Savo užuojautoje dėl D. Sassolio mirties praėjusią savaitę parlamento vadovė prisiminė rugpjūtį vykusį jo vizitą Lietuvoje.

„Tuomet jis išreiškė tvirtą paramą Lietuvai neteisėtos migracijos krizės akivaizdoje. Kvietė bendromis pastangomis kovoti su kylančiais naujais iššūkiais, plačiai ir įžvalgiai vertino situaciją, ragino telktis bendram darbui dėl visų Europos Sąjungos gyventojų“, – sakė parlamento vadovė V. Čmilytė-Nielsen.

65 metų D. Sassolis praėjusį antradienį mirė ligonėje Italijoje. 65 metų italų politikas, buvęs televizijos žinių diktorius, sunkiai sirgo ir nuo gruodžio 26 dienos gydytas dėl imuninės sistemos sutrikimo.

Politikas rugsėjį per EP plenarinę sesiją sunkiai susirgo plaučių uždegimu ir turėjo atsigulti į ligoninę. Jis grįžo į Italiją atsigauti, bet atkrito ir jau kurį laiką negalėjo eiti savo pareigų.

Į Europos Parlamentą D. Sassolis išrinktas 2009 metais, o jo pirmininku tapo 2019-aisiais. Jis buvo centro kairiojo Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso, antros pagal dydį EP frakcijos, narys.

„Tikrai labai šviesus žmogus buvo. Ir aš noriu, kad jo atminimas liktų kaip šviesaus žmogaus ir Lietuvos draugo. Tai buvo Lietuvos draugas, kuris savo draugystę, savo atsidavimą Lietuvai įrodė savo neseno vizito Vilniuje metu, palaikė mus labai migracijos klausimu ir šiaip buvo puikus žmogus, su kuriuo turėjau garbės tiesiogiai bendrauti“, – žurnalistams penktadienį teigė G. Nausėda.

Prezidentas penktadienį lankėsi Europos Parlamento biure Vilniuje, kur pasirašė užuojautų knygoje Davido Sassolio atminimui pagerbti.

ELTA primena, kad Europos Parlamento pirmininkas D. Sassolis, sulaukęs 65 metų, mirė ankstyvą antradienio rytą ligoninėje Šiaurės rytų Italijos Aviano savivaldybėje.

Gimęs 1956 metų gegužės 30 dieną Florencijoje, D. Sassolis Europos Parlamento nariu buvo išrinktas 2009-aisiais, o Parlamento pirmininku tapo 2019 metų birželį.

Tada jį pasirašė Parlamento pirmininkas Davidas Sassolis. Jau antradienį biudžetui pritarė šalys narės, o dabar jis patvirtintas galutinai.

Kitų metų ES biudžetą sudarys 169,5 mlrd. eurų.

Biudžeto lėšomis, be kita ko, tikimasi sušvelninti ekonominius pandemijos padarinius ir skatinti aplinkos ir klimato apsaugą. Didelė dalis sumos, kaip jau anksčiau, bus skiriama ūkininkams ir palyginti skurdiems regionams ES šalyse remti.

Parlamento Teisės departamentas penktadienį EP pirmininko Davido Sassolio prašymu pateikė ieškinį Europos Teisingumo Teismui (ETT), pranešė parlamento atstovė.

Tikimės, kad Europos Komisija veiks nuosekliai ir įgyvendins tai, apie ką Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kalbėjo pastaruosiuose plenariniuose debatuose teisinės valstybės tema, sakė D. Sassolis. Po žodžių turi sekti darbai, pabrėžė jis.

Metų pradžioje įsigaliojęs naujas mechanizmas numato, kad ES šalims gali būti sumažintos išmokos iš bendro biudžeto, jei kyla grėsmė, kad pinigai dėl teisinės valstybės principų pažeidimo bus netinkamai panaudoti. Vyriausybės Vengrijoje ir Lenkijoje baiminasi, kad naujasis mechanizmas pirmiausiai bus panaudotas prieš jas. Todėl jos pateikė skundą ETT, kuris dar nagrinėjamas.

Europos Komisija ketino imtis veiksmų tik tuomet, kai ETT priims sprendimą dėl Budapešto ir Vengrijos ieškinių. Toks yra ir ES šalių lyderių susitarimas.

65-erių D. Sassolis buvo nuvežtas į ligoninę Strasbūre rugsėjo 15-ąją dėl karščiavimo bei kitų simptomų ir nebegalėjo eiti savo pareigų per įstatymų leidėjų plenarinę sesiją Prancūzijos mieste.

Trečiadienį tviteryje D. Sassolis parašė: „Jaučiuosi geriau, o vakar (antradienį) Strasbūro ligoninės gydytojai leido man grįžti į Italiją toliau gydytis nuo plaučių uždegimo.“

Jis padėkojo jį gydžiusiems prancūzų medicinos darbuotojams.

D. Sassolis, gimęs 1956 m. gegužės 30 d. Florencijoje, Italijoje, yra antros pagal didumą parlamento frakcijos – centro kairiųjų Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso – narys. Po ilgos laikraščių ir televizijos žurnalisto karjeros Italijoje jis 2009 m. tapo Europos Parlamento nariu, o 2019 m. – pirmininku.

Po susitikimo su Baltijos šalių parlamentų vadovais Lietuvos ir Latvijos pasienyje Medininkuose trečiadienį jis pabrėžė, kad saugumas, gynyba, ypač kibernetinėje srityje, ir nelegali migracija yra bendros Europos problemos.

„Turime padaryti išvadą: jei mes stiprinsime europinę politiką, visi būsime stipresni ir saugesni. Tai yra pamoka, kurios mus išmokė ši krizė, kurią nori sukelti Baltarusija Baltijos valstybėse. Tai yra pamoka visiems europiečiams, ne tik Lietuvai, Latvijai ar Estijai. Manau, tai yra laikas, kai turime veikti greitai, mums reikia bendros europinės politikos, siekiant išspręsti iššūkius, su kuriais mes susiduriame“, – per spaudos konferenciją sakė Europos Parlamento vadovas.

Manau, tai yra laikas, kai turime veikti greitai, mums reikia bendros europinės politikos, siekiant išspręsti iššūkius, su kuriais mes susiduriame.

D. Sassolis taip pat pabrėžė būtinybę parengti europinę migracijos politiką.

Estijos ir Latvijos parlamentų vadovai savo ruožtu teigė palaikantys Lietuvą šioje migracijos krizėje, įskaitant šalies derybas dėl Europos Sąjungos finansavimo statant vielinę užtvarą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje.

„Taip, žinoma, mes palaikome. Manau, mes visos trys šalys suprantame, kad turime Europos Sąjungos išorinę sieną tarp dviejų skirtingų valstybių. Ir, manau, mums visiems reikia tokios paramos iš ES, taip pat veiksmų koordinavimo“, – sakė Estijos parlamento vadovas Jūris Ratas.

Latvijos parlamento vadovė Inara Mūrniecė tvirtino, kad remia Lietuvą, nes jos patirtis padėjo Latvijai tvarkantis su nelegalia migracija jos pačios pasienyje ir „leido veikti labai anksti ir staigiai“.

Anot I. Mūrniecės, duomenys rodo, kad nors į Latviją šiemet pateko per 350 nelegalių migrantų, didesnė dalis buvo neįleista į šalį.

Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų. Lietuva kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.

Siekdama stabdyti migraciją, Lietuva pasienyje su Baltarusija planuoja pastatyti keturių metrų aukščio vielinę tvorą su pjaunančia viela ant viršaus. Pirminiais skaičiavimais, tai kainuos apie 152 mln. eurų.

„Mes nenorime grįžti atgal, kalbant apie sankcijas. Mes manome, kad tai yra veiksmingas būdas. Kalbėjome su ministre pirmininke (Ingrida Šimonyte – BNS), sakėme, kad jos gali būti suintensyvintos (...). Kaskart, kai paliečiama piniginė, yra reakcija, todėl matome, kad tai gali būti teigiama“, – per bendrą spaudos konferenciją Vilniuje tvirtino D. Sassolis.

„Tikrai neatsisakysime sankcijų. Ko mes reikalaujame – norėtumėme politinių kalinių išlaisvinimo, negirdėti tokių agresyvių faktų, kaip „Ryanair“ lėktuvo, jaunuolio Romano (Protasevičiaus) pagrobimas, kuris yra namų arešte, tačiau jis buvo pažemintas prieš savo bendruomenę (...). Tai yra pažeminimas, mes norime, kad už jį būtų atlyginta“, – teigė EP vadovas.

D. Sassolis taip pat sako nesuprantantis dar balandį Rusijos priimto sprendimo taikyti sankcijas jam ir dar keliems Europos pareigūnams, draudžiant atvykti į šalį ir vertina tai kaip atsaką į ES principingą poziciją taikant sankcijas Rusijai.

Europos Sąjunga sektorines sankcijas Baltarusijai, įskaitant kalio trąšų prekybą, paskelbė birželio pabaigoje. Anksčiau sankcijos įvestos atskiriems Baltarusijos pareigūnams, prisidėjusiems prie taikių demonstracijų malšinimo ir represijų.

Rugpjūčio pradžioje Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino ES įvesti naujų sankcijų Baltarusijai ir nepripažinti autoritarinio šalies prezidento Aliaksandro Lukašenkos sprendimų.

Lietuvos vadovas akcentavo, kad nuo šių metų pradžios per išorinę ES sieną su Baltarusija į Lietuvą atvyko per 4 tūkst. nelegalių migrantų. Nors dabar situacija Lietuvos pasienyje stabilizavosi, migrantų srautus Baltarusijos režimas nukreipia į kaimynines šalis – Latviją ir Lenkiją.

Pasak prezidento, dabartiniai įvykiai prie ES išorinės sienos su Baltarusija nurodo į poreikį stiprinti ES sienų apsaugą ir keisti ES migracijos politiką bei ES išorinės sienos apsaugą reglamentuojančius teisės aktus.

„Yra būtina didinti ES įsitraukimą į migracijos ir sienų apsaugos politikos įgyvendinimą, įskaitant ir jos finansinį indėlį užtikrinant ES sienų saugumą. Europos Parlamento vaidmuo šioje diskusijoje yra itin svarbus. Apie būtinus pokyčius jau kalbėjau su Europos Vadovų Tarybos pirmininku ir Europos Komisijos pirmininke“, – prezidentą cituoja Prezidento komunikacijos grupė.

G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuvos kaimynystėje veikiantis Baltarusijos režimas toliau eina saviizoliacijos keliu ir vykdo revanšistinę politiką Lietuvos ir visos Europos Sąjungos atžvilgiu.

Pasak prezidento, yra būtina laikytis principingos ir vieningos ES pozicijos Baltarusijos atžvilgiu. Liepos mėnesį šiuos klausimus prezidentas aptarė su Lietuvoje viešėjusiais Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.

Lietuvos vadovas su EP pirmininku taip pat kalbėjo apie santykius su Rusija, nesaugios Astravo AE problemas ir jos gaminamos elektros patekimo į ES vidaus rinką užkardymą, Rytų partnerystės strategines kryptis bei situaciją Afganistane.

„Mes turime sugriežtinti sankcijas prieš Rusijos valdžios atstovus, bet tuo pat metu palaikyti glaudžius ryšius su gyventojais, pilietine visuomene, disidentais, nevyriausybinėmis organizacijomis ir nepriklausoma žiniasklaida“, - sakė jis.

Komentuodamas priverstinį aviacijos kompanijos „Ryanair“ lėktuvo nutupdymą Minsko oro uoste, EP pirmininkas atkreipė dėmesį į „glaudžius Rusijos ir Baltarusijos ryšius“. Pasak jo, „galima manyti, kad (Minsko ir Maskvos) santykiai toliau stiprės“ Europos Sąjungos spaudimo Baltarusijai fone.

„Man didžiulė garbė būti čia. Per savo pirmąjį vizitą į šalį, esančią už ES zonos ribų, turiu jums pasakyti, jog mes suprantame jūsų nusivylimą, nes esu įsitikinęs, kad mūsų ateitis bus bendra. Ir ta ateitis – Europos Sąjunga. Esama keblumų, kuriuos turime įveikti, bet į juos reikia žiūrėti neprarandant optimizmo, kuris mums padės suvaldyti situaciją. Dabartinė padėtis – tik nedidelis užgaišimas, Šiaurės Makedonija labai domimasi. Derybų procesas turi prasidėti“, – pareiškė D. Sassolis, kreipdamasis į Šiaurės Makedonijos piliečius šalies susirinkime.

Išvakarėse per spaudos konferenciją su šalies ministru pirmininku Zoranu Zajevu EP pirmininkas pabrėžė, jog Prancūzijos, Danijos ir Nyderlandų atstovai nepasakė „ne“ derybų dėl Šiaurės Makedonijos ir Albanijos stojimo į ES pradžiai, jie tik laikinai atidėjo šio klausimo svarstymą.

„Mes visi rūpinamės šiuo procesu, ir aš tikiuosi, kad jis baigsis skaidriai ir teigiamai“, – pareiškė D. Sassolis, primindamas, kad ES plėtros klausimas 2020 metų gegužę vėl bus iškeltas Europos Vadovų Tarybos viršūnių susitikimo Zagrebe dalyviams.

Spalio 18 d. Europos Sąjungos šalių vadovams po ilgų diskusijų nepavyko išspręsti derybų dėl Albanijos ir Šiaurės Makedonijos stojimo į ES pradžios klausimo. Gautomis žiniomis, derybų startą užblokavo Prancūzija, prie kurios prisijungė ir Nyderlandai.

Šiaurės Makedonijos ministras pirmininkas Z. Zajevas šį Europos Sąjungos sprendimą pavadino istorine klaida ir pasiūlė surengti pirmalaikius šalies parlamento rinkimus, kad piliečiai galėtų patvirtinti savo pasitikėjimą vyriausybe ir jos kursu.

Panašią poziciją užėmė ir Albanijos ministras pirmininkas Edis Rama, kuris pareiškė, jog jo šalis toliau dės pastangas, kad būtų pradėtos derybos dėl stojimo į ES.