Karo akademijos pirmakursių priesaika tęsiamos tarpukario Lietuvos tradicijos, kai savanoriai, kariai, o vėliau ir partizanai laisva valia kartojo beveik tuos pačius priesaikos savo šaliai žodžius – negailėdami jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. 

„Galiu pasakyti, kad esate ypatingi, verti mūsų visų pasididžiavimo jaunuoliai, nes pasirinkote šį kelią matydami laisvės kainą, kurią šiandien moka Ukraina, ir aiškiai suvokdami būtinybę saugoti mūsų valstybės nepriklausomybę, – į kariūnus iškilmingoje ceremonioje kreipėsi krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Jūsų užduotis – semtis išminties iš vyresniųjų kariūnų ir karininkų, kaupti patirtį, ugdyti drąsą.

Pasak jo, ateinantys ketveri metai bus jaunuolių stiprėjimo ir tobulėjimo metai.

„Jūsų užduotis – semtis išminties iš vyresniųjų kariūnų ir karininkų, kaupti patirtį, ugdyti drąsą ir niekada nepamiršti kodėl pasirinkote šį kelią“, – kalbėjo ministras.

Kariūnams įteikti simboliniai antpečių ženklai, primenantys vieno ryškiausių okupacijos pasipriešinimo vadų ir lyderių – generolo Jono Žemaičio-Vytauto istorinį indėlį. Ši tradicija perimta iš tarpukariu veikusios Karo mokyklos, kurios auklėtiniai segėjo antpečius su tuometinio mokyklos globėjo Lietuvos prezidento Antano Smetonos inicialais.

Tęsiant tradicijas, teisė pabučiuoti akademijos vėliavą visų prisiekiančių kariūnų vardu buvo suteikta Lukui Lekavičiui, pripažintam geriausiai Kariūnų bazinį kario kursą baigusiu kariūnu. Akademijos bendruomenės vardu jam buvo įteikta vardinė atminimo dovana – durklas. 

Lietuvos karo akademija yra vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, suteikianti universitetinį ir karinį išsilavinimą.

Iškilmingame parlamento posėdyje naujasis šalies vadovas padėjęs ranką ant Konstitucijos prisiekė būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.

Žada mažinti socialinę atskirtį

Naujasis Lietuvos prezidentas G. Nausėda sako, kad sieks sumažinti pajamų nelygybę šalyje ir toliau stiprinti šalies saugumą.

Po priesaikos sakydamas kalbą Seime, šalies vadovas sakė, kad Vyriausybę vertins pagal tai, kaip jai pavyks sumažinti socialinę atskirtį.

G. Nausėdos teigimu, dalis žmonių nejaučia, kad Lietuva istoriškai „šiandien gyvena turbūt sėkmingiausią ir ekonomiškai turtingiausią laikmetį šalies istorijoje“.

„Kaip, kalbėdami apie dviejų greičių Europą, nepastebėjome, jog sukūrėme dviejų greičių Lietuvą?“ – kalbėjo prezidentas.

„Turime suprasti – gerovės valstybės nebus, jei kiekvienas rūpinsimės tik savimi, jei didės socialinė atskirtis, o žmonės jausis svetimi savo šalyje“, – teigė jis.

Turime suprasti – gerovės valstybės nebus, jei kiekvienas rūpinsimės tik savimi, jei didės socialinė atskirtis, o žmonės jausis svetimi savo šalyje.

G. Nausėda žadėjo siekti, kad per jo kadenciją sumažėtų atotrūkis tarp turtingiausių ir mažiausiai pasiturinčių žmonių, būtų surenkama daugiau pajamų į šalies biudžetą, mažėtų regioniniai skirtumai.

Šalies vadovas žadėjo telkti politines jėgas, kad būtų pasiektas nacionalinis susitarimas dėl švietimo pokyčių.

Užsienio politikoje G. Nausėda sakė sieksiantis „dar gilesnės euroatlantinės integracijos ir glaudžių santykių tiek su Europos Sąjunga, tiek su JAV“.

Prezidentas taip pat pabrėžė, kad Lietuva turi toliau stiprinti valstybės gynybinius pajėgumus.

„Privalome stiprinti saugumą, išlaikydami krašto apsaugos sistemos finansavimo įsipareigojimus, investuodami į gynybinius pajėgumus, didindami reguliarios kariuomenės pajėgas ir plėsdami aktyvų rezervą bei piliečių, pasiruošusių ginti valstybę skaičių“, – sakė G. Nausėda.

Žada vadovautis šaltu protu bei išmintimi

G. Nausėda sako, kad su Seimo ir Vyriausybe bendradarbiaus remdamasis išmintimi ir šaltu protu ir nesieks konfrontacijos.

„Su visomis valdžiomis institucijomis sieksiu bendradarbiauti siekdamas maksimalios naudos savo šaliai, o tai yra įmanoma padaryti ne konfliktuojant, ne konfrontuojant, bei ieškant sprendimų tikrai nelengvoms problemoms išspręsti“, – po prezidento priesaikos Seime žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Tikiu, kad tai įmanoma padaryti. Reikia tik turėti šaltą, išmintingą protą ir elementarios valios tai padaryti. Manau, kad mes tai padarysime“, – pridūrė jis.

Naujasis šalies vadovas teigė, kad penktadienį duotos priesaikos žodžiai nuo šiol jį lydės visą gyvenimą.

„Svarbiausias ir stipriausias jausmas – man dabar skamba priesaikos žodžiai, stengiuosi įvertinti kiekvieną iš tų žodžių, atskirai ir kartu paėmus. Suprantu, kad su šia priesaika nuo šiol gyvensiu kiekvieną dieną. Tiek dieną, tiek ir naktį“, – teigė jis.

G. Nausėda taip pat vylėsi, kad pavyks sutelkti visus žmones dirbti šalies naudai.

Kaip nepriklausomas kandidatas G. Nausėda per prezidento rinkimų antrąjį turą gegužės 26 dieną surinko 66 proc. balsų.

Penktadienį jis pradėjo eiti prezidento pareigas.