Kaip kūrybinga, savitų, unikalių meninių sprendimų ieškanti komanda prisistatys KVMT baleto trupės nariai ir kviestiniai choreografai. Žiūrovai išvys Aušros Krasauskaitės, Viktorijos Galvanauskienės, Taurūno Baužo, Darios Verovkos, Airisės Gudonytės, Yano Malaki ir Gajaus Žmavco sukurtas choreografines miniatiūras. Jose kūrėjai gvildena įvairias temas, kurias būtų galima apibendrinti sąvoka „pojūčių filosofija“. Ar įmanoma filosofines pojūčių potekstes išversti į šokio kalbą? Verta pamatyti ir įsitikinti.
Įkvėpti gyvenimo
Choreografė A.Krasauskaitė pasakojo: „Man visuomet buvo įdomu, ką jaučia žmogus, įkvėpdamas paskutinius oro gurkšnius savo gyvenime: apie ką jis mąsto, kokie vaizdiniai aplanko temstančią sąmonę. Ar į smegenis patenkant paskutinėms deguonies molekulėms, jose prasisuka visas „gyvenimo“ filmas – visi mylimieji, atstumtieji ar atstūmusieji; ar žmogus pamato minutes ir sekundes, kurias išeikvojo tuščiai? Kieno akis regi, o gal nemato nieko? Kasdien viliuosi, kad kiekvienas mano įkvėpimas būtų prasmingas, visavertis, o gyventos dienos, minutės, sekundės taptų ypatinga žemiška kelione. Šiandieniniame karo fone, kai visi esame „pakibę“ tarp žemės ir dangaus, vis mąstau apie gyvybės trapumą, laikinumą ir laiką, kai nebebūsiu. Ir apie gyvenimo kvėpavimą, kurio anksčiau nevertinau... Šokyje skambės J.S.Bacho muzika, aranžuota Silvijos Miliūnaitės-Bliudžiūvienės, dainuos sopranas Rita Petrauskaitė, šoks KVMT baleto trupė, jai kostiumus sukūrė Deividas Janulis. Kartu su visa šia komanda kūrybiniame procese kvėpuosime drauge.“
Viltis ir laimė
Baleto artistė V.Galvanauskienė šiemet žiūrovams pristatys dvi choreografines miniatiūras: „Viltį“, kur pati šoks solo, ir „Šią akimirką – laimingi“, sujungsiančią daug baleto trupės šokėjų.
„Viltis“ pasakos apie amžiną viltingą laukimą, kai žmogus vis tikisi pajusti, pamatyti šviesą tunelio gale arba gyvenime. „Šią akimirką – laimingi“ – apie būties lengvumą ir paprastumą, laimę, juoką, džiaugsmą. Daug žmonių šoka ir jaučiasi laimingi, tad šokio pavadinimas išreiškia ore tvyrantį pojūtį.
Emocijų išraiška
KVMT baleto trupės artistė ukrainietė D.Verovka projektui parengė du choreografinius numerius – „Shame“ („Gėda“) ir „Find each other“ („Rasti vienas kitą“). „Jie pasakos apie žmogaus jausmus ir pojūčius. „Shame“ vaizduos diskomfortą, užsidarymą ir gėdą. Ilgai galvojau, kaip šiuos jausmus išreikšti šokiu. Mano vaizduotėje užgimė merginos, kuri bijo šviesos, gėdijasi parodyti savo veidą, atsiverti, portretas. Šį numerį atliks trys mūsų trupės baleto artistės. Savo choreografija noriu publikai papasakoti kai ką labai asmeniško ar net sakralaus. Tikiuosi, kad ji žiūrovams bus suprantama ir ras atgarsį jų širdyse, atlieps jų jausmus“, – kalbėjo D.Verovka.
Artimo kvapas ir likimas
Baleto artistė A.Gudonytė publikos dėmesiui šiemet pateiks dvi šokio miniatiūras. „Duete „Naïve Dream“ („Naivus sapnas“) keliu klausimą: kaip artimi žmonės geba įsiminti vienas kito kvapą, tampantį jų atpažinimo kodu, galinčiu sužadinti prisiminimus, sukurti iliuziją, kad žmogus, kurio jau nebėra šalia, vis dar pasiekiamas ranka? Kaip stipriai galima personifikuoti šį kvapą ir jam visiškai atsiduoti? Kur yra plonytė riba tarp pasitikėjimo, atsidavimo į kito rankas ir savęs praradimo, pasimetimo? Antrąją kompoziciją „Invictus“ („Nenugalimas“) įkvėpė J.S.Bacho muzika ir W.E.Henley’io to paties pavadinimo eilėraštis, kurio viena iš temų yra žmogaus, kuriančio savo likimą, orumas. Mąsčiau, kodėl žmogus teigia esąs savo likimo kalvis, bet vis kartoja, kad „nuo likimo nepabėgsi“, „matyt, taip ir turėjo nutikti“ ir pan. Žmonių dvilypumas įkvėpė kurti dvilypę kompoziciją. Žiūrovams siūlau pasirinkti, ar šokėjus stebėti kaip kasdienius žmones, kuriančius savo likimus ir einančius skirtingais gyvenimo keliais, ar jų veiksmus suvokti simboliškai“, – intrigavo jaunoji kūrėja.
Autoironiškas egzistencializmas
„Esu lietuviškos literatūros gerbėjas. Kai pirmąsyk perskaičiau A.Škėmos „Baltą drobulę“, ji mane taip sukrėtė, kad sau pasižadėjau kada nors šį kūrinį adaptuoti šokio scenai. Praėjusią vasarą pajutau, kad turiu tai padaryti būtent šiemet, šiam renginiui. Tiesa, tai nebus viso kūrinio siužeto atpasakojimas, nes per šešias minutes tai sunkiai pavyktų padaryti. Pasirinkau pagrindinio herojaus – Antano Garšvos – temą. Tiksliau, jo dabarties ir ateities liniją. Šis veikėjas gvildena egzistencines problemas, kartu yra ir lengvai išprotėjęs, tikslingai einantis savinaikos link. Galbūt kaip ir aš pats“, – dalijosi mintimis choreografas T.Baužas.
Kitas choreografo T.Baužo kūrinys – „The One“. „Tai kompozicija, paremta trumpiausia istorija, tačiau įgijusi choreografiškai sudėtingiausią išraišką. Keturi gulbinai plaukia per pilnaties nutviekstą ežerą ir tik vienas jų pasiekia tikslą. Istorija skamba idiliškai, tačiau šiame numeryje norėjau konceptualaus požiūrio į P.Čaikovskio muziką ir klasikinį siužetą. Šokėjai nepriekaištingai perteikia paskutinę gulbės kelionę. Net širdį suspaudžia stebint“, – šmaikštavo choreografas.
Trečioji jo choreografinė kompozicija pavadinta „Žvaigždute“. „Tai duoklė lietuviškos muzikos puoselėtojui B.Dvarionui. Vieną populiariausių jo kūrinių – nemariąją dainą „Žvaigždutė“ gyvai atliks sopranas Beata Ignatavičiūtė, fortepijonu akomponuos Loreta Piaseckienė. Šokį ir muziką sintezuojančioje miniatiūroje solo šoks Mykhailas Mordasovas. Šis kūrinys yra tarsi mano autoironiškas autoportretas. Nuolatos kaitaliojasi kilimai, kritimai, atsitiesimai, vėl pakilimai, vėl kritimai – tarsi perpetuum mobile“, – atskleidė T.Baužas.
