Į namus – it įkaušęs

Problema pasiskundė anonimu norėjęs išlikti klaipėdietis socialinio tinklo grupėje „Debreceno“. Jam pritarė nemaža dalis gyventojų.

„Būsiu nepopuliarus šiuo klausimu anoniminis dalyvis, bet noriu pasitarti. Kiekvieną vakarą „žolininkai“ aplink namus „gaivinasi“ žolelėmis. Kvapas man nepriimtinas, ką padarysi. Kaip juos nuvilioti bent į kiemą, toliau nuo namo? Yra ir suoliukas patogus. Bet, matyt, balkone gal patogiau. Aš suprantu, kad jiems norisi, jų pasirinkimo teisė, bet ir kiti turi teisę nekvėpuoti žolelėmis, kai nenori, neturi slogų (manau, humoras bus suprastas)“, – vylėsi gyventojas.

„Tai ne tik į balkoną įeini ir silpna darosi, o jeigu dar lifto sugalvoji palaukti, į namus pareini kaip įkaušęs“, – pritarė viena moteris.

Siūlo susitarti gražiuoju

Klaipėdiečiai komentavo, kad visada galima pasikalbėti su kaimynais ir pabandyti susitarti.

Kiti patarė kreiptis į namo administratorių. Dar kiti priminė, kad balkonuose rūkyti draudžiama, tad rūkalius gali bausti ir pareigūnai.

Anot Klaipėdos policijos komisariato pareigūnų, policija reaguoja į kiekvieną tinkamai užregistruotą pranešimą ar gautą informaciją įstatymuose nustatyta tvarka.

Tada tikslinamos ir aplinkybės, o jei užfiksuojamas pažeidimas – taikoma atsakomybė.

Asta Kažukauskienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Surašė 205 protokolus

Tad gyventojui pasiskundus ir nurodžius, iš kurio buto sklinda kvapas, nurodant narkotines medžiagas vartojusius asmenis, šiems gali būti taikomos baudos.

Jei asmuo yra nepilnametis, visi procesiniai veiksmai atliekami dalyvaujant tėvams, globėjams ar atstovams.

„Jei tikrinant asmenis, kurių elgesys sukėlė įtarimų, dalinės apžiūros metu, randama įtartinų, galbūt narkotinių ar psichotropinių medžiagų, pradedamas ikiteisminis tyrimas. Jei tokių nerandama, tačiau įtariama, kad asmuo gali būti apsvaigęs nuo tokio pobūdžio medžiagų, atlikus tą įrodančius tyrimus, asmeniui gresia administracinė atsakomybė. Jei asmuo yra nepilnametis, visi procesiniai veiksmai atliekami dalyvaujant tėvams, globėjams ar atstovams. Už tokio pobūdžio nusižengimą atsako asmenys, sulaukę 16 metų“, – teigė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK PK) Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė.

Klaipėdos apskrities VPK PK Informacijos analizės skyriaus duomenimis, 2023 m. nuo sausio 1 d. iki lapkričio 22 d. uostamiestyje už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, pagal Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnį, surašyti 205 administracinio nusižengimo protokolai, tarp jų – dešimt protokolų surašyta asmenims nuo 16 iki 18 m.

A. Kažukauskienė patikslino, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą, asmeniui gresia baudžiamoji atsakomybė.

Klaipėdos apskrities VPK KP Informacijos analizės skyriaus duomenimis, nuo šių metų sausio 1 d. iki lapkričio 26 d. Klaipėdoje dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti buvo pradėti 195 ikiteisminiai tyrimai (pagal Baudžiamojo kodekso 259 str.).

Tačiau įstatyme atsivėrė labai nelogiškų spragų:  rūkyti savo buto balkone – draudžiama, o štai bendrame daugiabučio balkone – jau galima.

LNK žurnalistė apsilankė viename Vilniaus daugiabutyje. Vis dėlto dėl nežinojimo ar  pagarbos nerūkantiems kaimynams šio daugiabučio gyventojai į vadinamąją "džiovyklą" rūkyti neina.

Daugiabučio gyventojai sako, kad rūkorių balkonuose nematantys, tačiau dūmus užuodžiantys.Todėl, anot vienos gyventojos, geriau jau kaimynai rūkytų balkonuose.

Trūko senolės kantrybė

Nubausti rūkančius kaimynus prašė į devintą dešimtmetį įkopusi senolė iš vieno V.Krėvės prospekto daugiabučio.

Tiesa, paskambinusi apie pusę dešimtos ryto, ji teigė, kad kaimynai, perpildę jos kantrybės taurę, rūko savo bute. Naktimis – taip pat. Ir ji jaučia šių rūkalų smarvę.

Kauno apskrities policijos atstovės Odetos Vaitkevičienės teigimu, nuvykus į pranešėjos daugiabutį, jos nurodytų kaimynų buto durų niekas neatidarė. Todėl užregistruotas senolės pareiškimas bus perduotas vietiniam Dainavos policijos komisariatui, kad šis toliau aiškintųsi situaciją. Nebūtinai skubant bausti – gal išspręsti problemą padės ir pokalbis.

Tačiau, pasak Kauno policijos atstovės, nemažas aistras sukėlusios įstatymų pataisos, kuriomis praplėsti iki šiol galioję draudimai rūkantiesiems, neturėtų būti suprantamos tiesmukiškai. Ir nuo sausio 1 d. jos automatiškai neįsigaliojo.

Ilga kelionė per kopas

„Pagal Policijos departamento išaiškinimą, bus draudžiama rūkyti konkrečiame name tik tada, kai kažkas iš jo gyventojų kreipsis su tokiu prašymu į savivaldybę. Taigi, būtina draudimo rūkyti balkonuose sąlyga yra bent vieno tam prieštaraujančio gyventojo kreipimasis į savivaldybę. O šiai priėmus formalų sprendimą ir iškabinus informacinius ženklus apie tokį draudimą, tame name jau bus draudžiama rūkyti“, – dalijosi savo žiniomis O.Vaitkevičienė.

Be to, anot policijos atstovės, pats rūkančių kaimynų elgesiu nepatenkintas namo gyventojas turės užfiksuoti pažeidimą nuotrauka ar filmuota medžiaga ir perduoti šiuos duomenis savivaldybei arba policijai. Tik tuomet rūkantis asmuo bus baudžiamas administracine bauda. Arba patalpų savininkas, atsisakęs įvardinti pažeidėją. Šį įvardinus, savininkas dėl jo padaryto pažeidimo baudžiamas nebus.

Galiausiai policijos atstovė leido suprasti, kokią vietą tarnybos veikloje, ypač dabartinėmis sąlygomis, jos kolegos ketina skirti su kaimynais konfliktuojančių rūkalių persekiojimui.

„Mūsų prioritetas – reaguoti į nusikalstamas veikas bei jas užkardyti. Taip pat tikrinti, kaip laikomasi karantino reikalavimų. Tad šiuo metu atskirų reidų, skirtų tikrinti, ar rūkoma daugiabučių balkonuose, mes neplanuojame“, – buvo linkusi akcentuoti O.Vaitkevičienė.

Statistika – iškalbinga

Jau seniai su šia opia kai kurių rūkalių kaimynams problema susiduriantys ugniagesiai gelbėtojai linkę akcentuoti ir kitą medalio, susijusio su naujuoju draudimu, pusę.

Anot Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyresniosios specialistės Džiugintos Vaitkevičienės,  per pastaruosius penkerius metus vien Kaune jos kolegoms teko gesinti 117 dėl neatsargaus rūkymo sukeltų gaisrų. Daugiausia – daugiabučiuose.

Tačiau dėl neatsargiai numestų ar iki galo neužgesintų nuorūkų yra tekę skubėti ir į tokius objektus, kaip Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas, kuriame paryčiais degė Stiklo studijos grindys. Arba į Lietuvos sporto universiteto bendrabutį Perkūno alėjoje, iš kurio dėl antrajame šio pastato aukšte dėl neatsargaus rūkymo sukelto gaisro teko evakuoti apie keliasdešimt viršutinių aukštų gyventojų.

Du kartus neatsargūs rūkaliai buvo sukėlę gaisrus ir tuometinės Kauno klinikinės ligoninės pastatuose Laisvės alėjoje bei Gedimino gatvėje. Dėl į šiukšliadėžę įmestos nuorūkos buvo uždūmintas vienas šios ligoninės Traumatologijos skyrius. O po kurio laiko ir viena palata, per kurią iš ventiliacijos angos veržėsi dūmai. Teko skubiai evakuoti penkis joje gulėjusius ligonius, vienas iš kurių ir sukėlė šį gaisrą – jo židinys buvo palatos tualeto patalpoje.

Gelbėjo budrūs kaimynai

Tačiau kur kas dažniau neatsargių rūkalių įkaitais buvo tapę daugiabučių gyventojai, laimė laiku pastebėję iš kaimyno balkono kylančius dūmus. Dėl neatsargiai numestos nuorūkos yra degę ir balkonuose esantys foteliai, ir spintelės, ir net šuns kilimėliai.

Neretai tokie gaisrai yra kilę ir nerūkančiųjų, gyvenančių aukštu žemiau už nesiskiriančiuosius su cigarete, balkonuose. Ir šių savininkams nesant namuose. Dėl ko ugniagesiams gelbėtojams teko galynėtis su beįsiplieskiančiu, o kartais jau ir į butą spėjusiu persimesti gaisru iš autokeltuvų ar pasikėlus autokopėčiomis. Nes ne visada budriems kaimynams iš savo balkonų pavykdavo patiems užbėgti tokioms nelaimėms už akių. Be to, laimė, kad dauguma tokių įvykių buvo dienos metu. Nors yra buvę jų ir naktį.

Pasak Kauno ugniagesių gelbėtojų atstovės, viena tokia pamokanti ir vos per plauką tragedija nesibaigusi nelaimė įvyko Šančių daugiabutyje. Ją prišaukė kitas itin dažnas rizikingas rūkalių elgesys – nuorūkos užgesinimas balkono gėlių lovelyje ar vazone, nepagalvojus, kad jų durpingas turinys gali būti perdžiuvęs.

Taip pasielgė ir minėto balkono savininkė, po šios lemtingos klaidos ramiai nuėjusi miegoti. Ir po kurio laiko pabudusi balkonui jau degant atvira liepsna, kurią įplieskė užsidegęs plastikinis gėlės vazonas. Laimė, kad šį gaisrą anksčiau už ją pastebėjo kažkas iš kaimynų. Priešingu atveju, neaišku, ar ši neatsargi rūkalė būtų iš viso prabudusi.

Ar nepadaugės tragedijų?

Ugniagesiai gelbėtojai po naujų draudimų rūkaliams įsigaliojimo baiminasi, ar nepadaugės jų sukeltų tragedijų, pradėjus daugiau rūkyti namuose. O tai jau yra prišaukę ne vieną nelaimę.

Per pastaruosius penkerius metus Kaune dėl neatsargaus rūkymo žuvo septyni žmonės. Ir tai viena iš dažniausių žūčių gaisruose priežasčių.

Dar keturiolika rūkalių per jų pačių sukeltą gaisrą buvo traumuoti. Pernai tokių buvo beveik kas antras – 44 proc. tarp visų Kaune gaisruose nukentėjusių asmenų.

Dar aštuoniolika neatsargių rūkalių Kauno ugniagesiams gelbėtojams per pastaruosius penkerius metus pavyko išgelbėti.

Iš svetimų nelaimių nesimokoma

Kaip jau ne kartą rašyta, neatsargių rūkalių įkaitais tampantys artimieji bei daugiabučio kaimynai patys vos per plauką liko gyvi. Kaune yra buvęs ne vienas toks šiurpus įvykis.

Pavyzdžiui, gaisras vieno Sukilėlių prospekto daugiabučio aštuntajame aukšte, apie kurį buvo pranešta trečią valandą nakties. O privažiuoti prie jo židinio buvo sunku dėl automobilių gausos kieme. Tada ugniagesiai gelbėtojai spėjo išgelbėti tris degančiame bute buvusius žmones, kurie spėjo ne tik apsinuodyti dūmais, bet ir apdegti. Gesinant šį gaisrą, kuris įsiplieskė nuo užsidegusios lovos, kurioje gulėjo rūkalius, buvo sulietos ir trijų žemiau esančių butų lubos bei sienos.

Du panašūs šiurpūs gaisrai buvo kilę ir Kalniečių gatvės daugiabučiuose. Viename iš jų, apie kurį buvo pranešta prieš pat vidurnaktį, buvo uždūminta šio penkiaaukščio laiptinėje, iš kurios ugniagesiai gelbėtojai spėjo išvesti ant žemės aptiktą jauną vyrą. Dar vienas jo kaimynas taip pat rastas sukniubęs bendro naudojimo koridoriuje. O pačiame gaisro židinyje – viename trečiojo aukšto bute, ant grindų netoli jį sukėlusios degančios lovos –  ir šio buto šeimininkas.

Deja, panašus gaisras Kalniečių gatvės devyniaaukštyje, apie kurį pranešė vienos šio daugiabučio gyventojos draugas, sulaukęs iš jos apie 23 val. pagalbos šauksmo dėl dūmuose skendinčios laiptinės, baigėsi tragedija. Ugniagesiams gelbėtojams pasiekus tada autokeltuvu šio gaisro židinį – vieną ketvirtojo aukšto butą, jame buvo rasti du sąmonę jau praradę žmonės. Lovoje – pusamžė moteris. O prie virtuvėje smilkstančio čiužinio, kuris ir prišaukė nelaimę – panašaus amžiaus vyras. Greitosios medikai dar bandė juos gaivinti, tačiau visos jų pastangos buvo bergždžios.        

Gresia finansinė atsakomybė

Kadenciją baigęs Seimas priėmė nuo sausio 1 d. įsigaliojusius Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo papildymus dėl draudimo rūkyti ir daugiabučių balkonuose, terasose bei lodžijose ir su tuo susijusius Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus balsų dauguma. Už tai balsavo 44 parlamentarai, prieš – septyni, 21 susilaikė.

Pagal šias įstatymų pataisas, uždrausta rūkyti nurodytose daugiabučių vietose, kai bent vienas namo gyventojas tam prieštarauja. Įstatyme taip pat įtvirtinta, kad pastato ar buto savininkas, kaip ir kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi jais ir ten rūko, privalo užtikrinti ir, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko patalpas.

Pareigūno, turinčio teisę atlikti tokio administracinio nusižengimo tyrimą, reikalavimu buto arba patalpos savininkas turės nurodyti rūkiusiojo minėtose vietose asmens duomenis ir gyvenamąją vietą. O, jeigu to nepadarys, pats turės atsakyti Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

Nuo sausio 1 d. už draudimo rūkyti minėtose vietose pažeidimą gresia bauda nuo 30 iki 60 eurų. O už pakartotinį nusižengimą – bauda nuo 60 iki 120 eurų. Iki 2021-ųjų sutikimo tabako gaminių vartojimo ar jų turėjimo ribojimo pažeidimas užtraukė įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 50 eurų. O už pakartotinį nusižengimą grėsė bauda nuo 50 iki 90 eurų.

Sausio 1 d. įsigaliojo tokį draudimą reglamentuojančios Seimo priimtos Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisos ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai.

Pagal kadenciją baigusio Seimo priimtas įstatymo pataisas, nuo 2021 m. uždrausta rūkyti daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui. Įstatyme taip pat įtvirtinta, kad pastato (buto) savininkas ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi pastatu (butu) ir jame rūko, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko pastato (buto) patalpas bei į to paties buto patalpas.

Teisę atlikti administracinio nusižengimo tyrimą turinčio pareigūno reikalavimu buto arba patalpos savininkas arba kitų daiktinių teisių turėtojas turės šiam pareigūnui nurodyti asmens, kuris rūkė buto ar patalpos balkone, terasoje, lodžijoje, duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą). Buto savininkas, nenurodęs asmens, kuris rūkė buto ar patalpos balkone, terasoje, lodžijoje, duomenų, turės atsakyti Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

Įsigalioję Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai numato, kad už įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą butų arba patalpų savininkams grės bauda nuo 30 iki 60 eurų, už pakartotinį nusižengimą – bauda nuo 60 iki 120 eurų.

Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas: už balsavo 69 Seimo nariai, prieš – keturi (Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Aušrinė Armonaitė ir liberalai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Simonas Gentvilas bei Gintaras Vaičekauskas), o susilaikė septyni (Mišrios Seimo narių grupės atstovai Peras Čimbaras, Gintaras Steponavičius, socialdemokratė Rasa Budbergytė, liberalai Juozas Baublys ir Virgilijus Alekna, konservatoriai Mantas Adomėnas ir Audronius Ažubalis).

Balsavime nedalyvavo 17 konservatorių ir 13 „valstiečių“ bei po kelis kitų frakcijų narius.    

Vienas pataisų iniciatorių sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga prieš balsavimą aiškino, kad žmogaus teisė į sveikatą yra prigimtinė.

„Turime ne vieną sritį, kur stengiamės tą teisę apginti, apsaugoti, tiek kalbėdami apie aplinkosaugines iniciatyvas, tiek apie kokius nors kitus reguliavimus ar reglamentavimus“, – Seime teigė ministras. 

A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

Konservatorius Kęstutis Masiulis bejojo, ar draudimas bus veiksmingas, nes pažeioidėjus bus sunku kontroliuoti bei bausti. 

„Kaimynas paskundė, atėjo policija, skambina į to žmogaus, kuris rūko, duris. Jis neleis. Pareikalaus teismo sankcijos įeiti į butą ir viskas tuo ir baigsis. Čia yra tuščias pagal turinį įstatymas“, – sakė K. Masiulis. 

„Valstietis“ Tomas Tomilinas pareiškė, kad po tokio balsavimo absoliutus draudimas dar neįsigalios.

Kaimynas paskundė, atėjo policija, skambina į to žmogaus, kuris rūko, duris. Jis neleis. Pareikalaus teismo sankcijos įeiti į butą ir viskas tuo ir baigsis. Čia yra tuščias pagal turinį įstatymas.

„Jeigu problemos nėra, visi laisvai rūkysime balkonuose. Jeigu yra kaimynas, kuris negali gyventi savo nuosavybėje ir nuolat būti nuodijamas, tada įsijungia algoritmas: informavimas, ženklai ir tada  žmogus turės įrankį pasakyti savo kaimynui – noriu namų be dūmų“, – tvirtino T. Tomilinas. 

Liberalas Gintaras Vaičekauskas pasigedo, kas kontroliuos rūkančiuosius, o Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Andrius Mazuronis pripažino, kad draudimas „praktikoje bus iš viso neįgyvendinamas arba labai sunkiai“. 

„Kai persikėliau gyventi į daugiabutį, pamačiau, kaip toks įstatymas yra reikalingas“, – teigė jis. 

Konservatorius Arvydas Anušauskas mano, kad tokiais draudimais nepavyks pasiekti sveikesnio gyvenimo būdo.

„Neturiu galimybės balsuoti, nes mano tėvas rūko. Rūko ir žmonės, kurie patyrė įvairių ligų, kartais negali keisti savo įpročių. (...) Neįsivaizduoju, kur dabar tie vyresnio amžiaus žmonės pasitrauks, išeis į kiemus, ar išeis atgal į butus, tai yra atsiras daug pasyvesnio rūkymo“, – tvirtino A. Anušauskas. 

Socialdarbietis Antanas Vinkus atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu daugėja gyventojų prašymų dėl draudimų rūkyti balkonuose, nes jie „nebegali naudotis savo nuosavybe dėl nuolat iš kaimynų sklindančio tabako kvapo“.

„Geranoriški prašymai kaimynams neveikia. Nereikia pamiršti, kad negali būti toleruojamos vieno gyventojo teisės, kai yra pažeidžiamos kito gyventojo teisės“, – kalbėjo parlamentaras.

Pataisas siūlė A. Veryga ir dar 13 Seimo narių.  

Jeigu kaimynai ir neprieštaraus, rūkaliai privalės užtikrinti, kad dūmai nepatektų į kitų namo gyventojų patalpas. Už ženklus apie draudimą rūkyti balkonuose būtų atsakingas pastato administratorius, bendrija arba savivaldybė. 

Rūkyti uždrausta ne tik balkonuose, bet ir terasose, lodžijose, priklausančiose atskiriems savininkams.  

Pakeitimais be kita ko uždrausta rūkyti ir sporto varžybų ar kitų renginių lauke metu, dengtose viešojo transporto stotelių vietose, vaikų žaidimo aikštelėse ir viešojo maitinimo vietose lauke. Šis draudimas nebus taikomas rūkymui skirtose vietose.

Seimas nuo 2014 metų kelis kartus yra atmetęs siūlymus drausti rūkyti balkonuose. Pataisų priešininkai argumentuoja, kad draudimo nebūtų įmanoma įgyvendinti.

Pirmieji bandymai rūkalius išguiti iš patalpų Seime registruoti nuo 2004 metų.

Nuo 2007 metų Lietuvoje užrausta rūkyti maitinimo įstaigose, baruose, klubuose, diskotekose ir visose kitose žmonių aptarnavimo patalpose.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė tokiai Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisai. Už balsavo 74 Seimo nariai, prieš – vienas, o susilaikė 10. Paskutinis balsavimas dėl to vyks iki liepos. 

Jeigu kaimynai ir neprieštaraus, rūkaliai privalės užtikrinti, kad dūmai nepatektų į kitų namo gyventojų patalpas. Už ženklus apie draudimą rūkyti balkonuose būtų atsakingas pastato administratorius, bendrija arba savivaldybė.

Iniciatyvos autorius „valstietis“ Tomas Tomilinas teigė siūlysiąs, kad pataisos įsigaliotų po metų.

T. Tomilinas pareiškė, kad daugelio parlamentarų palaikytas projektas reiškia, kad nepasitvirtino nuogąstavimai, kad draudimu rūkyti balkonuose apribojamos žmogaus teisės.

Nuo kaimynų triukšmo galima apsiginti, o nuo rūkalių – ne.

„Problemų su žmogaus teisėmis nėra. (...) Žmogaus teisė yra gyventi savo namuose nebūnant nuolat atakuojamam kaimynų rūkymo“, –  Seimo tribūnoje kalbėjo parlamentaras.

Pasak jo, Lietuva eina kitu keliu nei Latvija, kur yra tiesiog draudimas – pirmą kartą policija įspėja, antrą kartą yra bauda.

„Mes einame visiškai kitu, daug labiau į rūkantį žmogų orientuotu keliu, nes jo prašome vienintelio dalyko – susitarti su kaimynais dėl rūkymo ir netrukdymo kitiems naudotis savo nuosavybe. Jeigu  susitaria, draudimo nėra“, – aiškino T. Tomilinas.

Pasak jo, gyventojams policijos pagalbos, tikėtina, neprireiks: „Tiktai ribiniais atvejais, kada jau bus piktybinis nenoras atsižvelgi į savo kaimyno situaciją, tada bus galima kreiptis į policiją“.    

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad nuo kaimynų triukšmo galima apsiginti, o nuo rūkalių – ne. 

„Jeigu kaimynai triukšmauja netikusiu laiku, žinome, kad galime apsiginti. Tai šiuo atveju, tai yra panašūs dalykai“, – teigė ministras.

Tuo tarpu liberalas Kęstutis Glaveckas pataisas pavadino bandymu „statyti tvoras prieš rūkymą, kurios vis tiek bus įveiktos“ ir pasiūlė drausti „žmonių norą ir gebėjimą spjaudytis“: „Daugelyje  pasaulio valstybėse spjaudymasis yra uždraustas ir baudžiamas. Pažiūrėkite, kaip atrodo mūsų gatvės, kur žmonės spjaudosi“. 

Pataisomis taip pat siūloma neleisti rūkyti dengtose viešojo transporto stotelėse, vaikų žaidimo aikštelėse ir viešojo maitinimo vietose lauke, sporto varžybų ar kitų lauke vykstančių renginių metu, išskyrus rūkymui skirtas vietas.

Todėl VRM nepritaria Seime svarstomoms įstatymo pataisoms – jomis siūloma išplėsti nerūkymo zonas, įtraukiant daugiabučių namų balkonus ir terasas, jei tam prieštarautų bent vienas namo gyventojas.

„Siūloma pritarti tikslui išplėsti nerūkymo zonas, tačiau nepritarti įstatymo projektui, nes siūlomo draudimo rūkyti daugiabučių namų balkonuose ir terasose kontrolė nebūtų efektyvi“, – rašoma ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte.

VRM teigimu, žmonės galėtų rūkyti pro atvirus langus ir ventiliacijos angas, patraukti juos  atsakomybėn būtų sudėtinga, nes reikėtų pateikti neginčijamus pažeidimo įrodymus, o filmuojant ir fotografuojant būtų pažeista jo teisė į privatumą. Be to, reikėtų cigarečių gaminius atriboti nuo bedūmių bei elektroninių cigarečių garų gaminių.

Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisomis, kurias savo parašais parėmė Aurelijus Veryga, Tomas Tomilinas, Antanas Vinkus ir dar 11 parlamentarų, taip pat siūloma drausti rūkyti dengtose viešojo transporto stotelėse, vaikų žaidimų aikštelėse, lauko kavinėse, vietas, kur vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai.

Vyriausybės kanceliarijos socialinės politikos grupės teigimu, dėl pastarųjų vietų Vyriausybės pozicija lieka neaiški.

Seimas nuo 2014-ųjų metų kelis kartus yra atmetęs siūlymus drausti rūkyti balkonuose, arčiau negu dešimt metrų aplink daugiabučius – pataisų priešininkai argumentuoja, kad draudimų nebūtų įmanoma įgyvendinti.

Komiteto narys liberalas Jonas Liesys neprieštarauja, kad žmonės rūkytų daugiabučių balkonuose.

„Tegu rūko, daugiau akcizo surinksime“, – komiteto posėdyje teigė jis.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Irina Rozova įsitikinusi, kad nuosavybė yra neliečiama ir rūkalių iš jų balkonų niekas neišvys.

„Jeigu žmogus turi savo nuosavą butą ir turi įstiklintą balkoną ar lodžiją, jūs nieko nepadarysite ir neturite teisės kištis į jo gyvenimą“, – pareiškė ji.   

Jeigu žmogus turi savo nuosavą butą ir turi įstiklintą balkoną ar lodžiją, jūs nieko nepadarysite ir neturite teisės kištis į jo gyvenimą.

Tuo metu socialdemokratas Antanas Vinkus sako, kad ginant rūkalių teises, reikia atsižvelgti ir į tuos, kurie kenčia nuo jų.

„Jeigu žmogus turi teisę rūkyti savo balkone, tai kitas žmogus turi teisę su vaiku su vežimėliu įeiti į balkoną ir kad jam iš apačios nedūmytų“, – pareiškė parlamentaras. 

Parlamentinis Žmogaus teisių komitetas, kuris su Sveikatos reikalų komitetu teiks išvadą Seimui dėl pataisų, yra padaręs pertrauką šio klausimo svarstyme – laukia Vyriausybės pozicijos.

Lietuvos savivaldybių asociacija Seimui pateiktoje išvadoje abejoja, ar draudimą rūkyti daugiabučių balkonuose pavyktų įgyvendinti. Pasak jos, pirmiausia reikia šviesti ir auklėti visuomenę, o tik po to  diskutuoti apie tokio draudimo įteisinimą.

Laikinai asociacijai vadovaujantis Aleksandras Tiaškevičius sako, kad uždraudus gyventojams rūkyti balkonuose ar terasose, tikėtina, kad dalis jų rūkys pro atvirus langus arba tiesiog butuose.

Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimais, kuriuos siūlo valdantieji „valstiečiai“ ir socialdarbiečiai, norima išplėsti sąrašą vietų, kur būtų draudžiama rūkyti, tarp jų – ir daugiabučių balkonuose bei terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarautų rūkymui. Kitu atveju draudimas negaliotų.

Pataisomis taip pat siekiama įpareigoti pastatų administratorius užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kitas patalpas. Be to, rūkalius siūloma išguiti iš dengtų viešojo transporto stotelių ir paviljonų, vaikų žaidimo aikštelių, viešojo maitinimo įstaigų, kai jos veikia lauke.

Seimas nuo 2014-ųjų metų kelis kartus yra atmetęs siūlymus drausti rūkyti balkonuose, arčiau negu dešimt metrų aplink daugiabučius – pataisų priešininkai argumentuoja, kad draudimų nebūtų įmanoma įgyvendinti.  

Naujausių pataisų priėmimas buvo numatytas vasario viduryje, per pratęstą Seimo rudens sesiją, bet tikriausiai tai neįvyks ir jos nuo kovo neįsigalios.

Tai numato Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kartu su kitomis institucijomis parengtos Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisos.

JAV tabako kompanijos „Philip Morris International“ atstovų teigimu, siūlymai nebuvo derinti i su verslu.  Sveikatos apsaugos viceministras teigia, kad visi suinteresuotieji atsiliepimus gali pateikti iki rugsėjo 5 dienos.

Vyriausybės programoje yra numatyta mažinti tabako prieinamumą ir vartojimą, sergamumą ir mirtingumą nuo rūkymo sukeliamų ligų.

Viceministras: prioritetas yra žmonių sveikata

Sveikatos apsaugos viceministro Algirdo Šešelgio teigimu, ministerija prioritetą skiria žmonių sveikatos apsaugai – visų pirma siekiama, kad kuo mažiau jaunų žmonių pradėtų rūkyti.

„Vargu ar siūlomos pataisos paskatins jau dabar rūkančius žmones atsisakyti šio žalingo įpročio (...) Mes siekiame, kad ateityje rūkyti pradėtų kuo mažiau vaikų, kad mažėtų paskatų jiems tai daryti“, – BNS sakė A. Šešelgis.

Mes siekiame, kad ateityje rūkyti pradėtų kuo mažiau vaikų, kad mažėtų paskatų jiems tai daryti.

SAM teigimu, tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje bene anksčiausiai pradedama rūkyti: 13-kos metų ar anksčiau – 53 proc. berniukų ir 39 proc. mergaičių. Pastebima tendencija, jog susirgusiųjų dėl rūkymo amžius taip pat mažėja.

„Philip Morris International“: su verslu pakeitimai nederinti

Vienos didžiausių pasaulyje JAV tabako kompanijų „Philip Morris International“ įmonės „Philip Morris Baltic“ korporatyvinių reikalų vadovas Lietuvai Kęstutis Straigis sakė, kad planuojamos permainos su verslu nebuvo derinamos.

„Nuojautą, kad kažkas yra rengiama, mes turėjome, tačiau patį dokumentą pirmą kartą pamatėme tik šį rytą. Su tabako pramone tai nebuvo derinta, bandėme klausti verslo asocijuotų struktūrų, ar jos buvo įtrauktos į pataisų rengimą, tačiau atsakymas taip pat buvo ne“, – BNS teigė K. Straigis.

Pasak A. Šešelgio, verslo atstovai, kaip ir kiti, savo poziciją dėl pataisų gali pateikti dokumento derinimo metu.

„Visi gauti pasiūlymai bus peržiūrėti ir įvertinti. Informuosime, į kuriuos pasiūlymus bus atsižvelgta, taip pat pateiksime savo argumentus dėl tų gautų pasiūlymų, kurie mums nebus priimtini“, – sakė A. Šešelgis.

Jis pripažino, kad su verslu, kuriam įvairūs ribojimai yra finansiškai nenaudingi, diskutuoti yra sunku.

Anot K. Straigio, jau dabar galima kelti klausimą, ar nauja tvarka padės įgyvendinti deklaruojamus tikslus.

„Vyriausybė ir Seimas turėtų gerai apsvarstyt visus už ir prieš, įvertinti siūlomų priemonių proporcingumą ir būtinybę, ar tikrai bus pasiekti tie tikslai, kurių siekiama“, – sakė K. Straigis.

Pasak jo, bendrinę tabako gaminių pakuotę 2012 metais pirmosios įvedusios Australijos pavyzdys rodo, kad tokio sprendimo naudingumo negalima vertinti vienareikšmiškai.

„Australijos geografinė ir geopolitinė padėtis yra visiškai kitokia, tačiau ir jie turi labai nemažai neigiamų pasekmių dėl bendrinės pakuotės įvedimo, padidėjo nelegali prekyba ir kontrabanda“, – aiškino „Philip Morris“ atstovas.

Jo teigimu, nelegali prekyba cigaretėmis Lietuvoje ir taip yra plačiai paplitusi, o nauji reikalavimai gali paskatinti ir jų padirbinėjimą.

„Bent jau Lietuvos rinkoje, mūsų turimais duomenimis, tokių atvejų dabar nėra daug. Tačiau jų pasitaiko, pavyzdžiui, praėjusį mėnesį Latvijoje buvo uždaryti du nelegalūs cigaretes padirbinėję fabrikai“, – sakė K. Straigis.

Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje dar nėra iki galo įgyvendinta Tabako produktų antroji direktyva, kitais metais tabako pramonė kartu su valstybe turės įgyvendinti tabako produktų atsekamumo nuostatas.

Tabako gaminiai – vienodoje pakuotėje

Pataisomis nuo 2020 metų lapkričio siūloma įvesti bendrinę tabako gaminių pakuotę. Ant cigarečių ir suktinių tabako pakelių ir jų išorinių pakuočių galės būti tik valstybės nustatyta tvarka standartiniu šriftu ir spalva nurodytas įmonės, prekės ženklo ir prekės pavadinimas, bet kokie elementai ar požymiai, atkartojantys logotipą, bus draudžiami.

Bendrinė pakuotė jau yra įteisinta Airijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje ir Jungtinėje Karalystėje, taip pat Australijoje bei Naujoje Zelandijoje.

Tikimasi, kad bendra pakuotė sumažins cigarečių patrauklumą, ji nebus naudojama reklamai arba pardavimo skatinimui, vartotojui nebus sudaromas įspūdkis, jog vienos cigaretės mažiau kenksmingos už kitas.

Apie ketinimus įvesti i bendrinę pakuotę Lietuva turės pranešti Europos Komisijai (EK). Ją ketinama įvesti nuo 2020-ųjų lapkričio, tačiau rinkoje esančios senosios pakuotės galės būti parduodamos iki 2021 metų lapkričio 1 dienos.

SAM teigimu, pernai kovo mėnesį atlikto Eurobarometro tyrimo duomenimis, 61 proc. lietuvių pasisakė už bendrinės pakuotės įvedimą. Pagal šį rodiklį tarp 28 ES valstybių Lietuva yra trečia po Airijos (73 proc.) ir Jungtinės Karalystės (68 proc.), o ES vidurkis yra 46 procentai.

Siūloma drausti eksponuoti tabaką prekybos vietose

Įstatymo pataisomis nuo kitų metų lapkričio siūloma mažmeninės prekybos vietose, išskyrus specializuotas parduotuves ir skyrius, drausti viešai eksponuoti tabako gaminius, taip pat pypkes, kandiklius, buitines cigarečių sukimo mašinas. Parduotuvės galės nurodyti tik jų pavadinimus bei kainas.

Draudimas negaliotų ir tarptautiniuose jūrų bei oro uostuose ar Lietuvos sienos su trečiosiomis šalimis perėjimo punkte esančiose parduotuvėse, taip pat tarptautiniais maršrutais vykstančiuose laivuose, orlaiviuose ir traukiniuose.

Taip pat būtų draudžiama skelbti apie tabako gaminių bei įrenginių kainų sumažinimą. Pastarieji negalės būti parduodami jaunesniems kaip 18 metų asmenimis. Šiuo metu toks draudimas taikomas tik pypkėms, kandikliams ir jų valikliams, buitinėms cigarečių sukimo mašinoms ir rūkomajam popieriui.

SAM teigimu, skirtingos apimties draudimas demonstruoti parduodamus tabako gaminius galioja Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Islandijoje, Suomijoje, Airijoje, Kanadoje, Kroatijoje, Rusijoje, Tailande ir Kosove.

Pasak Eurobarometro, net 61 proc. lietuvių pasisakė, jog palaikytų draudimą demonstruoti tabako gaminius prekybos vietose, o pagal šį rodiklį Lietuva ES yra aštunta (ES vidurkis – 56 proc.).

Draudimas rūkyti daugiabučių balkonuose, lauko kavinėse

Nuo kitų metų lapkričio ketinama išplėsti nerūkymo zonas – siūloma neleisti rūkyti lauko kavinėse, daugiabučių namų bendrojo naudojimo balkonuose, terasose ir galerijose, dengtose viešojo transporto stotelėse, paplūdimiuose, vaikų žaidimo aikštelėse.

Be to, rūkyti nebūtų galima viešajame transporte, įskaitant ir tolimojo susisiekimo traukinius ir orlaivius (dabar jiems taikoma išimtis) – juose būtų atskiri vagonai ar vietos rūkantiesiems.

Šiuo metu Lietuvoje draudžiama rūkyti visose švietimo ir socialinėse įstaigose, uždarose darbo vietose (išskyrus specialias rūkymo zonas), bendrose gyvenamosiose ir kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais, restoranuose, kavinėse, baruose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse, lošimo namuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ar pypkių klubus.

Taip pat draudžiama rūkyti automobilių salonuose, jei juose yra asmenų iki 18 metų ar nėščių moterų.