Pasak Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno, augančiu keleivių srautu išsiskiria Kauno oro uostas – šių metų lapkritį aptarnauta daugiau nei 72 tūkst. keliautojų, kai 2020 m. buvo beveik 7,7 tūkst.

„Rudens pabaigoje kelionės oru liko paklausios. Galime sakyti, kad per dvejus pandemijos metus išmokome saugiai keliauti, todėl keleivių srautai išlaiko augimo tendencijas – tiesiogiai prie šios tendencijos prisidėjo, kad rudens viduryje startavo dešimt naujų tiesioginių skrydžių krypčių. Praėjusio mėnesio srautai ne procentais, o kartais lenkia prieš metus fiksuotus rezultatus. Be to, sparčiai vejamasi rekordinius 2019 m., o kai kuriuose segmentuose netgi lenkiami tuomet buvę rezultatai“, – pastebėjo A.Stikliūnas.

Rudens pabaigoje kelionės oru liko paklausios. Galime sakyti, kad per dvejus pandemijos metus išmokome saugiai keliauti.

Šių metų lapkritį daugiausiai keleivių aptarnauta Vilniaus oro uoste – 225 tūkst. Antroje vietoje liko Kaunas, Palangoje fiksuotas 11 tūkst. keleivių srautas.

Lapkritį Lietuvos oro uostuose aptarnauta dukart daugiau skrydžių nei pernai – 3,6 tūkst., palyginti su 1,5 tūkst. Kauno oro uostas lapkričio mėnesį skrydžių skaičiumi aplenkė net rekordiniais laikomus 2019 m. – šiemet per paskutinį rudens mėnesį čia buvo aptarnauti 762 skrydžiai, arba 1,2 proc. daugiau nei prieš pandemiją, kai buvo aptarnauti 753 skrydžiai.

„Stebime ganėtinai staigų ne tik keleivių pervežimo segmento atsigavimą, bet ir gabenamų krovinių. Šiais metais Lietuvos oro uostų krovinių apimtys vi

„Matome, kad Lietuvos ekonomika labai gerai susitvarkė su pirmaisiais pandemijos iššūkiais ir rodikliai iš esmės gali reikšti, jog daugelio sričių atsistatymas mūsų šalyje vyks greičiau nei užsienyje. Tai itin svarbu ir vertinant mūsų šalies aviacijos sektoriaus augimo potencialą artimoje ateityje“, – BNS sakė Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.

Lietuvos oro uostai birželio pabaigoje prognozavo, kad skrydžiai į praėjusių metų lygį grįš 2021 metų pabaigoje, tačiau dabar prognozuojama, kad visame pasaulyje tai įvyks tik 2023-2024 metais.

Pasak A. Stikliūno, dabar tendencijos – optimistiškesnės nei tikėtasi. Preliminariais duomenimis, liepą trijuose šalies oro uostuose sulaukta apie 165 tūkst. keleivių – ketvirtadalio pernai liepą buvusio srauto, tačiau jis buvo tris kartus didesnis nei birželį (42,6 tūkst.).

Žinant tai, kad praėjusių metų liepą-rugpjūtį turėjome daugiau nei 90 krypčių – šių metų rezultatas pandemijos kontekste yra tikrai geras.

„Žvelgiant į bendras Europos aviacijos tendencijas – Lietuva atitinka keleivių atsistatymo tempus ir dinamiką, o kai kuriais atvejais matome ir greitesnio atsistatymo ženklus“, – sakė A. Stikliūnas.

Anot jo, aviacijos verslo atsigavimui didžiausios įtakos turės vakcina nuo koronaviruso.

„Tai dar priklauso nuo daugelio aplinkybių, kurių turbūt viena pagrindinių – vakcinos prieš COVID-19 patvirtinimas ir platus pritaikymas pasaulyje“, – BNS teigė A. Stikliūnas.

Anot jo, iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų dabar skraidinama 70 krypčių, o rugpjūtį ir rugsėjo pradžioje planuojama atnaujinti dar bent šešias.

„Žinant tai, kad praėjusių metų liepą-rugpjūtį turėjome daugiau nei 90 krypčių – šių metų rezultatas pandemijos kontekste yra tikrai geras“, – teigė A. Stikliūnas.

Lietuvos oro uostuose krovinių srautas liepą didėjo 5 proc. Šį augimą lėmė Kauno oro uoste 15 proc. išaugę metiniai krovinių srautai

Lietuvos oro erdvė keleiviniams skrydžiams ir keltams buvo uždaryta balandžio 4-ąją. Pirmieji skrydžiai po karantino pradėti atnaujinti nuo gegužės vidurio.