„Kasmet atliekame tokius auditus siekdami išsiaiškinti, ar visos taikomos priemonės yra efektyvios ir kokybiškos – mums svarbu ne tik rūpintis namų atnaujinimu, bet ir įsitikinti, ar viskas juose po atliktų darbų yra gerai. Šįmet pagal nustatytus kriterijus pasirinkome 15 daugiabučių iš skirtingų šalies miestų, tai buvo pastatai iš Alytaus, Biržų, Panevėžio, Prienų, Ukmergės ir Šilalės. Jų statybos metai buvo nuo 1960 iki 1992 m., butų skaičius 24–100.

Po renovacijos šie daugiabučiai buvo pasiekę B (6) ir C (9) energinio naudingumo klases, 11 iš 15 pastatų išorinės sienos buvo apšiltintos mineralinės vatos izoliacija, kitos altnernatyvos buvo polisterinis putplastis ar poliuretano putų izoliacinės plokštės“, – pasakoja APVA Pastatų energinio taupumo departamento Pastatų energinio taupumo projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus patarėjas Edvardas Petrauskas.

Auditas buvo atliekamas šildymo sezono metu, praėjus ne mažiau nei dvejiems metams po daugiabučio renovacijos, nes tik po kelių šildymo sezonų galima objektyviai įvertinti šildymo sistemos funkcionavimą.

„Patikrinimo metu buvo atliktas energinis namo auditas, įvertinti techniniai projektai ir įgyvendintų sprendimų kokybė, t. y. darbų ir panaudotų statybinių medžiagų kokybė. Apskritai patikrinimo rezultatus vertiname kaip gerus – energijos taupymo atžvilgiu šiluminio modernizavimo darbai buvo atlikti kokybiškai“, – sako pašnekovas ir tęsia, kad patikrinimas parodė, jog realus butų energijos suvartojimas siekia apie 80 kWh energijos suvartojimo 1 kv. m, o tai geras pasiekimas.

„Atliekant įgyvendintų priemonių ekspertizę paaiškėjo, kad didžiausi šilumos nuostoliai po daugiabučio atnaujinimo yra patiriami dėl pastato vėdinimo – infiltracijos, natūralaus ir mechaninio vėdinimo. Palyginti su viso pastato šilumos nuostoliais, jie vidutiniškai sudarė 50 proc. Palyginkime: nerenovuotuose daugiabučiuose vėdinimo nuostoliai dažniausiai sudaro 15–25 proc. visų pastato šilumos nuostolių. Vis dėlto, atnaujinus pastatą, šilumos nuostoliai, patiriami per nesandarias sienas, stogą, langus ir kt., sumažėja, tačiau, vertinant  procentais, vėdinimo nuostoliai padidėja, todėl gyventojai, planuojantys renovaciją, turėtų apsvarstyti ir įsirengti mechaninio vėdinimo įrenginius su šilumogrąža“, – pažymi E. Petrauskas.

Kodėl vėdinti taip svarbu?

Tinkamas vėdinimas gali padėti užtikrinti gaivų ir kokybišką orą bute ir tinkamą mikroklimatą patalpoje, o tai pasiekti leis įrengta rekuperacinė sistema.

„Mikroklimatas bute itin priklauso nuo vėdinimo, todėl gyventojai, įsirengę rekuperacinę sistemą, dėl to problemų neturi. Jeigu šios sistemos nėra, gyventojai turėtų susipažinti, kaip tinkamai vėdinti butą, kad mikroklimatas jame būtų tinkamas sveikatai“, – teigia E. Petrauskas.

Esant per sausam patalpų orui, gyventojai susiduria su sveikatos problemomis: gerklės ir akių dirginimu, ypač paveikiančius žmones, nešiojančius kontaktinius lęšius, veido ir rankų odos džiūvimu – pažeidžiamas apsauginis sluoksnis, ji gali pradėti skilinėti, taip pat dėl sauso oro išsausėja kvėpavimo takų gleivinė, todėl gali susilpnėti imunitetas peršalimo ir kitoms ligoms.

Paprasčiausia priemonė siekiant padidinti drėgmės kiekį patalpose yra oro drėkintuvų naudojimas, tačiau būtina stebėti drėgmės lygį, nes šaltuoju metų laiku atnaujintuose pastatuose dėl per didelės drėgmės  susidaro palankios sąlygos pelėsiui atsirasti.

„Džiaugiamės, kad šios studijos metu nė viename daugiabutyje nebuvo aptikta nei pelėsio, nei perteklinės drėgmės“, – dalijasi E. Petrauskas.