antras policijos ekipažas. Maždaug po 10 min. nuo atvykimo buvo panaudotas tarnybinis šaunamasis ginklas. Medicininė pagalba nukentėjusiajai buvo pradėta teikti nedelsiant, tačiau dėl patirtų sužalojimų sunkumo ji mirė įvykio vietoje.

Prokuratūra teigia, kad per ikiteisminį tyrimą buvo surinkti objektyvūs ir detalūs duomenys apie faktines šio tragiško įvykio aplinkybes, gauti liudytojų parodymai, įvairių sričių specialistų, ekspertų išvados, analizuoti aktualūs pareigūnų veiklą reglamentuojantys teisės aktai bei kiti reikšmingi duomenys.

Policijai, kaip sistemai, bus smūgis.

Tuo metu policijos generalinis komisaras išreiškė palaikymą kaltinimų sulaukusiam pareigūnui.

„Esu įsitikinęs, kad pareigūnas vykdė duotą priesaiką – ginti kiekvieną pilietį, kuriam gresia realus pavojus ir šaunamasis ginklas buvo paskutinė priemonė, saugant save ir medikus nuo realios grėsmės. Pareigūnas nebus paliktas vienas – ir toliau užtikrinsime tiek teisinę, tiek kitą pareigūnui reikalingą pagalbą, siekdami apginti jo teisėtus interesus, užtikrinti kokybišką gynybą Vidaus tarnybos statuto ir kitų teisės aktų nustatytais pagrindais“, – perdavus teismui bylą komentavo policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

Du sūnūs kiekvienam prašo priteisti po 50 tūkst. eurų, per posėdį penktadienį pranešė Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė.

Teisėja paskelbė, kad ieškinys priimamas, jis bus nagrinėjamas kartu su byla.

Nukentėjusieji taip pat prašė priteisti laidotuvių ir advokato išlaidas, ieškinyje minima daugiau nei 11 tūkst. eurų turtinė žala, taip pat kitos sumos.

„Tai neatitinka teismų praktikai nustatytai, tai yra didesnės sumos, nei teismų praktika. 20–30 tūkst. eurų tokiais atvejais“, – žurnalistams po posėdžio sakė kaltinimų sulaukusio policininko advokatas Romualdas Drakšas. Jis sakė, kad jo ginamas policininkas nesutinka nei su kalte, nei su ieškiniu.

Penktadienį Vilniaus apygardos teisme buvo rengiamas antrasis šios baudžiamosios bylos posėdis. Posėdžio pradžioje paaiškėjo, kad vėl susiduriama su bylos nagrinėjimo kliūtimis – nukentėjusieji pasirinko kitą advokatą, jis į posėdį neatvyko dėl užimtumo kitoje byloje. Bylą bus bandoma pradėti spalį.

„Nėra gerai, mes pasiruošę buvom praeitą kartą, pasiruošę buvom dabar, ne dėl mūsų kaltės stringa, čia jau kolegos sąžinės reikalas, kaip darbas vyksta“, – žurnalistams sakė teisiamo policininko Dariaus Šerpyčio advokatas R. Drakšas. Bylos teismui nepavyksta atversti jau antrą kartą iš eilės.

„Kiekvienas žmogus, kuris yra teisiamas, nori, kad kuo greičiau pasibaigtų (jo byla – ELTA), nes tai yra labai daug nervų. Netgi jeigu tu jautiesi teisus, jauti, kad nieko kito negalėjai padaryti ir negalėjai išvengti, vis tiek visa tai, kas vyksta, yra stresas didelis“, – sakė advokatas R. Drakšas. Jis teigė, kad jo klientas visada yra pasiruošęs duodi parodymus, kad tik greičiau baigtųsi procesas.

ELTA primena, kad liepos pradžioje Vilniaus apygardos teismui nepavyko pradėti nagrinėti Vilniaus apskrities vyriausiojo viešosios tvarkos valdybos Specialios parengties skyriaus policininko D. Šerpyčio baudžiamosios bylos dėl tarnybos metu nušautos agresyvios moters.

Tik prasidėjus pirmajam posėdžiui, paaiškėjo, kad nušautos moters sūnūs nori pateikti civilinį ieškinį, tačiau tai turi padaryti iki įrodymų tyrimo. Jau pirmajame posėdyje D. Šerpytis ketino duoti parodymus iškart po kaltinamojo akto paskelbimo, tačiau teismas bylos nagrinėjimą atidėjo ir suteikė galimybę nukentėjusiems pareikšti civilinį ieškinį.

Jeigu teismas būtų nusprendęs jau tada nagrinėti bylą, nukentėjusieji būtų praradę teisę pareikšti ieškinį.

Liepą į teismą atvyko D. Šerpytis su advokatu, jo palaikyti į teismą taip pat atvyko daugiau nei 50 uniformuotų policijos pareigūnų, tarp jų – ir Vilniaus apskrities policijos viršininkas Renaldas Žekonis. Penktadienį teismo salėje irgi buvo daugybė uniformuotų pareigūnų, palaikyti teisiamo kolegos atvyko ir Vilniaus apskrities policijos vadovas R. Žekonis.

Policijos bendruomenė nori išreikšti palaikymą savo kolegai.

„Matyt, nieko naujo nepasakysiu, kaip ir sakiau prieš pirmą posėdį – kolegos palaikymo akcija. Policijos bendruomenė nori išreikšti palaikymą savo kolegai. Bet nei bylos aplinkybių vertinimo, nei kaltinimo vertinimo tikrai šiandien nebus iš mūsų. Mes labai tikim, kad teismas objektyviai išnagrinės bylą ir komentarai po to“, – penktadienį žurnalistams prieš posėdį sakė R. Žekonis. Jis sakė, kad palaikyti kolegos pareigūnai eis į kiekvieną jo posėdį.

Į posėdį su savo advokatu liepą buvo atvykę du nušautos moters sūnūs ir jų advokatas Virgilijus Kvedaras. Advokatas sako, kad birželio 28 dieną, per savo atostogas, gavo pranešimą, kad bus teismo posėdis. Jis sakė, kad dar nepasitaręs su savo klientais, kokio dydžio civilinį ieškinį teiks.

Prokuratūra mano, kad kaltinimas policininkui yra pagrįstas.

„Manome, kad vis dėlto viršijo įgaliojimus (...). Tiesiog nebuvo neišvengiamos būtinybės tuo metu naudoti ginklą“, – žurnalistams po posėdžio tada sakė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Rolandas Imbrasas.

„Jis nekaltas, tai buvo akivaizdi būtinoji gintis. Visos priemonės buvo išnaudotos – tazeriai, dujos, teleskopinė lazda, viskas buvo išnaudota. Ir dabar įsivaizduokit situaciją – į tave bėga agresyvus psichinis ligonis, paklaikusiom akim, atstatęs į priekį peilį, lieka keli metrai, trauktis nėra kur, už tavęs kolega, už tavęs sniego pusnis. Ką žmogui daryti? Stovėti ir laukti, kol jam gerklę perpjaus?“ – žurnalistams po posėdžio sakė policininko advokatas Romualdas Drakšas.

Pasak jo, policininkas iš pradžių šovė moteriai į kojas.

„Jis gi ne į pilvą šovė, ne į kaktą, ne į krūtinę. Jis bandė šauti į kojas, šauti į rankas. Iš pradžių pataikė. Tai, kad į pilvą pataikė, jis paslydo žmogus, buvo žiema, sniegas. Jis netyčia ją nušovė, tai yra akivaizdi būtinoji gintis. Jos niekas nesustabdė, net šūviai į kojas, kai ji nustojo eiti, jis nustojo šaudyti“, – sakė R. Drakšas.

Jis teigė, kad, jeigu policininkas bus nuteistas, tai bus didelis smūgis policijai.

„Tai būtų labai blogas precedentas, visai policijai tai būtų smūgis, matote, ne be reikalo renkasi jo kolegos. Jie puikiai supranta, kad kiekvienas kitas, atsidūręs tokioje pat situacijoje, kai tave puola, turės dešimt kartų pagalvoti: ar ginti pilietį, ar ginti save, ar kažką dar su ginklu? Nes gali chuliganą, kuris su peiliu puola, ar tą patį, psichiškai nesveiką, kuris puola tave, netyčia nušauti, nepataikęs, kur norėjai, ir paskui būsi tąsomas. Policijai, kaip sistemai, bus smūgis“, – kalbėjo advokatas.

R. Drakšo manymu, jo klientas nepiktnaudžiavo tarnyba, viskas buvo atlikta teisėtai, o prokuratūros kaltinimai nepagrįsti.

Kaltinimai nužudymu viršijus įgaliojimus

ELTA primena, kad pernai gruodį agresyvią moterį Vilniaus rajone nušovusiam policijos pareigūnui pareikšti kaltinimai dėl jos nužudymo viršijus įgaliojimus ir piktnaudžiavimo tarnyba.

Agresyvi 1972-aisiais gimusi moteris su kastuvu puolė ir aptalžė medikus bei greitosios medicinos pagalbos automobilį, po to su peiliu puolė atvykusius policijos pareigūnus. Pareigūnai įvairiais būdais bandė ją raminti, malšinti, bet moteris su peiliu puolė juos. Į moterį pareigūnas paleido kelis šūvius, nuo vieno jų moteris mirė.

Siekiant sutramdyti agresyvią moterį, naudotos dujos, elektros impulsinis prietaisas „Taser“. Tačiau, kaip teigė policija, moteris nereagavo, specialiosiomis priemonėmis jos sutramdyti nepavyko.

„Kaltinamajame akte nurodoma, kad, siekdamas sulaikyti asmenį pareigūnas neišnaudojo visų jo turėtų galimybių veikti kitaip, klaidingai įvertino būtinosios ginties situaciją ir panaudojo šaunamąjį ginklą nesant neišvengiamo pavojaus jo ar kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, todėl moters žūtis kvalifikuotina kaip nužudymas“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai 2023 m. gruodžio 12 d. policijos pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, panaudojo tarnybinį šaunamąjį ginklą, dėl ko žuvo įvykio vietoje buvusi moteris.

Per tyrimą nustatyta, kad tą dieną Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų ekipažas gavo Operatyvaus valdymo skyriaus pranešimą apie moters keliamą grėsmę greitosios medicininės pagalbos brigados medikams.

Apie 14.50 val. atvykę į privataus gyvenamojo namo kiemą Vilniaus rajone, policijos pareigūnai sutiko ten jų laukusią greitosios medicininės pagalbos brigadą, kuri informavo apie moters elgesį ir jos sveikatos būklę. Į iškvietimo vietą atvyko ir antras policijos ekipažas. Maždaug po 10 min. nuo atvykimo buvo panaudotas tarnybinis šaunamasis ginklas. Medicininė pagalba nukentėjusiajai buvo pradėta teikti nedelsiant, tačiau dėl patirtų sužalojimų sunkumo ji mirė įvykio vietoje.

Prokuratūra teigia, kad per ikiteisminį tyrimą buvo surinkti objektyvūs ir detalūs duomenys apie faktines šio tragiško įvykio aplinkybes, gauti liudytojų parodymai, įvairių sričių specialistų, ekspertų išvados, analizuoti aktualūs pareigūnų veiklą reglamentuojantys teisės aktai bei kiti reikšmingi duomenys.

Tuo metu policijos generalinis komisaras išreiškė palaikymą kaltinimų sulaukusiam pareigūnui.

„Esu įsitikinęs, kad pareigūnas vykdė duotą priesaiką – ginti kiekvieną pilietį, kuriam gresia realus pavojus ir šaunamasis ginklas buvo paskutinė priemonė, saugant save ir medikus nuo realios grėsmės. Pareigūnas nebus paliktas vienas – ir toliau užtikrinsime tiek teisinę, tiek kitą pareigūnui reikalingą pagalbą, siekdami apginti jo teisėtus interesus, užtikrinti kokybišką gynybą Vidaus tarnybos statuto ir kitų teisės aktų nustatytais pagrindais“, – perdavus teismui bylą komentavo policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

Į teismą atvyko D. Šerpytis su advokatu, jo palaikyti į teismą taip pat atvyko daugiau nei 50 uniformuotų policijos pareigūnų, tarp jų – ir Vilniaus apskrities policijos viršininkas Renaldas Žekonis.

D. Šerpytis Eltai sakė einantis tarnybą toliau, jis nėra nušalintas.

Tik prasidėjus pirmajam posėdžiui, paaiškėjo, kad nušautos moters sūnūs nori pateikti civilinį ieškinį, tačiau tai turi padaryti iki įrodymų tyrimo.

Pirmadienį kaltinamasis D. Šerpytis ketino duoti parodymus iškart po kaltinamojo akto paskelbimo, jegu teismas būtų nusprendęs nagrinėti bylą, nukentėjusieji būtų praradę teisę pareikšti ieškinį.

„Tenka apgailestauti, kad atstovas nepasirūpino civiliniu ieškiniu, byla nėra didelės apimties, niekas neatėjo į teismą su ja susipažinti, teismas yra priverstas atidėti bylos nagrinėjimą“, – sakė teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė.

Į posėdį su savo advokatu buvo atvykę du nušautos moters sūnūs ir jų advokatas Virgilijus Kvedaras. Advokatas sako, kad birželio 28 dieną, per savo atostogas, gavo pranešimą, kad bus teismo posėdis. Jis sakė, kad dar nepasitaręs su savo klientais, kokio dydžio civilinį ieškinį teiks.

„Neįvertinsi motinos žūties motinos pinigais“, – žurnalistams sakė vienas iš sūnų.

Prokuratūra mano, kad kaltinimas policininkui yra pagrįstas.

„Manome, kad vis dėl to, viršijo įgaliojimus (...). Tiesiog nebuvo neišvengiamos būtinybės tuo metu naudoti ginklą“, – žurnalistams po posėdžio sakė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Rolandas Imbrasas.

„Jis nekaltas, tai buvo akivaizdi būtinoji gintis. Visos priemonės buvo išnaudotos – tazeriai, dujos, teleskopinė lazda, viskas buvo išnaudota. Ir dabar įsivaizduokit situaciją – į tave bėga agresyvus psichinis ligonis, paklaikusiomis akimis, atstatęs į priekį peilį, lieka keli metrai, trauktis nėra kur, už tavęs kolega, už tavęs sniego pusnis. Ką žmogui daryti? Stovėti ir laukti, kol jam gerklę perpjaus?“, – žurnalistams po posėdžio sakė policininko advokatas Romualdas Drakšas.

Pasak jo, policininkas iš pradžių šovė moteriai į kojas.

„Jis gi ne į pilvą šovė, ne į kaktą, ne į krūtinę. Jis bandė šauti į kojas, šauti į rankas. Iš pradžių pataikė. Tai, kad į pilvą pataikė, jis paslydo žmogus, buvo žiema, sniegas. Jis netyčia ją nušovė, tai yra akivaizdi būtinoji gintis. Jos niekas nesustabdė, net šūviai į kojas, kai ji nustojo eiti, jis nustojo šaudyti “, – sakė R. Drakšas.

Jis nekaltas, tai buvo akivaizdi būtinoji gintis.

Jis teigė, kad, jeigu policininkas bus nuteistas, tai bus didelis smūgis policijai.

R. Drakšo manymu, jo klientas nepiktnaudžiavo tarnyba, viskas buvo atlikta teisėtai, o prokuratūros kaltinimai nepagrįsti.

Kaltinimai nužudymu viršijus įgaliojimus

ELTA primena, kad pernai gruodį agresyvią moterį Vilniaus rajone nušovusiam policijos pareigūnui pareikšti kaltinimai dėl jos nužudymo viršijus įgaliojimus ir piktnaudžiavimo tarnyba.

Agresyvi 1972-aisiais gimusi moteris su kastuvu puolė ir aptalžė medikus bei greitosios medicinos pagalbos automobilį, po to su peiliu puolė atvykusius policijos pareigūnus. Pareigūnai įvairiais būdais bandė ją raminti, malšinti, bet moteris su peiliu puolė juos. Į moterį pareigūnas paleido kelis šūvius, nuo vieno jų moteris mirė.

Siekiant sutramdyti agresyvią moterį, naudotos dujos, elektros impulsinis prietaisas „Taser“. Tačiau, kaip teigė policija, moteris nereagavo, specialiosiomis priemonėmis jos sutramdyti nepavyko.

„Kaltinamajame akte nurodoma, kad, siekdamas sulaikyti asmenį pareigūnas neišnaudojo visų jo turėtų galimybių veikti kitaip, klaidingai įvertino būtinosios ginties situaciją ir panaudojo šaunamąjį ginklą nesant neišvengiamo pavojaus jo ar kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, todėl moters žūtis kvalifikuotina kaip nužudymas“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai 2023 m. gruodžio 12 d. policijos pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, panaudojo tarnybinį šaunamąjį ginklą, dėl ko žuvo įvykio vietoje buvusi moteris.

Per tyrimą nustatyta, kad tą dieną Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų ekipažas gavo Operatyvaus valdymo skyriaus pranešimą apie moters keliamą grėsmę greitosios medicininės pagalbos brigados medikams.

Apie 14.50 val. atvykę į privataus gyvenamojo namo kiemą Vilniaus rajone, policijos pareigūnai sutiko ten jų laukusią greitosios medicininės pagalbos brigadą, kuri informavo apie moters elgesį ir jos sveikatos būklę. Į iškvietimo vietą atvyko ir antras policijos ekipažas. Maždaug po 10 min. nuo atvykimo buvo panaudotas tarnybinis šaunamasis ginklas. Medicininė pagalba nukentėjusiajai buvo pradėta teikti nedelsiant, tačiau dėl patirtų sužalojimų sunkumo ji mirė įvykio vietoje.

Prokuratūra teigia, kad per ikiteisminį tyrimą buvo surinkti objektyvūs ir detalūs duomenys apie faktines šio tragiško įvykio aplinkybes, gauti liudytojų parodymai, įvairių sričių specialistų, ekspertų išvados, analizuoti aktualūs pareigūnų veiklą reglamentuojantys teisės aktai bei kiti reikšmingi duomenys.

Tuo metu policijos generalinis komisaras išreiškė palaikymą kaltinimų sulaukusiam pareigūnui.

„Esu įsitikinęs, kad pareigūnas vykdė duotą priesaiką – ginti kiekvieną pilietį, kuriam gresia realus pavojus, ir šaunamasis ginklas buvo paskutinė priemonė, saugant save ir medikus nuo realios grėsmės. Pareigūnas nebus paliktas vienas – ir toliau užtikrinsime tiek teisinę, tiek kitą pareigūnui reikalingą pagalbą, siekdami apginti jo teisėtus interesus, užtikrinti kokybišką gynybą Vidaus tarnybos statuto ir kitų teisės aktų nustatytais pagrindais“, – perdavus teismui bylą komentavo policijos generalinio komisaro Renato Požėlos komentare apie teismui perduotą pareigūno bylą.