AY.4.2 atmaina turi dvi papildomas mutacijas, ketvirtadienį teigė PSO.

Pastaruoju metu ekspertai užfiksavo nedidelį šios atmainos protrūkį Jungtinėje Karalystėje (JK). Pirmieji atvejai taip pat nustatyti Rusijoje, skelbė naujienų agentūra „Interfax“.

Apie AY.4.2 atvejus taip pat pranešta Jungtinėse Valstijose ir Danijoje.

Mokslininkai kol kas neturi pagrindo manyti, kad ši atmaina gali būti užkrečiamesnė nei delta.

Ministrė pirmininkė Jacinda Ardern (Džasinda Ardern) paskelbė apie atsargius planus sušvelninti karantiną Oklande, nepaisant šiame mieste besitęsiančio COVID-19 protrūkio.

Nuo pat pandemijos pradžios Naujoji Zelandija laikėsi neįprastos taktikos eliminuoti visus iki vieno koronoviruso atvejus: šalyje buvo taikomos griežtos karantino priemonės ir kruopštus kontaktų sekimas.

Iki šiol tokia eliminavimo strategija veikė nepaprastai gerai šioje 5 mln. gyventojų turinčioje valstybėje, kur užregistruoti tik 27 mirties nuo koronaviruso atvejai.

Kol kitose šalyse augo mirčių skaičius ir buvo varžomas kasdienis gyvenimas, Naujosios Zelandijos gyventojai grįžo į darbo vietas, mokyklas ir sporto stadionus saugūs nuo vietinio plitimo.

Viskas pasikeitė, kai rugpjūtį užkrečiamesnė koronaviruso delta atmaina, įvežta iš Australijos grįžusio keliautojo, kažkokiu būdu ištrūko iš karantinavimo centro.

Tačiau viskas pasikeitė, kai rugpjūtį užkrečiamesnė koronaviruso delta atmaina, įvežta iš Australijos grįžusio keliautojo, kažkokiu būdu ištrūko iš karantinavimo centro.

Nors Naujoji Zelandija dėl to vienintelio užsikrėtimo atvejo paskelbė griežčiausią karantiną, šios priemonės galiausiai nepakako, kad židinys būtų visiškai eliminuotas.

Vienu iš veiksnių galėjo tapti faktas, kad liga išplito tarp socialinių grupių, paprastai atsargiau žiūrinčių į valdžią – gaujų narių ir benamių, apsistojančių laikinuose būstuose.

Protrūkiui išplitus užfiksuota jau daugiau nei 1 300 COVID-19 atvejų; pirmadienį jų buvo nustatyta 29. Keletas atvejų užregistruota ir už Oklando ribų.

Vis tik J. Ardern pabrėžė, kad septynias savaites Oklande galioję suvaržymai pasiteisino.

„Kalbant apie šį protrūkį, akivaizdu, kad ilgi griežtų apribojimų laikotarpiai nepadėjo mums iki nulio sumažinti atvejų skaičiaus, – teigė J. Ardern. – Tačiau viskas yra gerai. Eliminavimas buvo svarbus, nes neturėjome vakcinų. Dabar jas turime, todėl galime pradėti keisti savo strategiją.“

Naujojoje Zelandijoje vakcinacijos kampanija startavo lėtai, palyginti su dauguma kitų išsivysčiusių šalių. Rugpjūtį, prasidėjus protrūkiui, skiepijimo rodikliai šoktelėjo, bet paskui vėl gerokai sumažėjo.

Maždaug 65 proc. Naujosios Zelandijos gyventojų yra pasiskiepiję bent viena vakcinos doze, o 40 proc. yra visiškai imunizuoti. 12 metų ir vyresnių žmonių grupėje bent vieną vakcinos dozę yra gavę apie 79 proc. asmenų.

Pagal J. Ardern planą, pradedamą įgyvendinti nuo antradienio, Oklando gyventojai galės susitikti lauke su artimaisiais iš vieno kito namų ūkio, vėl pradės veikti ankstyvojo ugdymo centrai, o gyventojai galės lankytis paplūdimiuose.

Dar nenuspręsta, kada palaipsniui vėl atsidarys mažmeninės prekybos parduotuvės, o vėliau – barai ir restoranai.

Premjerė patikino, jog likvidavimo strategija itin gerai pasitarnavo šaliai. Vis tik ji pabrėžė, kad vyriausybė visuomet ketino ilgainiui pereiti prie vakcinų apsaugos, teigdama, jog šį pokytį paspartino „žaidimo taisykles kardinaliai pakeitusi“ delta atmaina.

Naujosios Zelandijos gyventojai daugiausia pritaria vyriausybės pasirinktai likvidavimo strategijai, nors ji sulaukia vis daugiau kritikos. Savaitgalį šimtai žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš karantiną.

Opozicijos įstatymų leidėjas Chrisas Bishopas (Krisas Bišopas) pareiškė, kad valdantieji neturi aiškios strategijos, kaip kovoti su protrūkiu, išskyrus visišką pasidavimą.

Tačiau premjerė atkreipė dėmesį, kad siekiant suvaldyti protrūkį liks galioti dauguma priemonių, įskaitant uolų kontaktų atsekimą ir užsikrėtusiųjų izoliavimą.

„Turime rimtą pagrindą optimistiškai žvelgti į ateitį, – kalbėjo J. Ardern. – Tačiau negalime skubėti.“

Dėl didelio viruso delta atmainos paplitimo dar labiau padidėjo poreikis žmonėms pasiskiepyti, sekmadienį paskelbtame „USA Today“ pranešime cituojami sveikatos priežiūros pareigūnai.

„Kalbant apie deltą atmainą... norint užtikrinti gerą visuomenės apsaugą, turi būti daugiau nei 90 proc. (paskiepytų žmonių)“, – laikraščiui sakė Rod Ailendo salos sveikatos departamento atstovas Tomas McCarthy.

Panašios nuomonės laikėsi ir Skripso tyrimų instituto atstovas dr. Erikas Topolas.

„Dabar mums reikia 85-90 proc. (žmonių), paskiepytų nuo delta atmainos“, – „USA Today“ sakė jis.

Vyriausiasis šalies infekcinių ligų ekspertas dr. Anthony Fauci gegužės mėnesį sakė, kad dar vienos viruso bangos rudenį būtų galima išvengti, jei iki liepos 4 dienos pasiskiepytų 70 proc. gyventojų.

Johno Hopkinso universiteto surinktais statistiniais duomenimis, JAV nuo COVID-19 yra visiškai paskiepyta apie 56,5 proc. gyventojų, t. y. daugiau kaip 185 mln. žmonių.

Niujorke visiškai paskiepyta daugiau kaip 12 mln. žmonių, o tai sudaro 63,74 proc. gyventojų. Šiuo metu skiepytis gali 12 metų ir vyresni amerikiečiai.

Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos, laikinai vykdančios direktoriaus funkcijas, Giedrės Aleksienės, tokias tendencijas lemia delta atmainos savybės – apie 60 proc. didesnis užkrečiamumas, kai virusui perduoti užtenka ir mažesnio jo kiekio, ir trumpesnio laiko. 

„Analizuodami pastarųjų savaičių duomenis, matome, kad apie pusė žmonių, kuriems buvo patvirtinta COVID-19 liga, negali pasakyti, kur užsikrėtė, kitaip tariant – įvardinti konkretaus infekcijos šaltinio. Tai septyniais kartais daugiau nei ta dalis, kurią atvejų struktūroje sudaro atvejai, kai užsikrėtimo aplinkybės yra susijusios su ugdymo įstaigomis. Kitaip tariant, nors pastaruoju metu daug kalbama apie koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) atvejus ugdymo įstaigose, duomenys rodo, kad ugdymo įstaigose padėtis tikrai nėra dramatiška, o tiesiog atspindi infekcijos plitimą visuomenėje, kuris šiuo metu yra pakilimo stadijoje“, – pabrėžia G. Aleksienė.

NVSC epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo, kad apie 50 proc. pastarosiomis savaitėmis užsikrėtusių  žmonių negali įvardinti tikslaus infekcijos šaltinio, dar apie 30 proc. nurodo, jog užsikrėtė šeimoje. Tuo metu, šiek tiek daugiau nei 7 proc. asmenų, kaip rodo duomenys, užsikrėtė  ugdymo įstaigose, dar beveik tiek – darbe. Užsikrėtimai ligoninėje ar socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje, kartu sudėjus, nesiekia 4 proc., vertinant nuo visų patvirtintų atvejų.

Analizuodami pastarųjų savaičių duomenis, matome, kad apie pusė žmonių, kuriems buvo patvirtinta COVID-19 liga, negali pasakyti, kur užsikrėtė, kitaip tariant – įvardinti konkretaus infekcijos šaltinio.

Specialistai primena, kad koronaviruso delta atmainai dažniausiai būdingi simptomai yra galvos skausmas, gerklės perštėjimas, sloga ir karščiavimas. Tokius simptomus lengva supainioti su peršalimu, kas itin aktualu šiuo metu, keičiantis orams. Dėl to epidemiologai ragina žmones, pajutusius net ir menkiausius simptomus, likti namuose ir nedelsti registruotis tyrimui dėl COVID-19 ligos.

Taip pat, anot epidemiologų, esant situacijai, kai delta atmaina sudaro apie 95 proc. visų diagnozuojamų atvejų, žmonėms rekomenduojama būti atidiems ir įsidėmėti visus kontaktus. Tam specialistai dažnai rekomenduoja peržiūrėti nuotraukas telefone, susirašinėjimus, skambučius – viską, kas padėtų atsiminti, su kuo žmogus bendravo, ir neliktų pamirštas nei vienas riziką užsikrėsti turėjęs žmogus.

– Ką pasakyti žmogui, kuris teigia, kad geriau jau mirs, bet nesiskiepys?

– Sudėtingas klausimas. Tokiam žmogui labai sunku ką nors pasakyti, kai jis turi jau griežtą įsitikinimą. Su koronavirusu ar COVID- 19 susiję žodžiai yra labai magiški, kurie priverčia ypatingai pažiūrėti į situaciją – skiepai, galimybių pasai ir pan. Tai sukelia labai daug emocijų, todėl aš stengiuosi kalbėti faktais ir skaičiais, bet neneigdamas to, kas yra. Nesileidžiu į įtikinėjimus. Tie, kurie nesiskiepija, žaidžia rusišką ruletę. Serga įvairaus amžiaus žmonės. Skyriuje turime ir vaikų.

Saulius Tvirbutas/Vilmanto Raupelio nuotr.

– Kokio amžiaus vaikai?

– Labai įvairaus. Nuo mažamečių iki paauglių. Nesakau, kad visi sunkūs ligoniai, yra įvairių ligos atvejų. Kai kuriems reikia deguonies kaukės. Ši liga nebėra tik senolių ar rizikos grupių. Per pirmą bangą socialiniuose tinkluose rašiau, kad pas mus, dėkui Dievui, buvo palyginti nestipri banga. Tai buvo tik įžanga, daugiau psichologinės baimės, jautrumo. Gal šie veiksniai ir neleido išplisti virusui pirmos bangos metu. Antra banga parodė ilgesnius nagus. Bijau, kad dabar, jei ji toliau plėtosis, parodys visą savo neigiamą galią. Sunkiai serga ir be gretutinių ligų, sportuojantys žmonės.

– Ar imunitetas yra gelbėjimosi ratas?

Sunkiai serga ir be gretutinių ligų, sportuojantys žmonės.

– Kiek žinau, kiek medikai ir mokslininkai sako, tai specifinis. Tai naujas virusas ir imunitetui reikia sukurti naują atminti, kad susidūręs galėtų kovoti. Man vakcinavimas yra pratybos. Nebūtinai tai suveiks, nėra tobulų vaistų, tobulų žmogaus produktų, kurie būtų 100 proc. efektyvūs. Taip, yra ligonių, kurie atvyksta jau paskiepyti, po dviejų dozių. Yra, kurie ir sunkiai suserga. Bet aš žiūriu į skaičius: 10 proc. suserga skiepytų ir patenka pas mus, o didžioji dalis neskiepyti. Į ligoninę atvyksta kokie keturi penki su dviem dozėmis, bet nuolatos guli apie 60, t.y. iš tų 60 – keturi penki skiepyti, visi kiti ne. Reanimacijoje šiuo metu keturi 50–60 metų amžiaus žmonės, jie neskiepyti. Tokia šiandien situacija.

– Sako, kad serga ir skiepyti, dabar sergančiųjų skaičius didelis. Matome, kad daugiausia, 90 proc., serga tie, kurie neskiepyti.

– Mutacijų dar gali atsirasti ir gal vakcinų efektyvumas sumažės. Bet matau, kad šiuo metu jos dar efektyvios.

– Ar būna sunkių atvejų, kurie pasiskiepiję ir serga koronavirusu?

– Gal pavieniai. Ne visiems susidaro imunitetas dėl kitų gretutinių ligų. Tarp pasiskiepijusiųjų, esančių pas mus ligoninėje, didesnė dalis serga kitomis gretutinėmis ligomis – sutrikusi inkstų veikla, dėl vaistų nesusiformuoja atsakas. Ištirta, kad erkinio encefalito skiepas yra 98 proc. efektyvus. Prieš kelerius metus mirė moteris, kuri buvo pasiskiepijusi nuo erkinio encefalito. Tada žurnalistai domėjosi, kaip čia atsitiko. Medikai paaiškino: 2 proc. žmonių neįgyja imuniteto.

100 proc. garantijos šiame pasaulyje nėra.

– Bet galime suvaldyti. Kito kelio nėra. Arba visiškas karantinas, arba bandyti tokiais būdais.

– Faktai rodo, kad ir ką kalbėtų antivakseriai, nesergame raupais, kitomis apie 20 ligų, kurios išnykusios arba visiškai prislopintos. Ir viskas dėl skiepų. Būna skeptikai vis prikiša, kad dar yra laisvų kovidinių lovų, o jau visi panikuoja. Jie nesupranta, kad tai – nelaisvos lovos, o paimamos iš kitų ligonių. Jos tik numatytos paimti iš kitų skyrių. Kovidinio padalinio nėra, jis paimtas iš infekcinių ligų, net negydomi kiti ligoniai. Nors neužpildytas 100 proc., dar galima rasti kelias vietas, bet šalia kito ligoninio nepaguldysi. Nukenčia kiti padaliniai. Mūsų pagrindinė Kauno infekcinių ligų bazė Baltijos prospekte, Šilainiuose, atiduota vienai ligai. Ne gana to, jau esame užėmę apie 20 lovų terapiniame skyriuje, kur buvo kitų ligonių. Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius turi šešias vietas koronaviruso ligoniams. Kitos likusios – vadinamoji švarioji zona, kuri naudojama kitoms ligoms. Bet jei neužteks šešių lovų, teks atiduoti visą skyrių. Automatiškai užsidaro Chirurgijos ir Urologijos skyrius, kuriuose atliekamos planinės operacijos. Operacinės be reanimacijos negali funkcionuoti.

– Po vasaros, spėju, padaugėjo ir erkinio encefalito ligonių?

– Taip, jie guldomi į Neurologijos skyrių, į kitus. Erkinio encefalito pacientus galima guldyti į kitus skyrius. COVID-19 yra kito pobūdžio liga. Jei pacientas susirgęs ateina į skyrių, šis užsidaro kitiems ligoniams. Mačiau socialiniuose tinkluose sumeta visos šalies lovų ir medikų skaičių. Bet tos ligoninės išsidėsčiusios per visą šalį – ir mažuose, ir didesniuose miestuose. Ne visur gali priimti COVID-19 ligonių, nes jei priims vieną, reikės uždaryti visą ligoninę. Žongliruoti skaičiais lengva, kai žiūri į kompiuterio ekraną ir rašai į socialinius tinklus, visi spaudžia patiktukus, skalambija, kad viskas išgalvota ir nesąmonė. Deja, liūdna tiesa, bet pandemija grobia kitas ligas. O atsirūšiuoti žmonių neišeina. Lengva kritikuoti Vyriausybę, ministrus. Prieš tai siūlyčiau kiekvienam pagalvoti, kaip aš elgčiausi, jeigu man lieptų priimti sprendimus: kiek mums atsiverti, užsiverti, ar naudoti galimybių pasą, ar ne, ar viską paleisti sava eiga. Jei paleisi sava eiga, gali užlūžti sveikatos sistema. Dabar priimi sprendimą paleisti, kiek mirs, tiek... Tada pagalvoji, ką daryčiau? Dilema. Pandemijos metu nėra gero sprendimo.

– Dabar kritikuojami Ingrida Šimonytė ir Arūnas Dulkys, bet prieš tai buvusi Vyriausybė elgėsi taip pat: buvo karantinas, ribojimai.

– Visas pasaulis elgiasi labai įvairiai, nes nėra vieno gero sprendimo. Yra blogų, blogesnių, pusiau blogų sprendimų. Paskui žiūrime, kaip išeis, kas bus. Visi eksperimentuoja, bet visi bando, nes kitaip aukojamos gyvybės. Labai lengva kritikuoti.

– Kiek sergančiajam kainuoja lova? Buvo skelbta, kad gydymas be deguonies – apie 2 tūkst., su deguonimi – apie 5 tūkst., reanimacijoje – apie 50 tūkst. eurų.

– Išlaidos iš tikrųjų padidėjusios. Kai buvome užėmę apie 300 ligonių, bijojome, kad tik sistema išlaikytų. Deguonis buvo pildomas ir pildomas, žmogus daug sunaudoja per minutę. Aparatūra dirba kiaurą parą. Didelės išlaidos. Nekalbu apie personalo pastangas ir apmokestinamą. Vyriausybė prisiima atsakomybę, todėl ir priima ribojimus. Gali ateiti laikas, kai reikės ligonius rūšiuoti. Neduok Dieve, sulaukti diskriminacijos, kai reikės rūšiuoti pagal amžių. Daugybę moralinių dilemų, ir nepavydžiu, kas turi priimti sprendimus.

– Ateinantis ruduo nežada nieko gero. Vaikai jau serga, uždaromos mokyklos, dar kitos sezono ligos.

– Labai norėčiau, kad atsilaikytume. Bet truputį pralaimime lenktynes. Jei ne delta, gal vakcinacijos tempų būtų užtekę. Tikiu, kad atsilaikysime ir dabar, norėčiau ir šviesesnių žinių. Gera žinia, kad vis dėlto mūsų dauguma lovų su deguonimi. Gal bus mažiau didelių baisių skaičių. Daug medikų ir slaugytojų pasiskiepiję arba persirgę, dabar trečią kartą skiepijasi. Būdavo per savaitę 300 iškrisdavo. Gal dabar bus mažesnis sergamumas, personalas galės dirbti ir nesužlugsime.

– Kiek mirė žmonių nuo skiepų?

– Teorijų prisiklausysime dar visokių. Siūlau pamiršti emocijas ir žiūrėti į ligą kaip ir paprastą, kaip skeptikai ir siūlo. Visi sutelkę dėmesį ieško kabliukų. Visur visko pasitaiko, visokių incidentų būna. Seniau nesidomėdavome skiepais, kokio patikimumo vaistai važiuojant į atokias šalis. Visi važiuodavo ir būdavo laimingi. Gerdami vaistus neskaitome šalutinių poveikių, o ten jų labai daug. Galima labai įsibauginti. Siūlau racionaliau pažiūrėti į procesą ir ligą. Sveikas protas visada praverčia.

„Deja, duomenys rodo, kad nevakcinuotųjų epidemija gana neblogai įsibėgėjo ir jeigu dabartinis status quo laikysis, tikriausiai Kalėdas sutiksime su panašiais skaičiais kaip ir praeitais metais“, – sako matematikas.

Jis laidoje „Labas vakaras, Lietuva“ pasidalijo ir daugiau įžvalgų.

„Dauguma sergančiųjų yra nevakcinuoti, o situaciją prastina būtent delta atmaina. Praėjusiais metais mes turėjome potencialių sergančiųjų beveik visą Lietuvą, nes prasirgusių buvo mažai, dabar, skaičiavau, mes turime maždaug pusę milijono žmonių, atmetus vaikus, kurie gali susirgti, nes yra neskiepyti“, – teigė mokslininkas.

Vaikai – pažeidžiama grupė, dalis jų yra neskiepyti. Ar tiesa, kad visi vaikai persirgs? „Mes turime deltą atmainą, bet visi supranta, kad vaikai privalo mokytis mokykloje. Deja, bet virusas plinta tarp vaikų. Žinoma, kad vaikai yra mažiausiai paliečiama grupė, jie turi mažiausią riziką susirgti ir greičiausiai pasveiksta. Turime suprasti, kad riziką mažina efektyviai veikianti sveikatos apsaugos sistema. Tarkim, pasižiūrėkime į kitas šalis. Rytų Indonezijos duomenys rodo, kad ten vaikai miršta, nes kai jie suserga, tai nėra kas juos gydo. Tad nuo COVID-19 vaikai mirti gali, tik efektyviai veikianti sveikatos apsaugos sistema juos saugo. Dabar mes jos tokios neturime“, – sakė mokslininkas.

Šilutės rajone dėl COVID-19 protrūkio uždaryta visa Usėnų pagrindinė mokykla. Ar tėvams reikia nusiteikti, kad jeigu neskiepytas vaikas eina į mokyklą, tai jiems kurį laiką gali tekti pabūti namie? Ir ar tiesa, kad visiems, kurie turi vaikų,  gali tekti persirgti, nes vaikai gali užkrėsti artimuosius – nesvarbu, ar suaugusieji skiepyti ar neskiepyti?

„Dėl deltos atmainos scenarijus, kad visi persirgsime, yra labai realus. Ką mes visi galėtume daryti? Kadangi vaikų skiepyti negalima, nes tai daryti leidžiama nuo 12 metų, tai mes turime efektyviai greitai sužinoti, kada jie suserga. Tada galime apsisaugoti, tarkim, jį izoliuoti. O kaip sužinoti, kad vaikas serga, nes jie dažnai serga besimptome forma? Tai yra testavimas. Dabar mes turime antigenų testus, vaikams netgi yra testai čiulpinukai. Vaikas tikriausiai persirgs, tikimybė, kad jam bus blogai nėra didelė, tikriausiai mūsų sveikatos apsaugos sistema juos išgelbės. Ką mes galime daryti, norint apsaugoti kitus ir save? Testuoti vaikus kas antrą trečią dieną antigeno testais, ir kai jis suserga, jį izoliuoti, kad virusas neplistų. Ir saugotis patiems“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.

Daugiau – vaizdo įraše:

„Ko nepakeitė nei delta, nei vakcinacija, tai kad nepageidaujamų COVID-19 pasekmių (mirties ir hospitalizacijos) rizika didėja su amžiumi. Didėjimas priklausomai kaip matuosi gali būti drastiškas. Pradedant nuo 30 metų papildomas dešimtmetis riziką gali padidinti nuo poros iki penkių kartų. Vertinant situaciją skirtumas tarp amžiaus grupių ne visada svarbus. Ar ligoninės perpildytos vyresniais ar jaunesniais pacientais, nelabai svarbu, svarbu tik tai, kad jos perpildytos. Skirtumas tarp amžiaus grupių pasidaro svarbus vertinant COVID-19 pasekmes ir renkantis strategijas kaip tas pasekmes minimizuoti. Būtent dėl skirtingo amžiaus rizikų visos šalys visų pirma vakcinavo vyresnio amžiaus populiaciją ir tos amžiaus grupės vakcinavimo procentai visose šalyse yra ženkliai aukštesni nei populiacijos vidurkis“, – socialiniame tinkle rašė duomenų mokslininkas.

Pasak V. Zemlio-Balevičiaus, dėl skirtingų amžiaus rizikų ir nevienodų vakcinavimo procentų interpretuoti absoliučius sunkių susirgimų ir mirčių skaičius pasidarė sudėtingiau. „Tuo netruko pasinaudoti antivakseriai. Tai, kad absoliučiais skaičiais vakcinuotų sunkiai serga ir miršta daugiau nei nevakcinuotų, Jungtinėje Karalystėje ir Izraelyje antivakseriams yra argumentas, kad vakcinos neveikia ir, kaip mes matėme, šitas argumentas yra labai plačiai naudojamas. Kad tai nėra joks argumentas, paaiškina Simpsono paradoksas, kurio esmė, kad tam tikras sąryšis / trendas egzistuojantis grupėse gali dingti arba tapti atvirkštinis, kai duomenys iš grupių analizuojami kartu. Tą labai gražiai pademonstruoja Jeffrey Morris su Izraelio duomenimis. Žiūrint į absoliučius skaičius tarp pilnai vakcinuotų sunkių COVID-19 atvejų yra kur kas daugiau nei tarp nevakcinuotų. Bet jau vien atsižvelgus vakcinuotų ir nevakcinuotų populiacijos dalis vaizdas pasikeičia. O dar atsižvelgus į amžiaus grupes matome, kad vakcinų efektyvumas yra toks, apie kokį visados ir buvo kalbama, t. y. virš 90 proc. Atsižvelgti į vakcinacijos procentus yra svarbu ne tik kai vakcinacijos procentas yra aukštas, bet kai ir jis yra žemas. Tada absoliutūs skaičiai rodys, kad sunkiai sergančių kur kas daugiau yra tarp nevakcinuotų ir vakcinos atrodys kur kas efektyvesnės nei jos yra iš tikrųjų. Tą mes matome iš JAV duomenų, ypač iš valstijų, kuriose nevakcinuotų procentas yra mažesnis. Ten tarp pakliūnančių į ligonines dominuoja nevakcinuoti. Tas pats fenomenas stebimas ir Lietuvoje“, – teigė ekspertas.

„Kyla natūralus klausimas kaip paprastam žmogui susigaudyti, kokia ta tikroji situacija? Yra keli paprasti patarimai: 1. Žiūrėti ne į absoliučius skaičius, o į proporcijas arba į skaičius 100 tūkst. gyventojų. 2. Žiūrėti ne tik į visą populiaciją, bet ir į atskiras amžiaus grupes. 3. Žiūrėti į periodą, kuriame atliekami skaičiavimai. Ar tai pastarųjų dviejų savaičių, pastarojo mėnesio ar visos epidemijos laikotarpis? Nagrinėtas Izraelio pavyzdys atitinka 1 ir 2 punktus, bet pateikiamas tik vienas laikotarpis. Lietuvos Respublikos vyriausybės paskelbtoje pandemijos dinamikoje kaip tik matome 1 ir 3 punktus, bet trūksta 2“, – įrašą socialiniame tinkle baigė V. Zemlys-Balevičius.

– Kaip atrodo bendras šios vasaros piešinys Palangoje – kiek žmonių atvažiavo, ką labiausiai rinkosi, kas juos domino?

– Tarp savivaldybių ribojimo atlaisvinimo mes pajutome didžiulį antplūdį į Lietuvos pajūrį ir, aišku, į patį Palangos kurortą, mūsų lūkesčiai buvo viršyti. Aišku, reikia džiaugtis, kad pandeminė situacija leido mūsų Lietuvos gyventojams gerai praleisti savo laisvalaikį, atostogas, jas planuotis, na, ir be didelės baimės tikrai mėgautis – ypač birželio-liepos mėnesiais.

– Ko daugiausiai jūsų teiravosi – apie kokius objektus, kur eilės susidarydavo? Kur vienaip ar kitaip galbūt žmonės net neskaičiavo pinigų, vadovaudamiesi principu: „Mokame – einame“?

– Daugelis Palangos kurorto viešųjų erdvių yra nemokamos, tai pagrindinis ir labiausiai lankomas objektas buvo Palangos tiltas, Birutės parkas, Vaikų pasakų parkas, na, ir, aišku, tradicinė ir įsimintiniausia – J. Basanavičiaus gatvė. Tai ten mes galėtume skaičiuoti šimtais tūkstančių per dieną turistų arba miesto svečių. Na, o jei paskaičiavus ir paanalizavus, šiemet mes turėjome neeilinę vasarą ir tikrai džiaugiamės turistų antplūdžiu.

– Regis, kad atostogos vis dar sukasi čia, Palangoje, ir turistai nebaigia savo pasirodymo?

– Imtinai net iki rugpjūčio pabaigos yra pikinis atostogų laikotarpis, kada didžioji dalis Lietuvos, na, anksčiau dar ir užsienio turistų, plūsdavo į Palangą. Šiais metais mes džiaugiamės pagrinde Lietuvos turistais. Ir paskutinį šį mėnesį mes tikrai pajaučiame, kad ir užsienio turistai pas mus atvyksta, tai tuo labai džiaugiamės. Ir tikrai turistų srautai kas dieną vis didėja.

– Pajūris tampa ir delta atmainos plitimo vieta, nuo kur viskas prasidėjo. Buvo skambučių, klausimų jums, galbūt iš užsienio turistų – ar dabar saugu pas jus atvažiuoti? Ar žmones veikia ta informacija apie situaciją?

– Skambučių apie saugumą pas mus tikrai nėra, mes nesulaukiame. Tačiau, kiek pastebime, žmonės atvyksta susipažinę su saugumo taisyklėmis, saugumo reikalavimais ir tikimės, kad laikosi. Bent į mūsų turizmo centrą užsuka tikrai visi su kaukėmis, į ekskursijas organizuojamas eina su kaukėmis. Drįsčiau teigti, kad pajūryje – bent mieste, tikrai laikomasi taisyklių.

Vakcinos efektyvumas yra mažesnis nei iki šiol manyta, praneša agentūra „Reuters“.

Vakcinos kūrėjai birželį teigė, kad „Sputnik V“ nuo delta atmainos apsaugo 90 proc.

Delta atmaina laikoma ypač užkrečiama. Anot Rusijos žinybų, dėl jos plitimo infekcijų skaičiai šalyje per praėjusius du mėnesius smarkiai išaugo.

Gamintojo duomenimis, vakcina „Sputnik V“ iki šiol registruota 69 pasaulio šalyse.