Vis dėlto, Valdo Benkunsko teigimu, jei pakeitimai būtų neesminiai, užtektų tik savivaldybės administracijos pritarimo. Meras tikina, kad nepaisant VPT išvados, yra visos galimybės toliau tęsti Nacionalinio stadiono projektą.

„Aš neatmesčiau tokios galimybės, kad kažkokios pataisos dar gali būti daromos sutarties pakeitime. Kai mes tvirtinome koncesijos sutartį prieš kelis metus, ten yra nustatyta, kad klausimas į tarybą grįžta tik tada, kai yra daromi esminiai sutarties pakeitimai“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Benkunskas.

„Jeigu yra daromi neesminiai sutarties pakeitimai, užtenka administracijos lygmeniu juos pasitvirtinti“, – pridūrė jis. 

V. Benkunsko teigimu, gilesnę VPT išvadų analizę savivaldybė pateiks artimiausiomis dienomis.

Vilniaus tarybos patvirtintas indeksuotas koncesijos sutarties pakeitimas dar nėra įsigaliojęs – jam dar reikia Europos Komisijos (EK) pritarimo. V. Benkunskas tikisi EK sprendimo sulaukti iki vasaros.

Pasak V. Benkunsko, VPT į vasario pabaigoje sostinės tarybos patvirtintą projekto kainos indeksavimą pažiūrėjo „šiek tiek tiesmukiškai“ ir neįvertino koncesininko savivaldybei padarytų nuolaidų – atsisakyto refinansavimo mokesčio bei sumažintų skolinimosi palūkanų.

„VPT šiek tiek tiesmukiškai pažiūrėjo į koncesijos sutarties pakeitimus dėl indeksacijos ir valstybės bei savivaldybės įsipareigojimų taikymo, bet nenorėjo ar nepamatė tų nuolaidų, kurias koncesininkas suteikė savivaldybei derybų metu“, – teigė V. Benkunskas.

„Sutartis ir visos finansinės naudos nebuvo matytos visumoje, bet buvo žiūrima tik į valstybės įsipareigojimus“, – pridūrė jis.

VPT siūlant indeksuoti tik stadiono statybų kainą, o ne visą investicijų sumą, sostinės meras teigė, kad tarnyba neįvertino skirtumo tarp standartinės viešųjų pirkimų metu nupirktų rangos darbų sutarties ir koncesijos sutarties – šioje esą nėra išskiriamos atskiros dalys ar etapai.

„Jeigu rangos sutartyje mes turime aiškų etapiškumą, (...) šiuo atveju valstybė pinigus mokės koncesininkui tik tada, kai bus atliktos visos investicijos ir visi darbai iki paskutinio momento – tai yra esminis skirtumas“, – teigė V. Benkunskas.  

Vilniaus mero teigimu, savivaldybė neignoruos VPT nuomonės, tačiau pabrėžė, kad tarnyba „nėra neklystanti institucija“.

„Dėl VPT neteisėto įsikišimo į šitą projektą prieš trejus metus ir įvyko tas visas pabrangimas, infliacija, ir iš esmės tai yra viena pagrindinių priežasčių, dėl ko reikėjo indeksuoti“, – teigė V. Benkunskas.

Savivaldybės skaičiavimais, taikant VPT metodiką ir didinant būsimo koncesininko prisiimamą statybų pabrangimo dalį nuo 11,64 iki 14,23 proc., savivaldybė sutaupytų apie 2,1 mln. eurų iš indeksavimo dalies, bet netektų daugiau nei 5 mln. eurų nuolaidų – koncesininkas atsisakė 2 proc. refinansavimo mokesčio (2,4 mln. eurų) ir sumažino skolinimosi palūkanas daugiau nei 1 proc. (2,6 mln. eurų).

„Vertė, kurią VPT siūlo perskaičiuoti, siekia apie 2,6 mln. eurų. Tuo tarpu, jeigu mes pritaikytume šitą metodologiją (siūlomą VPT – BNS), ir koncesininkas nebetaikytų tų nuolaidų, kurias esame išsiderėję, tai minusas yra vos ne dvigubas“ – teigė V. Benkunskas.

VPT ketvirtadienį paskelbė, jog indeksuotame Nacionalinio stadiono statybos koncesijos sutarties projekte trūksta kainos apskaičiavimo pagrįstumo, todėl sostinės savivaldybė bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rizikuoja permokėti.

Pasak tarnybos, neaišku, kodėl statybų kainų padidėjimo rizika, pagal sutartį priskirta projekto bendrovei, visa apimtimi perkelta savivaldybei bei ministerijai, o ne pasidalijama tarp sutarties šalių.

Dabar numatyta, kad komplekso statybos kaina indeksuojama 40,4 proc., iš jų savivaldybė ir Vyriausybė turėtų padengti apie 28,7 proc., o likusią dalį – 11,6 proc. (apie 9,5 mln. eurų be PVM) – iš investicijų bendrovės „BaltCap“ projekto koncesininko funkcijas perimanti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ iš savo apyvartinių lėšų ir pelno.

Indeksavus vien statybos kainą ji didėtų apie 27 mln. eurų (su PVM) – nuo 94,54 mln. eurų iki 121,68 mln. eurų.

Dar 13,07 mln. eurų (kartu su finansavimo karštais) kainuotų papildomi darbai: 3 tūkst. stadiono vietų, bendrą jų skaičių padidinant iki 18 tūkst., bei universali arena. Papildomus darbus finansuotų savivaldybė.

Europos Komisija turėtų patvirtinti, kad pakeitimais nėra suteikiama neteisėta valstybės pagalba.

Vasario pradžioje paskelbta, kad projektą iš jo koncesininkės – investicijų bendrovės „BaltCap“ perima Arvydo Avulio valdoma bendrovė „Hanner“. Tačiau A. Avulis ne kartą sakė, kad projekto imsis tik tuo atveju, jei jo kaina bus indeksuota.

„Daugiafunkcio komplekso statybų projektas yra itin kompleksiškas ir sudėtingas – jį sudaro vaikų darželis, kultūros ir renginių erdvės, aikštynai ir sporto erdvės ne tik futbolui, bet ir rankiniui, gimnastikai, imtynėms, krepšiniui, lengvajai atletikai ir kt. Itin sparčiai augančiam miestui – tai reikalinga papildoma socialinė infrastruktūra. Darome viską, kad projektas būtų gyvybingas, o ar jis gali toliau judėti į priekį su siūlomais pokyčiais, galutinai spręs Vilniaus miesto Taryba jau kitą savaitę“, – sakė Vilniaus miesto meras.

Universali erdvė sporto ir kultūros renginiams

Vilniaus miesto savivaldybės vizualizacija. 

Jei Vilniaus miesto taryba patvirtins susitarimą dėl papildomų darbų, komplekse Šeškinėje iškils sporto centras su universalia arena viduje – ji atsiras vietoje anksčiau numatytų keturių krepšinio treniruočių aikščių ir atitiks FIBA reikalavimus bei veiks kaip sporto ir renginių erdvė. Sporto centras taip pat galės pasidžiaugti dviem krepšinio treniruočių aikštėmis, rankinio aikšte, bokso ir imtynių sale, sportinės ir meninės gimnastikos salėmis.

Šiuo metu Vilniuje labai trūksta universalios vidutinio dydžio arenos: „Jeep“ arena talpina 2,5 tūkst. žiūrovų, „Compensa“ koncertų salė – 2–3 tūkst. žmonių, o „Avia Solutions Group“ arena – 10–13,5 tūkst. žiūrovų. Sporto centre numatoma universali arena turėtų 5050 sėdimų vietų ir užpildytų rinkoje esančią spragą, joje galėtų vykti tiek įvairios sporto varžybos, tiek kultūros renginiai – koncertai, parodos ir t.t.

Tuo tarpu krepšinio treniruočių aikščių paklausa būtų kompensuojama vykdant tokių aikščių plėtrą mažesniuose sklypuose, kur negalimas didesnio, renginiams pritaikyto objekto įrengimas.

Per pastaruosius dvejus metus universalios sporto salės, tinkančios krepšinio treniruotėms, buvo įrengtos Pilaitės ir Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijose, Gabijos ir Žemynos progimnazijose, planuose – universalių sporto salių įrengimas Bajorų gimnazijoje, taip pat naujoje gimnazijoje Verkių seniūnijoje bei naujose progimnazijose Pavilnyje ir Perkūnkiemyje.

Vilniuje taip pat sparčiai naujinami stambiausi lauko sporto aikštynai. Praėję metai darbų apimtimi buvo rekordiniai – pavyko visiškai rekonstruoti 20 aikštynų. Šiemet planuojama atnaujinti dar 20 aikštynų. Skaičiuojama, kad iki 2024 m. pabaigos iš viso bus 77 atnaujinti aikštynai, kuriuose gausu lauko infrastruktūros krepšiniui, futbolui ir kitoms sporto šakoms, pagal bendruomenių poreikius.

Komplekse iškils 300 vietų vaikų darželis

Vilniaus m. savivaldybės vizualizacija. 

Dėl sparčiai augančio gyventojų skaičiaus, sostinėje būtina plėsti ir vaikų darželių infrastruktūrą, todėl dar vienoje Daugiafunkcio komplekso sklypo dalyje projektuojamas ir 300 vietų vaikų darželis. Planuojamos 24 grupės 1–7 metų amžiaus vaikams. Vaikų grupės įsikurs rytinėje pastato dalyje, patalpų langai bus orientuoti į Šeškinės šlaitų geomorfologinio draustinio mišką, visos pirmojo aukšto darželio grupės turės tiesioginį išėjimą į vidinį darželio kiemą.

Šiuo metu vietų Vilniaus darželiuose laukia daugiau nei 6,1 tūkst. vaikų. Konkrečiai Šeškinės seniūnijoje – 211, Šnipiškių sen. – 203, o dar apie 1,6 tūkst. vaikų laukia galimybės pakeisti darželį. Nuo rugsėjo į savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigas 2024-2025 mokslo metams planuojama priimti apie 8 tūkst. vaikų.

Laukiantieji eilėje gali pasinaudoti savivaldybės skiriama kasmėnesine kompensacija vedant vaikus į privačius darželius, jos dydis yra 120 eurų per mėnesį už vieną vaiką. Kompensacijų išmokėjimui per praėjusius metus savivaldybė skyrė 9,8 mln. Eur.

Be to, savivaldybei renovuojant ir atnaujinant darželių pastatus, svarbu užtikrinti ugdymo proceso nepertraukiamumą ir turėti pakaitinių patalpų, kur galėtų laikinai persikelti ugdomų vaikų grupės. Laisvų patalpų trūkumas stabdo planuojamus renovacijos darbus, todėl naujas darželis Daugiafunkciame komplekse padėtų išspręsti šią problemą.

Darželių poreikis yra išties didelis. O šiuo atveju komplekse planuojamo darželio projektas jau įsibėgėjęs ir turi ne tik parengtą techninį projektą, bet ir statybą leidžiantį dokumentą. Paprastai tariant, taip toli pažengusio projekto įgyvendinimas būtų daug spartesnis nei bet kokio naujo objekto inicijavimas, pirkimų procedūros, projektavimas ir statyba.

Sklype – stadionas lengvaatlečiams ir treniruočių aikštės

Vilniaus m. savivaldybės vizualizacija. 

Daugiafunkciame komplekse taip pat bus įrengtas tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais ir futbolo treniruočių aikštė su lengvosios atletikos apšilimo zona.

Vilniuje yra daugybė augančių lengvosios atletikos talentų ir lengvaatlečių, kurie jau dabar skina pergales aukščiausio lygio čempionatuose, tačiau kokybiškų bazių specifiškai lengvajai atletikai mieste trūksta. Šiuo metu vos du aikštynai sostinėje – po vieną Žvėryne ir Saulėtekyje – atitinka lengvosios atletikos reikalavimus dėl natūralios ar hibridinės vejos, kuri būtina siekiant surengti ieties ar disko metimo varžybas.

Reikalavimus atitinkančiame lengvosios atletikos stadione taip pat turi būti įrengtas standartinis 400 m ilgio bėgimo takas, kurį šiuo metu turi tik Vingio parke esantis stadionas, tačiau jame varžybas gali stebėti tik apie 1 tūkst. žiūrovų.

Kokybiškų lengvosios atletikos bazių poreikis taip pat kyla ir dėl to, jog šalia minėtų stadionų tiesiog nėra erdvių, skirtų sportininkų apšilimui.

Tuo tarpu, daugiafunkcio komplekso teritorijoje atsirasianti infrastruktūra bus pritaikyta plačiam spektrui lengvaatlečių treniruočių (metimų, šuolių, bėgimo, ėjimo rungtims), o pagrindinis lengvosios atletikos stadionas talpins 3 tūkst. žiūrovų.

„Šie Daugiafunkcio komplekso objektai yra tikrai nepelnytai užmiršti ir dažnai nurašomi kaip nesvarbūs. Iš tiesų šių sporto erdvių ypatingai laukia sporto bendruomenė. Pasigendu atletų poreikių refleksijos dabartinėse diskusijose. Socialinė infrastruktūra – darželis, kultūros centras su biblioteka, taip pat be galo reikalinga savivaldybei siekiant patenkinti augančio miesto poreikius. Galų gale, šiems objektams yra skiriama reikšminga dalis projekto biudžeto, todėl diskusija apie projektą neįtraukiant visos infrastruktūros tiesiog negali vykti“, – sako sostinės meras.

Dar dviejų, į Ozo gatvėje esantį kompleksą įeinančių objektų – Sporto centro su lengvosios atletikos maniežu ir futbolo treniruočių aikšte bei vaikų darželio – techniniai projektai vertinami ekspertų. Per artimiausius mėnesius taip pat planuojama gauti leidimus jiems, pranešė savivaldybė.

„Sudėtingiausių objektų – Nacionalinio stadiono ir kultūros centro – projektavimas pradėtas pirmiau, kad jų statybas būtų galima pradėti anksčiau. Konstrukciškai paprastesnių objektų – sporto centro ir darželio – projektavimas paliktas pabaigai, nes jų statybai taip pat reikės mažiau laiko. Šiuo metu du iš keturių statybos leidimų – jau išduoti. Objekte vyksta fiziniai darbai“, – pranešime sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas. 

Daugiafunkcis kultūros centras. Vilniaus savivaldybės nuotr. 

Kultūros ir ugdymo centras bus skirtas renginiams, konferencijoms, bendruomenių susibūrimams, įvairiems būreliams. Dviejų aukštų pastate bus įrengta 800 kv. metrų renginių salė su transformuojama scena, mobilia žiūrovų pakyla bei scenos įranga. Centre bus ir dvi mažesnės patalpos.

Dėl didelės projekto apimties daugiafunkcio komplekso statybos suskirstytos į keturis etapus. Pirmiausia ruošiamasi 15 tūkst. vietų nacionalinio stadiono ir jame įsikursiančio sporto muziejaus statyboms: įrengiami bandomieji poliai, sklypas ruošiamas stadiono pamatinių polių įrengimui. Taip pat atliekami gelžbetoninių monolitinių konstrukcijų darbai.

Įrengti pamatus planuojama iki kitų metų pirmojo ketvirčio. Rengiamasi ir antrajam etapui – Kultūros ir ugdymo centro ir bibliotekos statyboms.

Savivaldybė su investicijų bendrove „BaltCap“ įmone „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ 2021-ųjų spalį pasirašė koncesijos sutartį, kuri numato, kad iki 2025-ųjų balandžio šalia prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ būtų pastatytas futbolo stadionas su įvairioms sporto šakoms pritaikytu  kompleksu, jam leidimą savivaldybė išdavė gegužės 23 dieną.

Stadiono statybų rangove pernai buvo pasirinkta „Veikmės statyba“, tačiau šiemet ji pasiūlė darbus atlikti trečdaliu brangiau – už maždaug 120 mln. eurų, todėl „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ bando ieškoti kito rangovo. 

Pasak Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, dabartinė sudėtinga ekonominė ir žaliavų situacija tik patvirtino, kad sprendimas kurti daugiafunkcį kompleksą koncesijos būdu buvo teisingas ir toliaregiškas.

„Jei būtume pasirinkę viešųjų pirkimų kelią – šiuo metu nacionalinio stadiono mitas ir toliau būtų prasitęsęs be realios galimybės jį įgyvendinti. Dabar jau turime konkretų terminą – treji metai nuo šiandien, ir Šeškinės kalva virs didžiausiu sporto kompleksu Lietuvoje”, – teigia Vilniaus meras.

„Sutarties įsigaliojimas – svarbus žingsnis projekte. Po šiuo teisiniu terminu slepiasi daugybė nematomų procedūrų ne tik vietinėse bet ir tarptautinėse institucijose, be kurių palaiminimo projektas negali judėti į priekį. Tačiau svarbiausia yra tai, kad sutarties sąlygos nuo šiol formaliai įpareigoja šalis šį sporto kompleksą paversti realybe. Kita vertus, siekiant taupyti laiką, su koncesininku dalį sklypo paruošimo ir projektavimo darbų, taip pat derybas su UEFA pradėjome dar iki įsigaliojant sutarčiai“, – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Dabar jau turime konkretų terminą – treji metai nuo šiandien, ir Šeškinės kalva virs didžiausiu sporto kompleksu Lietuvoje.

Pagal projekto terminus, numatyta, kad visi buvusių konstrukcijų griovimo ir sklypo paruošimo darbai bus baigti iki rugsėjo. Techninis projektas bus parengtas iki 2023 m. sausio. Iki tol taip pat planuojama gauti statybą leidžiantį dokumentą, o faktiniai statybos darbai numatyti nuo 2023 m. sausio iki 2025 m. balandžio mėnesio. Komplekso veiklos pradžia planuojama jau 2025 m. birželį.

„Sutarties įsigaliojimas mums reiškia reikšmingo ir daug pastangų pareikalavusio etapo pabaigą. Procesas vyko ir vyksta itin nestabilioje, sunkiai prognozuojamoje aplinkoje, todėl šiuo metu vadovaujamės „žingsnis po žingsnio“ strategija. Griovimo ir aikštelės paruošimo darbai turėtų būti užbaigti numatytu laiku, todėl šiuo metu visos pastangos sutelktos sėkmingam projektavimo etapo užbaigimui“, – pažymėjo „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Šarūnas Stepukonis.

Pagal sutarties įsigaliojimo sąlygas, dar pernai Vilniaus miesto savivaldybė sujungė atskirus žemės sklypus ir 22 ha teritoriją Ozo g. 27 išnuomojo UAB „BaltCap“ visam statybos laikotarpiui bei atleido koncesininką nuo žemės nuomos mokesčio. O šiais metais susitarta ir dėl sąlygų, susijusių su būsimaisiais projekto sprendiniais.

Koncesininkas UAB „BaltCap“ savo ruožtu pasirinko pagrindinius projekto tiekėjus. Techninį komplekso projektą rengs lietuvių bendrovė „Cloud architektai“, į pagalbą pasitelksianti Didžiosios Britanijos architektūros įmonę „Populous“. Rangos darbus atlikti planuoja UAB „Veikmės statyba“. O objekto valdymo ir priežiūros paslaugas teiks estų įmonė SOL Baltics OÜ.

Planuojama, kad Ozo g. 27 bus pastatyti aštuoni statiniai, į kuriuos įeina daugiau objektų – nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis ir futbolo aikšte ant stogo, dar dvi futbolo treniruočių aikštės šalia sporto centro, lengvosios atletikos apšilimo zona, lengvosios atletikos stadionas, kultūros centras ir 300 vietų vaikų darželis.

„Želdinių perkėlimas į kitas teritorijas mums yra svarbus dėl dviejų priežasčių. Pirma – šis etapas žymi simbolinę darbų Daugiafunkcio komplekso teritorijoje pradžią. Antra, savivaldybėje formuojame tam tikrą praktiką, kaip ruošiantis statybos projektų įgyvendinimui turėtų būti elgiamasi su sklypu ir viskuo, kas jame gyva. Tikimės, kad tai taps normalia praktika ne tik savivaldybės įmonėms, bet ir privačiam verslui“, – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Didelė dalis mažesniųjų medžių lengvesne technika jau yra perkelti į Ozo gatvės atkarpą, netoli požeminės perėjos, vedančios į prekybos centrą „Akropolis“, vyksta jų sodinimo darbai. Medeliai čia perkeliami natūraliai suaugusiais kupstais, siekiant kuo mažiau pakeisti natūralią jų augimvietę ir sudaryti natūraliai atrodantį, tankų žaliąjį masyvą.

Dar apie 20 didesnių liepų iki savaitės pabaigos iškeliaus į Gelvonų gatvę. Kadangi šie medžiai, lyginant su sodinukais, pervežtais į Ozo gatvę, yra stambūs – nuo 8 iki 10 m aukščio, jų iškasimas ir pervežimas bus organizuojamas su specialia sunkiąja technika. Sodinimo vietos jiems paruošiamos iš anksto, o iškasus želdinį, jis nedelsiant pervežamas ir pasodinamas. Taip išvengiama sandėliavimo ir bereikalingo streso augalui.

Visi želdiniai sodinami tarp pėsčiųjų takų ir važiuojamosios gatvės dalies, kad sugertų gatvės triukšmą ir lietaus vandenį, saugotų praeivius nuo purvo ir kurtų šešėlį bei jaukią, žalią aplinką.

Pagal specialistų rekomendacijas, medžiai įprastai sodinami ankstyvą pavasarį arba antroje rudens pusėje, kol nėra įšalo. Ypač palanku juos perkelti besibaigiant vegetaciniam laikotarpiui, kai medžiai numeta lapus. Specialistai skaičiuoja, kad laikantis visų šių sąlygų, prigyti turėtų apie 90 proc. iš Daugiafunkcio komplekso teritorijos pervežtų želdinių.

Perkėlus vertingus želdinius, planuojama dar šį mėnesį pradėti sklypo valymo darbus, o kitų metų pradžioje – imtis ir techninio projektavimo. Šiame etape, savivaldybė ir koncesininkas taip pat ieškos būtų į Daugiafunkcio komplekso projektą integruoti kai kuriuos likusius medžius.

Skaičiuojama, kad miestui medžių perkėlimo paslauga kainuos apie 20 tūkst. eurų – maždaug dukart pigiau nei sodinant panašius sodinukus iš medelyno.

Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis Eltai sakė, kad savivaldybės tikslas visada buvo prie Vingio parko matyti ne tik prekybos centrą, bet daugiafunkcį kompleksą su gyvenamąja ir verslo zonomis.

„Mūsų tikslas visada buvo, kad toje vietoje atsirastų daugiafunkcis kompleksas. Ne vien tik prekyba, bet ir biurai, gyvenama zona. Kad toje vietoje būtų daugiafunkcis kvartalas, kuris ne vien tik trauktų į save transporto srautus, bet kad ir jame vyktų savarankiškas gyvenimas. Kad žmonės galėtų gyventi, dirbti ir tuo būdu turėtume visavertę miesto dalį“, - Eltai sakė M. Pakalnis.

Pasak jo, savivaldybė vis dar laukia naujo projekto pateikimo.

„Kiek kalbėjome su plėtotoju (projekto. - ELTA), jie planuoja viską perprojektuoti - ten atsiras tiek gyvenamoji paskirtis, tiek biurai, tiek ir prekyba. Tų paskutinių siūlymų dar nematėme, žadėjo artimiausiu metu pateikti, bet jau keli mėnesiai praėję yra, o mes tikslios informacijos dar neturime“, - sakė M. Pakalnis.

Architekto teigimu, buvo parengtos bent kelios galimybių studijos dėl gatvių plėtros, viešųjų erdvių išdėstymo ir krantinės įrengimo.

Kiek kalbėjome su plėtotoju, jie planuoja viską perprojektuoti - ten atsiras tiek gyvenamoji paskirtis, tiek biurai, tiek ir prekyba.

„Buvo daug gražių idėjų, tik jos dar nevirtusios konkrečiu projektu. Laukiama projekto. Svarbiausia - funkcijų mišrumas. Kad toje vietoje neatsirastų vienas didelis daiktas, kuris trauks į save transporto srautus. Geležinio vilko g. yra greito eismo gatvė, todėl turi būti panaikintas šviesoforas sankirtoje su Gerosios vilties g. Dėl šios priežasties visi pateikimai (projekto. - ELTA) turi spręstis dviem lygiais“, - kalbėjo M. Pakalnis.

Bendrovės „Akropolis Group“ Komunikacijos departamento vadovas Dominykas Mertinas Eltai patvirtino, kad leidimai „Akropolio“ statyboms prie Vingio parko gauti dar prieš dešimtmetį.

„Leidimas multifunkcio prekybos ir pramogų centro šalia Vingio parko statybai gautas 2009 m. Šiuo metu atliekama prekybos centro projekto korektūra ir aktualizacija. Prekybos centrą planuojame plėtoti laikantis aukščiausio lygio tarptautinio tvarios statybos standarto BREEAM reikalavimų“, - teigė D. Mertinas.

Architektas, Vilniaus miesto garbės pilietis Algirdas Kaušpėdas Eltai teigė, kad tokios mišrios zonos yra reikalingos miestui.

„Kiek žinau, ten būtų ir gyvenamųjų pastatų statybos palei Nerį, tam tikra dalis ir biurų pastatų. Bus toks „miksas“, o „miksai“ man patinka. Jie yra reikalingi, nes jie ir yra tikrasis miestas“, - Eltai sakė A. Kaušpėdas.

Architektas mano, kad, pastačius daugiafunkcį kompleksą, būtų atgaivintas Naujamiesčio rajonas.

„Didelis prekybos ir visuomeninis centras vis tiek yra susijęs su kultūra - ten yra ir kino teatrai, ir, kiek girdėjau, nori į vidų įkomponuoti koncertų salę. Nereikia visko koncentruoti vien tik į centrą (miesto. - ELTA). Toje vietoje kažkokių miesto paslaugų nėra, tai vilniečiams atgaivinti Naujamiestį gal ir visai neprošal. Bet viskas priklauso nuo kokybės - negaliu vertinti, nematęs projekto. Būtų gerai, kad būtų ir gyvenamoji statyba prie parko“, - teigė A. Kaušpėdas.

Bendrovės „Akropolis Group“ teigimu, šiuo metu yra parengtas sklypo detalusis planas ir plėtojama sklypo užstatymo koncepcija, o detalesnė informacija apie būsimą projektą ir jo įgyvendinimo terminus bus paskelbta vėliau.

Sostinės savivaldybės aktyviai dirba pagal projekto įgyvendinimo grafikus, tačiau komisijos ir projekto įgyvendinimo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo visų komisijos narių įsitraukimo. Pernai Vyriausybė atsisakė deleguoti savo atstovus į komisiją, nors Vyriausybės indėlis čia yra ne mažiau svarbus ir itin reikšmingas tiek vertinant pateiktą preliminarų pasiūlymą, tiek vykstant deryboms. 

Daugiafunkcinio komplekso komisiją sudaro trys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nariai ir po vieną narį iš Kūno kultūros ir sporto departamento, Vidaus reikalų ministerijos ir Turto valdymo ir ūkio departamento.

Kovo pradžioje sostinės savivaldybė apskundė Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria teismas buvo nusprendęs sustabdyti visas Daugiafunkcio komplekso Šeškinėje konkurso procedūras. Vilniaus savivaldybė pažymi, kad teismui buvo pateiktos dviejų šį konkursą kontroliuojančių institucijų (Viešųjų pirkimų tarnybos, Centrinės projektų valdymo agentūros) išvados, kad UAB „Vilniaus nacionalinis stadionas“ pasiūlymas nepriimtas teisėtai, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo stabdyti konkurso procedūras.

Jas sustabdžius, nuostolių patirs ne tik savivaldybė – nukentės viešasis interesas: teismas sustabdė itin didelės vertės, masto ir visai Lietuvai svarbų, Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą.

Savivaldybė dės maksimalias pastangas, kad toks teismo sprendimas būtų panaikintas, o ieškinį pateikusi bendrovė atlygintų nuostolius. Tikimasi, kad teismo sprendimas bus priimtas iki gegužės 1 d.

Daugiafunkcis kompleksas ant Šeškinės kalvų bus skirtas sveikatinimui, ugdymui, kultūros ir užimtumo skatinimui. Planuojama, kad komplekse bus įrengtas ne mažiau 15 tūkst. vietų stadionas, sporto muziejus. Komplekse atsiras 300 vietų vaikų darželis, ne mažiau kaip 3 futbolo aikštelės, lengvosios atletikos stadionas, sporto salės, kultūros ir ugdymo veiklų centas, biblioteka.

„Studio Libeskind“ projekte yra geriausiai suderintas racionalus funkcijos paskaičiavimas ir skulptūrinė, labai charizmatiška architektūros forma. Tai iš esmės ir lėmė, kad šis projektas laimėjo komisijos narių simpatijas. Man džiugu, kad Vilniuje atsiras kitos kategorijos architektūros objektas, neabejotinai išliksiantis ateinančioms kartoms, kaip naujo požiūrio, naujos epochos architektūroje ženklas. Šis projektas pakels kartelę visiems sostinės architektūrinės kalvos teritorijoje ateityje statomiems objektams“, - pranešime teigė Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Marius Pranas Šaliamoras.

Antrąją vietą užėmė lietuvių „Architektūros kūrybinės grupės“ projektas, trečiąją - „Studio Fuksas“.

D.Libeskindas Lietuvoje taip pat projektavo apleisto „Lietuvos“ kino teatro teritorijoje planuojamą statyti Modernaus meno centro pastatą.

Iš viso „Lords LB Asset Management“ skelbtame konkurse dalyvavo 10 architektų biurų.

Skelbta, kad su pirmosios vietos laimėtoju bus pasirašyta paslaugų sutartis arba skirta 10 tūkst. eurų dydžio premija, antrosios ir trečiosios vietos laimėtojams numatytos atitinkamai 5 tūkst. ir 3 tūkst. eurų dydžio premijos.

Tarptautinį architektų konkursą naujam komercinės paskirties pastatui sostinės Konstitucijos prospekte investuotoja paskelbė kovą. Į jį buvo kviečiamos konkrečios architektų kompanijos, tačiau kiek iš viso, neatskleidžiama.

Konkursą „Lords LB Asset Management“ organizuoja kartu su Lietuvos architektų sąjunga ir Vilniaus miesto savivaldybe.

Spalį žiniasklaida skelbė, jog pirmąjį pastato projektą dėl pernelyg masyvios architektūros, aukščio ir ploto kritikavo Lietuvos architektų sąjungos ekspertai. Tuo tarpu objektą projektuojantis architektas Remigijus Bimba teigė, jog pateiktos vizualizacijos tik pirminė projekto stadija.

Praėjusių metų pabaigoje koreguotą biurų pastato projektą sostinės mero prašymu ėmėsi vertinti Lietuvos architektų sąjunga. Po to nuspręsta skelbti tarptautinį konkursą.

Investicijų bendrovė anksčiau skelbė, jog jos valdomas fondas „Lords LB Special Fund I“ 64 arų sklype Konstitucijos prospekte pastatą planuoja pradėti statyti 2017 metais. Į komplekso projektavimą ir statybas bus investuota per 40 mln. eurų.

Tiesa, naujo pastato techninis projektas dar kelia abejonių.

Vertė – 4 mln. eurų

ketvirtadienį vykęs daugiafunkcio paslaugų komplekso, skirto įvairių amžiaus grupių gyventojams ir sporto bendruomenei, pristatymas neapsiėjo be aštrių pasisakymų.

Anot Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino, dabartinė Klaipėdos futbolo sporto mokyklos išvaizda – nekokia.

"Projektas jau seniai brandintas ir rūpi daugeliui klaipėdiečių. Šią savaitę pavyko sėkmingai užbaigti konkursą, pasirašėme sutartį su laimėjusia įmone – bendra lietuvių ir latvių kompanija, kuri, tikimės, pateisins visų lūkesčius. Sąmatinė projekto vertė – per 4 mln. eurų. Finansavimo šaltiniai – iš ES, savivaldybės ir valstybės biudžetų", – sakė S.Budinas.

Projektavimo darbams, kurių kaina – 153 tūkst. eurų, skirtas dvylikos mėnesių laikotarpis. Juos rengs jungtinės veiklos partneriai bendrovė "Eksploit" ir SIA "Nams".

"Jeigu viskas vyks sėkmingai, 2017-ųjų viduryje turėsime statybos rangovų konkursą ir iki 2019-ųjų pabaigos išvysime atnaujintą, visiškai kitokį kompleksą, nei jis yra dabar", – komentavo administracijos direktorius.

Skirtas visiem

Daugiafunkcinis objektas bus kuriamas perstatant dabartinius futbolo mokyklos ir baseino pastatus.

Naujame komplekse bus du dirbtinės žolės bei natūralios žolės futbolo apšilimo aikštynai ir universalus aikštynas kitoms sporto šakoms. Taip pat numatoma įrengti dengtą futbolo maniežą bei atskirą sunkiaatlečių sportininkų rengimo bazę.

Bus pakeistos dangos, atsiras naujos drenažo sistemos, geras apšvietimas, tribūnos, talpinančios apie tūkstantį žiūrovų. Siekiama išsaugoti žaliąsias bei sukurti naujas rekreacines ir poilsio zonas. Pastarosios, manoma, taps gyventojų traukos centru.

Kompleksu galės naudotis ne tik profesionalūs sportininkai, bet visi norintys klaipėdiečiai.

Antras aukštas neatlaikys?

Projekto autoriams pristačius planus, susirinkusieji negailėjo pastabų. Kai kuriems užkliuvo tai, jog antrame sporto pastato aukšte kartu su administracinėmis patalpomis planuojama įrengti sunkiosios atletikos salę.

"Baikite juokus, jau dabar akivaizdu, kad reikės keisti planus. Jeigu antrame aukšte žadama statyti sunkiosios atletikos salę, tai teks palaidoti visus, esančius pirmame", – ironizavo sunkiaatletis, treneris Bronislavas Vyšniauskas.

Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacijos prezidentas Romualdas Jonaitis teigė, kad kuriant vizijas ateityje reikėtų atkreipti dėmesį į galutinį vartotoją.

"Vis dėlto pamatas dedamas futbolo mokyklos pagrindu. Jau dabar čia mokosi apie 600–700 vaikų ir matome augimą iki tūkstančio jaunuolių. Tai rimta investicija, todėl norėtume, kad būtų atkreiptas dėmesys ir į mūsų pastabas", – pabrėžė jis.

Bendrovės "Eksploit" direktorius Martynas Mačiulis tikino, kad tai – ne galutiniai sprendiniai. Esą jie bus priimti per artimiausius dešimt mėnesių, išklausius kitų suinteresuotų grupių pasiūlymus.

Susirūpino automobilių statymu

Projektuotojų komandos planuoja įrengti ir dvi automobilių stovėjimo aikšteles. Vis dėlto suabejota, ar miestiečiams bus pakankamai vietos mašinoms laikyti.

"Nėra aiškumo dėl parkavimosi vietų. Paryžiaus komunos gatvės užstatyti automobiliais tikrai nebus galimybės, pas kaimynus irgi mašinų nenumesime. Tad šis klausimas – labai opus", – komentavo Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

Anot savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Alinos Velykienės, bus sudaryta darbo grupė, į kurią įtraukti visi suinteresuoti šiuo klausimu asmenys.

Penktadienį, sausio 15 d., simbolinės kapsulės įkasimu pažymėta modernaus daugiafunkcio sporto komplekso Birštone statybų pradžia. Viso projekto vertė – 5015,99 tūkst. eurų. Planuojama, kad visi sporto centro darbai bus užbaigti 2019  metais.

Kapsulės įkasimo ceremonijoje dalyvavo premjeras Algirdas Butkevičius, Valstybinio turizmo departamento direktorė Jurgita Kazlauskienė, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius, Lietuvos galiūnų federacijos vykdantysis direktorius Žydrūnas Savickas.

„Naujajame sporto paskirties pastate įvairių šakų sportininkai, Birštono bendruomenės nariai galės treniruotis, aktyviai leisti laisvalaikį visais metų laikais. Tokio centro atsiradimas akivaizdžiai pagerins sportavimo sąlygas Birštono kurorte. Vienu metu čia galės treniruotis apie 300 žmonių. Tikimės, kad čia savo įgūdžius lavins ir iš kitų miestų atvykę sportininkai “, – teigia Birštono sporto centro direktorius Saulius Smailys.

Sporto komplekso cokoliniame aukšte numatoma įrengti 50 metrų bėgimo takelių patalpą, kuri būtų pritaikyta ir lazerinei šaudyklai, 350 m² „fitness“ treniruoklių patalpą su sunkiaatlečiams skirta zona, rytų kovų-aerobikos salę, pritaikomą įvairioms parodoms bei konferencijoms. Šiame aukšte taip pat numatoma įrengti 4 erdvias rūbines su dušais, turkišką garinę pirtį.

Pirmame pastato aukšte bus įrengta 1500 kvadratinių metrų sporto salė su 350 vietų mobiliomis tribūnomis žiūrovams. Salė, mobilių užuolaidų pagalba, bus lengvai padalinama į 3 treniruočių sales, skirtas įvairioms sporto šakoms, taip pat salė pritaikoma 2 lauko teniso aikštelėms ir 1 lauko teniso nepilnų gabaritų treniruočių aikštele su 4,5 m sienute. Pirmame pastato aukšte numatoma įrengti erdvią inventorinę su tiesioginiu patekimu iš lauko aikštelės, medicinos punktą, holą, salės administracinę patalpą, kavinę, biliardinę. Antras aukštas yra skirtas administracijos patalpoms, universaliai sporto salei (šokiams, stalo tenisui), 2 aikštelėms skvošui.

„Kurorto gyventojai, svečiai, mėgstantys sportą ir sveiką gyvenimo būdą, dažnai klausdavo: „Ką veikti?“, ypač žiemos sezonu. Birštone sukurta visa reikalinga infrastruktūra: apgyvendinimo vietos, baseinai, stadionas, parkai, trūko tik uždarų sporto salių. Naujame sporto centre sportuoti ir aktyviai leisti laisvalaikį galės Birštono gyventojai ir svečiai, o sportininkams bus užtikrintos sąlygos siekti dar geresnių rezultatų ir garsinti Birštoną bei visą šalį. Naujame sporto centre bus sukurtos ir papildomos darbo vietos, tikimės pritraukti profesionalių sporto trenerių iš visos Lietuvos, kurie padės sportininkams siekti puikių rezultatų“, – naujo sporto ir sveikatinimo komplekso atsiradimu džiaugėsi Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė.

4213 kvadratinių metrų ploto daugiafunkcio sporto kompleksas iškils strategiškai patogioje vietoje: šalia – Birštono gimnazija, stadionas, Birštono sporto centras, teniso aikštynai. Komplekse numatomas neįgaliųjų poreikių užtikrinimas, projektuojami specialūs įspėjamieji ir nukreipiamieji paviršiai.