„Be abejo, žudikams tokie atminimo ženklai neturi būti laikomi toliau“, – BNS antradienį sakė komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas, turėdamas omeny K. Kubilinską.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras K. Kubilinsko pavardę skelbė paviešintame slaptų sovietų saugumo bendradarbių sąraše.

Poetas buvo infiltruotas į Lietuvos laisvės kovotojų būrį, atliko provokatoriaus ir išdaviko vaidmenį, nušovė partizaną poetą Benediktą Labėną.

Tuo metu Panevėžyje esančią atminimo lentą S. Nėriai nuspręsta palikti, tačiau pridėti paaiškinamąją lentelę.

„Bet kokie atminimo ženklai jai pažeidžia įstatymą, tačiau įvertinome tai, kad yra dvi vietos be Kauno, kur Salomėja Nėris dirbo – tai yra Lazdijai, kur jokių ženklų neturi, ir Panevėžys, kuris turi šią atminimo lentą“, – teigė V. Karčiauskas.

Komisija taip pat rekomendavo pakeisti Kelmėje esančią poetei S. Nėriai skirtą gatvę, o J. Janonio gatvę – palikti.

„Niekada niekur mes nesiūlėme Janonio gatvės keisti, nors sutinkame su tuo, jog Janonio gatvių pavadinimų Lietuvoje yra neproporcingai daug“, – kalbėjo komisijos pirmininkas.

Komisija gavo kreipimąsi ir dėl rašytojo, filosofo Jeano Paulo Sartre'o (Žano Polio Sartro) paminklo Nidoje.

V. Karčiausko teigimu, „jis savo kairiosiomis mintimis blogo nepadarė, tuo labiau Lietuvos Respublikai“.

Sovietų kario paminklą Rudaminoje, Vilniaus rajono savivaldybėje, komisija rekomendavo nukelti, o Širvintų rajono savivaldybėje esantį obeliską nutarė palikti.

Dėl šio obelisko kreipėsi „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius.

Pasak V. Karčiausko, šis monumentas yra be jokių užrašų ir ženklų: „Pats obeliskas negali pažeisti įstatymo, užrašai ir ženklai gali pažeisti įstatymą.“

Dėl Škirpos išvados nepakeitė

Komisija taip pat gavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) kreipimąsi dėl atminimo lentos tarpukario diplomatui Kaziui Škirpai.

Anot komisijos pirmininko, su kreipimusi buvo susipažinta, tačiau rugsėjį priimta išvada dėl K. Škirpos liko nepakeista.

Desovietizacijos komisija rugsėjį pripažino, kad dėl K. Škirpos asmenybės nėra galimybės priimti išvados, taip pat rekomendavo lentų tokioms asmenybėms neįrengti.

Reaguodamas į tai, Genocido centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys teigė negalintis priimti sprendimo dėl atminimo lentos K. Škirpai, kadangi Desovietizacijos komisijos pateikta išvada neatitinka įstatymo.

Jis taip pat teigė prašysiantis komisiją dar kartą apsvarstyti K. Škirpos klausimą ir „priimti teisėtą išvadą“.

Tuo metu V. Karčiauskas teigė nematantis prasmės dar kartą svarstyti šio klausimo.

„Sutikome su Genocido centro argumentais, kad galbūt ir buvo galima rašyti truputį kitaip tą tekstą, bet esmė nuo to nesikeičia“, – kalbėjo jis.

Istorikai ir visuomenė K. Škirpos asmenybę vertina nevienareikšmiškai.

LGGRTC išvadoje nurodoma, kad Antrojo pasaulinio karo metais jis buvo „Lietuvos patriotas, daug jėgų skyręs Nepriklausomos valstybės kūrimui bei pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizavimui“, kita vertus, 1940–1941 metais K. Škirpos veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.

Pasak centro, K. Škirpos vadovaujamas LAF antisemitizmą buvo iškėlęs į politinį lygmenį, o „tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą“. LAF siūlė žydus išvaryti iš Lietuvos, nors apie nacių planus vykdyti Holokautą, LGGRTC teigimu, nežinojo.

Desovietizacijos komisija iš viso apsvarstė 18 klausimų, kitas jos posėdis numatytas gruodžio 11 dieną.

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo praėjusių metų gegužės. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.

M. Nefo kandidatūrą teikia Vytauto Didžiojo universitetas, V. Klumbio – Lietuvos istorijos institutas.

Be dviejų narių Desovietizacijos komisija, vertinanti nuo sovietmečio likusius viešuosius užrašus ir simbolius, dirba maždaug pusmetį.

Komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas BNS yra sakęs, kad dėl to kyla grėsmė, jog komisijos posėdžiai gali neįvykti, nes kvorumas „kabo ant plauko“.

Desovietizacijos komisiją sudaro devyni nariai.

Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinę komisiją tvirtina Seimas.

Narius į ją deleguoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Lietuvos savivaldybių asociacija, Vilniaus universitetas, VDU, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos istorijos institutas, Kultūros paveldo departamentas, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas bei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga.

Šios komisijos nariai vertina, kurie viešieji užrašai, paminklai, pavadinimai turi būti pašalinti kaip totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai.

Ji veikia nuo praėjusių metų birželio.

„Mano nuomone, komisija turėtų susirinkti ir iš naujo svarstyti šį klausimą. Susirinkti ne pusė komisijos, o kad būtų reikalingas kvorumas“, – trečiadienį žurnalistams Vilniuje teigė A. Bubnys.

„Posėdyje dalyvavo tik šeši komisijos nariai, jų nuomonės pasidalino perpus. Dėl to nebuvo priimta išvada dėl atminimo lentos K. Škirpai. Tik buvo pareiškimas, kad nereikia naujų atminimo ženklų, nes tai gali sukelti tam tikras nepageidaujamas reakcijas visuomenėje. Toks pareiškimas yra ne į temą“, – akcentavo jis.

Anot jo, jei į posėdį susirinkus visiems komisijos nariams balsai vėl pasidalytų per pusę – lemiamą žodį tokioje situacijoje turėtų Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas.

Pasak A. Bubnio, jei V. Karčiauskas atsisakytų iš naujo svarstyti šį klausimą komisijoje, gali prireikti ir Vilniaus miesto savivaldybės įsikišimo.

„Tokiu atveju teisėjo vaidmenį galėtų atlikti Vilniaus miesto savivaldybė ir jai pavaldi Istorinės atminties komisija. Juolab, kad ji turi tokią teisę ir be komisijos sprendimo, ir be mano sprendimo priimti tokius sprendimus“, – dėstė jis.

Neigia sprendimo sąsajas su buvusia naryste Nacionaliniu susivienijimu

Anksčiau Nacionaliniam susivienijimui priklausęs LGGRTC vadovas neigia bet kokias galimas pastarojo sprendimo sąsajas su šia, neteisėtai K. Škirpos įamžinimo lentą pakabinusią, politine jėga.

„Galiu paneigti, dabar neturiu jokių sąsajų su Nacionaliniu susivienijimu. Apskritai, esu nepartinis ir nepriklausau jokiai partijai. Manau, kad taip ir turi būti, kad nebūtų nereikalingų spekuliacijų“, – akcentavo A. Bubnys.

V. Karčiauskas: abejoju, kad komisija sutiks dar kartą svarstyti šį klausimą

Reaguodamas į LGGRTC vadovo išsakytus teiginius, V. Karčiauskas sako abejojantis, ar komisija ryžtųsi šį klausimą svarstyti pakartotinai. Pasak jo, to neleidžia daryti duomenų apie K. Škirpą trūkumas.

„Toks jo žingsnis yra labai logiškas. Tai reiškia, kad ir LGGRTC direktoriui trūksta duomenų, priimti vienareikšmiškam sprendimui. Kaip ir mums trūksta“, – Eltai teigė V. Karčiauskas.

„Jeigu kartu su prašymu svarstyti pateiks ir papildomos medžiagos – svarstysime. Jeigu ne – spręsime, ar svarstyti. Labai abejoju, ar komisija sutiks dar kartą svarstyti, jeigu nebus papildomos medžiagos“, – akcentavo jis.

Savo ruožtu V. Karčiauskas atmeta A. Bubnio kritiką, jog posėdyje dalyvavo per mažai komisijos narių.

„Iš viso yra tik septyni komisijos nariai, nes dviejų komisijos narių lyg šiolei nėra pateikęs LGGRTC“, – sakė komisijos pirmininkas.

Savivaldybė lauks LGGRTC sprendimų

Į sprendimus reaguodama sostinės savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Gogelienė sako, jog savivaldybė negali savarankiškai priimti sprendimų taip ir nesulaukusi LGGRTC vertinimo. Anot jos, jei Desovietizacijos komisijai trūksta informacijos, centras savo ruožtu turėtų inicijuoti papildomus tyrimus.

„LGGRTC šiek tiek nori išvengti atsakomybės šiuo klausimu ir ne iki galo vykdyti užduotis, kurios jiems paskirtos pagal galiojančius įstatymus. Bet mes lauksime išvados, direktoriaus sprendimų, nes taip veikia įstatymas“, – Eltai teigė K. Gogelienė.

„Girdėjau, kad buvo kilę idėjų, kad savivaldybė pati gali spręsti – tai kaip ir negali be išvados. Palinkėčiau LGGRTC atrasti tą ryžtą ir pateikti išvadą. Jeigu komisijai trūksta informacijos, tai LGGRTC gali inicijuoti papildomus tyrimus“, – pridūrė ji.

Analogiškos pozicijos laikėsi ir Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Jurgita Šiugždinienė.

„Dekomunizacijos komisija pasakė, kad jai trūksta tyrimų ir reikia papildomos informacijos norint priimti sprendimą. Tą centras turi ir padaryti. Reiktų suburti istorikų iš įvairių institucijų grupę ir atlikti papildomus tyrimus. Centras turi tą padaryti, nes čia yra jo tiesioginė atsakomybė“, – Eltai dėstė J. Šiugždinienė.

Kaip skelbta anksčiau, rugsėjo viduryje po pertraukos posėdžiavusi Desovietizacijos komisija ragino susilaikyti nuo kontraversiškai vertinamo pulkininko K. Škirpos atminimo įamžinimo. Visgi, komisijos išvados tėra rekomendacinio pobūdžio, o galutinius sprendimus priima LGGRTC.

Anot LGGRTC, įstatymai numato galimybę A. Bubniui pašalinti viešąjį objektą, arba konstatuoti, kad jo šalinimui nėra pagrindo. Visgi, jų vertinimu, šiuo atveju sprendimas negali būti priimtas, mat Desovietizacijos komisijos išvada yra neteisėta.

ELTA primena, kad komisija dar rugpjūčio pradžioje ketino išspręsti K. Škirpos įamžinimo klausimą, tačiau dėl ginčų su LGGRTC V. Karčiausko vadovaujama komisija darbą buvo sustabdžiusi.

Birželio pabaigoje, 1941 metų Birželio sukilimo minėjimo išvakarėse, Nacionalinio susivienijimo iniciatyva ant Apeliacinio teismo rūmų Vilniuje buvo pakabinta su savivaldybe nesuderinta nevienareikšmiškai vertinamo pulkininko Kazio Škirpos atminimo lenta.

Po kelių dienų „Grindos“ darbuotojai lentą nukabino, tačiau jiems prireikė policijos pagalbos. Pulkininko atminimo stojus ginti kelioms dešimtims protestuotojų, pareigūnams juos nuo memorialo teko patraukti jėga. Nukabinant lentą, dalis prie teismo rūmų susirinkusių asmenų nepakluso policijos reikalavimams, tad keli asmenys buvo sulaikyti.

Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į policiją dėl pakabintos pulkininko K. Škirpos atminimo lentos. Kartu prašoma atlyginti nuostolius, patirtus nukabinant minėtą lentą.

Rugpjūčio pabaigoje už atminimo lentos pakabinimą be leidimo Nacionalinio susivienijimo lyderis Vytautas Radžvilas nubaustas 30 eurų bauda.

Anksčiau pateiktose LGGRTC pozicijose dėl K. Škirpos, įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.

Jei Desovietizacijos komisija, pavyzdžiui, nutartų, kad nuo visuomenės akių į tamsiąją reikėtų įmesti kompozitoriaus Balio Dvariono atminimą, kur buvus, kur nebuvus iš Rusijos gali atšvilpti raketa ir sužaloti tokį sprendimą priėmusius komisijos narius. Gal dėl tokio išpuolio baimės komisija B. Dvariono atminimo ir neįmeta į tamsiąją, nors B. Dvarionas, kaip žinoma, meistravo muziką šėtoniško cinizmo persunktiems Lietuvos tarybų socialistinės respublikos himno žodžiams: „Į laisvę mums Leninas nušvietė kelią, / Padėjo kovoj didi rusų tauta. / Mus Stalinas veda į laimę ir galią, / Tautų mūsų draugystė kaip plienas tvirta.“

Daug „šovinių“ į S. Nėrį paleidę komisijos nariai galbūt dėl galimų išpuolių baimės tarsi nepastebi kompozitoriaus – nerekomenduoja, kaip S. Nėries atveju, pakeisti jo vardu pavadintų gatvių, mokymo įstaigų.

Kuo čia dėti kažkokie tariami išpuoliai? Apie Desovietizacijos komisijos nariams kylančias grėsmes ir gresiančius išpuolius pasakojo šios komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas.

Galėjo pasirodyti, kad kalbėdamas apie grėsmes ekspertas pokštauja, bet paaiškėjo, kad juokeliams čia ne vieta. Kai viešojoje erdvėje buvo paskelbtas visuomenei aktualus komisijos posėdžio garso įrašas, pirmininkas įžvelgė grėsmę: „Mes buvome išduoti priešiškai valstybei ir bet kada galime sulaukti nemalonių dalykų mūsų asmenims“, – sakoma pareiškime, taip pat užsimenama apie galimus išpuolius.

Būtų gaila, jei „mūsų asmenims“ kas nors nutiktų. Todėl rastas sprendimas – atleisti pirmininką iš pareigų, taip apsaugant nuo pavojų. Tačiau pirmininkas pareiškė, kad nesitrauks. Turbūt rūpinsis, kad „mūsų asmenims“ būtų išduotos neperšaunamos liemenės.

Ministras taip pat pažymi, kad politikai komisijos darbą mėgina išnaudoti artėjantiems Seimo rinkimams.

„Manau, kad dar per anksti man vertinti komisijos darbą gerai arba blogai. Jeigu jaučiamas leitmotyvas viešojoje erdvėje, kad komisija galėtų daugiau argumentų pateikti, daugiau faktų, tas galbūt galėtų ir įvykti“, – BNS antradienį sakė S. Kairys.

Jo teigimu, nereikia skubėti sprendžiant dėl istorinės atminties įamžinimo.

„Čia nėra ta tema ir klausimas, kurį mums reikia šiandien ar rytoj išspręsti. Tam reikia diskusijų, brandos, bendruomenių įsitraukimo“, – teigė S. Kairys.

„Demokratiška šalis, mano galva, taip ir ieško tų sprendimų. Tik dabar įžvelgiu šiokį tokį pavojų, rinkiminį kontekstą, nes aiškiai matosi, kaip tam tikros politinės jėgos bando asocijuotis, per tai ryškintis savo ideologinius skirtumus“, – pažymėjo ministras.

Anot jo, reikia vertinti, ar desovietizacijos procese yra trikdžių, kuriuos galima ištaisyti, tačiau „blogiausia, kai pradeda kalbėti politikai ar pretendentai į politikus“, tuo metu istorinės atminties klausimais svarbiausias žodis turėtų būti ekspertų.

Ministras taip pat ragino „neturėti iliuzijos“, kad klausimai, liečiantys istorinę atmintį, ar bandymai formuoti tokios atminties politiką bus labai aiškūs.

„Antra medalio pusė, yra daugybė savivaldybių, kurios tvarkė, susitvarkė, gatvių pavadinimus pasikeitė be didesnių triukšmų. Kitaip tariant, jeigu yra noras rasti kalbą su bendruomene, tą kalbą tikrai galima rasti“, – kalbėjo S. Kairys.

Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir poetės Salomėjos Nėries anūkė Salomėja Bučaitė šią savaitę apskundė teismui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimą nukelti sostinėje esantį paminklą poetei.

Nukelti S. Nėriai skirtą paminklą Desovietizacijos komisija rekomendavo rugpjūčio pradžioje, vėliau tai numatantį sprendimą priėmė LGGRTC vadovas Arūnas Bubnys.

Praėjusią savaitę komisija paragino susilaikyti nuo naujų atminimo ženklų įrengimo tokioms prieštaras keliančioms asmenybėms, kaip diplomatas ir karininkas Kazys Škirpa, keisti rašytojų ir buvusių sovietinių veikėjų S. Nėries, Petro Cvirkos, Liudo Giros gatvių pavadinimus Kauno rajone.

Kritiką Desovietizacijos komisijos darbui praėjusį mėnesį išsakė prezidentas Gitanas Nausėda. Jis sudvejojo komisijos išvadų pagrįstumu, teigė matantis sukiršintą akademinę bendruomenę ir visuomenę.

Komisija taip pat rekomendavo keisti penkių rašytojų ir buvusių sovietinių veikėjų Salomėjos Nėries, Petro Cvirkos ir Liudo Giros gatvių pavadinimus Kauno rajone.

„Komisijos narių vieninga nuomone, atsižvelgiant į viešojoje erdvėje esančius prieštaringus vertinimus, raginame susilaikyti nuo naujų atminimo ženklų įrengimo tokioms prieštaras keliančioms asmenybėms“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas.

„Manome, kad tokių įamžinimo ženklų įrengimas tik pagilins esamus nesutarimus visuomenėje, nepadės spręsti klausimų, kels aistras, bus naudojamas politiniams tikslams ir Lietuvos valstybės diskreditavimui tarptautinėje erdvėje“, – pažymėjo jis.

Pritrūko įrodymų

Pasak V. Karčiausko, dėl K. Škirpos atminimo lentos įrengimo sostinėje komisija diskutavo daugiau nei dvi valandas. Išvada priimta ne balsavimu, o komisijos nariams sutarus dėl nuomonės šiuo klausimu.

„Komisijos išvados priimamos ne mažiau dviejų trečdalių komisijų balsų dauguma. Vienareikšmiškos išvados K. Škirpos atveju priimti dviejų trečdalių balsų dauguma nėra jokių šansų ir abejoju, kad greitu laiku bus. Priėmėme išvadą absoliučia dauguma arba vieninga komisijos nuomone, tai irgi išvada“, – kalbėjo V. Karčiauskas.

Jo teigimu, dokumentais nėra įrodyta, kad K. Škirpa yra tiesiogiai susijęs su antisemitiniais pareiškimas, bet ir negalima neigti jį vadovavus Berlyno Lietuvių aktyvistų frontui (LAF), kurio vardu pareiškimai būdavo pasirašomi.

„Vieningo atsakymo, kaip visos šios organizacijos ir žmonės susiję su antisemitizmu, nėra. O tai yra didelė bėda Lietuvai“, – sakė V. Karčiauskas ir pridūrė, kad komisija neturi galios uždrausti, tik rekomenduoja atminimo lentų neįrengti.

Anot Desovietizacijos komisijos pirmininko, galutinį sprendimą dėl atminimo lentų K. Škirpai turės priimti LGGRTC generalinis direktorius.

Paprastai komisija priima konkrečias išvadas, ar tam tikras viešasis objektas prieštarauja įstatyme numatytam draudimui propaguoti totalitarinius ir autoritarinius režimus, ar ne.

Pagal įstatymą, galutinį sprendimą, ar objektą pašalinti, ar palikti priima LGGRTC generalinis direktorius.

Vitas Karčiauskas. L. Balandžio / BNS nuotr.

Buvo pakabinę be leidimo

Birželį Nacionalinio susivienijimo iniciatyva Vilniuje, Gedimino prospekte, ant Lietuvos apeliacinio teismo pastato sienos K. Škirpai be leidimo buvo pakabinta atminimo lenta.

Kitą dieną Vilniaus infrastruktūros prižiūrėtojos „Grindos“ darbuotojai lentą nukabino, nes, savivaldybės atstovų teigimu, ji buvo įrengta neteisėtai. Būrelis žmonių mėgino neleisti nukabinti lentos, įvyko susistumdymas.

Desovietizacijos komisija pasisakyti dėl K. Škirpos lentos pakabinimo Vilniuje turėjo rugpjūčio pradžioje, tačiau klausimas nukeltas komisijai laikinai sustabdžius darbą. Toks sprendimas priimtas komisijai pareiškus nepasitikėjimą LGGRTC teikiamu techniniu aptarnavimu.

„Mes dirbame kaip komisija, mūsų vienintelis pageidavimas – geresnė techninio aptarnavimo kokybė, tiek“, – ketvirtadienį žurnalistams komentavo V. Karčiauskas.

Istorikai ir visuomenė K. Škirpos asmenybę vertina nevienareikšmiškai.

LGGRTC išvadoje nurodoma, kad Antrojo pasaulinio karo metais jis buvo „Lietuvos patriotas, daug jėgų skyręs Nepriklausomos valstybės kūrimui bei pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizavimui“, kita vertus, 1940–1941 metais K. Škirpos veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.

Pasak centro, K. Škirpos vadovaujamas LAF antisemitizmą buvo iškėlęs į politinį lygmenį, o „tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą“. LAF siūlė žydus išvaryti iš Lietuvos, nors apie nacių planus vykdyti Holokautą, LGGRTC teigimu, nežinojo.

Apsvarstė mažiau nei pusę klausimų

Komisija ketvirtadienį taip pat Kauno rajono savivaldybės prašymu išnagrinėjo aštuonis klausimus dėl S. Nėries, Juliaus Janonio, P. Cvirkos, L. Giros gatvių pavadinimų Raudondvaryje, Kulautuvoje, Ežerėlyje ir Kačerginėje.

„Visais (trimis – BNS) atvejais J. Janonio gatvių pavadinimų nėra pagrindo keisti, o visų kitų pavadinimai, mūsų nuomone, turėtų būti pakeisti“, – BNS nurodė V. Karčiauskas.

Desovietizacijos komisijos posėdžio darbotvarkėje iš buvo 23 klausimai, iš jų išnagrinėti devyni.

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo praėjusių metų gegužės. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti ir negali būti įrengiami nauji totalitarizmo ir autoritarizmo ženklai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.

„Seniai viskas desovietizuota. Yra pasilikęs tik apdulkėjęs, apaugęs, voratinkliais užsitraukęs betono gabalas. Tai padaryta be Raskevičiaus pasispardymų“, – Eltai teigė Ž. Pinskuvienė.

„Dar 2022 m. kreipėmės į LGGRTC tam, kad gautume visus išaiškinimus. Labai gaila, kad metus laiko nesulaukėme atsakymo, tad tais pačiais metais patys nusiėmėme visas lentas ir kitus dalykus. Yra pasilikęs tik šis betono gabalas“, – pridūrė ji.

Širvintų rajono merė šaipydamasi atsiliepia ir apie T. V. Raskevičiaus apsilankymą Širvintose.

„Vienas vienintelis tas pats Raskevičius ir vaikšto aplink šitą betoninį paminklą. Obeliskas, kaip stiebas, kaip pagalys stovintis gal jam jis kažką tai primena, gal sukelia kokių malonių efektų ar minčių“, – dėstė ji.

Be to, Ž. Pinskuvienė tikina, jog Lietuvos regionų partija ketina kreiptis į Vilniaus savivaldybę su prašymu uždrausti LGBTQ+ paradą vykdyti dienos metu. Jos nuomone, apie tai sužinojęs T. V. Raskevičius vykdo „raganų medžioklę“.

„Raskevičius tikriausiai sužinojo, kad Lietuvos regionų partija ėmėsi iniciatyvos ir greitai teisiniu būdu kreipsimės į Vilniaus miesto savivaldybę, kad būtų uždraustas LGBT paradas dienos metu. Jis gali vykti tik po 23 valandos, nes jis skleidžia neigiamą poveikį nepilnamečiams. Manau, kad jis šito išsigando, kad negalės visi lateksiniai diedai lakstyti po Vilniaus gatves, laižytis, vaipytis ir atlikinėti nešvankius judesius, tai ėmėsi raganų medžioklės“, – svarstė politikė.

Kaip skelbta anksčiau, Regionų frakcijos nariai įregistravo Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas, kuriose siūloma skirti 1 tūkst. eurų siekiančias baudas ugdymo įstaigoms, be raštiško tėvų sutikimo teikiančioms informaciją apie LGBTQ.

ELTA primena, kad Širvintose esančiose kapinėse stovi sovietinius laikus menantis paminklas – obeliskas.

2022 m. Rusijai pradėjus masinę invaziją į Ukrainą, Širvintų rajono tarybos opozicijos atstovai pradėjo diskutuoti, jog minėtą obelisk reikėtų nugriauti. Visgi, merė Ž. Pinskuvienė tuomet teigė, jog tai bus padaryta tik Vyriausybės nurodymu.

„Po diskusijų (...) su Dariumi Kuoliu, kuris paminkle matė kančią, man kilo mintis, kad paminklas galėtų simbolizuoti ne S. Nėrį, o išdavikės kančią arba pačią išdavystę. Tai būtų paminklas išdavystei“, – Eltai teigė V. Karčiauskas.

„Čia mano asmeninė nuomonė. Pradžioje diskutuosime, ar išvis grįžtame prie šio klausimo. Greičiausiai, susirinksime rugsėjo viduryje“, – akcentavo jis.

Visgi, reaguodamas į savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkės Kamilės Gogelienės išsakytą svarstymą paminklą palikti, tačiau šalia jo pakabinti lentelę su poetės biografija, V. Karčiauskas tikina ir pats siūlęs tokį variantą.

„Komisija nusprendė be jokio tarpinio varianto. Mano pirminis siūlymas ir buvo pridėti aiškinamąją lentelę, tačiau komisija buvo griežta“, – dėstė jis.

ELTA primena, kad rugpjūčio pradžioje posėdžiavusi desovietizacijos komisija priėmė išvadą sostinėje esantį S. Nėries paminklą perkelti į muziejų.

Pasak komisijos pirmininko V. Karčiausko, šis paminklas priskirtas ideologiniams tikslams.

Tokią išvadą sukritikavo visuomenininkai ir literatūrologai. Pasak jų, komisijos teiginiai, jog paminklas yra ideologinis, o pati poetė neturėjo sąsajų su Vilniumi, yra per menki.

Poetė S. Nėris visuomenėje vertinama kontroversiškai dėl komunizmo totalitarinės santvarkos propagavimo. Okupacijos metais poetė su delegacija vyko į Maskvą prašyti, jog Lietuva po būtų priimta į Sovietų Sąjungą.

„Ta Desovietizacijos komisija jau skaldo malkas visa apimtimi ir blogiausia šitoje vietoje, kad tikrų specialistų, o ne diletantų nuomonė nėra svarbi. Vadovaujamasi kažkokiais žurnalistės rašinėliais, kuri tikrai negali pretenduoti į gilų dalyko išmanymą ir tuo vadovaujantis priimami sprendimai“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidentas.

„Todėl tikrai problema yra, problemą matau, matau sukiršintą akademinę bendruomenę, visuomenę. Galbūt yra politinių jėgų, kurios tai daro sąmoningai“, – kalbėjo G. Nausėda.

Taip jis reagavo paklaustas, kaip vertina Desovietizacijos komisijos sprendimą nukelti sostinėje šalia Vyčio gimnazijos stovintį paminklą poetei Salomėjai Nėriai.

Prezidentas į šį klausimą neatsakė, tačiau teigė manantis, kad „einame klaidingu keliu“.

„Jūs labai norite konkretaus atsakymo į labai konkretų klausimą, tuo tarpu man atrodo kur kas svarbiau tai, kas vyksta apskritai pastaruoju metu ir ne tik tai apie Salomėją Nėrį, bet ir Justiną Marcinkevičių, kitus asmenis“, – sakė šalies vadovas.

G. Nausėda teigė ketinantis stengtis, kad desovietizacijos procesas netaptų veiksniu, lemiančiu didesnį susipriešinimą Lietuvoje.

„(...) Nes visa tai veda tik tai į mūsų vienybės silpnėjimą ir, tiesą sakant, tampa netgi nacionalinio saugumo neigiamu veiksniu“, – kalbėjo prezidentas.

Vadovaujamasi kažkokiais žurnalistės rašinėliais, kuri tikrai negali pretenduoti į gilų dalyko išmanymą ir tuo vadovaujantis priimami sprendimai.

Priimdama sprendimą dėl paminklo sostinėje, Desovietizacijos komisija konstatavo, kad S. Nėris veikė okupacinėse-politinėse struktūrose, aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos įtvirtinant sovietų okupaciją.

S. Nėris drauge su kitais rašytojais kūrė sovietų valdžią šlovinančią poeziją ir prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatė vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.

Visuomenėje kilusi diskusija ir dėl poeto Justino Marcinkevičiaus asmenybės, iškeliant aspektą dėl jo prisitaikymo prie sovietinės sistemos.

Vilniuje turėjo atsirasti J. Marcinkevičiui skirtas paminklas, tačiau sostinės meras Valdas Benkunskas tvirtino, kad savivaldybė prieš uždegdama žalią šviesą tokiam menininko įamžinimui lauks visuomenės sutarimo.

Poetui atminti skirta skulptūra šių metų birželį buvo atidengta Širvintose.

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo praėjusių metų gegužės.

Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.

Desovietizacijos komisijos pirmininkas atmeta šalies vadovo kritiką: tai yra jo patarėjų fantazija

Vadinamosios desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas atmeta prezidento G. Nausėdos išsakytą kritiką jo vadovaujamai komisijai. Pasak V. Karčiausko, teiginiai apie ekspertinės nuomonės trūkumą yra paremti patarėjų fantazija, tad jis kelia klausimą, ar šalies vadovas nedaro spaudimo desovietizacijos komisijai.

„Man tik du klausimai kilo, gana aštrūs: kas meluoja prezidentui ir ar tai spaudimas desovietizacijos komisijai aukščiausiu lygiu? Viskas, daugiau nematau prasmės komentuoti“, – Eltai teigė V. Karčiauskas.

Antradienį Žinių radijuje paprašytas įvertinti sprendimą sostinėje esantį poetės S. Nėries paminklą perkelti į muziejų, prezidentas sukritikavo desovietizacijos komisiją. Pasak šalies vadovo, siekiant priimti teisingus sprendimus bei išvengti visuomenės susiskaldymo, komisijai reikėtų kliautis ekspertų nuomone.

„Svarbiausia klausyti tų, kurie tikrai išmano dalyką, o ne vadovautis informacija tų, kurie, švelniai tariant, yra toli nuo tikro akademiškumo ir dalykų išmanymo“, – Žinių radijui teigė G. Nausėda.

Savo ruožtu V. Karčiauskas tokius argumentus atmeta ir tikina, kad jie paremti prezidento patarėjų fantazija.

„Atmetu bet kokią kritiką, kad neatsižvelgiame į ekspertų išvadas. Pirmiausia, jis, matyt nežino, kad pati komisija yra ekspertų komisija ir iš išorės jokie ekspertai mums nereikalingi. Atmetu bet kokią kritiką, nes man su prezidentu kalbėti neteko. Prezidentas kalba taip, kaip jo patarėjai pateikia medžiagą. Patarėjai taip pat nei vienas nebuvo su mumis susitikę, todėl tai yra jų fantazija“, – dėstė komisijos pirmininkas.

Tuo pačiu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) prašoma išimti iš viešumos Desovietizacijos komisijos posėdžio įrašą ir ateityje tiesiogines posėdžių transliacijas vykdyti tik gavus komisijos pirmininko sutikimą.

Tokias rekomendacijas Seimo komisija priėmė antradienį apsvarsčiusi gautą Desovietizacijos komisijos kreipimąsi, kuriuo šios komisijos nariai informavo stabdantys darbą, nes nebepasitiki LGGRTC teikiamu techniniu aptarnavimu.

„Visi esame suinteresuoti, kad komisija dirbtų sklandžiai, be jokių trikdžių“, – Seimo komisijos posėdyje sakė jos pirmininkė konservatorė Jurgita Šiugždinienė.

Konfliktas tarp LGGRTC ir Desovietizacijos komisijos kilo centrui inicijavus rugpjūčio 7 dienos komisijos posėdžio transliaciją, garso įrašas buvo paskelbtas centro interneto svetainėje.

Apie tai sužinoję Desovietizacijos komisijos nariai sustabdė savo veiklą, nebesvarstė numatytų klausimų ir kreipėsi į Seimą, teigdami, jog komisijos posėdžiai yra darbiniai, nežinant konteksto jie gali būti klaidingai suprasti ir interpretuoti, o jų viešinimas gali kelti grėsmę narių saugumui.

„Priešiškos valstybei jėgos gali naudoti šias diskusijas, duomenis, sprendimo priėmimo mechanizmą, individualių narių nuomones prieš valstybę, atskiras institucijas ir atskirus komisijos narius (dėl darbo su šiais klausimais jau yra persekiojami Lietuvos piliečiai). Komisija laiko tai šiurkščiu Bendrojo asmens duomenų apsaugos reglamento pažeidimu ir įrankiu galimam komisijos narių persekiojimui įteikimu“, – rašoma penkių Desovietizacijos komisijos narių pareiškime.

Pagal įstatymą LGGRTC yra atsakingas už Desovietizacijos komisijos sprendimų viešinimą.

Genocido centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys pabrėžė, kad centras taip pat nori, jog komisija tęstų darbą.

„Mes esame už tai, kad komisija tęstų savo darbą, nes tai yra labai svarbi komisija, jos veikla labai rūpi visuomenei, dėl to mes norėjome, kad visuomenė kuo plačiau ir tiesiogiai matytų, kokie klausimai nagrinėjami, kokie sprendimai priimami ir kodėl jie priimami, kokia argumentacija, kokia motyvacija. Dėl to buvo pirmas bandymas (...) parodyti tiesioginę vaizdo transliaciją“, – BNS sakė A. Bubnys.

Anot jo, garso įrašas, sukėlęs komisijos pasipiktinimą, bus išimtas iš viešosios erdvės.

LGGRTC vadovas pažymėjo, kad centras stengiasi aprūpinti Desovietizacijos komisiją visomis būtinomis priemonėmis.

„Ko reikės komisijai iš mūsų – organizacinių ar techninių priemonių – mes pagal galimybes stengsimės užtikrinti. Komisija turi savo darbo vietą Tuskulėnų memorialiniame parke, komisijos pirmininkas aprūpintas kompiuteriu, telefonu, nors jis jau nebedirba kaip vyresnysis patarėjas, bet darbo priemonės jam paliktos“, – tvirtino A. Bubnys.

Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas po Seimo komisijos posėdžio antradienį BNS sakė lauksiąs, kaip LGGRTC įgyvendins Seimo rekomendacijas.

Kita vertus, jis neabejojo, jog komisija atnaujins darbą ir jau rugsėjį rinksis į posėdį.

„Neabejoju, kad mes dirbsime (...) Manau, kad susirinksime kažkur apie rugsėjo vidurį“, – teigė V. Karčiauskas.

Desovietizacijos komisija įgyvendina Lietuvoje nuo praėjusių metų gegužės galiojantį totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimą.

Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti ir negali būti įrengiami nauji totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.

Seimo sudaryta Desovietizacijos komisija teikia išvadą, ar konkretus viešasis objektas nepažeidžia nustatyto draudimo, o galutinį sprendimą dėl tokio objekto pašalinimo arba nepašalinimo priima LGGRTC generalinis direktorius.