J. Borrellio teigimu, ES pasiuntinio Enrique Moros šios savaitės misija, surengta siekiant padėti atgaivinti 2015 metų daugiašalį susitarimą dėl Irano branduolinės programos apribojimo, ėjosi „geriau nei tikėtasi“.

„Derybos buvo įstrigusios, o dabar jos atnaujintos“, – sakė J. Borrellis žurnalistams Didžiojo septyneto (G-7) susitikime Vokietijoje.

„Esama perspektyvos pasiekti galutinį susitarimą“, – pridūrė jis.

E. Mora šią savaitę Teherane susitiko su šiitiškos respublikos vyriausiuoju derybininku Ali Bagheri.

Kataro emyras šeichas Tamimas bin Hamadas al Thani savo ruožtu ketvirtadienį susitiko su Irano aukščiausiuoju lyderiu ajatola Ali Khamenei ir prezidentu Ebrahimu Raisi. Per susitikimą Kataro valdytojas ragino siekti pažangos.

Iranas jau ilgiau nei metus derasi su pasaulio galiomis, kad būtų atgaivintas 2015 metų branduolinis susitarimas, pagal kurį Teheranas įsipareigojo smarkiai apriboti savo branduolinę programą mainais į kai kurių jam taikomų ekonominių sankcijų atšaukimą.

Tačiau nuo kovo vidurio derybos yra patekusios į aklavietę.

E. Mora atlieka svarbų tarpininko tarp Jungtinių Valstijų ir Irano vaidmenį, nes Vašingtonas derybose dėl Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) oficialiai vadinamos sutarties dalyvauja netiesiogiai.

Iranas 2015 metais pasirašė JCPOA su Vokietija ir penkiomis nuolatinėmis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narėmis – Jungtine Karalyste, Kinija, Prancūzija, Rusija bei JAV.

Tačiau ši sutartis pakibo ant plauko, kai 2018-aisiais iš jos vienašališkai pasitraukė tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, ir Vašingtonas grąžino sankcijas šiitiškai respublikai.

Reaguodamas Teheranas palaipsniui liovėsi vykdyti kai kuriuos savo įsipareigojimus pagal JCPOA.

Balandžio pabaigoje Iranas paragino „kuo greičiau“ surengti naują susitikimą ir pratęsti pastangas atgaivinti susitarimą.

Tarp pagrindinių susitarti trukdančių klausimų yra Teherano reikalavimas, kad JAV išbrauktų Irano sukarintą Revoliucinę gvardiją iš teroristinių organizacijų sąrašo.

Pasak J. Borrellio, „nesutarimai dėl to, ką daryti dėl Revoliucinės gvardijos“, du mėnesius trukdė derybų pažangai. Jo teigimu, E. Mora nuvežė Teheranui ES žinią, „kad toliau taip tęsti nebegalėjome“.

J. Borellis / EPA-ELTA nuotr.

„Atsakymas buvo pakankamai pozityvus, – pažymėjo ES diplomatijos vadovas. – Tokių dalykų negalima išspręsti per naktį. Sakykime, kad padėtis buvo užblokuota, o dabar yra atblokuota.“

J. Borrellis atsisakė komentuoti E. Moros „Twitter“ įrašą, kad jį Frankfurto oro uoste buvo trumpam sulaikiusi vokiečių policija, tik nurodė, kad „šis klausimas išspręstas“.

E. Mora anksčiau penktadienį „Twitter“ parašė, kad jam grįžtant į Briuselį jį buvo „užlaikiusi Vokietijos policija“.

„Visiškai jokio paaiškinimo. ES pareigūnas su oficialia misija ir Ispanijos diplomatiniu pasu“, – rašė jis.

Paleistas E. Mora parašė, kad vis dar nesulaukė „jokio paaiškinimo dėl to, kas atrodo kaip Vienos konvencijos pažeidimas“.

Vokietijos policija komentaro kol kas nepateikė.

„Mano vertinimas, pasikalbėjus su visais mūsų kolegomis, yra toks, kad grįžti prie abipusio (sutarties) laikymosi tebėra įmanoma“, – po derybų su Europos kolegomis Berlyne žurnalistams sakė A. Blinkenas.

„Pastarąsias kelias savaites matėme, sakyčiau, kuklią pažangą derybose“, – teigė jis.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) savo ruožtu pareiškė, kad derybose su Iranu dėl branduolinės sutarties išsaugojimo reikalinga „skubi pažanga“.

Galimybės „rasti sprendimą langas užsidaro“, sakė ji žurnalistams Berlyne.

„Derybos yra lemiamoje fazėje. Mums reikia skubios, skubios pažangos, kitaip mums nepavyks pasiekti bendro susitarimo“, – perspėjo ji.

Mums reikia skubios, skubios pažangos, kitaip mums nepavyks pasiekti bendro susitarimo.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) taip pat perspėjo, kad derybose dėl 2015 metų Teherano ir pasaulio galių susitarimo išsaugojimo reikia greitesnės pažangos, nes laikas yra svarbus iš esmės.

Po susitikimo su Europos kolegomis jis žurnalistams sakė, kad „derybos negali toliau vykti taip lėtai“.

2015 metų Irano ir pasaulio galių – Jungtinių Valstijų, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Rusijos, Kinijos ir Vokietijos – pasiektas susitarimas sušvelnino skaudžias sankcijas Teheranui mainais už jo branduolinės programos suvaržymus.

Tačiau 2018 metais JAV vienašališkai pasitraukus iš šio susitarimo prezidentaujant Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), Iranas taip pat ilgainiui ėmė trauktis nuo savo įsipareigojimų.

Derybos dėl susitarimo sugrąžinimo prasidėjo praėjusiais metais, bet nutrūko birželį, kai Irano prezidentu buvo išrinktas ultrakonservatyvių pažiūrų Ebrahimas Raisi (Ebrahimas Raisis), ir buvo vėl atnaujintos lapkritį.

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliucija, numatanti branduolinės programos sutarties sąlygų įgyvendinimo terminus Iranui, gali būti pristatyta jau kitą savaitę, antradienį pranešė vienas aukšto rango JAV administracijos pareigūnas.

JAV paruošta rezoliucija, kuri pasirodys „greičiausiai jau kitą savaitę“, turi užsitikrinusi JT veto teisę turinčių narių, dalyvavusių derybose su Iranu, paramą, sakė pareigūnas.

Ši rezoliucija turėtų numatyti ekonomines sankcijas, mainais į bet kokį sutarties sąlygų pažeidimą, tačiau apie jokias karines pasekmes joje greičiausiai nebus užsiminta.

Nors kitas aukšto rango administracijos pareigūnas, taip pat nenorėjęs skelbti savo pavardės, sakė neatmetantis JAV karinių veiksmų kaip kraštutinės priemonės galimybės.

„Mes aiškiai atiduodame pirmenybę diplomatiniam sprendimui“, – sakė pareigūnas.

„Ateityje šitas arba bet kuris būsimas JAV prezidentas turės bet kokio pasirinkimo, įskaitant ir karinius veiksmus, galimybę, jeigu manys, kad jie yra būtini“, – kalbėjo jis.

„Jeigu Iranas laikysis šio susitarimo, mes tikrai tikime, kad nebus būtinybės svarstyti branduolinės problemos klausimą“, – patikino pareigūnas.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) pareiškė, kad branduolinėse derybose su Iranu padaryta „didelė pažanga“, bet žymių nesutarimų dar liko, „mes dar nepasiekėme finišo linijos“.

Jis pažymėjo, kad klausimai yra „komplikuoti“, bet „pagrindinius sprendimus turime padaryti dabar“.

J.Kerry šeštadienį sakė, kad pasaulio galiūnės yra „vieningos“ branduolinėse derybose su Iranu, nors sklido gandai apie nesutarimus su Prancūzija. Jis pabrėžė „neskubėsiąs“ sudaryti blogą sandorį.

„Aš pabrėžiu: mes esame vieningi savo tikslu, savo požiūriu, savo ryžtingumu ir apsisprendimu užtikrinti, kad Irano programa būtų visiškai taiki“, – sakė J.Kerry Šveicarijoje prieš kelionę į Londoną pasitarti su savo kolegomis iš Vokietijos, Prancūzijos ir Britanijos dėl likusių nesutartų klausimų.

Derybos su Iranu Lozanoje bus atnaujintos kitą savaitę.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį atvyko į Ženevą dalyvauti derybose tarp pasaulio galiūnių ir Irano dėl Teherano branduolinės programos.

S.Lavrovas yra kol kas vienintelis iš grupės „P5+1“ (JAV, Rusijos, Kinijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos) užsienio reikalų ministrų, kurie turėtų dalyvauti šiose derybose.

Bet kol kas nežinoma, ar S.Lavrovo kolegos taip pat atvyks, kaip buvo prieš dvi savaites, kai šiame Šveicarijos mieste vyko pastarais derybų turas.

Vis dėlto viltys stiprėja, kad derybose bus padaryta pažanga, ir Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Jaradas Zarifas Mohamadas Džaradas Zarifas) sakė, jog esama „erdvės optimizmui“.