-
Iš posto verčiama M. Danielė laikosi savo pozicijos dėl narkotikų dekriminalizacijos 14
„Jungtinės Tautos aiškiai ragina nubrėžti brūkšnį tarp žmonių, kurie vartoja narkotikus, ir to, kas yra organizuotas nusikalstamumas, peržiūrėti ir panaikinti baudžiamuosius įstatymus, susijusius su narkotikų vartojimu be tikslo juos platinti“, – ketvirtadienį Seime svarstant jos nepasitikėjimo klausimą sakė M. Danielė.
Parlamentarė teigė, kad žmonės narkotikus vartoja gindamiesi nuo patirto skausmo, kai nesugeba kitaip gyventi su trauminėmis patirtimis.
„Žmogus naikina save, nes nesugeba gyventi su traumine patirtimi. Tačiau policijos persekiojimas teismu ir įkalinimų patirtys, smerkiantis aplinkinių požiūris ir daugybė kitų sistemos dalykų nepadeda sveikti, ir šitai puikia supranta Jungtinės Tautos“, – kalbėjo Priklausomybių komisijos vadovė.
Nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo M. Daniele pristačiusi „valstietė“ Asta Kubilienė teigė, kad komisijos nariai nepasitikėjimą pareiškė reaguodami į jos pasisakymą televizijos laidoje, kurioje prisipažino vartojusi narkotines medžiagas.
Baudžiamosios atsakomybės už narkotinių medžiagų vartojimą turėtų būti atsisakyta.
„Šis nepasitikėjimas buvo išreikštas dar 2021 metų lapkričio 10 dieną, tačiau niekaip nepasiekė plenarinių posėdžių salės, tą kartą komisijos nariai išreiškė nepasitikėjimą M. Daniele, kad LNK laidoje ji atskleidė savo rinkėjams ir mums, Seimo nariams, iki šio nežinomus faktus, jos santykį su narkotinėmis medžiagomis“, - sakė A. Kubilienė.
Pasak jos, komisijos nariai abejoja jos galimybėmis eiti vadovės pareigas, nes parlamentarė ne tik prisipažino vartojusi draudžiamas medžiagas, bet tą esą daro iki šiol užsienyje.
„Seimo narė televizijos laidoje pasakojo, kad nuo vaikystės vartoja narkotines medžiagas, tai yra draudžiamas medžiagas, dar daugiau, vartoja jas iki šiol, išvykusi į užsienį“, – pažymėjo A. Kubilienė.
M. Danielė atsakydama teigė, kad jos paauglystės eksperimentai nėra susiję su kompetencija vadovauti komisijai, taip pat tvirtino niekada nesirgusi priklausomybėmis.
„Man pareikštas nepasitikėjimas ir to pretekstas buvo mano pasisakymas televizijos laidoje, kad paauglystėje buvo eksperimentų su įvairiomis medžiagomis. Norėčiau pasinaudoti proga ir patikslinti, kad mano pasisakymas „paauglystėje buvo visko“ buvo interpretuotas ir žiniasklaidoje išeskaluotas, kad Morgana prisipažino vartojusi heroiną. Jokio heroino aš asmeniškai nebandžiau ir jokia priklausomybės liga aš niekada nesirgau. Eksperimentai su medžiagomis tikrai buvo, bet jie buvo pavieniai, visą savo vaikystę, paauglystę aš buvau puiki moksleivė ir (vėliau) studentė“, – kalbėjo parlamentarė.
Ji taip pat ragino nestigmatizuoti žmonių, kurie turėjo priklausomybę, sakydama, kad tokių yra ir Seimo salėje, „ir tikrai ne Laisvės frakcijoje“.
Vėliau ketvirtadienį Seimas per slaptą balsavimą spręs dėl M. Danielės atleidimo iš Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos vadovės pareigų.
Kaip numato statutas, už Seimo pareigūno atleidimą dėl nepasitikėjimo, kad būtų priimtas sprendimas, turi balsuoti ne mažiau kaip pusė visų parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 71.
Atleisti M. Danielę pasiūlė opozicijos atstovai, nepasitikėjimą komisijos pirmininke pareiškę dar 2021 metų lapkričio 10 dieną. Opozicija neteikė šio siūlymo į posėdį, tačiau prisiminė po valdančiųjų paskelbto nepasitikėjimo Antikorupcijos komisijos pirmininku Algirdu Stončaičiu.
Seime antradienį per slaptą balsavimą valdantiesiems neužteko balsų iš posto išversti Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ deleguotą A. Stončaitį, o dėl M. Danielės atleidimo opozicija paprašė pertraukos ir balsavimas perkeltas ketvirtadieniui.
Laisvės frakcijos narė yra siūliusi Seimui panaikinti baudžiamąją atsakomybę už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jų platinti.
-
Seimo pirmininkė: žmonės mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimą painioja su legalizavimu 6
Taip ji reagavo į trečiadienį LRT paskelbtą „Baltijos tyrimų“ apklausą, rodančią, kad trys iš keturių Lietuvos gyventojų nepritaria mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo projektui.
„Aš manau, kad tai signalas ir įstatymo iniciatoriams, kad žmonės per dažnai supainioja dekriminalizavimą su legalizavimu, ir reikia labai aiškinti, apie ką kalbama, nes dekriminalizavimas yra tik grįžimas į situaciją, kuri Lietuvoje buvo iki 2017 metų“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Mes tiesiog esame tokioje padėtyje, kai laužomi gyvenimai dėl klaidos, ir tikrai manau, kad Lietuva turėtų grįžti į tų valstybių ilgą sąrašą, kur tokios problemos yra sprendžiamos baudomis, galimybėmis reabilitacijai, o ne siuntimu už grotų.
Seimo pirmininkė taip pat teigė, kad Lietuvai už nedidelio kiekio narkotikų laikymą vietoje administracinės atsakomybės pradėjus taikyti baudžiamąją situacija dėl priklausomybių nepagerėjo.
„Mes tiesiog esame tokioje padėtyje, kai laužomi gyvenimai dėl klaidos, ir tikrai manau, kad Lietuva turėtų grįžti į tų valstybių ilgą sąrašą, kur tokios problemos yra sprendžiamos baudomis, galimybėmis reabilitacijai, o ne siuntimu už grotų“, – kalbėjo parlamento vadovė.
LRT paskelbtoje apklausoje dalyvių buvo klausta, ar jie sutinka su Seime svarstomu projektu, kuriuo siūloma atsisakyti baudžiamosios atsakomybės už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą be tikslo jas platinti.
45 proc. respondentų nurodė, kad visiškai nesutinka su dekriminalizavimo projektu, o dar 29 proc. pasirinko variantą „greičiau nesutinku“. 4 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad projektui visiškai pritaria, o 14 proc. teigė, kad greičiau pritaria. Likę 8 proc. respondentų arba į klausimą neatsakė, arba nurodė, kad neturi nuomonės.
Seimas baigdamas pavasario sesiją ėmėsi siūlymo už nedidelį kiekį kanapių taikyti nebe baudžiamąją, o administracinę atsakomybę. Už nedidelio kiekio kanapių dekriminalizavimą tuomet balsavo valdantieji konservatoriai, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės frakcijų atstovai bei didesnė dalis opozicinių socialdemokratų.
Svarstymas Seimo salėje numatomas rudens sesijos metu.